Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2025-09-18 · Civilinė byla Nr. e2-11921-1004/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-18
Bylos Nr.
e2-11921-1004/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21183-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
Atsakovas
užsienio bendrovei SKYUP MT LIMITED
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11921-1004/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21183-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.10. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 18 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei užsienio bendrovei SKYUP MT LIMITED (toliau – atsakovė) dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 600,00 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovės 2025 m. sausio 25 d. vykdytas skrydis Vilnius (VNO) – Hambantota (HRI), Nr. (duomenys neskelbtini), vėlavo atvykti į paskirties vietą daugiau nei tris valandas. Vėlavusio skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 7318,17 km. Tai, kad keleivė L. N. buvo sudariusi vežimo sutartį dėl sutrikdyto skrydžio, patvirtinta su ieškiniu pateiktas kelionės bilietas. Keleivė L. N. sutarties pagrindu perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė dėl keleivės L. N. 2025 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudama išmokėti kompensaciją, tačiau atsakovė pretenzijos pagrindu kompensacijos neišmokėjo. Byloje nėra duomenų apie kompensacijos išmokėjimą ar atsisakymą ją išmokėti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovė mano, kad egzistuoja faktinis pagrindas ieškinį patenkinti.

3. 2025 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 749,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą.

4. Procesiniai dokumentai – ieškinys ir jo priedai atsakovei įteikti 2025 m. rugpjūčio 19 d.

Atsiliepimas

5. 2025 m. rugsėjo 4 d. atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą, kurį teismas vertina kaip atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu atsakovė prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir alternatyviai parašo sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas įvertinus šabloninį bylos pobūdį ir faktinį darbo mastą byloje.

6. 2025 m. rugsėjo 8 d. ieškovės atstovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prašymą ir prašė teismo netenkinti atsakovės prašymo nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat netenkinti atsakovės alternatyvaus prašymo sumažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju yra priteistinos iš juridinio asmens – oro vežėjo, kuris neginčija pažeidęs oro keleivių teises, tačiau ikiteisminės stadijos metu sąmoningai nebendradarbiavo ir ieškovės pareikštų reikalavimų netenkino. Ieškovė buvo priversta pažeistas teises ginti teisme. Savo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu atsakovė prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

8. Apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Bylos rašytiniais duomenimis ir dalyvaujančių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad užsienio bendrovės SKYUP MT LIMITED 2025 m. sausio 25 d. vykdytas skrydis Vilnius (VNO) – Hambantota (HRI), Nr. (duomenys neskelbtini), vėlavo atvykti į paskirties vietą daugiau nei tris valandas. Vėlavusio skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 7318,17 km. Tai, kad keleivė L. N. buvo sudariusi vežimo sutartį dėl sutrikdyto skrydžio, patvirtinta su ieškiniu pateiktas kelionės bilietas. Keleivė L. N. sutarties pagrindu perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė dėl keleivės L. N. 2025 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudama išmokėti kompensaciją, tačiau atsakovė pretenzijos pagrindu kompensacijos neišmokėjo. Byloje nėra duomenų apie kompensacijos išmokėjimą ar atsisakymą ją išmokėti.

Dėl ginčo esmės.

10. Teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus dėl atsakovės atsakomybės pažeidus oro keleivių teises, kadangi atsakovė ieškinį iš esmės visiškai pripažino (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuota 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Keleivių, kurių skrydis atšauktas, teisės išdėstytos reglamento 5 straipsnyje, kurio c punkte tokiems keleiviams įtvirtinta teisė į skrydį vykdančio vežėjo išmokamą kompensaciją, jeigu neįvykdomos Reglamento 5 straipsnio c punkto papunkčiuose nustatytos sąlygos. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

12. Kai daroma nuoroda į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250,00 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400,00 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500 - 3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600,00 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).

13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad skrydžio atidėjimas ir skrydžio atšaukimas yra skirtingos skrydžių kategorijos ir net ir ilgam atidėti skrydžiai negali būti prilyginami atšauktiesiems, jeigu jie vykdomi pagal iš pradžių numatytą planą. Kita vertus, ESTT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Reglamento 5–7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais. Tokie keleiviai gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad tais atvejais, kai keleivių pervežimas į jų paskirties punktą užtrunka ilgiau, žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir kad tokių keleivių patiriama žala yra analogiška. Todėl atidėtų skrydžių keleivių situacija iš esmės nesiskiria nuo tos, į kurią patenka atšauktų skrydžių keleiviai pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį. Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas Sturgeon and Others, C-402/07, C-432/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

14. Ieškovė su keleive L. N. 2025 m. sausio 25 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu keleivė perleido ieškovei reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai buvo įteiktas ieškinys su priedais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė jai sumokėtų pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies c papunktį priklausančią kompensaciją (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas (2009 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rehder, bylos Nr. C-204/08). Tokią jurisdikcijos taisyklę yra pripažinęs ir kasacinis teismas. Byloje ginčas yra kilęs dėl skrydžio maršrutu Vilnius (VNO) – Hambantota (HRI) organizavimo, parengimo ir vykdymo, kurio išvykimo vieta yra Vilniuje, todėl ieškinys teismingas Lietuvos teismui.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad keleivė galutinę paskirties vietą, t. y. Hambantota, pasiekė praėjus daugiau kaip trimis valandomis nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, ieškovė įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos. Mokėtinos kompensacijos dydis pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies nuostatas priklauso nuo skrydžių atstumo. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atstumas tarp Vilniaus ir Hambantota yra didesnis kaip 1500 km. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 600,00 Eur kompensaciją yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktas) (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

17. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos skolininko mokėtinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nurodyto pagrindu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas visiškai. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovės prašymo sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

18. Ieškovė prašymu nurodė, kad patyrė 749,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už bylos dokumentų analizę, vertimą į lietuvių kalbą, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė mokėjimo nurodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir apmokėjimo už teisinę pagalbą (2025 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1294 (23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas), 2025 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ZIP-2277, 2025 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymas 726,00 Eur sumai).

19. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų paskirstymo (sumažinimo).

20. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkto nustatyto maksimalaus dydžio. Teismo vertinimu, minimos išlaidos galėtų būti mažinamos tik esant išskirtinėms aplinkybėms.

21. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad byla sudėtinga tiek technine, tiek teisine prasme (vertinant bylos pobūdį ir specifiką), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą ir paties ginčo apimtį (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ginčo nesudėtingumo ir ieškovės inicijuotų atsakovei šabloninio pobūdžio bylų. Kiekvienas ieškovės inicijuotas ginčas iš esmės skirtingas savo faktinėmis aplinkybėmis, pagrindu, specifika (tarptautinis elementas) ir kt., todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalios.

22. Didelę reikšmę, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, teismo vertinimu, turi ir aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės kaltės. Ieškovės advokato išlaidos nebūtų patirtos, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje atsakovė įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų jai kompensacijas. Tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovė ikiteisminėje ginčo stadijoje pretenzijos reikalavimų neįvykdė.

23. Taip pat reikšminga aplinkybė yra ta, kad abi ginčo šalys yra verslo įmonės, t. y. juridiniai asmenys. Atsakovė yra užsakomuosius keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija, kuriai ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma nėra reikšminga. Priešingai, būtent atsakovė, kaip minėta, galėjo nesukelti šių išlaidų atsiradimo, patenkindama ikiteisminėje ginčo stadijoje keleivių reiškiamus reikalavimus.

24. Nėra išskirtinių aplinkybių dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Teismas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas vertina kaip pagrįstas ir patvirtintas rašytiniais įrodymais. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 749,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (23,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidos už vertimą ir teisines paslaugas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Tuo ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas visiškai.

25. Iš atsakovės nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nes jos neviršija minimalios priteistinos 8,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 – 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės SKYUP MT LIMITED, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų, 00 euro centų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 749,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas