Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-8781-738/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
A2.6.-8781-738/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07540-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
E. P.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8781-738/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07540-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., išnagrinėjusi E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Kaune, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 13 d., 11 val. 45 min., Tunelio g., Kaune, E. P., vairuodamas Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip pat nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126, punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies, t.y. nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį. Pamatė avariniu ženklu mirksinčią mašiną, įsijungė kairį posūkį, savo automobilį pristabdė ir po truputį pradėjo sukti į kairę, tačiau iš galo dideliu greičiu važiavęs automobilis jo nepraleido, jis bijojo, kad tas neatsitrenktų ir pristabdęs pasitraukė dešiniau. Tuo metu galėjo liesti to kito mirksinčio avariniu ženklu automobilio veidrodėlį, nes ir jo automobilio veidrodėlis buvo užlinkęs, kurį jis pasitaisė ranka per langą, smūgio nepajuto. Tik gavęs žinutę iš policijos pamatė, kad jo automobilio veidrodėlio plastmasė yra suskilusi. Policijoje paaiškinime yra parašęs kitaip, nes važiavo iš traumpunkto, buvo pasitempęs čiurną, skaudėjo, buvo labai susijaudinęs dėl tuo pačiu laiku gautos žinios iš kitos gydymo įstaigos apie įtariamą onkologinę ligą jo draugei. Tačiau dabar yra atlyginęs nukentėjusiajam žalą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

E. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b.l.1), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, kad Tunelio g. yra įvykęs eismo įvykis. Atvykę pareigūnai rado A. Ž., kuris paaiškino, kad buvo sustojęs Tunelio g. pasikeisti nuleisto rato ir bekeičiant, jo automobilį kliudė pravažiuojantis kitas automobilis bei pasišalino. Padaryta žala veidrodėliui (b.l.3), eismo įvykio vietos schema (b.l.4), R. Ž. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, jog Tunelio g. jų automobiliui nuleido padangą ir sustojus jos keisti, kitas dideliu greičiu važiavęs automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) numušė mašinos veidrodėlį ir nesustojęs nuvažiavo (b.l.5), A. Ž. analogišku paaiškinimu (b.l.6), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad automobilio Lexus GS300, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka automobilio Renault Megane, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b.l.8), nuotraukomis (b.l.9-14).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. P. 2015 m. spalio 13 d., 11 val. 45 min., Tunelio g., Kaune, E. P., vairuodamas Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip pat nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., sudėtį. E. P. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. P. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (baustas pagal LR ATPK 124 str. 4 d. 115 eurų bauda), jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis padarius pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. - bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. P. buvo surašytas ir už tai, kad 2015 m. spalio 13 d., 11 val. 45 min., Tunelio g., Kaune, įvykus eismo įvykiui, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktų reikalavimus. E. P. inkriminuojamas LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma -policijai.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. paneigė jautęs kokį nors susidūrimą (kontaktą) ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad nesuprato, kad kontaktavo su kitu automobiliu, nes blogai jautėsi, o po to, sužinojęs apie įvykį, labai dėl to pergyveno, gailėjosi ir atlygino nukentėjusiajam asmeniui turtinius nuostolius. Nagrinėjamoje byloje taip pat vertinant, ar asmuo galėjo jausti kontaktą, svarbus yra ir automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, transporto priemonei Lexus GS300 tik skilęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, o automobilio Renault Megane apgadinimai neaprašyti, nurodant tik, kad fotografuota pridėjus liniuotę ir apgadinimai atitinka ant abiejų automobilių. Fotonuotraukose, kuriose užfiksuotas apgadinimas, matyti, jog apgadinimo mastas nėra ženklus, todėl šių duomenų nepakanka neginčijamai išvadai daryti apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. jautė savo transporto priemone apgadinęs kitą transporto priemonę ir veikdamas tiesiogine tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, kaip nurodė E. P., jis blogai jautėsi, buvo susijaudinęs. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, nėra duomenų, jog automobilis nebūtų draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų buvęs neblaivus, todėl E. P. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog E. P. veiksmuose nėra LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad E. P. veikoje nenustatyta LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

E. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 42 eurų (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. E. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Drozdienė