- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 1-485-573/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43967-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, šiuo metu atlieka privalomąją krašto apsaugos tarnybą (duomenys neskelbtini) iki tarnybos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2018-07-21 apie 22.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)., ties sankryža su (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį O. V., valst. Nr(duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam dviračiui, vairuojamam J. D. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkė J. D. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
A. S. kaltę pripažino visiškai, iš jo parodymų matyti, kad važiuodamas automobiliu „O. V.“ (duomenys neskelbtini), sukdamas sankryžoje į kairę pusę praleido dvi mašinas, tačiau dviratininkės nepastebėjo. Sukant, dviratininkė, važiavusi iš kairės pusės, atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekį. Skambino greitajai pagalbai bei policijai, tačiau kiti asmenys jau buvo iškvietę.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
nukentėjusiosios J. D. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018-07-21 vakare apie 22 val. dviračiu važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) prie sankryžos privažiavo automobilis, kuris prie sankryžos stabtelėjo, todėl suprato, kad jis ją mato ir praleidžia. Važiuodama toliau pajuto, kad ranka atsirėmė į dešinę automobilio pusę ir krito. Kas vyko po to, nelabai prisimena, žino, kad buvo atsisėdusi važiuojamojoje dalyje. Tuo metu pro šalį ėjo kažkokie vaikinai ir jie ją nunešė nuo važiuojamosios dalies ant šaligatvio. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydosi iki šiol, mano, kad dėl kojos ir rankos sužalojimų yra nepataisomai subjaurotas kūnas, šie sužalojimai trukdys darbe, nes jos darbas fizinis, dirba gamyboje, darbingumo sumažėjimas dar nėra nustatytas. Taip pat veidas subjaurotas, dantų plokštelė nesilaiko. Dėl sužalojimų iš draudimo bendrovę "Compensa" gavo 3000 eurų, nedarbingumą „Sodra“ apmokėjo, dėl fizinio skausmo, diskomforto, psichologinio pažeminimo prašo priteisti papildomai 5000 eurų iš draudimo bendrovės;
2018-07-21 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio patrulio T. N. tarnybiniu pranešimu dėl techninio eismo įvykio, kuriame nurodytos eismo įvykio aplinkybės - 2018-07-21, apie 22.10 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). sankryžoje, Kaune. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis O. V., valst Nr. (duomenys neskelbtini) - vairuotojas A. S., kuris blaivus ir dviratininkė, kurią medikai išvežė į gydymo įstaigą (b. l. 6-10);
2018-09-14 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - Kaunas, (duomenys neskelbtini). sankryža. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 11-17);
2018-09-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2812/2018(02), kurioje nurodoma, kad V. D. konstatuota dešinės blauzdos kaulų, kairio stipinkaulio, dešinės veido pusės kaulų, kaklo V-VI slankstelio keterinių ataugų lūžimai, sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių kaulų lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip dešimt parų (b. l. 49-50);
eksperto D. T. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad skirti ekspertizę ir padarytą sužalojimą vertinti kaip sunkų nėra pagrindo, galima konstatuoti, kad yra randas ir jis neišnyks, tačiau bėgant laikui mažės. Dėl nustatytų lūžimų sveikatos sužalojimas vertinamas kaip nesunkus, tai, kad gydymas tęsiamas, nesudaro pagrindo sužalojimą vertinti kaip sunkų.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog A. S., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam dviračiui, vairuojamam J. D. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkė J. D. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusioji J. D. pareiškė prašymą kaltinamojo veiksmais padarytą kūno sužalojimą vertinti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės veido kaulų lūžimo buvo nepataisomai subjaurotas kūnas ir ji negalės dirbti darbo pagal turėtą profesiją. Veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės ( BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Pagal Taisyklių 6.12 punktą nepataisomas kūno subjaurojimas nustatomas, kai tokią išvadą padaro teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Vadinasi, nepataisomas nukentėjusio asmens kūno subjaurojimas pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes: 1) kūnas yra subjaurotas ir 2) tas kūno subjaurojimas yra nepataisomas. Pastarasis faktas, kaip minėta, nustatomas pasinaudojus atitinkamomis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos specialistų išvadą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395-511/2015). Toks sveikatos sutrikdymo masto nustatymo teisinis reglamentavimas ir teismo medicinos eksperto išvada, kad bėgant laikui randas mažės, suponuoja išvadą, kad kvalifikuoti padarytus sužalojimus kaip sunkų sveikatos sutrikdymą nėra pagrindo.
A. S. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi jo padarytai KET pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nesunkiu sveikatos sutrikdymu J. D.. Kaltinamasis A. S. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę A. S. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą A. S. neteistas (b. l. 60), administracine tvarka baustas (b. l. 57-59), (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro įskaitoje bei priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 56).
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina bauda. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam (BK 61 str. 2 d.).
BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati A. S. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, praeityje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. S. yra nedrausmingas vairuotojas, sistemingai neatsakingai vairuoja transporto priemones, todėl jam netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiai teise.
Nukentėjusioji J. D. pareiškė 10000 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškinį sumažino iki 5000 eurų.
Akcinė draudimo bendrovė "Compensa Vienna Insurance Group" 2018-11-28 pranešė, jog J. D. išmokėta 231,05 Eur už medicinines išlaidas, 206,65 Eur už apgadintą turtą ir 3000 Eur už neturtinę žalą (b. l. 39).
Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo kentėjo skausmą, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, patyrė daug nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl patirto veido deformacijos jaučia emocinę depresiją.
Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 3000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Nukentėjusiajai J. D. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Draudimo bendrovė nurodė, kad jos išmokėta 3000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, todėl likusioje dalyje ieškovės reikalavimą prašo atmesti.
Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra išmokėjusi 3000 Eur dydžio išmoką, kad pateiktuose medicininiuose išrašuose nustatyta teigiama gydymo dinamika, nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas. Išmokėtas neturtinės žalos dydis (3000 Eur) yra adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę - 30 MGL (1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nukentėjusios J. D. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.