- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2YT-24-277/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A.
- Advokatai
- Anželika Meškaitė
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. B., pareiškėjos atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, suinteresuotam asmeniui D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal I. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti byloje asmenys D. A., A. B. ir valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos tėvas J. L., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo A. L. mirties miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti A. L. priklausiusį turtą, o pareiškėja po tėvo J. L. mirties miręs (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama valdyti J. L. priklausiusį turtą.
Pareiškėja nurodo, kad senelis A. L. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius miręs (duomenys neskelbtini). A. L. mirė miręs (duomenys neskelbtini). Testamento jis nepaliko. Mirusiojo sūnus ir pareiškėjos tėvas J. L. pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą nepadavė, bet palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes apsigyveno A. L. name, gyvenamuoju namu, jame esančiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kitu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. J. L. mirė miręs (duomenys neskelbtini). Testamento jis nepaliko. Pareiškimo notarui apie J. L. palikimo priėmimą niekas iš įpėdinių nepadavė, bet pareiškėja palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti – gyvenamajame name 2015 m. vasario mėnesį atliko elektros instaliacijos remontą, trims mėnesiams išnuomojo namą miško kirtimo darbus dirbusiems darbininkams, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, t. y. pradėjo turtu rūpintis kaip savo turtu. Nori gauti J. L. turto paveldėjimo teisės liudijimą, bet notarui reikia pateikti įrodymą, patvirtinantį, kad jis priėmė palikimą po tėvo A. L. mirties, o pareiškėja priėmė palikimą po tėvo J. L. mirties, todėl ir prašo nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad valstybės įmonė Turto bankas, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą A. L. ir J. L. palikimo perėjimą valstybei ir pareiškėjo pareiškimo neginčija, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. B. į teismo posėdi neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. A. prašymui prieštarauja. Nurodo, kad A. L. yra jos tėvas. Po tėvo mirties ji ir brolis A. L. priėmė palikimą, nes per įstatymo nustatytą terminą padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Brolis J. L. palikimo nepriėmė, nes pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą nepadavė net ir po to, kai buvo notaro raštu paragintas tai padaryti. A. L. name J. L. apsigyveno tik po tėvo mirties. Ji ir A. L. tam neprieštaravo, todėl mananti, kad J. L. po A. L. mirties likusiu turtu tik naudojosi palikimą priėmusių įpėdinių leidimu, bet tuo turtu kaip savu nesirūpino ir jo neprižiūrėjo, pastatų neremontavo, todėl jie labai nusidėvėjo, o pirtis dėl J. L. sukelto gaisro buvo sunaikinta. Mano, kad J. L. vengimas tvarkyti paveldėjimo dokumentus liudija apie jo nenorą priimti palikimą, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. priėmė A. L. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Mananti, kad ir pareiškėja po J. L. mirties elgėsi netinkamai – neperdavė jai gyvenamojo namo durų rakto, todėl negalėjusi į namą patekti, nes spyna, kurios raktą turėjo, buvo pakeista; be jos žinios gyvenamąjį namą išnuomojo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
A. L. mirė miręs (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai nustatyti ir 2000 metų Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje. Abu nurodyti palikimo priėmimo būdai sukelia tuos pačius teisinius padarinius: įpėdiniai, pasinaudoję bet kuriuo iš jų, tampa palikimą priėmusiais asmenimis – turto savininkais. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009). Remiantis pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (27-29 b. l.) apie įregistruotą A. L. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį miręs (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad miręs (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo savininkas buvo A. L.. J. L. gimimo akto įrašas patvirtina, kad jis – A. L. sūnus, t. y. A. L. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjos gimimo liudijimas ir pažyma apie santuokos įregistravimą patvirtina, kad ji yra J. L. duktė, t. y. J. L. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą.
Pareiškėja aiškina, kad J. L. tėvo A. L. name gyveno iki A. L. mirties ir liko ten gyventi po tėvo mirties. Visu likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu – name gyveno, naudojosi ten esančiais daiktais, po gaisro namą remontavo. Po tėvo J. L. mirties ji namą prižiūrėjo ir juo rūpinosi – kas savaitę apžiūrėdavo, ar nepadaryta žala; atliko namo elektros instaliacijos remontą; suderinusi su dėde A. L. gyvenamąjį namą išnuomojo. Pareiškėjos aiškinimą paneigiančių įrodymų nėra. Priešingai, suinteresuoto asmens D. A. paaiškinimas patvirtina pareiškėjos teiginius. D. A. patvirtino, kad po tėvo A. L. mirties J. L. apsigyveno tėvo name, naudojosi name esančiais daiktais, pakeitė durų spyną, o po J. L. mirties pareiškėja neperdavė jai rakto nuo namo durų spynos, be jos žinios namą išnuomojo. Liudytojai J. G. S. ir A. V. patvirtino, kad J. L. po A. L. mirties gyveno A. L. name, elgėsi kaip šeimininkas. Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos seniūno 2015 m. liepos 15 d. pažyma Nr.(2015-164-PD)-53(9.4) patvirtina (11 b. l.), kad J. L. gyvenamąją vietą Kaniūkų kaime deklaravo nuo 1981 m. lapkričio 26 d. Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos seniūno 2015 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr.PG – 80(1.26.) patvirtina, kad po A. L. mirties miręs (duomenys neskelbtini) jo name, esančiame miręs (duomenys neskelbtini), gyveno, prižiūrėjo ir valdė J. L., o po jo mirties miręs (duomenys neskelbtini) šį turtą prižiūri ir faktiškai valdo I. B. (22 b. l.). Pareiškėjos pateikti mokėjimo dokumentai (35-38 b. l.) patvirtina, kad ji po J. L. mirties mokėjo mokesčius už paminėtame name suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos, suinteresuoto asmens D. A. paaiškinimų, liudytojų parodymų ir pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų pakanka konstatuoti, kad J. L., būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, per šešis mėnesius po tėvo A. L. mirties miręs (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir I. B., būdama pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, per tris mėnesius po tėvo J. L. mirties miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl prašymas nustatyti šiuos palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčius faktus tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė tėvo A. L., mirusio miręs (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė tėvo J. L., mirusio miręs (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tam, kad galėtų būti pateiktas A. L. ir J. L. palikimo priėmimo faktą patvirtinantis įrodymas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.