Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-09-18 · Civilinė byla Nr. e2-4101-565/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-05-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-18Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
e2-4101-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00094-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
A. K.
Civ. byla Nr. e2-4101-565/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00094-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,sekretoriaujant J. L.,dalyvaujant ieškovės J. B. atstovei adv. J. T.,atsakovui A. K., jo atstovei adv. L. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal J. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 55 320,26 EUR žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. 1560818011283-18, kuria ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 81 093,61 EUR kreditas, skirtas pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas ieškovės asmeninės nuosavybės teise buvo nupirktas 2008 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 380 000 Lt (110 055,61 EUR) kainą. 280 000 Lt (81 093,61 EUR) buto dalis buvo sumokėta kredito lėšomis, o 100 000 Lt (28 962 EUR) kainos dalis – ieškovės lėšomis.

3. Ieškovė neketino įsigyti buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kredito sutartį ieškovė sudarė atsakovo iniciatyva ir interesais, dėl to, kad atsakovas tuo metu su ieškovės dukra S. A. J. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir ketino įsigyti butą, kad abu galėtų jame gyventi. Ieškovė neturėjo lėšų kredito grąžinimo įmokoms mokėti. Kredito grąžinimo grafikas buvo sudarytas pagal atsakovo pajamas. Kredito sutartyje nurodyta atsakovo, o ne ieškovės banko sąskaita. Kredito įmokas iki 2011 m. rugsėjo 28 d. mokėjo tik atsakovas. Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas nei karto nesikreipė į ieškovę dėl sumokėtų kredito įmokų grąžinimo. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas pripažino savo įsipareigojimus mokėti įmokas pagal kredito sutartį, kaip atitinkančią jo tikslus ir tenkinančią jo interesus. Nors butas buvo nupirktas ieškovės vardu, tačiau atsakovas dvejus metus šiame bute gyveno su ieškovės dukra, butu rūpinosi, ketino šį butą persirašyti savo vardu. Tačiau 2010 m. atsakovo iniciatyva įvyko skyrybos su ieškovės dukra, ir atsakovas iš buto išsikėlė.

4. Atsakovas nuo 2011 m. spalio mėn. nustojo mokėti įmokas pagal kredito sutartį, nors žinojo, kad ieškovė iš savo gaunamų pajamų negalės vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Kurį laiką skolą bankui dengė ieškovės dukra. Didėjant skolai, siekiant, kad kredito sutarties įvykdymui užtikrinti įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų parduotas iš varžytinių, ieškovė 2013 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė butą už 226 808,37 Lt (65 525,04 EUR) kainą, kuri buvo panaudota visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį.

5. Dėl to, kad atsakovas be pagrindo nustojo vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, ieškovė patyrė 65 626,62 EUR žalą. Žalą sudaro: 1) 28 962 EUR (100 000 Lt), kuriuos ieškovė savo lėšomis sumokėjo kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos dalį; 14 481 EUR (50 000 Lt), kuriuos ieškovė pasiskolino iš A. V. Č., ir padengė skolą pagal kredito sutartį; 22 183,61 EUR (76 595,58 Lt) nuostolis dėl buto nuvertėjimo ((380 000 Lt – 226 808,37 Lt = 153 191,63 Lt) : 2). Žala mažinama 10 306,36 EUR, kuriuos atsakovas yra sumokėjęs pagal kredito sutartį kredito pagrindinės dalies sumai dengti. Taigi, atsakovas turi atlyginti ieškovei 55 320,26 EUR žalą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

7. Atsakovas nurodė, kad kredito sutartis buvo sudaryta ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas ieškovės dukros S. A. J. interesais. Ieškovės dukra ketino skirtis su vyru, norėjo įsigyti atskirą butą jai su vaikais gyventi, tačiau nenorėjo buto iki skyrybų įsigyti savo vardu, kad šis butas nebūtų dalinamas skyrybų procese. Ieškovė norėjo padėti dukrai, todėl buvo nuspręsta butą įsigyti ieškovės vardu. Atsakovas tuo metu artimai bendravo su ieškovės dukra, todėl padėjo įsigyti butą – sutiko kartu su ieškove būti kredito gavėju, nes vienai ieškovei dėl jos turtinės padėties bankas kredito nedavė.

8. Atsakovas tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėnesio sumokėjo bankui 24 563,26 EUR. Nuo 2011 m. spalio mėn. bankas nustojo nuskaityti kredito įmokas nuo atsakovo sąskaitos, nes ieškovė kreipėsi į banką su prašymu kredito įmokas nuskaityti nuo ieškovės dukros sąskaitos. Pagal kredito sutartį kredito gavėju buvo ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, o kreditas buvo panaudotas ieškovės naudai – butą ieškovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Todėl ieškovė taip pat turėjo pareigą mokėti įmokas pagal kredito sutartį.

9. Ieškovės sumokėta 28 962 EUR (100 000 Lt) buto kainos dalis negali būti laikoma ieškovės patirta žala, nes šias išlaidas ieškovė patyrė įsigydama butą asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės patirta žala negali būti laikomi ir 14 481 EUR (50 000 Lt), sumokėti bankui pagal kredito sutartį, nes ieškovė vykdė savo pačios įsipareigojimus bankui. Ieškovė galėjo sumažinti nuostolius dėl buto vertės sumažėjimo ar visai jų išvengti, nes galėjo parduoti butą 2010 metais, kai buto vertė pagal turto vertintojo išvadą buvo 250 000 Lt. Be to, ieškovė turėjo galimybę 2011 metais perleisti butą atsakovui pagal 2011 m. balandžio 18 d. elektroniniame laiške atsakovo pateiktą pasiūlymą, nepatirdama jokių nuostolių, tačiau to nepadarė. Ieškinys parodo tikruosius ieškovės ir jos dukros ketinimus – pasiekti, kad atsakovas sumokėtų beveik visą šiuo metu ieškovės dukrai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą.

Motyvuojamoji dalis

10. Ieškinys atmetamas.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas su AB SEB banku 2008 m. gegužės 28 d. sudarė kredito sutartį Nr. 1560818011283-18, kuria ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 81 093,61 EUR kreditas, skirtas pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 28 d. buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė asmeninės nuosavybės teise už 380 000 Lt (110 055,61 EUR) kainą nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). 81 093,61 EUR (280 000 Lt) buto kainos dalis buvo sumokėta kredito lėšomis, o 28 962 EUR (100 000 Lt) kainos dalį pagal pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas sumokėjo ieškovė. Įmokas pagal kredito sutartį iki 2011 m. rugsėjo 28 d. mokėjo atsakovas. Iš viso atsakovas sumokėjo 24 563,26 EUR. Ieškovė ir ieškovės dukra S. A. J. 2011 m. spalio 26 d. kreipėsi į banką su prašymu nuo 2011 m. spalio 26 d. įmokas pagal kredito sutartį nuskaityti nuo ieškovės dukros sąskaitos. Pagal 2013 m. rugpjūčio 22 d. AB SEB banko pažymą apie įsipareigojimus ieškovės dukra pagal kredito sutartį sumokėjo 25 665,03 EUR (88 836,93 Lt). 2013 m. gegužės 27 d. mokėjimo pavedimu ieškovės dukra kredito įmokoms dengti pervedė bankui 50 000 Lt (14 481 EUR). 2013 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė butą už 226 808,37 Lt (65 525,04 EUR) kainą pardavė savo dukrai. Šia suma buvo galutinai atsiskaityta su banku pagal kredito sutartį.

12. Visos kredito sumos gavėjais kredito sutartyje nurodyti tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl jie abu turi solidarią pareigą vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį – grąžinti paimtą kreditą ir mokėti palūkanas (CK 6.6 str. 1 d.). Ieškovė neginčijo kredito sutarties, neprašė pripažinti jos negaliojančia ieškovės atžvilgiu kaip tariamo sandorio. Ieškovės paaiškinimai apie kredito sutarties sudarymo tikslus yra prieštaringi – 2012 m. ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3451/2012 (teisminio proceso Nr. 2-02-3-01704-2012-4) ieškovė prašė pripažinti, kad tarp ieškovės, atsakovo ir ieškovės dukros susiklostė jungtinės veiklos santykiai, siekiant įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad šis butas yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, pripažinti, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9/10 buto dalys, atsakovui – 1/10 buto dalis, bei teigė, kad ieškovė ir atsakovas kooperavo savo lėšas, siekdami įsigyti šį butą. Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3451/2012 ieškovė teigė, kad pinigines lėšas ir darbą, siekdami įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kooperavo ieškovė, atsakovas ir ieškovės dukra.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nors įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3451/2012 buvo nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog tarp ieškovės, atsakovo ir ieškovės dukros buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, siekiant bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3451/2012, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-17686/2014 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00386-2011-5) konstatuota, kad buto įsigijimu buvo suinteresuoti tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek ieškovės dukra – ieškovė siekė padėti įsigyti butą dukrai, kad dukra šiame bute galėtų gyventų kartu su atsakovu, su kuriuo ją siejo artimi ryšiai, taip pat, kad būtų išvengta buto dalybų dukros galimų skyrybų su vyru procese, jei butas būtų įsigytas dukros vardu, o atsakovas ir ieškovės dukra siekė įsigyti butą bendram gyvenimui jame (CPK 182 str. 2 p.).

14. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Atsakovas ir ieškovės dukra kredito sutarties ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu artimai bendravo ir turėjo poreikį bendram gyvenimui įsigyti butą Vilniuje. Ieškovės dukra 2013 m. sausio 7 d. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3451/2012 nurodė, kad ji dalyvavo derybose dėl buto įsigijimo kainos, o 30 000 Lt buto kainos dalis buvo sumokėta jos lėšomis. Ieškovė aktyviais veiksmais prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo – kartu su atsakovu sudarė tikslinę kredito sutartį, savo vardu sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo lėšomis sumokėjo dalį buto kainos. Bute gyveno atsakovas ir ieškovės dukra, o, jų santykiams nutrūkus ir atsakovui išsikėlus iš buto, bute toliau gyveno ieškovės dukra. Ieškovė ir ieškovės dukra 2011 m. spalio 26 d. kreipėsi į banką su prašymu nuo 2011 m. spalio 26 d. įmokas pagal kredito sutartį nuskaityti nuo ieškovės dukros sąskaitos. Po šios datos skolą bankui buvo dengiama ieškovės dukros lėšomis. Ieškovės dukra dalyvavo derybose dėl kredito sutarties šalies – atsakovo, pakeitimo į ieškovės dukrą. 2013 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė butą pardavė savo dukrai.

15. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad kredito sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovo interesais, ir visi įsipareigojimai, vykdant šią sutartį, tenka tik atsakovui.

16. Kad įsipareigojimus pagal kredito sutartį turėjo vykdyti tik atsakovas, nepatvirtina ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog kredito sutartyje kaip sąskaita, nuo kurios nuskaitomos įmokos pagal kredito sutartį, yra nurodyta atsakovo sąskaita, o kredito sutarties specialiosios dalies 9.2. p. nuostata, suteikianti teisę be mokesčio ankščiau laiko grąžinti kreditą iš nekilnojamojo turto pardavimo, buvo įrašyta ieškovės iniciatyva, kadangi ji savo dalį kredito ketino grąžinti iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo. Priešingai, ieškovės teiginys, kad ji savo dalį kredito ketino grąžinti iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo, patvirtina, kad ieškovė suprato savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Kaip jau nurodyta, visos kredito sumos gavėjais kredito sutartyje nurodyti tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl jie abu turi solidarią pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį – grąžinti paimtą kreditą ir mokėti palūkanas (CK 6.6 str. 1 d.).

17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas mokėjo įmokas pagal kredito sutartį iki 2011 m. rugsėjo 28 d., iš viso sumokėdamas 24 563,26 EUR. Šias įmokas atsakovas mokėjo ir po to, kai 2011 m. liepos mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17686/2014 pareiškė ieškinį ieškovei dėl sumokėtų įmokų pagal kredito sutartį grąžinimo. Atsakovas kredito įmokas nustojo mokėti, t.y., šias įmokas bankas nustojo nuskaičiuoti nuo atsakovo sąskaitos, kai ieškovė su dukra 2011 m. spalio 26 d. kreipėsi į banką su prašymu nuo 2011 m. spalio 26 d. įmokas pagal kredito sutartį nuskaityti nuo ieškovės dukros sąskaitos. Taigi, ieškovės ir ieškovės dukros valia įmokų pagal kredito sutartį mokėjimą nuo 2011 m. spalio 26 d. perėmė ieškovės dukra.

18. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovas be pagrindo nustojo vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

19. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3451/2012 buvo nustatyta, kad tarp ieškovės, atsakovo ir ieškovės dukros nebuvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, siekiant bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas nebuvo įsigytas išimtinai atsakovo interesais. Ieškovė buvo suinteresuota įsigyti butą savo dukros interesais. Butas buvo įsigytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė sutiko sumokėti dalį buto kainos, kurios nepadengė kredito lėšos. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai – 2008 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 508 ir ieškovės dukros 2013 m. sausio 7 d. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad ieškovė savo lėšomis sumokėjo ne 100 000 Lt, o 70 000 Lt buto kainos dalį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų įsipareigojęs grąžinti ieškovei jos lėšomis sumokėtą buto kainos dalį. Taigi, ieškovė savo valia ir savo (savo dukros interesais) prisiėmė įsipareigojimą grąžinti kreditą pagal kredito sutartį ir sumokėti 70 000 Lt buto kainos dalį. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovo ir ieškovės dukros santykiai nutrūko ir butas tapo nebereikalingas jų bendram gyvenimui, nelaikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, dėl kurių ieškovė buvo priversta parduoti butą. Pripažinus, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo solidarią pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį – grąžinti paimtą kreditą ir mokėti palūkanas, nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovas be pagrindo nustojo vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą, kurią sudaro ieškovės lėšomis sumokėta buto kainos dalis.

20. Dėl sprendimo 19 p. nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė dėl jos nurodytų atsakovo veiksmų patyrė žalą, kurią sudaro buto nuvertėjimas.

21. Ieškovė, kaip solidari skolininkė su atsakovu pagal kredito sutartį, įvykdžiusi kredito sutartį, turi teisę reikalauti iš atsakovo lygia dalimi to, ką ji įvykdė (CK 6.9 str. 1 d.). Ieškovė teigia, kad kreditui grąžinti ji sumokėjo 50 000 Lt (14 481 EUR), kuriuos 2013 m. gegužės 17 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš A. V. Č.. Visų pirma, teismui kyla abejonių, kad 50 000 Lt bankui buvo sumokėta iš ieškovei pasiskolintų lėšų. 2013 m. gegužės 17 d. paskolos sutartyje nurodyta, kak paskolos suma ieškovei buvo perduota grynais pinigais prieš pasirašant paskolos sutartį. Tačiau 50 000 Lt pagal kredito sutartį sumokėjo ne ieškovė grynais pinigais ar pavedimu, bet ieškovės dukra iš savo sąskaitos. Tai patvirtina 2013 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1. Be to, atsakovas pagal kredito sutartį yra sumokėjęs 24 563,26 EUR, t.y. įvykdęs didesnę prievolės pagal kredito sutartį dalį, nei ieškovė. Todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei kompensaciją iš atsakovo už dalies prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą.

22. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškinys turi būti atmestas ir kaip pareikštas praleidus CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas teigia, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo 2011 m. spalio mėn., kai atsakovas, ieškovės teigimu, nepagrįstai nustojo vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo patirtą žalą. Žala ieškovė nurodė prarastą jos lėšomis sumokėtą buto kainos dalį, buto nuvertėjimą, taip pat 50 000 Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo pagal kredito sutartį. Šią žalą ieškovė, jos teigimu, patyrė 2013 m. gegužės mėn., kai buvo sumokėti 50 000 Lt pagal kredito sutartį ir buvo parduotas butas, o ne 2011 m. spalio mėn., kai atsakovas nustojo vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2013 m. gegužės mėn. (CK 1.127 str. 1 d.), ir nebuvo praleista, nes ieškinį ieškovė pareiškė 2016 m. sausio mėn.

23. Nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pagal CPK 95 str. 2 d. teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai, kad ieškovė pareiškė kelis ieškinius skirtingais pagrindais, ir šie ieškiniai buvo atmesti, ar kad ieškovės pozicija šiose bylose yra nenuosekli ir prieštaringa, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.

24. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi buvo atidėtas 946 EUR žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteisiamas 946 EUR žyminis mokestis (CPK 96 str. 2 d.). Atsakovas patyrė 28 EUR išlaidas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti, taip pat 2 745,24 EUR išlaidas už advokato pagalbą. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

25. Sprendimui įsiteisėjus, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškovės J. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. B. valstybės naudai 946 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovo A. K. naudai 2 773,24 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui A. K. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė