Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-595-330/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
e2-595-330/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00557-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-595-330/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00557-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui advokatui M. K. dėl advokato atleidimo iš pareigų ir 1 Eur priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atleisti advokatą M. K. iš pareigų bei priteisti jai iš atsakovo 1 Eur.

2. Ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūra 2023 m. gegužės 15 d. elektroniniu paštu įteikė advokatų tarybos pirmininko M. K. 2023 m. kovo 16 d. pasirašytą sprendimą. Kadangi sprendimas buvo įteiktas ieškovei tik po 60 dienų nuo jo priėmimo, ieškovės nuomone, advokatas M. K. pažeidė advokatų profesinės etikos taisykles, todėl prašo jį atleisti iš pareigų bei priteisti 1 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

Šalies argumentai

4. Nustatęs, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl advokato atleidimo iš pareigų, t. y. drausminės atsakomybės jam taikymo, bei atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – Advokatūros įstatymas) yra nustatyta procedūrinė drausmės bylos advokatui iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka, kuri apibrėžia Lietuvos advokatūros savivaldos organų funkcijas ir įtvirtina Lietuvos advokatūros organų priimtų sprendimų apskundimo tvarka, teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti.

5. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškiniu taip pat prašo jos naudai priteisti iš atsakovo 1 Eur, tačiau, įvertinus ieškinyje dėstomas aplinkybes, darytina išvada, jog reikalavimas priteisti 1 Eur iš atsakovo yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo. Nustačius, kad pirmasis ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nėra pagrindo atskirai vertinti antrojo ieškinio reikalavimo priskirtinumo teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti iš esmės, teigdama, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį ir nurodymas, jog advokatūros vadovą reikia skųsti pačiai advokatūrai, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti nustačius, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti advokatų tarybos pirmininkui, advokatui M. K. drausminę atsakomybę ir atleisti jį iš pareigų. Ieškovė teigia, kad advokatas įteikdamas ieškovei advokatų tarybos pirmininko 2023 m. kovo 16 d. pasirašytą sprendimą tik 2023 m. gegužės 15 d., nepagrįstai ilgai delsė supažindinti ieškovę su priimtu sprendimu. Pasak ieškovės, toks delsimas rodo, kad advokatas negerbia įstatymų, jų nesilaiko, dėl ko jam taikytina drausminė atsakomybė – atleidimas iš pareigų.

9. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).

11. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas.

12. Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Tai yra advokatų savivaldą įgyvendinantys subjektai (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Viena iš Advokatūros įstatyme išvardytų Lietuvos advokatūros funkcijų yra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį advokatui už šio įstatymo ir Advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra (advokatų taryba – Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas) arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, o advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 ir 3 dalys).

14. Lietuvos advokatūros advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkte nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Tuo atveju jei advokatų taryba priima sprendimą, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą, visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga ir advokato asmens byla (kopija) perduodama Advokatų garbės teismui (Aprašo 23 punktas), kuris, išnagrinėjęs drausmės bylą iš esmės, priima vieną iš Aprašo 57 punkte išvardintų sprendimų.

15. Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkcija įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui.

16. Advokatūros įstatymo 55 straipsnis nustato, kad Advokatų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Vadinasi, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas drausmės byloje sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta speciali garbės teismo sprendimų apskundimo tvarka nereglamentuoja subjektų, turinčių teisę paduoti skundą, rato, todėl laikytina, kad apskundimo teisė yra suteikta ne tik advokatui ar advokato padėjėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021 27 punktas). Tačiau teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reglamentuojančias teisę skųsti Advokatų garbės teismo sprendimą, papildomai išaiškinta, kad nepakanka nustatyti, jog Advokatų garbės teismo sprendimą skųsti Vilniaus apygardos teismui gali ne tik advokatas ar advokato padėjėjas, taip pat būtina ir nustatyti, ar egzistuoja materialinis teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo nutraukti advokatui drausmės bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1140-1120/2020 20 punktas).

18. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl jo taikymo, bei ieškovės siekį teisės normų, reglamentuojančių advokatų veiklą, pagrindu įvertinti advokato M. K. elgesį, išaiškintina, kad ji pirmiausia turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Advokatų tarybai priėmus sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą ir ją išnagrinėjus Advokatų garbės teisme, ieškovė, pagrindusi materialinį teisinį suinteresuotumą Advokatų garbės teismo priimtu sprendimu ir su juo nesutikdama, įgytų procesinę teisę jį skųsti Vilniaus apygardos teismui.

19. Analizuojamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė kreipėsi į advokatų tarybą prašydama įvertinti advokato M. K. veiksmus (elgesį). Advokato drausminės atsakomybės klausimas Advokatūros įstatyme nustatyta tvarka nebuvo vertinamas, o atitinkamas Advokatų garbės teismo sprendimas, kaip prielaida ieškovei kreiptis į teismą, nėra priimtas.

20. Išdėstytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kadangi nebuvo laikytasi specialios Advokatūros įstatyme nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Tai, kad apeliantė prašo įvertinti advokato, kuris yra (duomenys neskelbtini) veiksmus, nesudaro pagrindo nesilaikyti pirmiau aptartos advokatų profesinės veiklos vertinimo tvarkos.

21. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, kad ji suklydo, nurodydama prašomą iš advokato priteisti sumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas nėra savarankiškas, jis nėra grindžiamas atskiru teisiniu pagrindu.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti pagal atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis