Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. J. K. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas perkvalifikuoti nusižengimą iš ANK 506 straipsnio 4 dalies į ANK 71 straipsnio 1 dalį ir paskirti atitinkamą baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu skundas tenkintas iš dalies – panaikintas Institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena J. K. nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių.

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Skunde nurodyta, kad pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo sudėtį sudaro valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, taigi, teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

3.2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

3.3. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. BVK 110 straipsnyje nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 straipsnio 3 dalis).

3.4. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-02 įsakymu Nr. V-20 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5 punktu: suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs); 5.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 5.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai. Pagal Aprašo 6 punktą, neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, siekiant nuosekliai vykdyti Aprašo nustatytą galimo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo procedūrą, nuteistajam buvo duotas teisėtas Vilniaus PN pareigūnų nurodymas priduoti tiriamąją medžiagą – šlapimą. J. K. šį teisėtą Vilniaus PN pareigūnų nurodymą vykdyti atsisakė.