- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-64-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01176-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-64-159/2012
2012 m. vasario 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-666/2010 pagal ieškovo R. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovui R. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovas R. N. 2010-01-07 teismui pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui A. R.. Ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 33 684,93 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 011 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą; 400 Lt už antstolio paslaugų apmokėjimą už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-05-05 su atsakovu A. R., veikiančiu pagal verslo liudijimą, pasirašė rangos sutartį. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus rekonstruojant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Į statybos darbų apimtį įėjo visi parengto projekto įgyvendinimui reikalingi statybos darbai: visa lauko ir vidaus apdaila ir kt., išskyrus elektros, dujų ir apsaugos sistemų projektavimą bei įrengimą (sutarties 1.3.1, 1.3.2, 1.3.3 p.). Pagal sutarties 2.1 p. buvo sutarta bendra 65 000 Lt suma už visus sutartyje numatytus darbus, ji galėjo būti keičiama tik abipusiu susitarimu iš esmės pakeitus parengtą rekonstrukcijos projektą. Projektas keičiamas nebuvo. Atsakovas iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos intensyviai vykdė statybos darbus, nors pasitaikydavo nekokybiškų darbų atlikimo, neefektyvaus statybinių medžiagų naudojimo ir kitų trūkumų. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. statybos darbų tempas labai sulėtėjo, kai kurie rangovo kviesti darbuotojai neatvyko į darbą. Atsakovas nereagavo į statybos priežiūrą vykdančio asmens nurodytus trūkumus ir jų nešalino, galiausiai į darbą nebeatvyko. Dėl padarytų statybos darbų trūkumų bei rangos sutarties nebevykdymo, taip pat ryšium su pinigų, duotų statybinėms medžiagoms pirkti, pasisavinimu, 2009-10-19 pareiškimu su atsakovu rangos sutartis nutraukta. Notariniame pareiškime išsamiai ir konkrečiai nurodytos tuo metu egzistavusios rangos sutarties nutraukimo priežastys. Vykdant rangos sutartį atsakovui sumokėta 57 080 Lt. Remiantis sutarties 2.3 p. buvo numatyti tam tikri atsiskaitymo už atliktus darbus etapai, galutinis atsiskaitymas numatytas 12 000 Lt po visų darbų atlikimo bei 3 000 Lt po darbų perdavimo valstybinei komisijai. Kadangi nuo visos sutarties kainos buvo likę nesumokėta 7 920 Lt, tai akivaizdžiai parodo, kad į priekį buvo permokėta dar už neatliktus darbus. Tačiau atsakovas atsisakė vykdyti statybos darbus už avansu gautas lėšas ir iš statybos objekto pasišalino ir nebereagavo į telefono skambučius, SMS žinutes ir nebeketino tęsti statybos darbų. Pradinio ieškinio padavimo metu neužbaigta daugybė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų– nepabaigti stogo dangos įrengimo darbai, neapskardinti kaminai, nesumontuotos palangės, neužbaigti stogo pakalimai, nepabaigtos klijuoti fasado klinkerio plytelės, neapšiltinti pamatai, neįrengta terasa, nepabaigti vidaus apdailos darbai iškalant gipso kartono plokštėmis, neįrengti laiptai į rūsį, nebaigti mūrijimo darbai, neišbetonuotos grindys, neužbaigti langų ir durų angokraščiai, neišklijuotos plytelės, nepabaigti santechnikos darbai, neįrengta grindų danga, neatliktas sienų ir lubų glaistymas bei dažymas ir dar daug kitų darbų. Pagal 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 172 p. statinio baigtumo procentas nustatomas atėmus trūkstamų konstrukcinių elementų lyginamąją dalį, t. y. statinio baigtumo procentas nustatomas atsižvelgiant į neatliktų darbų apimtį. Tuo tikslu buvo pakviestas atestuotas projekto ekonominės dalies ir sąmatų vadovas A. M., kuris, apžiūrėjęs rekonstruojamą namą, sudarė neatliktų darbų apžiūros aktą, jame detaliai išvardijo išorės ir vidaus neatliktus darbus bei nustatė, kad pagal 2009-05-05 sudarytą rangos sutartį darbai užbaigti 60 procentų. Kadangi rangos sutartyje numatyta statybos darbų kaina buvo 65 000 Lt, tai atliktų darbų vertė yra 39 000 (65 000x6 proc.=39 000) Lt (dalis atliktų statybos darbų buvo nekokybiški). Atsakovui iš viso už darbus buvo sumokėta 57 080 Lt, taigi permokėta 18 080 Lt (57 080–39 000=18080). Pagal rekonstrukcijos projektą buvo atlikta nenumatytų darbų – pakeisti perdengimo balkiai (kaina 1 400 Lt), nugriauta ir išmūryta veranda (sunaudota 4 m Fibo blokelių, darbas iš viso su griovimu 600 Lt), taip pat buvo perstatyti 7 langai paslenkant juos į išorę 10 cm atstumu be apdailos darbų (darbas 350 Lt). Dėl šių papildomų darbų su atsakovu sutartos nurodytos kainos, todėl šios papildomų darbų sumos, iš viso 2 350 Lt, minusuojamos iš atsakovui avansu sumokėtų lėšų, už kurias jis neatliko statybos darbų, t. y. iš 18 080 Lt minusuojama 2 350 Lt ir gaunama 15 730 Lt suma, kuri atsakovui sumokėta avansu už statybos darbus ir už kurią atsakovas statybos darbų neatliko, todėl privalo šią sumą grąžinti. Vykdydamas darbus atsakovas nekokybiškai atliko nemažą dalį statybos darbų, atsakovui buvo teikiamos pastabos, dalį defektų atsakovas ištaisė statybos proceso metu. Dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų sugadintos statybinės medžiagos, daugiausia žalos padarė netinkamai suklijuotos klinkerio plytelės, nes plytelių kaina buvo gana didelė (55,76 Lt už 1 kv. m). Atsakovas, išklijavęs plyteles, nepasiekė norimo rezultato, t. y. plytelės buvo išklijuotos nelygiai, sienos banguotos. Norint pasiekti deramą rezultatą reikia nuplėšti visas atsakovo klijuotas plyteles ir, nupirkus naujas statybines medžiagas, iš naujo išklijuoti sieną. Be nekokybiškai išklijuotų klinkerio plytelių atsakovas padarė ir kitų defektų: nekokybiškai uždengė stogo dangą (čerpės neprigludusios, kraigo čerpės sudėtos kreivai, dalis čerpių sudėtos kreivai, netinkamai priklijuota kraigo juosta ir kt.), nekokybiškai pastatė ventiliacinį kaminą, kuris nugriuvo po pirmo stipraus vėjo bei sudaužė apie 2 kv. m stogo čerpių, nekokybiškai įrengė dalies vidaus durų angas (angų aukštis nesiekia 2 m, nors turi būti 2,10 m), netinkamai sumontavo židinio kaminą, įrengė per žemas svetainės kambario lubas, nevienoje plokštumoje išbetonavo pirmo aukšto grindų pirmąjį sluoksnį, netinkamai sumontavo stoglangius, jie praleidžia vandenį, neužtikrinta oro cirkuliacijos, kreivai pastatytos vidaus sienos, teko imtis papildomų išlyginimo darbų, kad būtų galima užbaigti kitus apdailos darbus, ir padarė kitų statybos darbų defektų. Specialistas A. M. sudarė defektų apžiūros aktą, kuriame detaliai išvardijo atsakovo padarytus rekonstruojamo namo išorės ir vidaus defektus. Padarytus defektus įrodo pridedamos fotonuotraukos su aprašymais bei kiti rašytiniai įrodymai. A. M. taip pat sudarė lokalinę sąmatą defektų šalinimui ir apskaičiavo, kad defektų šalinimo vertė kartu su PVM sudaro 31 589,47 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad darbus atliko pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys, tikslinga kai kurių pozicijų iš lokalinės sąmatos atsisakyti ir defektų šalinimo bendra verte laikyti lokalinėje sąmatoje nurodytą tarpinę sumą be įvairių mokesčių, t. y. 15 674 Lt. Šią sumą atsakovas privalo sumokėti (sutarties 3.2 p.), nes dėl atsakovo nekokybiškų darbų buvo patirti nuostoliai ir išlaidos jų šalinimui (tiek trūkumų šalinimo darbams apmokėti, tiek statybinėms medžiagoms pirkti, kurios sunaudotos šalinant trūkumus, tiek išmetant kaip nebetinkamas naudojimui statybines medžiagas, kurios buvo sugadintos dėl nekokybiškų atsakovo darbų). Vykdydamas statybos darbus, atsakovas nesaugojo esamo inventoriaus, sulaužė neseniai įsigyto virtuvinių baldų komplekto stalviršį. Jo pakeitimas kainuos 480,93 Lt. Šią padarytą žalą atsakovas privalo taip pat atlyginti. Remiantis rangos sutarties 1.4 p. atsakovas padėdavo įsigyti nedidelę dalį statybinių medžiagų. Tuo tikslu atsakovui būdavo įduodamos piniginės lėšos. Už didžiąją dalį piniginių lėšų atsakovas statybines medžiagas nupirko, tačiau dalis statybinių medžiagų iki šiol nepristatytos, už jas negrąžinti pinigai, todėl šias lėšas atsakovas pasisavino. Atsakovui buvo įduoti 1 400 Lt pastogių pakalimų dailylentėms bei 600 Lt stogo
skardai nupirkti. Iki šiol atvežta dailylenčių už 400 Lt, stogo skarda išvis neatvežta. Taip pat buvo įduota 200 Lt avanso lauko palangėms nupirkti, tačiau nė viena palangė iki šiol neatvežta. Tokiu būdu pasisavinta lėšų už 1 800 Lt. Dėl pinigų pasisavinimo Klaipėdos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 1 d. Pasisavintus 1 800 Lt atsakovas privalo grąžinti. Ieškovas manė, jog iš viso iš atsakovo priteistina 33 684,93 Lt (15 730 Lt grąžinant avansu už statybos darbus gautas lėšas, 15 674 Lt darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 480,93 Lt padarytos žalos dėl stalviršio sulaužymo ir 1 800 Lt pasisavintų lėšų už statybines medžiagas) (t. 2, b. l. 66–68).
Šalies argumentai
Atsakovas ir jo atstovas su ieškovo ieškiniu nesutiko bei pateikė priešieškinį dėl 35 623 Lt skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytais samprotavimais, nes ieškovas patikslintame ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti jam 33 684,93 Lt iš atsakovo. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad už atliktus darbus gavo 57 080 Lt. Atsakovas už darbus pagal sutartį iš ieškovo gavo 32 200 Lt, 22 900 Lt gavo už papildomus, atliktus ne pagal sutartį, darbus, kurie nebuvo įtraukti į statybos normatyvinius dokumentus. Atsakovas neneigė pinigų perdavimo fakto, bet nurodė, kad šie pinigai gauti už atliktus papildomus darbus. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas neatsiskaitė už 1 800 Lt medžiagoms įsigyti (ikiteisminis tyrimas nutrauktas neįrodžius kaltės), atsakovas taip pat neatsakingas už 480,93 Lt žalą dėl ieškovui priklausančio stalviršio sulaužymo. Ieškovo reikalavimas dėl 15 730 Lt priteisimo, motyvuojant tuo, kad darbai objekte atsakovo buvo baigti 60 procentų, nesuprantamas. Ieškovo nurodytų taisyklių 6 p. nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas nustatyta tvarka. Nepateikta įrodymų, kad ieškovo nurodytas asmuo A. M. turi tokiems darbams vykdyti privalomą licenciją, todėl ieškovo pateikti skaičiavimai negali būti įrodymais byloje. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jie su ieškovu buvo sutarę dėl atsakovo papildomai atliktų ir ieškovo pripažintų papildomų darbų kainos. Laikantis sutarties nuostatų visi darbų įkainiai turi būti perskaičiuoti vadovaujantis sutarties 2.2 punkte nurodytais įkainiais. Atsakovas nesutiko, kad atsakovo defektų šalinimui reikalinga 31 589,47 Lt suma. Ieškovas nurodo, kad nutraukus sutartį su atsakovu, darbus jam atliko verslo liudijimus turintys asmenys, todėl mažina A. Monstavičiaus skaičiuotą sumą iki 15 674 Lt. Atsakovas nebuvo informuojamas apie numatomą trūkumų šalinimo sąmatos sudarymą, neturėjo galimybės dalyvauti konstatuojant trūkumus, todėl nesutinka su ieškovo pateikta sąmata defektams šalinti. Ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kiek buvo sumokėta už galbūt atsakovo padarytų defektų pašalinimo darbus. Nuostoliai, kuriuos prašo priteisti ieškovas, turi būti protingi, realūs, pagrįsti ir įrodyti. Esant statybos rangos teisiniams santykiams, darbų kokybė, rangovo atsakomybė už darbų kokybę ir netinkamos kokybės darbą reglamentuojami tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius. Pagal statybos rangos sutartį užsakovui tenka pareigos priimti darbų rezultatą, sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pastarosios užsakovo prievolės apimtis rangovui gali mažėti esant CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių atitinkamai sumažinama darbų kaina. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. Ieškovas byloje įrodinėjo tai, kad atsakovui neatlikus visų darbų ir dėl rangovo atliktų darbų trūkumų jis patyrė nuostolių. Su šia ieškovo nuostata atsakovas nesutiko. Ieškovas nuostolių faktą įrodinėjo tuo, jog rangovas dalies darbų neatliko, o jau atlikti darbai turi esminių trūkumų. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad užsakovas ar jo pavedimu techninę priežiūrą objekte vykdęs techninis prižiūrėtojas būtų pateikę atsakovui rašytinių pastabų dėl objekte atliktų statybos darbų kokybės. Nepareiškęs jokių rašytinių pretenzijų atsakovui, nedavęs galimybės pašalinti kokius nors defektus, ieškovas nutraukė sutartį ir išvarė atsakovą iš objekto. Kadangi atsakovo vykdomi darbai objekte buvo sustabdyti dėl ieškovo kaltės ir likusius darbus ieškovui jau vykdė kiti asmenys, dėl tokių darbų atlikimo nėra rangovo kaltės ir atsakovo neatliktų darbų vertės negalima pripažinti ieškovo nuostoliais. Dėl tų pačių motyvų teismas turėtų atmesti ieškovo reikalavimus dėl nuostolių priteisimo už, ieškovo nuomone, rangovo netinkamai atliktus darbus. Būtina atsižvelgti į tai, kad rangovas statė pastatą pagal projektą, dėl kurio šalys susitarė. Visos statybos darbų eiga bei kokybės patikra, kontrolė yra užsakovo pareiga. Ieškovas rašytinių pretenzijų rangovui nepareiškė. Nepateikti techninės priežiūros ir valstybinių institucijų duomenys, kad dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų pastatas negalės būti priimamas eksploatuoti, todėl galima padaryti išvadą, kad neįrodytas netinkamas sutarties vykdymas ir ši ieškinio dalis, kaip neįrodyta, yra atmestina. Ieškovo pretenzijos dėl darbų kokybės yra nekonkrečios ir nustatytos vienašališkai. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbų kokybės trūkumų, šalys trūkumams nustatyti privalėjo skirti ekspertizę. Ieškovo pasamdyti tretieji asmenys tęsė atsakovo objekte pradėtus darbus. Ieškovas prie patikslinto ieškinio pridėjo daug fotonuotraukų, kurios neįrodo atsakovo atliktų darbų trūkumų, nes atsakovas tokių nepripažįsta, nes darbus iš naujo atlieka kiti statybininkai. Darbų trūkumų, jeigu jie ir buvo, nustatyti objektyviai nebėra galimybės. Sutartyje nurodyta ieškovo pareiga pateikti normatyvinius dokumentus. Vienas iš tokių dokumentų – statinio projektas, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Jeigu sutartyje to nenurodyta, kilus ginčui, turi būti nustatyta, kuri iš šalių pagal bylos aplinkybes pateikė dokumentus ir yra atsakinga už statybos normatyvinių dokumentų turinį ir kuriai tenka rizika už šių duomenų tikrumą ir išsamumą. Rangovas įgyja teisę reikalauti sumokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą. Atsakovas iš anksto informavo ieškovą apie darbus, kuriuos objekte reikės papildomai atlikti. Ieškovas ieškinyje patvirtina, kokius papildomus darbus pripažįsta, taip pat patvirtina, kad buvo informuotas apie tai, kad atsakovas atliko darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Atsakovas įsitikinęs, kad dėl papildomų darbų apmokėjimo ir kilo ieškovo nepasitenkinimas atsakovo darbu, nors iki klausimo apie papildomų darbų apmokėjimą kelis mėnesius ieškovas neturėjo didelių priekaištų atsakovo vykdomiems darbams. Per keletą vasaros mėnesių ieškovo namas atsakovo iš esmės buvo perstatytas pagal ieškovo turimą projektą, nustačius projekto neatitikimus, atlikta papildomų darbų, kad pašalintų projekte nustatytus trūkumus. Rekonstrukcijos darbų eigoje išaiškėjo, kad projekte ir pradiniuose skaičiavimuose nurodyti darbų kiekiai bus labai viršyti, todėl tarp ieškovo ir atsakovo kilo nesutarimų dėl papildomų darbų apmokėjimo. Atsakovas pateikė teismui ir ieškovui papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, tačiau buvo atlikti ieškovo namo rekonstrukcijos metu, aktą. Šalys sutarties 8 punkte numatė būtinybę spręsti tarp šalių kilusius ginčus derybomis. Šalys derėjosi dėl papildomų darbų apmokėjimo, ieškovas siūlė pasirašyti rangos sutarties pakeitimus, pripažino kai kuriuos darbų eigoje atsiradusius ir atsakovo atliktus papildomus darbus, tačiau atsisakė už juos visus sumokėti. Atsakovui pareiškus pretenzijas dėl papildomai atliktų darbų apmokėjimo, ieškovas neleido atsakovui užbaigti darbų pagal 2009-05-05 sudarytą rangos sutartį ir vienašališkai nutraukė sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino, vadovaujantis sutarties 7.1 punktu. Ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, privalo atsiskaityti su atsakovu pagal teismui pateiktą darbų perdavimo–priėmimo aktą, jį vienašališkai pasirašė atsakovas ir ieškovas procesiniuose dokumentuose to akto neginčijo. Ieškovo pasirašytas notarinis pranešimas patvirtina, kad ieškovas rangos sutarties atsisakė savo iniciatyva. Kadangi šalių sudarytos rangos sutarties nutraukimo sąlygos atitinka CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatytą užsakovo teisės atsisakyti nuo rangos sutarties įgyvendinimo teisinį mechanizmą, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginimo už atliktą darbo dalį ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas ieškovo objekte atliko darbų už 90 723 Lt. Perskaičiavus atliktų darbų kainą vadovaujantis sutarties 2.2 punkte nurodytais įkainiais, teismui ir ieškovui buvo pateiktas pagal 2009-05-05 sutartį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. Kadangi atsakovas iš ieškovo gavo dalį pinigų už pagal sutartį atliktus darbus, ieškovas savanoriškai sumokėjo atsakovui už dalį objekte atliktų papildomų darbų, atsakovas turi teisę reikalauti 35 623 Lt atlyginimo už atliktą bet neapmokėtą darbo dalį (90 723 Lt – 32 200 Lt – 22 900 Lt) (t. 3, b. l. 36–39).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu R. N. buvo sudaryta statinio statybos techninės priežiūros sutartis Nr. R-09-4, pagal kurią jis įsipareigojo vykdyti objekto statybos techninę priežiūrą ir teikti konsultacijas, susijusias su vykdomais statybos darbais pagal organizacinio tvarkomojo statybos reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ reikalavimus ir vadovaujantis technine dokumentacija. Nurodė, kad, vykdydamas minėtą sutartį, jis prižiūrėjo ieškovui R. N. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos priežiūros darbus, kuriuos vykdė atsakovas A. R.. Nuo pat minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios keletą kartų per savaitę (2–3 kartus) vykdavo į statybos objektą pažiūrėti, kaip vykdomi darbai, kurių metu išsakydavo pastabas dėl vykdomų darbų kokybės ir jų atlikimo tvarkos. Jokie statybos priežiūros žurnalai pildomi nebuvo, nes taip sutarė užsakovas R. N. ir rangovas A. R.. Atliekant darbus ūkio būdu, tai nėra privaloma. Visos pastabos dėl darbų kokybės buvo reiškiamos žodžiu. Nuo gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios rangovas A. R., vykdydamas statybos – rekonstrukcijos darbus, reagavo į jo teikiamas pastabas dėl darbų kokybės, šalindavo nurodytus trūkumus ir darbo broką. Apie pastebėtus trūkumus buvo informuojamas R. N.. 2009 metų rugsėjo mėnesį darbai sulėtėjo, nuvykus į statybos objektą nerasdavo darbininkų, darbai nebuvo vykdomi nepertraukimai, darbus atlikdavo epizodiškai. Per keletą savaičių faktiškai darbai nepasistūmėjo arba pasistūmėjo nežymiai. 2009-10-16 užsakovo prašymu, dalyvaujant užsakovui R. N. ir sąmatų vadovui A. Monstavičiui, apžiūrėjo vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo darbus ir priestato statybą ir nustatė, kad darbų baigtumas sudaro 60 procentų. Buvo sudarytas aktas dėl neatliktų darbų tiek gyvenamojo namo išorėje, tiek viduje. Taip pat sudarytas darbų defektų apžiūros aktas, kuriame buvo detalizuoti atliktų darbų defektai gyvenamojo namo išorėje ir viduje.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-10-08 sprendimu ieškovo R. N. patikslintą ieškinį iš dalies patenkino. Iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisė 31 404 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 31 404 Lt sumą nuo 2009-10-20 bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 942 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt už antstolio suteiktas paslaugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovo A. R. priešieškinį atmetė visiškai. I atsakovo A. R. priteisė 109,76 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui įteikė jo sudarytą darbų atlikimo aktą, sudarytą 2009-10-20, bei 2009-11-30 sudarytą papildomų darbų atlikimo aktą. Taip pat atsakovas į bylą nepateikė pagal 2009-05-05 sutartį atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo A. R. priešieškinį visiškai. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas A. R. netinkamai vykdė 2009-05-05 rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. netinkami atliko statybos darbus, neekonomiškai naudojo statybines medžiagas, taip pat dėl netinkamo darbų atlikimo ir statybinių medžiagų sunaudojimo, kad dėl atsakovo atliktų statybos darbų broko ištaisymo ieškovas patyrė 15 674 Lt nuostolių. Atsakovas pažeidė CK 6.38 str., 6.663 str. įtvirtintus sutarties įvykdymo principus. Iš atsakovo A. R. ieškovo R. N. naudai priteisė 15 674 Lt nuostolių dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo ir 15 730 Lt sumokėtą avansą už statybos darbus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-48-666/2010 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti apelianto naudai jo patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodo, jog atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad už atliktus darbus yra gavęs 57 080 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas už darbus pagal sutartį iš ieškovo gavo 32 200 Lt, bet ne 22 900 Lt. Atsakovas gavo ne už pagal sutartį atliktus darbus, bet už objekte papildomai atliktus darbus, kurie nebuvo įtraukti į statybos normatyvinius dokumentus. Teismas be pagrindo visiškai ignoravo faktą, kad kitas sumas gavę ir ieškovui pasirašę asmenys negali būti siejami su atsakovo įsipareigojimais pagal 2009-05-05 sudarytą rangos sutartį, šių pinigų atsakovas negavo ir už tai negali atsakyti. Mano, kad teismas nemotyvuodamas savo sprendimo be pagrindo priteisė ieškovui iš atsakovo 15 730 Lt avansą už statybos darbus sumokėtą sumą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos priteista 15 674 Lt suma, atsakovo padarytų defektų šalinimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nebuvo informuojamas apie numatomą trūkumų šalinimo sąmatos sudarymą, neturėjo galimybės dalyvauti konstatuojant trūkumus, todėl nesutinka su ieškovo pateiktais įrodymais apie defektų šalinimo išlaidas. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad darbus pagal 2009-05-05 sudarytą rangos sutartį rangovas turėjo teisę vykdyti iki 2009-11-30, t. y. sutartis buvo nutraukta užsakovo iniciatyva anksčiau laiko, vadovaujantis sutarties 7.1 punktu. Remiantis sutarties 7.2 p. reikalavimais, vienašališkai nutraukus sutartį, rangovas privalo perduoti visus iki sutarties nutraukimo atliktus darbus, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, be to, užsakovas privalo už kokybiškai atliktus darbus sumokėti rangovui nedelsiant po sutarties nutraukimo, išminusavus statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidas. Sutartis taip pat numatė, kad rangovas turi teisę perskaičiuoti atliktų darbų kainą vadovaujantis sutarties 2.2 punkte nurodytais įkainiais, nes šis punktas leidžia naudoti jame nurodytas kainas apskaičiuojant atliktų darbų vertę sutarties nutraukimo prieš terminą atveju. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pretenzijos dėl darbų kokybės nustatytos vienašališkai. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbų kokybės trūkumų, šalys trūkumams nustatyti privalėjo skirti ekspertizę. Atsakovas iš anksto informavo ieškovą apie darbus, kuriuos objekte reikės atlikti papildomai, pats ieškovas patvirtino, kokius papildomus darbus pripažįsta, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad informuotas apie tai, kad atsakovas atliko darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, šalys derėjosi dėl papildomo apmokėjimo už normatyviniuose dokumentuose nenumatytus darbus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas rangos sutarties atsisakė savo iniciatyva. Kadangi šalių sudarytos rangos sutarties nutraukimo sąlygos atitinka CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatytą užsakovo teisės atsisakyti nuo rangos sutarties įgyvendinimo teisinį mechanizmą, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginimo už atliktą darbo dalį ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas atliko ieškovo objekte darbų už 90 723 Lt. Perskaičiavus atliktų darbų kainą, vadovaujantis sutarties 2.2 punkte nurodytais įkainiais, atsakovas pateikė įrodymus apie faktiškai objekte atliktų darbų kiekius, atsakovas yra gavęs iš ieškovo dalį pinigų už pagal sutartį atliktus darbus, be to, ieškovas savanoriškai apmokėjo atsakovui už dalį objekte atliktų papildomų darbų. Atsakovas turi teisę reikalauti 35 623 Lt atlyginimo už atliktą, bet neapmokėtą darbo dalį (90 723 Lt – 32 200 Lt – 22 900 Lt) (t. 3, b. l. 67–71).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. N. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kad statybos darbų baigtumo procentas buvo iš esmės kitas, nenurodo, koks jo nuomone, yra statybos darbų baigtumo procentas ir pateiktų rašytinių įrodymų kitais leistinais rodymais nepaneigė. Atsakovas apeliaciniame skunde abstrakčiai kalba apie papildomų darbų atlikimą nenurodydamas jokių konkrečių darbų, kurie, jo nuomone, yra papildomi. Šis atsakovo argumentas nepagrįstas. Atsakovas taip pat savarankiškai be jokių matavimų ir skaičiavimų, be objekto apžiūros sudarė statybos darbų atlikimo aktą, kurio su ieškovu nederino. Atsakovas priskaičiuoja atlikęs darbų už 90 723 Lt, tačiau nepateikia įrodymų, iš kur paimti tokie statybos darbų kiekiai ir tam tikra dalis statybos darbų kainos. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su 15 674 Lt defektų šalinimo suma, nes nedalyvavęs nustatant defektus. Atsakovas nenurodo jokio teisės akto, kuriuo remdamasis galėtų teigti, kad toks jo dalyvavimas buvo būtinas. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai remiasi statybos rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau šiuo atveju visų pirma turi būti taikomos vartojimo rangos teisės normos, kurios numato didesnes pažeistų teisių garantijas ginant vartotojo teises. (t. 3, b. l. 135–137).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-05-05 tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis (t. 1, b. l. 6–10). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą projektą savo rizika, jėgomis ir priemonėmis atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos statybos darbus, ieškovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti už juos šios sutarties 2.1.p. nurodytą kainą. Tarp šalių pasirašyta rangos sutartimi šalys aptarė darbų apimtį, t. y. atsakovas įsipareigojo atlikti visus statybos darbus parengto namo rekonstrukcijos projekto visiškam įgyvendinimui (sienų griovimas, esamo stogo dangos ir medinių konstrukcijų ardymas, laiptų ardymas, esamų pamatų apšiltinimas, armavimas, naujų pamatų įrengimas, sienų išmūrijimas, gyvenamojo namo sienų apšiltinimas, armavimas, namo išorės apdaila klijuojant klinkerio plyteles bei tinkuojant dekoratyviniu tinku, namo stogo konstrukcijos ir dangos įrengimas, stogo apšiltinimas, vidaus pertvarų įrengimas, sąramų ir plieninių sijų montavimas, tinkavimas, vainiko pylimas, lietvamzdžių montavimas, vėjalenčių įrengimas, kamino pastatymas, grindų betonavimas ir visiškas įrengimas reikiamų vidaus konstrukcijų, laiptų įrengimas (išskyrus medinę dalį), perdangos įrengimas ir visi kiti projekte numatyti bei projekto įgyvendinimui būtini darbai) (sutarties 1.3.1.p). Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti visą viso namo vidaus apdailą (įrengia bei išlygina grindis, iškloja grindų plyteles, kloja parketlentes ar laminatą, išlygina sienas ir parengia visas sienas tolimesnei apdailai, įrengia lubas, glaisto, dažo ar tapetuoja sienas, lubas, daro durų ir langų apdailą, visiškai įrengia tualeto bei vonios kambarius, sandėliukus, pastato židinį su visa apdaila ir šildymo ortakiais, įrengia namo santechnikos sistemą atlieka visus kitus vidaus įrengimo ir apdailos darbus iki visiško namo statybos darbų užbaigimo parengiant namą pridavimui ir naudojimui be jokių papildomų statybinių darbų) (sutarties 1.3.2. p).
Tarp šalių pasirašyta rangos sutartimi atsakovas minėtus darbus įsipareigojo atlikti iki 2009-11-30 (sutarties 4.1.p) už sutarties 2.1. p. suderintą kainą, t. y. 65 000 Lt.
Apelianto teigimu, teismas be pagrindo priteisė ieškovui iš atsakovo 15 730 Lt avansą už statybos darbus sumokėtą sumą ir apeliantas nesutinka dėl atliktų darbų baigtumo procento skaičiavimu.
Apeliantas nurodo, kad nesutinka, jog už atliktus darbus gavo 57 080 Lt, ir teigia, kad 32 200 Lt gavo už statybos darbus, 22 900 Lt gavo už papildomus darbus.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia apie papildomų darbų atlikimą nenurodydamas jokių konkrečių darbų, kurie, jo nuomone, yra papildomi. Teisėjų kolegijos manymu, toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokio rašytinio susitarimo dėl kokių nors kitų papildomų darbų atlikimo ir kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl papildomų darbų atlikimo yra prieštaringos. Apeliantas apskritai neigė gavęs 22 900 Lt, nes už jų gavimą pasirašė ne jis pats, bet kartu su juo dirbęs atsakovo brolis I. R.. Šios sumos gavimą atsakovas neigė 2009-11-10 atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 4–5) bei 2009-12-14 triplike (t. 2, b. l. 40–45) ir tik 2010-02-18 priešieškinyje pripažino 22 900 Lt gavimą (t. 3, b. l. 36–39), tačiau nurodė, kad 22 900 Lt gauti už papildomus darbus ir nepripažįsta, gavęs šių pinigų ir negali už tai atsakyti (t. 3, b. l. 67–71).
Iš atsakovo prie 2009-12-14 tripliko (t. 2, b. l. 40–45) pridėto papildomų darbų atlikimo akto matyti, kad atlikta papildomų darbų už 28 435 Lt (t. 2, b. l. 48). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas privalo jam sumokėti 22 900 Lt už papildomus darbus, tačiau neteikia nurodomų kainų už atliktus papildomus darbus skirtumo pagrindimo, t. y. skirtumo tarp 22 900 Lt ir 28 435 Lt. Iš atsakovo 2009-11-30 sudaryto papildomų darbų akto (t. 2, b. l. 48) teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad akte nurodyti darbai buvo būtini rekonstrukcijos projektui įgyvendinti, nes neįmanoma užbaigti namo rekonstrukcijos be betoninių sąramų išpylimo, be langų sumontavimo, be tinkavimo, be ventiliacijos įrengimo, be angokraščių tvarkymo, be statybinių šiukšlių išvežimo (rangovo pareiga yra sutvarkyti statybos aikštelę) ir pan. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį aktą atsakovas sudarė pats savarankiškai, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas yra atlikęs matavimus, skaičiavimus, nėra duomenų, kokiu šaltiniu atsakovas rėmėsi akte nurodydamas kainas ir kiekius (CPK 12 str., CPK 178 str.).
Apeliaciniame skunde apeliantas abstrakčiai nurodė, kad 22 900 Lt gauti už papildomus darbus, tačiau nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai tokią aplinkybę patvirtina, taip pat nenurodė, už kokius konkrečius papildomus darbus atsakovui išmokėta 22 900 Lt (CPK 12 str., CPK 178 str.). Įvairiais laikotarpiais už 22 900 Lt gavimą pasirašė atsakovo brolis I. R.. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kodėl būtent ši 22 900 Lt suma, už kurią pasirašė tik jo brolis, atitinka papildomų darbų sumą. Apeliantas taip pat nenurodė aplinkybių, kodėl dėl neva atliktų papildomų darbų apmokėjimo nėra nė vieno jo parašo ir dėl kokių priežasčių jo papildomai atliktų darbų kaina beveik sutampa pagal sutartį numatytai statybos darbų kainai (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, kad statybos darbų baigtumo procentas buvo iš esmės kitas, nenurodo, koks, jo nuomone, yra statybos darbų baigtumo procentas ir pateiktų rašytinių įrodymų kitais leistinais įrodymais nepaneigė. Iš į bylą pateiktų įrodymų – 2009-10-16 neatliktų darbų apžiūros akto (t. 2, b. l. 71–76), fotonuotraukų (t. 2, b. l. 78–119), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 3, b. l. 9–10) akivaizdžiai matyti, kad atsakovas neatliko daugelio statybos darbų (nebaigti stogo darbai, pakalimai, nesuklijuotos fasado plytelės, nenuarmuoti ir neaptinkuoti pamatai, neįrengta terasa; namo viduje tik ištinkuota dalis sienų bei atlikta dalis darbų su gipso kartono plokštėmis, tačiau jokių kitų vidaus apdailos darbų neatlikta – lubos nebaigtos sudėti, neglaistytos, nedažytos, grindys nesudėtos, sienos neglaistytos, nedažytos, santechnika neįrengta, plytelės neišklijuotos, palangės nesudėtos ir kt.). Iš šių faktinių duomenų akivaizdu, kad daug darbų neatlikta, todėl nustatytas 60 proc. baigtumas atitinka faktinę padėtį. Apeliantui iš pagal sutartį numatytos 65 000 Lt sumos už darbus sumokėta 57 080 Lt, t. y. 87 proc. visos numatytos darbų kainos, todėl akivaizdu, kad atsakovui už darbus buvo sumokėta avansu ir permokėtą 15 730 Lt sumą pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.).
Apeliantas teigia ir į bylą pateikė 2009-10-20 sudarytą statybos darbų atlikimo aktą (t. 2, b. l. 46–47). Atsakovas minėtame akte nurodė, jog atliko darbų už 90 723 Lt, tačiau nepateikė įrodymų, kokiu šaltiniu atsakovas rėmėsi akte nurodydamas kainas ir atliktų darbų kiekius (CPK 12 str., CPK 178 str.). Skaičiavimai pateikti kaip už baigtus darbus, nors kaip jau anksčiau nutartyje konstatuota, darbai nebuvo iki galo atlikti, dalis jų buvo nekokybiški ir juos reikėjo iš naujo atlikti, tai patvirtina į bylą pateikti neatliktų darbų bei defektų aktai, nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt. Be to, atsakovo darbų kainos skaičiavimas kelia abejonių. Pagal rangos sutartį darbų kaina buvo 65 000 Lt (2.1 p., t. 1, b. l. 6). Tokią kainą šalys sulygo ir ji yra įrašyta į sutartį (2.1 p.). Kaina galėjo būti keičiama tik pakeitus rekonstrukcijos projektą, tačiau to nebuvo padaryta. Sutarties 2.2 p. nurodytos orientacinės kai kurių darbų kainos, kuriomis gali būti remiamasi skaičiuojant atliktus darbus sutarties nutraukimo atveju. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad darbų apimties skaičiavimas pagal šias kainas nekeičia sutarties 2.1 p. numatytos bendros šalių sutartos statybos darbų kainos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir koks bebūtų atliktų darbų kainos skaičiavimas, apskaičiuota darbų kaina negali viršyti sutartyje numatytos bendros 65 000 Lt kainos. Šiuo atveju atsakovas už 60 proc. atliktų darbų priskaičiavo 90 723 Lt, nors 100 proc. darbų kaina siekia 65 000 Lt. Akivaizdu, kad toks atsakovo atliktų darbų kainos skaičiavimas yra nepagrįstas (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su 15 674 Lt defektų šalinimo suma, nes nedalyvavo nustatant defektus. Atsakovas nenurodo jokio teisės akto, kuriuo remdamasis galėtų teigti, kad toks jo dalyvavimas buvo būtinas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais ginčytų nurodytus statybos defektus, jokių konkrečių statybos defektų neginčijo bei nepateikė kitokio statybos darbų defektų šalinimo kainos skaičiavimo. Atsakovo argumentai dėl trūkumų šalinimo ekspertizės skyrimo taip pat nepagrįsti, nes pats atsakovas tokio prašymo nepareiškė, eksperto kandidatūros nesiūlė ir klausimų, kuriuos norėtų užduoti ekspertui, nepateikė. Atsakovas teigia, kad nepripažįsta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, neatliktų darbų akto, tačiau nenurodo, kuo netinkamas yra faktinių aplinkybių konstatavimas ir kas konkrečiai netenkina atsakovo (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių priteisimo, įvertino tiek ieškovo, tiek apelianto nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl nuostolių priteisimo tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 str., teisėjų kolegija,
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.