Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. e2A-736-619/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
e2A-736-619/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23164-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
Atsakovas
UAB „Jarinta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Parkavimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-736-619/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23164-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.17.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Jarinta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parkavimo paslaugos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jarinta“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 7592 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Verslo aptarnavimo centras“, įgaliota atlikti pirkimą perkančiosios organizacijos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ vardu, vykdė viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu („Automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugų pirkimas Vilniuje“). Konkurso laimėtoja buvo pripažinta ieškovė. Tarp ieškovės ir perkančiosios organizacijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsakovė UAB „Jarinta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB ,,Verslo aptarnavimo centras“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl viešojo pirkimo rezultatų. Teikdama teismui ieškinį UAB ,,Jarinta“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, UAB „Jarinta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB ,,Parkavimo paslaugos“ 2019 m. vasario 11 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 30010/490123 vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, UAB ,,Jarinta“ ieškinys buvo atmestas ir įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikus nepakeistą.

3. Ieškovės teigimu, dėl aukščiau nurodytų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 3146 Eur tiesioginių ir 4446 Eur netiesioginių nuostolių. Nurodė, kad tiesioginius nuostolius sudarė 363 Eur perprogramavimo darbams apmokėta suma dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir 2783 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti patirtos bylinėjimosi išlaidos. Netiesioginius nuostolius sudaro negautos pajamos 4446 Eur (114 d. x 39 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 4446 Eur negautų pajamų ir 363 Eur išlaidų už automobilių stovėjimo aikštelės vartų perprogramavimo darbus priteisimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Ieškovė, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose nurodė, kad ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pripažintas pažeidimas dėl nepagrįsto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019 (neteisėti atsakovės veiksmai). Pritaikius ginčo laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties vykdymas buvo sustabdytas 114 dienų. Vadovaujantis paslaugų sutarties 2.5 punkto nuostata, 2.6 punkto nuostata, numačiusia minimalią paslaugų apimtį ieškovė skaičiuoja, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo įsigyti minimalų 30 automobilių stovėjimo vietų, vienos automobilio stovėjimo vietos kaina mėnesiui yra 39 Eur be PVM, todėl ieškovės negautos pajamos yra 4446 Eur (1,3x114x30).

6. Pasisakydama dėl savo pačios veiksmų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pažymėjo, kad naudojosi „Barking.lt“ rezervavimo sistema, kuri leidžia asmenims išsinuomoti automobilių stovėjimo vietas adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta užimtumo ataskaita patvirtina, kad per „Barking.lt“ sistemą per dieną pavykdavo išnuomoti 1 automobilio stovėjimo vietą. Ieškovės vertinimu, išnuomoti ginčo automobilių stovėjimo vietas ilgalaikiu laikotarpiu nebuvo realios galimybės, nes bylinėjimosi laikotarpis nepriklauso nuo šalių valios, todėl praktiškai yra neįmanoma išnuomoti automobilių stovėjimo vietų visiškai neapibrėžtą ilgą laikotarpį. Atkreipė dėmesį, jog nors ieškovė neskundė nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau skundą pateikus kitam proceso dalyviui, teikė savo atsiliepimą, kuriame prašė atskirąjį skundą tenkinti. Taigi, ieškovė ėmėsi visų racionalių priemonių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui ir tuo pačiu užtikrintas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas ekonomiškumo principas. Pasisakydama papildomai dėl 363 Eur išlaidų priteisimo, ieškovė nurodė, kad jos buvo patirtos dėl to, kad ieškovė turėjo samdyti UAB „Selvaag LT“, kuri atliko parkavimo aikštelės vartų sistemos perprogramavimo darbus, išregistruojant kiekvieną automobilių stovėjimo vietos naudotoją iš sistemos ir apribojant jų patekimą į aikštelę, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė privalėjo stabdyti paslaugas dėl visų išnuomotų automobilių vietų. 363 Eur išlaidos negali būti laikomos susijusios su paslaugų teikimu ir į paslaugų sutarties apimtį nepatenka. Pastarosios išlaidos susijusios su teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateiktuose atsikirtimuose į ieškovės paaiškinimus, ieškinį prašė atmesti.

8. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė 4446 Eur nuostolių sumos, nes ieškovei nebuvo užkirstas kelias gauti pajamas iš automobilių stovėjimo aikštelės paslaugų, nes pačiai aikštelei apribojimai nebuvo taikyti. Atsakovės vertinimu, paslaugų teikimo sutarties terminas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesutrumpėjo. Pažymėjo, jog nepateikti įrodymai, kokiu pagrindu ieškovė valdo automobilių aikštelę, nes aikštelės įsigijimo išlaidos turi būti įtrauktos į veiklos sąnaudas. Įvertinusi ieškovės 2018-2019 metų veiklos pelningumą, atsakovė skaičiuoja, kad iš 4446 Eur negautų pajamų atėmus įprastines sąnaudas, ieškovei liktų tik 355-756 Eur grynojo pelno. Tokį atsakovės argumentą, atsakovės vertinimu, patvirtina ieškovės teiginys dėl patirtų išlaidų UAB „Selvaag LT“ už aikštelės perprogramavimo darbus. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu siekė išnuomoti ginčo parkavimo vietas per „Barking.lt“ rezervavimo sistemą, tačiau gautų pajamų neatėmė iš prašomos priteisti 4446 Eur sumos. Atkreipė dėmesį, jog pati ieškovė teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė, vadinasi, negalėjo nurodyti savarankiškų apskųsto procesinio sprendimo naikinimo ar keitimo pagrindų. Tai patvirtina, kad ieškovė neveikė aktyviai ir pati nesiekė, kad būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovės vertinimu, reikalavimas priteisti 363 Eur išlaidas turi būti atmestas, kadangi paslaugų sutarties vykdymui ji neturėjo teisės samdyti trečiųjų asmenų pagal sutarties Bendrosios dalies 8.2 punktą. Taip pat laikosi pozicijos, kad į sutarties apimtis neįeina vietų skaičiaus sumažinimas iki nulio, nes paslaugų sutarties Bendrosios dalies 18.2 punkte nurodyta, kad klientas gali sustabdyti sutarties ar jos dalies vykdymą tokiam laikui ir tokiu būdu, kaip jis mano esant reikalinga. Be to, pagal paslaugų teikimo sutarties Bendrosios dalies 5.3.5. – 5.3.7. punktus paslaugų teikėjas į paslaugų kainą turi būti įskaičiavęs visas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, įskaitant sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su paslaugų teikimu. Dėl nurodyto laikytina, kad sutarties sustabdymo išlaidos įeina į sutarties apimtis. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodytų atsiradusių nuostolių ir atsakovės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Jarinta“ ieškovės UAB „Parkavimo paslaugos“ naudai 4446 Eur netiesioginių nuostolių, 363 Eur tiesioginių nuostolių ir 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad ieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. vasario 11 d. sudaryta sutartis Nr. 30010/490123 buvo sustabdyta ir negalėjo būti vykdoma 114 kalendorinių dienų (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos ginčo parkavimo aikštelės ((duomenys neskelbtini)) užimtumo ataskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. birželio 27 d. užfiksuoti duomenys patvirtina, jog paslaugų teikimo sutarties priede numatytas minimalus parkavimo vietų skaičius buvo išlaikomas ir sutartis buvo vykdoma užtikrinant minimalų, o vėliau didėjantį parkavimo vietų skaičių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų analizė sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė pagrįstai galėjo skaičiuoti pagal nurodytą sutartį gautinas pajamas ir atitinkamai jas planuoti savo ūkinėje veikloje.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog sutartis šiuo atveju nebuvo vykdoma ne dėl vienos iš sutarties šalių atitinkamų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, o dėl šalių sutarčiai pritaikytų apribojimų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, kuri nebuvo paslaugos sutarties šalimi, inicijavus teisminį procesą ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pasisakant dėl pačios ieškovės veiksmų, teismo vertinimu, ieškovės pateiktos ginčo parkavimo vietų užimtumo ataskaitos aktualiu laikotarpiu sąlygoja išvadą, kad siekiančiųjų sudaryti trumpalaikes ginčo parkavimo vietų nuomos sutartis skaičius neturėjo jokios įtakos, dėl ko šios aplinkybės laikytinos nereikšmingomis vertinant jas pagal sutartį gautinų pajamų atžvilgiu. Atsakovės teiginius apie ieškovės pasyvumą siekiant pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones apsiribojant atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimu, o ne pačiai naudojantis apeliacijos teise teismas vertino kaip deklaratyvius. Pažymėjo, jog ieškovės procesinis sprendimas teikti atsiliepimą į skundą, o ne teikti dar vieną atskirąjį skundą, vertintinas pakankamu rūpestingumu ir racionaliu elgesiu nurodytoje situacijoje.

12. Spręsdamas dėl priežastinio ryšio sąlygos, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės 2019 m. vasario 11 d. sudaryta sutartis buvo vykdoma iki 2019 m. kovo 6 d., kada teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo ir sustabdė šios sutarties vykdymą, dėl ko nei viena iš sutarties šalių sutarties sustabdymo laikotarpiu negavo to, kas jų buvo sutarta pagal sutartį. Teismo vertinimu, ieškovės negauta nauda paskaičiuota vadovaujantis sutarties nuostatomis, dėl ko darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra sąlygotas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės argumentus, kad ieškovė iš prašomos priteisti sumos turėtų atimti veiklos sąnaudas, pelno ir kitus mokėtinus mokesčius, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad sprendžiant netiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą, teismas nekvestionuoja ūkio subjekto pareigos tinkamai įvykdyti subjektui priklausančią pareigą tiek pagal Pelno mokesčio įstatymą, tiek ir pagal kitus norminius aktus, nes atitinkamų mokesčių mokėjimas yra sąlygojamas ne šio teismo sprendimo, o ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

13. Ieškovės reikalavimą dėl 363 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo teismas laikė pagrįstu ir įrodytu pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, atsakovės argumentus, kad nurodyti programavimo darbai įeina į su ieškove sudarytos sutarties apimtis, paneigia į bylą pateiktų sutarčių nuostatų aiškinimas. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė su UAB „Selvaag LT“ yra sudariusi Valdymo paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), valdymu, pardavimu ir administravimu, neįtakoja ieškovės 2019 m. vasario 11 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pastarosios sutarties kitos šalies, t.y. AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisių ir pareigų pagal sutartį. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir argumentų visumą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 363 Eur tiesioginių nuostolių yra pagrįstas, esant visoms 4 civilinės atsakomybės sąlygoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jarinta“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 4.446 Eur netiesioginių nuostolių, kadangi ieškovė jų nepatyrė, t.y. turėjo ir šiuo metu tebeturi galimybę gauti visas suplanuotas pajamas iš AB „Energijos skirstymo operatorius“. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkirto kelio ieškovei gauti pajamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi ieškovė nebuvo apribota vykdyti veiklą ir nuomoti aikštelės tretiesiems asmenims laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, ir netgi faktiškai tokią veiklą vykdė. Apeliantė pažymi, jog galimybė pasinaudoti CPK 146 str. 2 d. numatyta teise reikalauti laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeltos žalos atlyginimo susiejama su faktu, jog patirtos žalos nebegalima ištaisyti. Tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Teismas neįvertino to, kad ieškovės sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra terminuota, o pačioje sutartyje numatyta, kad sutarties terminas gali būti pratęstas (9.8.5 punktas, Sutarties SD 7.2 p.). Tai iš esmės reiškia, kad nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė turi visas galimybes gauti visą sutartyje su AB „Energijos skirstymo operatorius“ numatytą kainą, pratęsiant sutarties galiojimą 114 dienų ir taip laikinosiomis apsaugos priemonėmis galimai sukelta žala būtų ištaisyta.

16. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir tuo pagrindu, jog priteisiant negautas pajamas pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos ir neišminusavo ieškovės patiriamų sąnaudų už teikiamas paslaugas. Ieškovė melagingai teigė, jog jokių sąnaudų teikdama paslaugas nebūtų patyrusi. Apeliantė pažymi, jog ieškovės valdomos aikštelės yra daugiabučio namo pastate, taigi, akivaizdu, kad tokioms aikštelėms išlaikyti yra patiriama didelių sąnaudų. Ieškovė nepateikė įrodymų ir teismas netyrė, kokiu pagrindu ieškovė valdo automobilių stovėjimo aikštelę. Jeigu ieškovė aikštelę valdo kaip savininkė, tai aikštelės įsigijimo išlaidos turi būti įtrauktos į veiklos sąnaudas. Jeigu ieškovė aikštelę valdo nuomos pagrindais, tai nuomos išlaidos turi būti įtrauktos į veiklos sąnaudas. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju ypatingas dėmesys atkreiptinas į byloje esančią ieškovės pelno-nuostolių ataskaitą. Įvertinus 2018-2019 metais ieškovės pelningumą tikėtina, kad iš 4.446 Eur negautų pajamų ieškovei būtų likę tik 355-756 Eur grynojo pelno. Byloje ieškovė apskritai neteikė jokių įrodymų dėl savo veiklos sąnaudų. Tokiu būdu ieškovė laikytina apskritai neįrodžiusi patirtos žalos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė ne ieškovės grynąjį pelną (ko teismas net nenustatinėjo), bet negautas pajamas įskaitant visas veiklos išlaidas. Toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė tariamai ėmėsi visų įmanomų priemonių sumažinti ar eliminuoti nuostolius, kilsiančius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neginčijo, t. y. neteikė atskirojo skundo. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimas su palaikančiais skundą argumentais negali būti prilyginamas aktyviems ieškovės veiksmams, kuriais siekiama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė 363 Eur tiesioginius nuostolius. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-938-910/2020 nurodė, kad draudžiama kartu priteisti ir negautas pajamas, ir išlaidas už vartų perprogramavimą. Be to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovė neturėjo teisės samdyti subtiekėjų be raštiško kliento (AB „Energijos skirstymo operatorius“) sutikimo (sutarties 8.2 p.), todėl patirtos sąnaudos negali būti atlyginamos. Teismas taip pat neįvertino, kad visos išlaidos, susijusios su paslaugų teikimu, įeina į sutarties kainą (Sutarties 5.3.1 ir 5.3.5 p.). Įvertinus, kad ieškovė siekia prisiteisti 39 Eur/mėn. mokestį už kiekvieną automobilio stovėjimo vietą, kaip negautas pajamas, darytina išvada, kad nepagrįstai prisiteistos dar ir tarimai patirtos papildomas išlaidos. Be to, analogiški perprogramavimo darbai nuolat turi būti atlikinėjami vykdant su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, kadangi paslaugų gavėjas turi teisę keisti stovėjimo vietų kiekį (nuo 30 iki 50) bei transporto priemones, kurioms leidžiama naudotis automobilių stovėjimo vietomis. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, jog tiek ieškovė, tiek UAB „Selvaag LT“ yra valdomos to paties vadovo.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Parkavimo paslaugos“ prašė jį atmesti.

20. Nurodė, jog priešingai nei įrodinėja apeliantė, faktinė aplinkybė, kad ieškovės aikštelės nuomos veikla nebuvo apribota, nepaneigia to, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė prarado galimybę gauti konkrečiai iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pajamas už 114 dienų. Pažymėjo, jog vien apeliantės nurodoma teorinė galimybė išnuomoti visas parkavimo vietas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu nėra reikšminga, kadangi turi būti analizuojama, ar ieškovė ėmėsi protingų priemonių nuostoliams sumažinti. Šiuo atveju siekdama sumažinti savo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė mėgino nuomoti paslaugų sutartimi AB „Energijos skirstymo operatorius“ rezervuotas parkavimo vietas trumpalaike nuoma per barking.lt sistemą, tačiau byloje esančios užimtumo ataskaitos patvirtina, jog faktiškai pavykdavo išnuomoti vos 1 parkavimo vietą per dieną, kas reiškia, jog laisvų vietų nuomai paklausos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu nebuvo. Taigi, šios aplinkybės ir priežastys nulėmė, jog automobilių stovėjimo vietos nebuvo išnuomotos ir ilgalaikiu laikotarpiu.

Šalies argumentai

21. Apeliantė teigia, jog ieškovė turi visas galimybes gauti visą sutartyje su AB „Energijos skirstymo operatorius“ numatytą kainą, pratęsdama sutarties galiojimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokia terminų pratęsimo galimybė priklauso ne tik nuo ieškovės, bet ir nuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ valios. Be to Paslaugų sutarties nuostatos nesukuria jokių tiesioginių teisių ir pareigų atsakovei, atsakovė nėra Paslaugų sutarties šalimi, todėl ji negali remtis Paslaugų sutarties vykdymu, jos pratęsimo galimybe. Net ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutikus su Paslaugų sutarties pratęsimu, Paslaugų sutarties pratęsimas papildomam bent 114 dienų terminui niekaip neištaisytų faktinės padėties ir nesumažintų ieškovės faktiškai negautų pajamų, kadangi tai reikštų, jog nukeliamas paslaugų teikimo laikotarpio, kurį ieškovė galėtų teikti paslaugas kitiems asmenims, gaudama tokias pačias pajamas.

22. Ieškovė nesutinka su argumentais apie ieškovės patirtas sąnaudas, kurios, apeliantės teigimu, turėjo būti išskaičiuotos iš netiesioginių nuostolių. Apeliaciniame skunde vardijamos elektros, valymo ir kt. paslaugos yra susijusios su bendra ieškovės veikla, t.y. net jei ieškovė jas ir patirtų, tokios išlaidos nebūtų susijusios konkrečiai su Paslaugų sutarties vykdymu. Iš negautų pajamų galėtų būti išskaičiuojamos tik tos išlaidos, kurias ieškovė būtų patyrusi konkrečiai vykdydama sustabdytą Paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog pačios automobilių stovėjimo aikštelės veikla nebuvo sustabdyta, o buvo sustabdytas tik Paslaugų sutarties vykdymas, ieškovė ginčo 114 dienų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu vykdydama Paslaugų sutartį nebūtų patyrusi jokių papildomų sąnaudų. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog iš 4 446 Eur negautų pajamų ieškovei būtų likę tik 335-756 Eur grynojo pelno. Negautos pajamos iš konkretaus projekto, o ginčo atveju – iš Paslaugų sutarties vykdymo, negali būti tapatinamos su ieškovės 2018-2019 metų pelningumu, apskaičiuotu remiantis visu tų metų ieškovės metiniu pelnu, kadangi jis neatspindi realaus pelno, kuris būtų gautas iš konkretaus projekto – Paslaugų sutarties vykdymo.

Atsiliepimas

23. Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovės nepakankamą atidumą ir rūpestingumą įrodo faktinė aplinkybė, kad ieškovė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neginčijo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškovė ėmėsi visų racionalių priemonių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, kadangi dar vieno atskirojo skundo pateikimas būtų pažeidęs CPK 7 str. įtvirtintą proceso ekonomiškumo principą, padidinęs bylinėjimosi išlaidas.

24. Ieškovės vertinimu, atsakovė klaidingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, kadangi, kaip 2020-06-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog negalima kartu priteisti ir negautas pajamas ir išlaidas už vartų perprogramavimą tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad perprogramavimo darbai patenka į pagal Paslaugų teikimo sutartį teiktinų paslaugų apimtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog perprogramavimo darbai neįeina į Paslaugų sutarties apimtį. Apeliacinio skundo argumentai dėl neva Paslaugų sutarties bendrosios dalies 8.2. p., numatančio draudimą pasitelkti subtiekėjus, pažeidimo, yra visiškai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovės vertinimu, nepaisant to, kad į Paslaugų sutarties kainą yra įskaičiuotos visos su Paslaugų sutarties vykdymu susijusios išlaidos, 363 Eur išlaidų suma nėra ir negali būti laikoma susijusia su paslaugų teikimu, kadangi AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutartyje nebuvo numatyta teisė sumažinti automobilių stovėjimo vietų mažesniam skaičiui nei 30, ką priverstinai turėjo padaryti ieškovė ne dėl Paslaugų sutarties šalių valios, bet dėl atsakovės reikalavimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog nesant teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių paslaugų ieškovei užsakyti nebūtų reikėję. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovės išlaidos UAB „Selvaag LT“ negali būti pripažintos nuostoliais, kadangi ieškovės ir UAB „Selvaag LT‘ vadovas yra tas pats asmuo nelaikytini pagrįstais. UAB „Selvaag LT“ atlikti parkavimo aikštelės vartų sistemos perprogramavimo darbai reikalauja specialių žinių, kuriuos turi darbuotojai atsakingi už techninius darbus, t.y. ne vadovo kompetencijai priskirta atlikti automobilių stovėjimo aikštelės vartų sistemos perprogramavimo darbus. Atitinkamai, ieškovė pasitelkė kitą juridinį asmenį, kuris turi įdarbinęs specialių žinių turinčius darbuotojus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

26. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Jarinta“ (atsakovė šioje byloje) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB ,,Verslo aptarnavimo centras“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo UAB „Parkavimo paslaugos“ dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ organizuoto viešojo pirkimo, kurio laimėtoja pripažinta UAB „Parkavimo paslaugos“ (civilinė byla Nr. e2-2760-855/2019). Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Jarinta“ (atsakovės šioje byloje) prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemonių – sustabdė AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB ,,Parkavimo paslaugos“ 2019 m. vasario 11 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 30010/490123 vykdymą atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdytame viešame pirkime „Automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugos Vilniuje“. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atskirąjį skundą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, UAB ,,Jarinta“ ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis). Ieškovė ieškiniu reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus dėl minėtoje byloje atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teigia, jog negavo 4446 Eur pajamų, patyrė tiesiogines 363 Eur išlaidas už automobilių stovėjimo aikštelės vartų perprogramavimą ir 2783 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios ieškovei nebuvo atlygintos civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019.

27. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 4446 Eur negautų pajamų ir 363 Eur išlaidų už automobilių stovėjimo aikštelės vartų perprogramavimo darbus priteisimo. Šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti, kadangi atsakovės ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019 buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ieškovės pateikto negautų pajamų apskaičiavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų, taip pat nenustatinėjo teisingo padarytų nuostolių (negautų pajamų) dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės veiksmų, o išvadą dėl aikštelės vartų perprogramavimo darbų kvalifikavimo padarė visiškai neanalizavęs ir neatlikęs jokio Paslaugų teikimo sutarties sąlygų, susijusių su teiktinų paslaugų pobūdžiu ir apimtimi, vertinimo.

28. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš naujo, ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovės naudai 4446 Eur netiesioginių nuostolių, 363 Eur tiesioginių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. vasario 11 d. sudarytos sutarties nuostatų analizė ir byloje pateikta įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovės negauta nauda, kurią ji pagrįstai galėjo planuoti savo ūkinėje veikloje, paskaičiuota vadovaujantis sutarties nuostatomis. Pažymėjo, jog sutartis buvo vykdoma iki 2019 m. kovo 6 d., kada teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo ir sustabdė šios sutarties vykdymą, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra sąlygotas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės reikalavimą dėl 363 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir įrodytu pateiktais rašytiniais įrodymais. Sprendė, jog atsakovės argumentus, kad nurodyti programavimo darbai įeina į su ieškove sudarytos sutarties apimtis, paneigia į bylą pateiktų sutarčių nuostatų aiškinimas.

29. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 4.446 Eur netiesioginių nuostolių, neišminusavo sąnaudų, neįvertino, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribojo ieškovės veiklos, neatsižvelgė, jog ieškovės sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“ gali būti pratęsta ir nepagrįstai racionaliu ir protingu pripažino ieškovės pasirinkimą neskųsti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistomis 363 Eur išlaidomis už vartų perprogramavimą, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog UAB „Selvaag LT“ suteiktos paslaugos įeina į ieškovės teikiamų paslaugų kainą ir kitų reikšmingų aplinkybių.

Dėl 4446 Eur negautų pajamų priteisimo

30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovė sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovės ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovės, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi turėti ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 4446 Eur negautų pajamų ieškovei, tinkamai ir visapusiškai įvertino visus reikšmingus teismų praktikoje suformuotus 30 nutarties punkte nurodytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas įvertino, ieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. vasario 11 d. sudarytos sutarties nuostatas apibrėžiančias paslaugų apimtis ir kainą, rėmėsi byloje pateiktais įrodymais, jog minėta sutartis realiai buvo vykdoma iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jas pritaikius negalėjo būti vykdoma 114 kalendorinių dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos atitinka realumo ir numatomumo kriterijus, o jų apskaičiavimas pagrįstas ieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytos sutarties, kurios vykdymas buvo sustabdytas išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nuostatomis.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės neapribojo ieškovės veiklos bei tai, kad ieškovės sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“ gali būti pratęsta nėra pagrindas nepripažinti ir nepriteisti ieškovės patirtą žalą. Šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog pritaikius ginčo laikinąsias apsaugos priemones ieškovė mėgino nuomoti Paslaugų sutartimi AB „Energijos skirstymo operatorius“ rezervuotas parkavimo vietas trumpalaike nuoma per barking.lt sistemą, tačiau ieškovei faktiškai pavykdavo išnuomoti vos 1 parkavimo vietą per dieną. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, jog nors ieškovės veikla ir nebuvo apribota, tačiau realių galimybių gauti tokias pajamas, kokias būtų gavusi galėdama vykdyti su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytą Paslaugų sutartį, nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant galiojančiai Paslaugų teikimo sutarčiai, kurios vykdymas buvo sustabdytas ir bet kada galėjo būti atnaujintas, teismui panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė taip pat neturėjo galimybių prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir kitiems asmenims išnuomoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ rezervuotas parkavimo vietas. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog ieškovė turėjo visas galimybes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu išnuomoti visas ginčui aktualias automobilių stovėjimo vietas ir taip apskritai nepatirti jokių neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliantės teiginiai, jog ieškovės sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“ numato pratęsimo galimybę. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, minėtos sutarties pratęsimas priklauso ne tik nuo ieškovės, bet ir kitos sutarties šalies. Kita vertus sutarties pratęsimas papildomoms 114 dienų negalėtų būti vertinamas kaip visiškas ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas, kadangi taip iš esmės būtų tik nukeliamas paslaugų teikimo laikotarpis, tačiau ieškovei vis tiek nebūtų atlyginta už tą laikotarpį, kurį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių automobilių stovėjimo vietos buvo rezervuotos sutarties vykdymui, tačiau realiai neišnaudotos.

33. Atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, apeliantės argumentai susiję su ieškovės patirtų sąnaudų išminusavimu ir priteistinos žalos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pajamų, negautų dėl neteisėto veiklos sutrikdymo, apskaičiavimas priklauso nuo sutrikdytos veiklos pobūdžio ir nuo neteisėtų veiksmų padarinių. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. vasario 11 d. sudarytos sutarties Nr. 30010/490123 priedas Techninė specifikacija 5 p. „Reikalavimai pirkimo objektui“ t.y., automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugai numatė reikalavimus, jog aikštelė turi būti tvarkinga, švari (valomas sniegas, šiukšlės, medžių lapai ir pan.); aikštelė turi būti saugojama – aptverta ar saugojama fizinio asmens; aikštelėje turi būti įrengti mobiliuoju telefonu, pulteliu, kortelėmis ar kitomis priemonėmis valdomi pakeliavimo vartai arba kitokio pobūdžio kelio užtvaras. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio sutarties nuostatos sudaro tikėtiną pagrindą spręsti, jog minėtų reikalavimų užtikrinimo kaštai buvo įtraukti į sutartimi nustatytą paslaugų kainą. Vertinant galimus nuostolius kaip negautas pajamas svarbu nustatyti: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi ir iš anksto buvo numačiusi, jog vykdydama sutartį įprastinėmis sąlygomis ir gaudama iš kliento sutartą atlyginimą, tame tarpe gaus ir pajamas būtinas išlaidoms aikštelės eksploatacijai ir kitų administracinių išlaidų padengimui. Tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sustabdžius sutarties vykdymą šios pajamos negautos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės teikiamos paslaugos parkavimo vietos nuoma, o tokios sąnaudos kokias įvardija apeliantė (elektros, valymo ir panašios administracinės išlaidos) pagal ieškovės teikiamų paslaugų pobūdį yra patiriamos nepriklausomai nuo to ar konkreti parkavimo vieta yra išnuomota ar ne. Šiame kontekste vertintina ir tai, kad ieškovės veikla nebuvo sustabdyta, o buvo sustabdytas tik Paslaugų sutarties vykdymas. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog ieškovė vykdydama Paslaugų sutartį tas 114 dienų, būtų patyrusi atitinkamas papildomas sąnaudas, kurias būtų pagrįsta minusuoti iš sutartimi aptartos teikiamų paslaugų kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, skaičiuojant ieškovės patirtos žalos dydį, remtis pelno nuostolių ataskaita (apie 2018-2019 m.) kaip tai daro apeliantė nėra tikslu, kadangi nagrinėjamos bylos atveju ieškovės negautos pajamos vertinamos remiantis ne numanomu įmonės metiniu pelnu, o konkretaus projekto, šiuo atveju sutarties su AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdymo apimtyje.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažinti priteistinos žalos dydį taip pat nesudaro pagrindo apeliacinio skundo argumentai susiję su 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neginčijimu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės procesinis sprendimas teikti atsiliepimą į viešą konkursą organizavusios įmonės pateiktą atskirąjį skundą, o ne teikti dar vieną atskirąjį skundą taip papildomai didinat patiriamus nuostolius, laikytinas atitinkančiu protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standartą. Kitaip vertinti ieškovės veiksmų racionalumo, taip pat nesudaro pagrindo, apeliaciniame skunde atsakovės pateikiamos hipotetinės situacijos susijusios su skundą padavusio asmens galimybe jo atsisakyti.

Dėl 363 Eur išlaidų už vartų perprogramavimą priteisimo

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės naudai priteisti 363 Eur tiesioginių nuostolių, kurios įvardytos kaip išlaidos už vartų perprogramavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas šiuos nuostolius priteisė motyvuodamas tuo, kad išlaidos yra pagrįstos ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškovė jų nebūtų patyrusi, jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų.

36. Atsakovė ginčydama ieškovės prašomus priteisti nuostolius už vartų perprogramavimą, teigia, jog pagal Paslaugų sutarties 5.3.6 punktą visos išlaidos, susijusios su paslaugų teikimu, įeina į sutarties kainą, tame tarpe ir išlaidos susijusios su vartų perprogramavimu. Ieškovė nesutikdama su tokiais argumentais teigia, jog Paslaugų sutarties sąlygos aktualios tik šios sutarties šalims ir nepaisant to, kad į Paslaugų sutarties kainą yra įskaičiuotos visos su Paslaugų sutarties vykdymu susijusios išlaidos, 363 Eur išlaidų suma nėra ir negali būti laikoma susijusia su paslaugų teikimu, kadangi AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutartyje nebuvo numatyta teisė sumažinti automobilių stovėjimo vietų mažesniam skaičiui nei 30, ką priverstinai turėjo padaryti ieškovė ne dėl Paslaugų sutarties šalių valios, bet dėl atsakovės reikalavimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su apeliantės teiginiais, jog sprendžiant ar pagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti 363 Eur išlaidų už vartų perprogramavimą esminė aplinkybė yra tai, ar šie darbai patenka ir pagal Paslaugų teikimo sutartį teiktinų paslaugų apimtį. Atkreiptinas dėmesys, jog šią aplinkybę reikšminga pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, grąžindamas dalį bylos naujam nagrinėjimui. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog situacija, kai ieškovei būtų priteisiamos ir negautos pajamos, ir išlaidos už automobilių stovėjimo aikštelės vartų perprogramavimą (tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad šie darbai patenka ir pagal Paslaugų teikimo sutartį teiktinų paslaugų apimtį), reikštų nukrypimą nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, nes priteistas žalos atlyginimas viršytų tikruosius nuostolius ir ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ZSTATYBA“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-357/2012).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. vasario 11 d. paslaugų teikimo sutarties nuostatas pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentą, jog UAB „Selvaag LT“ suteiktos paslaugos turi būti vertinamos kaip įeinančios į ieškovės teikiamų paslaugų apimtį ir kainą. Remiantis paslaugų sutarties Bendrosios dalies 1.8 p. paslaugos apibrėžiamos kaip sutarties SD 1 dalyje nurodytos paslaugos, taip pat sutartyje numatytas tam tikrų prekių pristatymas ir (ar) instaliavimas, ir (ar) įdiegimas ar kt. Sutarties specialiosios dalies 4.1. p. numato, jog sutarties objektas yra paslaugos, nurodytos Sutarties SD 1 dalyje ir aprašytos Techninėje specifikacijoje. Sutarties 5.3. p. numatė, jog paslaugų teikėjas į paslaugų kainą yra įskaičiavęs visas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, visus mokesčius, įskaitant PVM, bet neapsiribojant: išlaidas, susijusias su Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu; apsirūpinimo įrankiais, reikalingais paslaugoms teikti, išlaidas (jei taikoma); visas su dokumentų, numatytų Techninėje specifikacijoje, rengimu, derinimu ir pateikimu susijusias išlaidas; visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su Paslaugų teikimu bei bet kokių paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti, kuriuos paslaugų teikėjas, būdamas srities specialistu, turėjo ir galėjo numatyti, jei būtų buvęs pakankamai rūpestingas ir tinkamai atsižvelgęs į aplinkybę, kad klientas siekia, jog paslaugų teikėjas paslaugas teiktų, kartu atlikdamas ir susijusias paslaugas, kaina; kitas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas. Sutarties 2.6. p. numatė, jog sutarties galiojimo laikotarpiu klientas turi teisę koreguoti perkamų paslaugų apimtį, neviršijant Sutarties SD priede Nr. 2 nurodyto maksimalios paslaugų apimties ir sutartyje nurodytos paslaugų kainos. Paslaugų sutarties priedas Techninės specifikacijos 5 p. aprašantis pirkimo objektą (Automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugą) numato aikštelėje turi būti įrengti mobiliuoju telefonu, pulteliu, kortelėmis ar kitomis priemonėmis valdomi pakeliavimo vartai arba kitokio pobūdžio kelio užtvaras. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad vartų sistemos perprogramavimo darbai buvo skirti tam, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ automobiliai negalėtų įvažiuoti į parkavimo aikštelę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų sutarties nuostatų visuma ir sisteminis aiškinimas sudaro pagrindą spręsti, jog į 39 Eur sutarties kainą įėjo visos su paslaugos teikimu susijusios išlaidos, tame tarpe vartų programavimas įvedant ir pašalinant atitinkamus duomenis apie AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ automobilius galinčius patekti į aikštelę. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jog automobilių numerių įvedimas ir pašalinimas iš aikštelės vartų programinės sistemos yra sudėtinė ir neatsiejama automobilių stovėjimo paslaugų teikimo dalis, be kurios ieškovė negalėtų tinkamai įgyvendinti su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytos sutarties. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovės prašoma priteisti suma už vartų perprogramavimą įeina į ieškovei priteistą negautų pajamų sumą, todėl jos priteisimas neatitiktų teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų ir reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita.

39. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimą pakeisti dalyje, kuria ieškovės naudai priteista 363 Eur tiesioginių nuostolių ir šį ieškovės reikalavimą atmesti.

40. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisako.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą atitinkamai perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos išlaidas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

42. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinio dalį dėl 363 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo, tenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų procentinė išraiška sumažėjo 7,5 proc. Atitinkamai 7,5 proc. mažintinos ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iki 1443 Eur (1560 Eur -7,5 proc.). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1633,50 Eur advokato išlaidų (bylą nagrinėjant pirmą kartą) ir 950 Eur advokato išlaidų (byla nagrinėjant pakartotinai). Atsižvelgiant į tai, kad bylą išnagrinėjus iš naujo iš viso tenkinta 58,5 proc. pradinių ieškovės reikalavimų, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimu daliai 41,5 proc., atsakovei priteistina 1072,15 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

43. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 108 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 7,5 proc. apimtyje, atsakovei iš ieškovės priteistina 8,10 EUR žyminio mokesčio. Teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių dokumentų nepateikė nei viena iš šalių, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Jarinta“, j. a. k. 303430469, ieškovės UAB „Parkavimo paslaugos“, j. a. k. 3045557099, naudai 4446 Eur netiesioginių nuostolių ir 1443 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Jarinta“ (j. a. k. 303430469) iš ieškovės UAB „Parkavimo paslaugos“ (j. a. k. 3045557099) 1072,15 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Priteisti atsakovei UAB „Jarinta“ (j. a. k. 303430469) iš ieškovės UAB „Parkavimo paslaugos“ (j. a. k. 3045557099) 8,10 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Andrutė SalvadorMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė – Jankūnienė