- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- ATP-356-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00070-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Pareiškėjas
- B. N.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo B. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimo B. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. N. surašytas už tai, kad jis 2015 m. vasario 6 d. 7 val. 50 min. Varėnos r. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 promilių girtumas), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimu B. N. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Paskirta bauda išdėstyta sumokėti per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nustatant sumokėti pirmus du mėnesius po 100 eurų, o paskutinį mėnesį 89 eurus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde B. N. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad savo kaltės neneigia, tačiau, mano, kad teismas turėjo galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę, negu įstatymo nustatyta nuobauda, netaikant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde pažymi, kad ketverius metus gyvena su M. S., bei kartu prižiūri neįgalų M. S. mirusios sesers sūnų S. L., kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kas tris mėnesius privalu S. L. vežti pas medikus į Naująją Vilnią, labai dažnai tenka vykti į kitas medicinos įstaigas. Be to, S. L. reikalinga speciali dieta, todėl būtinybė vairuoti transporto priemonę yra susijusi ir su neįgaliojo S. L. tinkamu maitinimu. Taip pat teigia, kad pati M. S. taip pat yra neįgali, todėl ir jai pačiai dažnai prireikia medicinos darbuotojų pagalbos. Pareiškėjas ir M. S. gyvena atokiame (duomenys neskelbtini) kaime, kur verstis kokia nors veikla ir užsidirbti yra labai sudėtinga. Pajamas gyvenimui gauna rišdami šluotas, kurias tiekia Kauno zoologijos sodui. Savo pagamintą produkciją taip pat tiekia į įvairius Lietuvos miestus – Pasvalį, Kaišiadoris, Vilnių, Kauną, Vilkaviškį, Zarasus, Alytų, Dusetas bei Marijampolę. Surištas šluotas privalo pristatyti savo transportu, todėl pareiškėjas, praradęs teisę vairuoti, prarastų ir galimybę legaliai užsidirbti bei finansiškai išlaikyti savo šeimą, kas būtų neproporcingai didelė bausmė. Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog yra charakterizuojamas teigiamas, savo padarytą klaidą suvokia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK (toliau – Institucija) prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir B. N. skundo netenkinti. Teigia, jog B. N. kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, o jo padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai vertintini kaip gynybos būdas siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
B. N. apeliacinis skundas tenkinamas.
Ginčo dėl pažeidimo nėra. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo pritaikius ATPK 30¹ straipsnį neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad B. N. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Toks apylinkės teismo sprendimas motyvuotas tuo, kad B. N. galiojančių nuobaudų neturi, o administracine tvarka iš vis buvo baustas tik tris kartus. Teismas atsižvelgė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad B. N. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, susijusiais su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma gali būti įvertinta kaip išimtinė, lemianti švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Pažymėtina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Apygardos teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad B. N. kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, o jo padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju B. N. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. B. N. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą bei savo 2015 m. vasario 6 d. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad prieš važiuojant išgėrė truputį alaus, o dėl pažeidimo gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šioje situacijoje būtina įvertinti ir tai, kad iš administracinių teisės pažeidimų ir įvykių registro išrašo matyti, jog B. N. administracine tvarka baustas tris kartus, tačiau galiojančių nuobaudų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi, o administraciniai teisės pažeidimai nėra susiję su automobilio vairavimu, būnant neblaiviam. Be to, kartu su B. N. gyvena jo draugė M. S., kuriai yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ir ji kartu su B. N. prižiūri ir slaugo savo mirusios sesers neįgalų sūnų S. L., kuriam yra nustatytas tik 20 proc. darbingumo lygis, jis teismo yra pripažintas neveiksniu. Teismui nurodoma, jog S. L. tenka vežioti pas gydytojus, pirkti vaistus, pagal specialią mitybą nustatytus maisto produktus. Atėmus B. N. teisę vairuoti transporto priemones, būtų kompiliuota S. L. priežiūra, kadangi M. S. neturi teisės vairuoti, o gyvenant atokiame (duomenys neskelbtini) kaime susisiekti viešuoju transporto yra sudėtinga. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog B. N. ir M. S. verčiasi rišdami šluotas, kurias patys turi pristatyti į įvairius Lietuvos miestus. Tai yra pagrindinis jų pajamų šaltinis.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į B. N. padaryto pažeidimo pobūdį, neigiamų pasekmių nesukėlimą, pažeidėjo asmenį teigiamai apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad nuobauda, kuri sukeltų itin neigiamas pasekmes ne tik B. N., tačiau ir jo artimiesiems, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimu B. N. paskirta 289 EUR bauda yra pakankamai didelė ir griežta nuobauda, o administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
B. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimą: taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir panaikinti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį B. N. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.