Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Ritai Daškevičienei, Svetlanai Minakovai, dalyvaujant ieškovės D. P. atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai, atsakovei M. D., jos atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei M. D. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis, o atsakovei – 3/4 dalys buto. Pasak ieškovės, ji nuosavybės teisę į jai priklausančią buto dalį įgijo 2014-08-08, tačiau nuo pat įgijimo momento negali ja naudotis, nes atsakovė neįsileidžia jos į butą, teigdama, kad ieškovė neturi teisės juo naudotis. Ieškovės teigimu, ieškinyje nurodyta protingiausia, racionaliausia, vienintelė objektyviai įmanoma, nepadaranti žalos daiktui ir nepažeidžianti bendraturčių interesų, proporcingumo principo bei statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų naudojimosi butu įgyvendinimo tvarka, kurią prašoma nustatyti teismo sprendimu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinį ir nustatyti naudojimosi Butu tvarką, nes atsakovė apskritai nesutinka įsileisti ieškovės į Butą. Ieškovės advokatas pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuota prasta Buto būklė, jį būtina tvarkyti ir remontuoti, dėl netvarkomo Buto gali būti padaryta žalos tretiesiems asmenims, ir už tokią žalą būtų atsakinga ir ieškovė, kaip Buto bendraturtė. Advokatas taip pat nurodė, kad atsakovei siūloma kompensacija už ieškovei teksiančią naudotis didesnę nei nuosavybės teisės idealioji dalis Buto dalį yra tikrai didelė, įvertinant Buto būklę, be to, tai jog ieškovė neįgytų nuosavybės teisės į papildomą plotą, tai – tik kompensacija už naudojimąsi.

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ieškovė jau dvidešimt metų atakuoja atsakovės šeimą, reikalaudama parduoti Butą, pasak atsakovė, ieškovė daro viską, kad įstumtų atsakovę į skolas. Atsakovės teigimu, jos sesuo N. M., atvažiuodavusi į Lietuvą apsistodavo pas ieškovę, įsiskolino jai, todėl perleido paveldėtą 1/4 dalį Buto. Atsakovės nuomone, ieškovė siekia įgyti nuosavybėn visą Butą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas, nes tol, kol atsakovė nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo į po motinos mirties likusią 1/4 dalį Buto ir nėra įregistravusi savo nuosavybės teisės į šią Buto dalį Nekilnojamojo turto registre, negali būti nustatinėjama naudojimosi Butu tvarka. Be to, advokato teigimu, ieškovė, naudodamasi didesne Buto dalimi, mokesčius mokėtų už jai nuosavybės teise priklausančią idealiąją dalį, taigi taip susigrąžintų kompensaciją, kurią siūlo atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. P. ir atsakovė M. D. yra buto (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bendraturtės.

Nekilnojamojo turto registre įrašyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/4 Buto dalis, įgyta 2014-08-08 Skolos padengimo sutarties Nr. JS-8446 pagrindu. Atsakovė nurodyta kaip 1/2 dalies Buto savininkė, įgijusi nuosavybės teisę 1992-10-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 178-6941 pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą. Viešajame registre nurodyta, kad 1/4 Buto dalis nuosavybės teise priklauso J. D. (b. l. 9-10). J. D. – atsakovės M. D. motina, mirusi 2009-02-24.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Butą, dėl kurio naudojimosi tvarkos paduotas ieškinys, 1992-10-15 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigijo atsakovė M. D. ir jos motina J. D. lygiomis dalimis, t. y. kiekviena po 1/2 dalį Buto (b. l. 154).

2002-04-29 J. D. sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad jai priklausančią Buto dalį palieka savo dukterims M. D. ir N. M. P. lygiomis dalimis (b. l. 155).

J. D. 2009-02-24 mirus, jos dukrai N. M. 2012-02-13 išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 1/4 dalį Buto (b. l. 156-157).

2014-08-08 Skolos padengimo sutartimi N. P. M. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį Buto perleido ieškovės D. P. nuosavybėn (b. l. 158-160).

Atsakovei M. P. paveldėjimo teisės liudijimas į motinos testamentu jai paliktą 1/4 dalį Buto neišduotas (b. l. 161).

Vilniaus miesto 3 notarų biuro 2016-06-15 rašte nurodyta, kad notarų biure užvesta paveldėjimo byla po J. D. mirties (mirusi 2009-02-24). Įstatymo nustatytu laiku, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, palikimą pagal testamentą ir įstatymą priėmė mirusiosios duktė N. M. ir M. D.. Testamentinei įpėdinei M. D. paveldėjimo teisės liudijimas į jai priklausančią Buto dalį iki 2016-06-15 nėra išduotas (b. l. 171).

Ieškovė 2015-03-04 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi Butu tvarką, nes atsakovė gera valia nesutinka leisti naudotis Butu.

Dėl atsakovei priklausančios nuosavybės teise Buto dalies

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia ne tuo, kad jai netinka ieškovės siūloma naudojimosi Butu tvarka, tačiau tuo, jog jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į po motinos mirties likusią 1/4 dalį Buto, todėl, pasak atsakovės, kol nėra sutvarkyti Buto dalies paveldėjimo dokumentai naudojimosi Butu tvarkos nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas.

Tokia atsakovės pozicija yra teisiškai nepagrįsta.

Iš tiesų nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre 1/4 dalies buto savininke iki šiol įregistruota atsakovės motina J. D., kuri mirė 2009-02-24. Vilniaus miesto 3 notarų biuro 2016-06-15 rašte nurodyta, kad testamentinei įpėdinei M. D. paveldėjimo teisės liudijimas į jai priklausančią Buto dalį iki 2016-06-15 nėra išduotas.

Tačiau nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išaiškinta, jog nuosavybės teisė atsiranda ne teisinės registracijos pagrindu, bet tam tikro sandorio pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu įpėdinis įgyja nuosavybės teisę į paveldimą. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota, kad palikimą priėmęs įpėdinis nuosavybės teisę į paveldimą turtą įgyja nuo palikimo atsiradimo, t. y. palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), bet ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Šiuo atveju Vilniaus miesto 3 notarų biuro 2016-06-15 rašte nurodyta, kad po J. D. mirties 2009-02-24 užvesta paveldėjimo byla, ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą mirusiosios palikimą priėmė dukterys N. M. ir M. D.. (b. l. 171).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus pareiškimą notarui. Įpėdiniui atlikus vieną iš nurodytų veiksmų, reiškiančių palikimo priėmimą, jam pereina nuosavybės teisė į po palikėjo mirties likusio turto atitinkamą dalį.

Nagrinėjamu atveju, gavus notarų biuro patvirtinimą, kad atsakovė M. D. po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą padavė pareiškimą notarų biurui, pareikšdama, jog ji priima motinos palikimą, pripažintina, kad ji priėmė motinos palikimą ir tapo paveldėtinos Buto dalies savininke nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo motinos mirties 2009-02-24 (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad nuosavybės teisė į paveldimą turtą atsiranda ne paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, taip pat ne nuo registracijos Nekilnojamojo turto registre. Paveldėjimo teisės liudijimu tik teisiškai įforminama nuosavybės teisė į paveldėtą turtą tam, kad būtų galima tuo turtu disponuoti. Šiuo atveju reikalavimas dėl naudojimo Butu tvarkos nustatymo nesusijęs su disponavimo Butu teise, be to, šis klausimas iškeltas kitos Buto bendraturtės, o ne trečiojo asmens. Nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka nuosavybės teisės išviešinimo prieš trečiuosius asmenis funkciją, tačiau šiuo atveju sprendžiamas naudojimosi Butu klausimas nesusijęs su trečiaisiais asmenimis - ginčas kilo tarp dviejų bendraturtčių, kurie yra tiesioginiai nuosavybės teisės į ginčo butą dalyviai, žinantys apie vienas kito nuosavybės teisę į Butą ir be išviešinimo. Atsakovės advokato argumentai, kad šiuo atveju ieškovė yra trečiasis asmuo, kuris negali reikalauti nustatyti naudojimosi Butu tvarką, kol atsakovė nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravusi nuosavybės teisės į 1/4 dalį Buto Nekilnojamojo turto registre, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Minėta, šiuo atveju ieškovė ir atsakovė yra tiesioginiai ginčo Buto nuosavybės teisės dalyviai, kuriems nuosavybės teisės išviešinimas viešajame registre nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant naudojimosi Butu tvarkos klausimą. Be to, pati atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ji yra padavusi notarui pareiškimą dėl po motinos mirties likusios Buto dalies priėmimo ir kad susitvarkys paveldėjimo dokumentus, kai tik surinks reikiamą sumą lėšų, reikalingų dokumentams įforminti.

Aptartų bylos duomenų pagrindu darytina neabejotina išvada, kad atsakovė, po motinos mirties įstatymo nustatytu terminu padavusi notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, yra paveldėtos 1/4 dalies Buto savininkė nuo motinos mirties, ir, nepaisant to, jog iki šiol nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo bei nėra įregistravusi savo nuosavybės teisės į paveldėtą 1/4 dalį Buto Nekilnojamojo turto registre, ji yra 3/4 dalių Buto savininkė. Ta aplinkybė, kad 1/4 dalies Buto nuosavybės teisė viešajame registre iki šiol įregistruota mirusios J. D. vardu, šiuo atveju nėra teisinė kliūtis spręsti naudojimosi Butu tvarkos klausimą tarp bendraturčių, t. y. tiesioginių Buto nuosavybės teisės dalyvių, nes sprendžiamas klausimas nesusijęs su disponavimu Butu ar trečiųjų asmenų teisėmis į šį Butą. Pripažįstant pagrįsta atsakovės poziciją, kad naudojimosi Butu tvarkos klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai bus sutvarkyti 1/4 dalies Buto paveldėjimo dokumentai ir pakeistas įrašas viešajame registre, būtų be teisinio pagrindo suvaržyta ieškovės, kaip Buto bendraturtės, teisė spręsti naudojimosi Butu klausimą, nes paveldėjimo teisės dokumentų tvarkymas priklauso išimtinai nuo atsakovės noro ir finansinių galimybių teisiškai įforminti po motinos mirties paveldėto turto nuosavybės teisę.

Dėl naudojimosi Butu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo buto bendras plotas – 31,34 kv. m, gyvenamasis plotas – 20,20 kv. m (b. l. 9-10). Bute yra du kambariai: 8,57 kv. m ploto, pažymėtas plane indeksu 3-4, ir 11,63 kv. m ploto, pažymėtas plane indeksu 3-5. Taip pat bute yra virtuvė (indeksas 3-3), vonia su tualetu (indeksas 3-2) ir koridorius (indeksas 3-1), kuriuos ieškovė prašo palikti bendro naudojimosi patalpomis. Bendras patalpų 3-4 ir 3-5 plotas yra 20,20 kv. m, taigi pagal idealiąsias dalis atsakovei priklausytų 15,15 kv. m, o ieškovei – 5,05 kv. m.

Bylos duomenimis, ieškovė 2014-10-30, 2014-11-05 raštais kreipėsi į atsakovę, siūlydama nustatyti naudojimosi Butu tvarką (b. l. 11-12, 15-16). Byloje nėra atsakymo į šį pasiūlymą. Pažymėtina, kad nurodytame pasiūlyme buvo pažymėta, kad atsakovei neatsakius į pasiūlymą, ieškovė dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo bus priversta kreiptis į teismą, dėl bylinėjimosi bus patirta papildomų išlaidų.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis buto patalpomis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Kai yra bendraturčių nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad apskritai nesutinka, jog ieškovė naudotųsi Butu. Pasak atsakovės, ieškovė nesąžiningai įgijo Buto dalį. Dėl tokios atsakovės pozicijos pažymėtina tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo ir teisėtumo prezumpcijos, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad sandoris, kurio pagrindu ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto (2014-08-08 Skolos padengimo sutartis) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jis nėra nuginčytas, todėl ieškovė laikytina teisėta Buto dalies savininke.

Kiekvienas daikto bendraturtis turi teisę naudotis jam priklausančia bendro daikto dalimi, ir kiti bendraturčiai negali kliudyti jam įgyvendinti nuosavybės teisę į bendrą daiktą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovei naudotis Buto dalimi. Atsakovei nesutinkant tartis su ieškove dėl naudojimosi Butu tvarkos, bendraturčių naudojimosi Butu tvarka nustatytina teismo sprendimu.

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, jos manymu, vienintelę objektyviai įmanomą, iš esmės nepažeidžiančią bendraturčių interesų, proporcingumo principo bei statybas reglamentuojančių teisės aktų, buto naudojimosi tvarką, pagal kurią patalpos, plane pažymėtos indeksais 3-1, 3-2 ir 3-3, t. y. virtuvė, vonia ir koridorius, būtų paliktos šalių bendram naudojimui, patalpa 3-5, kurios plotas – 11,63 kv. m, būtų skirta naudotis atsakovei M. D., patalpa 3-4, kurios plotas – 8,57 kv. m, būtų skirta naudotis ieškovei. Ieškovė taip pat sutinka savo jėgomis ir lėšomis ne vėliau kaip per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos užtaisyti durų angą, kuri jungia patalpas 3-4 ir 3-5, padaryti naują durų angą ir įstatyti duris sienoje, kuri skiria patalpas 3-4 ir 3-3 (virtuvę). Be to, ieškovė sutinka per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jai tenkančią naudotis 3,52 kv. m didesnę, nei priklauso pagal idealiąsias buto dalis, patalpų dalį (3520 Eur, t. y. 1000 Eur už 1 kv. m).

Ginčo butas yra dviejų kambarių, todėl abi bendraturtės gali naudotis atskirais kambariais. Ieškovė nuosavybės teise turi mažesnę Buto dalį, todėl ji prašo skirti jai naudotis mažesnio ploto kambariu. Kadangi kambariai yra pereinami, ieškovė siūlo juos izoliuoti ir sutinka pertvarkyti savo lėšomis: panaikinti duris, per kurias iš vieno kambario patenkama į kitą, bei įrengti kitas duris. Pažymėtina tai, kad naudojimosi Butu projektas parengtas kvalifikuoto specialisto (b. l. 19, 20).

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad prašomo skirti jai naudotis kambario plotas yra didesnis, nei tektų pagal jai priklausančią idealiąją Buto dalį, už naudojimąsi didesne nei priklauso dalimi ieškovė siūlo sumokėti atsakovei 3520 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama taikant teisingo atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, privalu spręsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Parenkant atlyginimo formą, teismas atsižvelgia į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius interesus, kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustato, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškovės siūlomos kompensacijos dydis – 1000 Eur už 1 kv. m – šiuo atveju, įvertinus Buto prastą būklę (apleistas, po gaisro, reikalaujantis remonto, Butas yra sename 1940 m. statytame name), laikytina sąžininga, teisingo dydžio, juolab įvertinus tai, jog, sumokėjusi šią piniginę kompensaciją, ieškovė neįgis nuosavybės teisės į 3,52 kv. m didesnį Buto plotą, bet tik sumokės ieškovei už galimybę naudotis didesne, nei ieškovei priklausanti idealioji nuosavybės teisės dalis. Dėl to atsakovei iš ieškovės priteistina jos nurodyto dydžio kompensacija – 3520 Eur už 3,52 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo proceso metu atsakovei ne kartą siūlyta pateikti savo naudojimosi Butu tvarkos projektą, jeigu ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atsakovės netenkina (b. l. 137; 2016-05-10 teismo posėdis atidėtas, suteikiant atsakovei papildomo laiko (b. l. 150). Atsakovė savo pasiūlymo dėl naudojimo Butu tvarkos nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad apskritai nesutinka įsileisti ieškovės į Butą ir leisti jai juo naudotis.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje siūlomą nustatyti naudojimosi Butu tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo kvalifikuoto specialisto parengtą durų Bute pertvarkymo planą, be to, įvertinęs tai, jog ieškovė už jai tenkantį plotą, kuris viršija jai priklausančią idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įsipareigoja sumokėti kompensaciją, teismas pripažįsta teisiškai pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl jos pasiūlytos naudojimosi butu įgyvendinimo tvarkos ir jį tenkina.

Atsakovė advokatas, be kita ko, nurodė, kad ieškovė, naudodamasi didesne Buto dalimi, mokesčius mokėtų už jai nuosavybės teise priklausančią idealiąją dalį, taigi taip susigrąžintų kompensaciją, kurią siūlo atsakovei.

Pažymėtina, kad Buto išlaikymo mokesčių mokėjimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nustačius naudojimosi Butu tvarką, Buto išlaikymo mokesčių klausimą bendraturtės gali išspręsti bendru sutarimu, o jeigu nepavyktų susitarti – per teismą. Dėl to atsakovės advokato nurodyti argumentai dėl mokesčių už Butą paskirstymo nenagrinėtini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo proceso metu valstybė patyrė 12,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-20 sprendimu atsakovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl, vadovaujantis Valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo. Dėl to procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovė dėl turtinės padėties yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, taip pat kitas būtinas ir pagrįstas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (Valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 20 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Be kitų bylinėjimosi išlaidų, ieškovė prašo priteisti 2014-10-30 ir 2014-11-05 pasiūlymų, siųstų atsakovei siekiant išspręsti naudojimosi Butu tvarkos nustatymo klausimą be teismo, išlaidas. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 406 matyti, kad už šių pasiūlymų parengimą ieškovė sumokėjo atitinkamai 32 Eur ir 35,04 Eur. Aptariamos išlaidos kvalifikuotinos ne kaip bylinėjimosi išlaidos, bet kaip nuostoliai, patirti siekiant išspręsti ginčą be teismo. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovė, siekdama išspręsti klausimą be teismo, turėjo pagrindą patirti tokias išlaidas, todėl teisėtai reikalauja jų atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). 2014-10-30 pasiūlymo rengimo išlaidos – 32 Eur – yra protingo dydžio, todėl ieškovei priteistina visa šių išlaidų suma. 2014-11-05 pasiūlymas yra identiško turinio, tik pakeista data, iki kurios prašoma atsakovės atsakyti, todėl pagrįsta ir atlygintina šio pasiūlymo parengimo išlaidų suma pripažintina 10 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 42 Eur išlaidų, patirtų siekiant išspręsti ginčą be teismo (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė turėjo 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis) (b. l. 188-206).

Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.15, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2,5, už atskirąjį skundą – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Iš pridėtų advokato suteiktų paslaugų ataskaitų matyti, kad už ieškinio parengimą apskaičiuota iš viso 643,02 Eur suma. Išlaidos patirtos 2015-08, t. y. 2015 m. III ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 699,80 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už ieškinio parengimą būtų 1749,50 Eur.

Nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisės klausimų aspektu. Kartu pažymėtina, kad ieškinys parengtas kvalifikuotai, atlikta išsami kasacinio teismo praktikos analizė, prie ieškinio pridėti reikiami įrodymai reikalavimų pagrindu nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Įvertinęs bylos sudėtingumą, apimtį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas ieškiniui parengti, teismas šiuo atveju pagrįsta pripažįsta 600 Eur išlaidų sumą.

Ataskaitoje nurodytos teisinių paslaugų sutarties rengimo išlaidos nepripažintinos būtinomis, todėl ieškovei neatlygintinos.

Ataskaitoje nurodyta, kad ieškovė turėjo 24,20 Eur išlaidų už pareiškimo teismui dėl dokumentų įteikimo atsakovei parengimo.

Nurodytam prašymui parengti nereikalingos didelės darbo ir laiko sąnaudos, be to, prašymas įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu galėjo būti pareikštas jau ieškinyje, tuomet nebūtų tekę rašyti atskiro prašymo. Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos pareiškimui dėl dokumentų įteikimo parengti šiuo atveju neatitinka pagrįstumo kriterijaus, todėl ieškovei neatlygintinos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas už advokato atstovavimą 2015-07-21 parengiamajame teismo posėdyje - 108,90 Eur (sumokėta 2015-08).

Pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už vieną atstovavimo teisme valandą – 69,98 Eur.

2015-07-21 posėdis truko 45 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. laikoma kaip valanda. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, ieškovė turi teisę į išlaidų už vieną atstovavimo valandą atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiame parengiamajame posėdyje buvo svarstytas tik sprendimo už akių priėmimo klausimas, už atstovo dalyvavimą nėra pagrindo priteisi Rekomendacijose numatytą maksimalų atlygį. Pagrįsta išlaidų už atstovavimą šiame posėdyje pripažintina 50 Eur suma.

Ieškovė turėjo išlaidų 60,50 Eur išlaidų už konsultacijas dėl atsakovės veiksmų, teismui priėmus sprendimą už akių, taip pat 24,20 Eur išlaidų už prašymo išduoti vykdomąjį raštą parengimą (sumokėta 2015-10). Užpraėjusio ketvirčio (2015 m. II) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 713,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17, 8.19 punktus maksimalus atlygis už vieną konsultacijų valandą ir dokumento, susijusio su atstovavimu procese, parengimą – 71,39 Eur.

Įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, darytina išvada, kad konsultacijos nereikalavo didelių darbo ir laiko sąnaudų, todėl nėra pagrindo orientuotis į Rekomendacijose nustatytą maksimalų atlygį. Atsižvelgiant į klausimą, kuriuo ieškovei buvo teiktos konsultacijos, šiuo konkrečiu atveju pagrįsta pripažintina 30 Eur išlaidų suma, už prašymo išduoti vykdomąjį raštą parengimą – 10 Eur.

Už 2015-11-02 susitikimą ir konsultaciją dėl atsakovės veiksmų ieškovė turėjo 48,40 Eur išlaidų (sumokėta 2015-12). Įvertinus galimą konsultacijos pobūdį, pagrįsta pripažintina 20 Eur patirtų išlaidų suma.

Pagal ieškovės atstovo pateiktas ataskaitas ieškovė turėjo 84,70 Eur išlaidų dėl atstovo susipažinimo su byla, 108,90 Eur dokumentų, teismų praktikos peržiūrą, pastabų atsiliepimui surašyti darymąsi; 617,10 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, 36,30 Eur susitikimą ir konsultaciją (sumokėta 2016-02).

Susipažinimo su byla, teismų praktikos analizė yra veiksmai, susiję su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu, todėl vertintini kompleksiškai.

Užpraėjusio (2015 m. III) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 735,10 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirojo skundo, taigi ir atsiliepimo į jį parengimą maksimalus atlygis – 294,04 Eur. Šiuo atveju atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti nereikėjo analizuoti sudėtingų ar naujų teisės klausimų, tačiau skundas parengtas kvalifikuotai, išsamiai atsakyta į atsakovės atskirojo skundo argumentus. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali atlygintinų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma – 294 Eur.

Už 2016-01-12 suteiktą konsultaciją pagrįsta ir atlygintina pripažintina 20 Eur išlaidų suma.

Už 2016-05-10 atstovavimą teisme ieškovė turėjo 108,90 Eur išlaidų (sumokėta 2016-06). Užpraėjusio (2015 m. IV) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus atlygis už vieną atstovavimo teisme valandą – 75,69 Eur.

2016-05-10 posėdis truko 37 min. Byla nenagrinėta iš esmės. Dėl to nėra pagrindo priteisti maksimalų atlyginimą. Atlygintina šiuo atveju pripažintina 35 Eur suma.

Už atstovavimą 2016-06-14 teisme ieškovė taip pat turėjo 108,90 Eur išlaidų (sumokėta 2016-07). Užpraėjusio (2016 m. I) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 748 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus atlygis už vieną atstovavimo teisme valandą – 74,80 Eur.

2016-06-14 bylos nagrinėjimas atidėtas, kilus būtinybei gauti papildomus įrodymus. Byla išnagrinėta iš esmės 2016-07-28 teismo posėdyje, trukusiame valandą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 74 Eur atstovavimo teisme išlaidoms atlyginti.

Kitos ataskaitose nurodytos išlaidos nepripažintinos būtinomis, todėl ieškovei neatlygintinos.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, ieškovei iš atsakovės priteistina 42 Eur išlaidų, patirtų siekiant išspręsti ginčą be teismo, taip pat 1174 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovės D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį.

Nustatyti buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką.

Paskirti ieškovei D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis nurodyto buto 8,57 kv. m patalpa, pažymėta plane indeksu 3-4; paskirti atsakovei M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis 11,63 kv. m patalpa, pažymėta plane indeksu 3-5; virtuvę, vonią su tualetu, koridorių, pažymėtus plane atitinkamai indeksais 3-3, 3-2, 3-1, paskirti naudotis šalims bendrai.

Įpareigoti ieškovę D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) savo jėgomis ir lėšomis ne vėliau kaip per šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos užtaisyti durų angą, kuri jungia patalpą, pažymėtą plane indeksu 3-4, ir patalpą, pažymėtą plane indeksu 3-5, padaryti naują durų angą ir įstatyti duris sienoje, kuri skiria patalpą, pažymėtą plane indeksu 3-4, ir patalpą, pažymėtą plane indeksu 3-3 (virtuvę).

Įpareigoti ieškovę D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti atsakovei M. D. 3520 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties eurų) piniginę kompensaciją už tenkančią naudotis didesnę, nei priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį, patalpų dalį.

Priteisti ieškovei D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) išlaidų, patirtų siekiant išspręsti ginčą be teismo, taip pat 1174 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.