Civilinė byla Nr. e2A-59-252/2019 Proceso Nr. 2-68-3-18267-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.2; 2.6.1.3.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemkausta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28608-595/2017 pagal ieškovės UAB „Žemkausta“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ dėl skolos priteisimo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Žemkausta“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ priteisti 10 000,04 Eur skolos, 956 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad šalys 2016 m. vasario 3 d. pasirašė Technikos nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo statybinę techniką kartu su operatoriumi pagal šalių sutartus įkainius. Atsakovė sutartimi įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už faktiškai išdirbtą darbą pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras per 20 dienų nuo jų pateikimo atsakovei dienos. 3. Pažymėjo, kad atsakovė už technikos nuomą nesumokėjo, dėl ko susidarė ne tik skola, bet ir apskaičiuotos netesybos - 956 Eur delspinigių. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas. 5. Atsakovė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ 2017 m. birželio 2 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo prašydama jį panaikinti ir ieškinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai ir 5,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. 2017 m. lapkričio 13 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. 7. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. šalių buhalterės pasirašė Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 49 898,04 Eur sumą. Skolų suderinimo aktas buvo sudarytas 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 20 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2017 m. balandžio 6 d. buvo pareikalauta atsakovės apmokėti susidariusį įsiskolinimą. 2017 m. balandžio 10 d. atsakovė atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad ieškovė kartu su buvusiu darbuotoju A. Š. klastojo darbų kiekius ir jų bendrovei pateikiamus dokumentus, nurodytų darbų negalėjo pagrįsti krovinių vežimo važtaraščiais bei, kad ieškovės vadovas žodiniu susitarimu pažadėjo prirašytus ir suklastotus darbų kiekius kompensuoti bei nenaikinti jų nepripažįstamų aktų bei sąskaitų faktūrų. 8. Teismas konstatavo, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl Darbų atlikimo akto 2016 m. spalio 10 d. - lapkričio 11 d. bei šio akto pagrindu išrašytos 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos -faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 44898,04 Eur sumai. Minėtą aktą bei PVM sąskaitą - faktūrą yra pasirašęs ieškovės direktorius A. D. bei atsakovo darbų vadovas A. Š.. Pagal minėtą sąskaitą - faktūrą nesumokėta suma sudaro 10 000,04 Eur, kurią siekia ieškovė prisiteisti. Ginčo Darbų atlikimo aktas yra surašytas bei jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita -faktūra už technikos su operatoriais nuomą, darbus vykdant (duomenys neskelbtini) urėdijoje, kur atsakovė laimėjusi konkursą tiesė vieno kilometro ilgio miško kelią. 9. Teismas iš šalių atstovų paaiškinimų nustatė, kad pagal Technikos nuomos sutartį, šalys buvo sutarusios skaičiuoti apmokėjimą už atsakovei teikiamas technikos nuomos paslaugas pagal valandinį tarifą tais atvejais, jei nuomojama technika niekur nevažinėja, o dirba tik pačiame objekte, o tais atvejais, kuomet nuomojama technika dirba ne objekte, bet važinėja, apmokėjimas skaičiuojamas pagal nuvažiuotus kilometrus. Darbų atlikimo akte nurodyta, jog buldozeris dirbo 112 val., vikšriniai ekskavatoriai CAT dirbo 78 val. ir 145 val., vilkikas su priekaba nuvažiavo 6391 km, savivartis 8x4 dirbo 71 valandas bei nuvažiavo 5286 km, savivartis 6x4 dirbo 488,5 val. bei nuvažiavo 724 km, tralas nuvažiavo 400 km. Ieškovė nurodė, kad objekte buvo nuomojami du savivarčiai 6x4, todėl akte nurodytas 488,5 val. dalintinos tarp dviejų savivarčių. 10. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad visi darbų atlikimo aktai bei atsakovei išrašytos PVM sąskaitos - faktūros buvo patvirtintos atsakovės parašu ir jokios pretenzijos dėl juose nurodomų sumų ar teiktų paslaugų kiekio nei žodžiu, nei raštu nebuvo pareikštos iki šios bylos užvedimo teisme, neatitinka tikrovės. 11. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad minėta PVM sąskaita - faktūra įmonėje buvo rasta tik gruodžio 20 dieną, nors ją pasirašęs darbų vykdytojas A. Š. buvo atleistas iš darbo gruodžio 10 d. Vadovui susipažinus su sąskaita iškilo pagrįstų abejonių dėl darbų apimties ir apie tai buvo informuotas ieškovės vadovas. Šalių vadovų susitikimo metu buvo analizuojamos šios aplinkybės, sąskaitoje prirašyta darbų apie 18 000 Eur, kurių ieškovės vadovas negalėjo pagrįsti. Ieškovės vadovas paprašė įtraukti tą sąskaitą į apskaitą ir pažadėjo už ją atidirbti ir neišrašinėti naujų sąskaitų - faktūrų, o jų įmonė pažadėjo apmokėti sąskaitą atitinkamai atidirbus. Nurodė, kad iš karto po susitikimo su ieškovės direktoriumi jie pervedė ieškovei 22 000 Eur. Vėliau ieškovė suteikė paslaugų maždaug už 8000 Eur, kuriems neišrašinėjo PVM sąskaitų - faktūrų. Liko neapmokėta 10 000 Eur. 12. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės poziciją dėl šio susitikimo, vertino, kad mažai tikėtina, jog atsakovei nepagrįstai vengiant atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą, o ieškovei esant tikrai, kad sąskaitoje faktūroje nurodyti suteiktų paslaugų kiekiai ir mokėtinos sumos už suteiktas paslaugas yra teisingos, būtų sutikta nuomoti papildomai techniką už 6000 Eur sumą, neišrašant PVM sąskaitos - faktūros. 13. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytoju apklaustas buvęs atsakovės darbų vykdytojas A. Š., kategoriškai paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, kad į spalio - lapkričio mėnesio darbų aktą galėjo būti įtraukti ankstesniais laikotarpiais neapskaityti darbai. Atsakovės vadovas taip pat neigė ieškovės nurodomas aplinkybes, kad jų įmonė duodavo nurodymus tam tikrų darbų neįtraukti į einamojo mėnesio apskaitą, nurodė, kad jie yra finansiškai pajėgūs atsiskaityti už vykdomus darbus. 14. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą PVM sąskaita - faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas PVM sąskaita - faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės 10 dienos. Teismas vertino, kad darbų atlikimo akte nurodytų dirbtų valandų bei nuvažiuotų kilometrų kiekio nepagrįstumą patvirtina ieškovės į bylą pateikiami įrodymai. Akte nurodyta, jog vilkikas su puspriekabe nuvažiavo 6391 km, o šios transporto priemonės kelionės lapas pagrindžia, kad buvo nuvažiuota tik 5222 km. Šio skirtumo vairuotojas negalėjo paaiškinti. 15. Ieškovė pagrįsdama savo vykdytų pervežimų skaičių ginčo laikotarpiu į bylą pateikė 20 krovinio vežimo važtaraščių apie žvyro vežimą iš UAB „Brolių keliai“ karjero, pagal šiuos važtaraščius turėjo būti pravažiuota 3600 km (20 reisų x 180 km = 3600 km). Kiti į bylą pateikti važtaraščiai yra išrašyti rugsėjo mėnesį, kurie turėjo būti įtraukti į šio mėnesio darbų atlikimo aktą. Nors ieškovė nurodė, kad buvo vežamos medžiagos ir iš UAB „Rizgonys“ karjero, tačiau ši bendrovė paneigė, kad ieškovė spalio-lapkričio mėnesiais vežė medžiagas iš šios bendrovės. Į bylą pateiktas darbų atlikimo aktas už rugsėjo mėnesį patvirtina, kad ieškovė rugsėjo mėnesiui atsakovei suteikė paslaugų už 25 097,61 Eur. 16. Teismas vertino, kad ieškovė teikdama transporto priemonių su operatoriais nuomos paslaugas, turėjo vesti nepriekaištingą suteiktos paslaugos kiekio apskaitą, o nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų negalima tiksliai identifikuoti kokiu laikotarpiu paslaugos buvo teiktos kokios transporto priemonės teikė paslaugas. 17. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė pasirašiusi priėmimo perdavimo aktą negali reikšti pretenzijų, nes tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai, o ne rangos teisiniai santykiai. 18. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji 2016 metų spalio 10 d. - lapkričio 11 d. suteikė ieškovei tokios apimties nuomos paslaugas, kurios yra nurodytos 2016 metų spalio 10 d. - lapkričio 11 d. darbų atlikimo akte, ir dėl to preliminarų teismo sprendimą panaikino, o ieškinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą ir 2017 m. lapkričio 13 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28608-595/2017 ir priimti naują sprendimą - 2017 m. gegužės 9 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos liudytojo A. Š. ranka pildytus asmeninius užrašus dėl darbo laiko. 20. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė pagrindinius civilinio proceso principus ir neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias paslaugų teikimo bei rangos teisinius santykius, neteisingai įvertino Technikos nuomos sutarties turinį, šios sutarties esmę. 21. Apeliantės vertinimu, Technikos nuomos sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis, dėl ko teismas turėjo taikyti rangą reglamentuojančias teisės normas. 22. Apeliantė skunde detaliai analizuoja sutarties turinį ir pateikia savo vertinimą, kodėl ginčo sutartis yra labiau rangos, nei nuomos sutartis. Sutarties turinio analizė, ieškovės įsitikinimu įgalina daryti išvadą, jog Sutartimi buvo susitarta dėl įvairių UAB „Žemkausta“ darbų, kuriuos nurodys atlikti užsakovas neapibrėžtu laikotarpiui (t.y. kol bus sukurtas daiktas - miško kelias) su bendrovės technika objekte Naujuosiuose Lažuose, Kėdainių urėdijoje, kas yra būdinga rangos teisiniams santykiams, bet ne technikos nuomos sutarčiai. Nurodo, kad Sutartimi buvo sutartas atlygis už faktiškai atliktus darbus, o ne už nuomojamą techniką su operatoriumi. Galiausiai šalys sutarė, jog užsakovės (atsakovės) atsakingi darbuotojai ne tik nurodys atlikti privalomus darbus, bet ir juos priims t.y. pasirašys darbų priėmimo-perdavimo aktus, kas laikytina būtent rangos sutarties elementu. Juolab, kad šalių kiekvieną kartą buvo pasirašomi atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, darbus apskaitant faktiškai nuvažiuotais kilometrais (dirbant ne objekte) ir faktiškai išdirbtomis valandomis (dirbant objekte). 23. Mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktą 2016 m. spalio 10 d.- lapkričio 11 d. darbų atlikimo aktą. Šiame akte jokių pastabų ar pretenzijų dėl akte nurodomų darbų neva neatitikties faktiškai atliktiems darbams nėra. 24. Apeliantė cituoja kasacinio teismo praktiką dėl darbų priėmimo - perdavimo atlikimo akto įrodomosios reikšmės ir pažymi, kad šalių parašais patvirtintas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas yra pirminis dokumentas, įrodantis darbų atlikimo faktą ir kiekį. Esant abiejų šalių sudarytam darbų atlikimo priėmimo - perdavimo aktui UAB „Žemkausta“ neprivalėjo pateikti papildomai jokių kitų dokumentų patvirtinančių darbų atlikimą, kadangi darbų atlikimo priėmimo - perdavimo aktas ir yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, patvirtinantis darbų atlikimą ir atliktų darbų kiekį. 25. Nurodo, kad nors teismas formaliai pasisakė jog 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita - faktūra, kuri buvo išrašyta 2016 m. spalio 10 d. - lapkričio 11 d. priėmimo - perdavimo akto pagrindu, buvo patvirtinta abiejų šalių parašais, tačiau ši aplinkybė ir pati PVM sąskaita -faktūra nebuvo vertinta, sprendžiant dėl skolos UAB „Žemkausta“ pagrįstumo. Mano, kad byloje ši PVM sąskaita - faktūra neginčytinai patvirtina, jog atsakovė ne tik kad patvirtino parašu darbų atlikimo aktą 44 898,04 Eur sumai, tačiau ir patvirtino jo pagrindu tokiai pačiai sumai išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą, t. y. sutiko su atliktų darbų kiekiu ir kaina. 26. Nesutinka su 2016 gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto vertinimu. Mano, kad priešingai nei nurodoma galutiniame sprendime, suderinimo aktas taip pat įrodo, jog šalys buvo sutarusios dėl skolos dydžio ir atsakovei buvo aišku kiek ir kokių darbų atlikta. 27. Apeliantės įsitikinimu teismas iškraipė ir neteisingai vertino byloje apklausų liudytojų parodymus. Priešingai nei nurodoma galutiniame sprendime, liudytojas A. Š. patvirtino, jog būtent spalio mėnesį, nors darbai buvo faktiškai atliekami, jie nebuvo aktuojami, kadangi už visą išdirbtą laiką spalio ir lapkričio mėnesį, buvo surašytas bendras 2016 m. spalio 10 d. – lapkričio 11 d. aktas. Nors liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad į aktą buvo įtraukti neaktuoti spalio mėnesio darbai ir aktas buvo sudarytas praktiškai už du darbo mėnesius, tačiau teismas, dėl neaiškių priežasčių akivaizdžiai siekdamas padėti atsakovei tendencingai uždavinėjo klausimus liudytojui, o dalies liudytojo parodymų apskritai nevertino. 28. Mano, kad teismas iškraipė liudytojo A. Š. parodymus. Liudytojas ne tik kad paaiškino dėl ko susidarė tų pačių reisų kilometrų skirtumai, bet ir pažymėjo, kad didelė dalis medžiagų buvo vežama iš atsakovės priklausančios aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) dėl ko jokie važtaraščiai minėtoje aikštelėje UAB „Žemkausta” vairuotojui nebuvo išduodami, juos turėdavo tik atsakovė. Taip pat liudytojas patvirtino, kad medžiagos buvo vežamos ir iš kitų karjerų (pavyzdžiui, Rizgonių), jis dirbo į dieną po 14-15 valandų, dėl ko susidarė didelis kilometrų skaičius. Jo darbas nuolat buvo prižiūrimas būtent atsakovo atsakingo darbuotojo. 29. Teismas nevertino liudytojo M. P. parodymų dėl jo darbo pobūdžio UAB „Žemkausta“ ir ginčo išsprendimui reikšmingų jo nurodomų darbo aplinkybių. 30. Apeliantės nuomone, neteisingas liudytojų parodymų vertinimas turėjo įtakos aplinkybių, susijusių su važtaraščiais ir jų neišdavimo aplinkybėmis. Nors liudytojai A. Š. ir M. P. patvirtino, kad atsakovė neišduodavo jai priklausančioje aikštelėje važtaraščių, o liudytojas A. Š. pripažino, jog būtent atsakovė gaudavo visus važtaraščius, pirmos instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovė neva turėjo vesti nepriekaištingą suteiktos paslaugos kiekio apskaitą. 31. Ginčo sprendimui reikšmingi liudytojo D. G., kuris buvo atsakingas už kitų objekte esančių bendrovių, tame tarpe ir UAB „Žemkausta“ darbuotojų darbo laiko apskaitymą (tikrinimą) parodymai. 32. Ieškovės vertinimu, Sutarties 3.2.2 punkto turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovė turėjo skirti atsakingą darbuotoją, kuris tikrintų atliktų darbų kiekius, juos priimtų ir patvirtintų savo parašu. UAB „Žemkausta“ turint atsakovės atsakingo darbuotojo parašu patvirtintus darbų priėmimo - atlikimo aktus tinkamai vedė atliktų darbų apskaitą ir neturėjo pareigos saugoti kiekvienos dienos kiekvieno darbuotojo atneštus darbo lapus. Visi važtaraščiai buvo tik pas atsakovę, kuri jų sąmoningai į šią bylą neteikė. 33. Teismas be pagrindo nepasisakė dėl atsakovės pareigos vesti darbo apskaitą, atsakovės sąmoningo važtaraščių, kuriuos ji turėjo, nepateikimo ir jos pareigos fiksuoti UAB „Žemkausta“ atliktų darbų kiekius kiekvienu laikotarpiu nevykdymo, o tik nustatydamas pareigą pateikti papildomus dokumentus teikti tik UAB „Žemkausta“, akivaizdžiai pažeidė šalių lygiateisiškumo ir įrodinėjimo naštos tarp proceso šalių paskirstymo principus. 34. Nesutinka su teismo atliktu šalių vadovų susitikimo aplinkybių vertinimu ir pažymi, kad teismas išimtinai vadovavosi atsakovės vadovo neteisingais paaiškinimais. Atsakovei pažadėjus apmokėti skolą, atsižvelgus į ilgalaikį šalių bendradarbiavimą, UAB „Žemkausta“ neturėjo jokio pagrindo nesutikti atlikti papildomų darbų ir manyti, kad atsakovė neapmokės skolos. 35. Nurodo, kad A. Š. asmeniškai pildytus darbo apskaitos duomenis teismas teismo posėdžio metu analizavo, tačiau prijungti juos prie bylos medžiagos atsisakė taip pažeisdamas rungimosi principą. Šiuose užrašuose užfiksuoti darbų kiekiai ginčo objekte atitinka darbų atlikimo akte nurodytus darbų kiekius ir apimtis, todėl mano, kad yra pagrindas šį įrodymą prie bylos medžiagos prijungti apeliacinės instancijos teisme. 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, neprijungti ieškovės prašomų papildomų dokumentų ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 37. Nurodo, kad šalių 2016 m. vasario 3 d. sudaryta sutartis yra Technikos nuomos sutartimi, joje aptariamas sutarties objektas – paslaugos, kurios įvardijamos kaip transporto priemonių nuoma. Šalių santykiams aktualus transporto priemonių nuomos teisinis reglamentavimas. Juolab, kad ir ieškovės išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose bei darbų atlikimo aktuose, nurodyta, jog šie dokumentai išrašyti už paslaugas - mechanizmų nuomą. Be to, ir pati ieškovė ne kartą savo procesiniuose dokumentuose Technikos nuomos sutartį laikė būtent transporto priemonių nuomos sutartimi, o teikiamas pagal ją paslaugas - technikos su operatoriumi nuomą. Tik po nepalankaus teismo galutinio sprendimo priėmimo, ieškovė suteiktas paslaugas nepagrįstai pradėjo laikyti rangos darbais. 38. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl atsakovės vadovo išsakytų prieštaravimų ir šalių vadovų susitikimo aplinkybių. 39. Atsakovės pritaria teismo atliktam liudytojų parodymų vertinimui. Mano, jog apeliacinio skundo teiginiai, jog vairuotojas A. Š. dirbdavo po 15-14 valandų per dieną yra neįtikinantys. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ieškovė nurodė, jog į Darbų atlikimo aktą buvo įtrauktos ir paslaugos suteiktos iki 2016 m. spalio 10 d., kurios buvo neaktuotos ir atsakovės neapmokėtos ankstesniais laikotarpiais. Pasak ieškovės A. Š. prašymu tokie darbai anksčiau buvo neaktuojami, bet buvo įtraukti į 2016 m. spalio 10 d. - lapkričio 11 d. darbų atlikimo aktą. Tačiau apeliaciniame skunde, šios versijos ieškovė atsisakė ir sutiko su liudytojo A. Š. teisme duotais parodymais, kad į Darbų atlikimo aktą buvo įtraukti tik darbai atlikti laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 10 d. iki lapkričio 11 d. ir jokių kitų laikotarpių darbai jame neapskaityti. Atsakovės vertinimu, ieškovės nenuosekli pozicija dėl į Darbų atlikimo aktą įtrauktų paslaugų apimties pagrįstai kelia abejonių dėl šio akto duomenų teisingumo. 40. Teismas pagrįstai pasisakė, kad liudytojas A. Š. negalėjo paaiškinti kelionės lape ir Darbų atlikimo akte bei PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuotų nuvažiuotų kilometrų skirtumo. Nurodo, kad liudytojas M. P. nieko nepaaiškino dėl Darbų atlikimo akte bei PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuotų duomenų, o aplinkybės jog jis dirbdavo po 10-12 val. ginčo sprendimui reikšmės neturi. Liudytojas D. G. nematė ir nevertino Darbų atlikimo akto duomenų, tad nieko nepasakė ir negalėjo pasakyti, tiek dėl jame, tiek ir dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų kiekių ir apimčių. 41. Atsakovės vertinimu teismas pagrįstai konstatavo ieškovės pareigą turėti visus gabentų krovinių važtaraščius, darbo laiko apskaitos dokumentus. Liudytojai byloje patvirtino, kad vienas krovinių gabenimo važtaraščio egzempliorius likdavęs pas ieškovę, atsakovės atstovai kasdien pasirašydavo dirbto laiko dokumentus, kurių originalai būdavo grąžinami ieškovei. Šiuo atveju byloje yra pateikta tiek krovinių gabenimo važtaraščių, kiek jų pateikė ieškovė. Tačiau jie nepagrindžia Darbų atlikimo akte bei PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytus nuvažiuotų kilometrų kiekius. Ieškovė nepateikė nei vieno darbo laiko apskaitos dokumento su atsakovo atstovo parašu. Tad darbo laiko kiekiai taip pat nepatvirtinti jos apskaitos dokumentais. 42. Mano, kad teismas pagrįstai neprijungė prie bylos UAB „Žemkausta“ darbuotojo A. Š. asmeniškai pildytos darbo apskaitos. Vairuotos transporto priemonės darbas turėjo būti apskaitytas ne pagal darbo laiką, bet pagal ja nuvažiuotus kilometrus vežant krovinius į objektą. Tad šiuose užrašuose fiksuotas jo paties darbo laikas jokios įrodomosios reikšmės byloje neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 43. Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. galutinis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – preliminarų sprendimą palikti nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 44. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 45. Apeliaciniu skundu prašoma prijungti prie bylos ir vertinti liudytojo A. Š. ranka pildytus asmeninius užrašus dėl darbo laiko ir apimties. 46. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad prie jo pridedama A. Š. darbo apskaitos kopija, tačiau toks priedas su apeliaciniu skundu nėra pateiktas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme CPK 314 straipsnio pagrindu netenkintinas. 47. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių 2016 m. vasario 3 d. sudaryta Technikos nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei išnuomoti statybinę techniką kartu su operatoriumi pagal šalių sutartus įkainius, kurie nurodomi PVM sąskaitose - faktūrose, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už faktiškai išdirbtą laiką per 20 dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros pateikimo dienos. Darbų atlikimo akte už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 10 d. iki lapkričio 11 d., kurį pasirašė ieškovės vadovas A. D. ir atsakovės atstovas – projektų vadovas A. Š., nurodoma, kad už tralo nuomą (400 km), vilkiko su puspriekabe nuomą (6391 km), vikšrinio ekskavatoriaus CAT nuomą 78 val., vikšrinio ekskavatoriaus CAT nuomą 145 val., savivarčio 8x4 nuomą 71 val., savivarčio 8x4 nuomą 5286 km, savivarčio 6x4 nuomą 724 val., savivarčio 6x4 nuomą 488,5 km ir buldozerio (duomenys neskelbtini) val. nuomą, ieškovės suteiktų paslaugų kaina yra 44 989,04 Eur (su PVM). 2016 m. rugsėjo atliktų darbų aktas, vėl gi pasirašytas A. D. ir A. Š. patvirtina, kad ieškovė atsakovei teikė paslaugas ir kituose objektuose, o (duomenys neskelbtini) – transporto paslaugos savivarčiu ir tralu su puspriekabe (5386 km) įvertintos 5396 Eur, savivarčio 6x4 nuoma 76,5 val. - 1550,66 Eur, buldozerio CAT paslaugos 50 val. - 2350 Eur (šios sumos nurodomos be PVM). 2016 m. spalio mėnesio šių šalių atstovų pasirašytame atliktų darbų akte nurodoma, kad buldozeris buvo išnuomotas 16 val., savivartis važiavo 1630 km., tralas 589 km, viso suteikta paslaugų 3594,91 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. šalių buhalterės pasirašė Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, sudarytą 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (1405,09 Eur), 2016 m. spalio 20 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (3594,91 Eur) ir 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (44898,04 Eur) pagrindu. Šiame akte nurodoma, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 49 898,04 Eur. 2017 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu atsakovė ieškovei pervedė 5000 Eur sumą, prie mokėjimo paskirties nurodydama, kad atsiskaitymo pagrindas PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pervesta 1405,09 Eur ir PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pervesta 3594,91 Eur. 2017 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimu atsakovė ieškovei pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 22 000 Eur. 2017 m. kovo 6 d. atsakovė ieškovei pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 Eur. 2017 m. balandžio 6 d. ieškovė pareiškimu pareikalavo atsakovės per 3 dienas nuo pareiškimo pateikimo dienos apmokėti likusį įsiskolinimą. Atsakovės direktorius atsakydamas į šią pretenziją nurodė, kad ieškovė su jų buvusiu darbuotoju A. Š. klastojo darbų kiekius ir jų bendrovei pateikiamus dokumentus, ieškovė negalėjo pagrįsti dalies PVM sąskaitose - faktūrose nurodomų sumų, o ieškovės vadovas pažadėjo prirašytus ir suklastotus darbų kiekius kompensuoti bei prašė nenaikinti aptariamų aktų bei sąskaitų - faktūrų, su kuo atsakovė, pasitikėdama ieškove, sutiko. Be to, atsakovės vadovas pažymėjo, kad ieškovė dalį prirašytų ir suklastotų darbų kiekių yra kompensavusi, o atsakovė yra dalį ir apmokėjusi. 2017 m. balandžio 27 d. mokėjimo pavedimu pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės sąskaitą atsakovė pervedė 5898,04 Eur. Likusi neapmokėta ieškovės pagal skolų suderinimo aktą dalis sudaro 10 000,04 Eur. Sutarties 4.1 punktas numato 0,03 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti kalendorinę dieną.
48. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde išsakė poziciją, kad šalių Technikos nuomos sutartimi įvardytas susitarimas nors ir turi tiek ir technikos nuomos su operatoriumi, tiek rangos sutarties elementų, tačiau vertinant Sutarties turinį ir esmę, tokia Sutartis laikytina labiau rangos sutartimi, nei technikos nuomos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip nuomos santykius. Kadangi šalių teisių ir pareigų apimtis siejama ir su Sutarties kvalifikavimu, teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos vertinimu šiuo klausimu turi pagrindą papildomai pasisakyti.
49. CK 6.512 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartimi nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Šios rūšies sutartys pasižymi specifiniu jų sudarymo tikslu – vežimu ir paprastai sudaromos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas krovinių ar keleivių vežimui. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina Paslaugų sutarties samprata pagal kurią paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nors Paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje.
50. Nagrinėjamu atveju, Sutarties turinys, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendimo 49 punkte aptarto teisinio reglamentavimo kontekste neleidžia spręsti, kad Sutartyje įtvirtinta šalių valia vykdyti tam tikro krovinio pervežimus panaudojant ieškovės suteiktą transportą ar sukurti konkretų rezultatą ir perduoti jį užsakovei, t.y. atsakovei. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos (žvyro, smėlio – žvirgždo mišinio ir pan. gabenimas, išpylimas atsakovės atliekamų kelio statybos darbų vietoje ir kita), nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. T. y. skirtingai nei teigia apeliantė, miško kelią - konkretų rezultatą šiuo atveju kūrė ne ieškovė, o atsakovės, atitinkamą tokiems darbams atlikti būtiną kvalifikaciją, projektinę medžiagą turintys darbuotojai.
51. Virš nurodytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimo 47 punkte nurodytos Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai.
52. Kaip minėta, paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą teikti tam tikras paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, to neneigia nei ieškovė, nei atsakovė, kad Darbų atlikimo akte (44 989,04 Eur sumai) nurodomu laikotarpiu ieškovė teikė akte nurodomo pobūdžio paslaugas atsakovei. Tačiau atsakovė nesutinka pilnai už jas atsiskaityti, motyvuodama tuo, kad ieškovė padedama atsakovės darbuotojo – projekto vadovo A. Š., veikė nesąžiningai - nesuteikė tokio kiekio paslaugų, kurios nurodytos darbų atlikimo akte, dėl ko atitinkamai atsakovė neturi pareigos papildomai mokėti 10 000,04 Eur.
53. Ginčo šalių sudarytos Sutarties analizė leidžia spręsti, kad šalių susitarimas konkrečiu kiekybiniu paslaugų aspektu nebuvo Sutartyje aptartas, tačiau Sutarties 3.2.2 punktu atsakovė įsipareigojo paskirti atsakingus darbuotojus, kurie nurodytų mechanizmų (ieškovės) privaloma atlikti užduotį bei priimtų ieškovės darbuotojų atliktus darbus, pasirašytų jų pateiktus dokumentus už faktiškai išdirbtas mechanizmų valandas.
54. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl netikslaus liudytojų, pirmosios instancijos teisme teiktų parodymų vertinimo ginčijamame sprendime.
55. Teismo posėdžio metu atsakovės projektų vadovas A. Š. patvirtino, kad būtent jis kontroliavo ieškovės teikiamų paslaugų kiekį ir priimdavo atliktus darbus. Liudytojas nurodė, kad ieškovės atlikti darbai buvo apskaitomi pagal valandas ir pagal kilometrus. Iš liudytojo parodymų akivaizdu, kad pagal valandas darbai buvo skaičiuojami tų mechanizmų, kurių darbo pobūdis susijęs su darbais objekte, neišvažiuojant iš jo teritorijos, o pagal nuvažiuojamus kilometrus apskaičiuojamos tokios paslaugos kaip žvyro, smėlio ar skaldos atvežimas į objektą iš kitų pakankamai dideliu atstumu nutolusių karjerų bei pačiai atsakovei priklausančios BDT aikštelės Kauno m. Šie paaiškinimai ir teismui pateiktų dokumentų (krovinių važtaraščių, darbų atlikimo aktų, krovininių automobilių kelionių lapų) turinys paneigia atsakovės poziciją dėl galimo dvigubo apmokėjimo už paslaugas skaičiavimo, t.y. tiek už valandas, tiek už kilometrus. A. Š. pripažino, kad ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaita buvo deleguota ir atsakovės darbuotojui D. G.. Šis liudytojas patvirtino vykdęs valandinę ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitą. A. Š. be kita ko nurodė, kad tos paslaugos (skaldos, žvyro, skaldos ir pan. atvežimo), kurių apmokėjimui aktualus pravažiuotas kilometražas, buvo vertinamos pagal krovinių važtaraščius, kuriuos jis tikrindavo, jų antruosius egzempliorius kaupdavo, o vėliau sutikrinęs su karjerų ir aikštelės susisteminta informacija šiuo klausimu, atiduodavo atsakovės buhalterijai.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys leidžia spręsti, kad tikslus ieškovės suteiktų paslaugų kiekis ir apimtys atsakovei turėjo būti žinomi.
57. Skirtingai nei vertino, pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio garso įrašas patvirtina apeliantės argumentus, kad A. Š. teismui kilusią abejonę dėl kilometrų skirtumo, važiuojant tuo pačiu maršrutu tris kartus (604 km), du kartus (370 km) ir vieną kartą (264 km), detaliai paaiškino. Liudytojas nurodė, kad pravažiuojamų maršrutų ribos buvo ne tik nuo darbo objekto iki konkretaus karjero ar aikštelės. Nenumatytais atvejais, pavyzdžiui, dėl gedimo ar būtinybės prikabinti prie transporto priemonės priekabą, tekdavo vykti į Kaišiadorių rajone esantį garažą dėl ko ir skiriasi kilometražas. Be to, A. Š., kaip ir kitas UAB „Žemkausta“ vairuotoju dirbantis liudytojas M. P. patvirtino ir tą aplinkybę, kad atsakovės BDT aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), važtaraščiai vairuotojams nebuvo išduodami. Tai rodo, kad ieškovė objektyviai šių paslaugų kiekį nesant privalomo krovinio vežimą patvirtinančio dokumento, be atsakovės pateikiamos informacijos negalėjo apskaityti, juolab, kad liudytojas A. Š. pripažino, kad paslaugų kiekį sutikrindavo ne tik pagal vairuotojų pateiktus važtaraščius, kelionės lapus, bet ir pagal gautą informaciją iš karjerų ir atsakovės aikštelės.
58. Nors sutartyje nėra aptarta kokių konkrečių dokumentų pagrindu ieškovė surašo PVM sąskaitas - faktūras atsakovei, tačiau iš šalių, liudytojų paaiškinimų galima spręsti, kad tokia praktika, kad PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašomos tik po to, kai šalių įgalioti atstovai pasirašydavo atliktų darbų aktą konkrečiai sumai, nebuvo neįprasta. Juolab, kad ginčui aktualus darbų atlikimo aktas nėra nuginčytas, jis pasirašytas tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovų, jame nurodytas ir paslaugų kiekis, pravažiuotas kilometražas, bendros darbo valandos ir konkretų laikotarpį dirbę mechanizmai.
59. Darbų atlikimo akte už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 10 d. iki lapkričio 11 d. ieškovė nurodė suteikusi 44 989,04 Eur (su PVM) vertės paslaugų, o atsakovės atstovas šį aktą pasirašydamas su paslaugų kiekiu ir įvertinimu sutiko. Be kita ko, šiuo atveju reikšminga tai, kad A. Š. pažymėjo, kad jis vykdydamas jam pavestą kontrolės funkciją, nepasirašė šio laikotarpio pirminio ieškovės pateikto darbų atlikimo akto tuo pagrindu, kad jame buvo neatitikimų dėl suteiktų paslaugų kiekio. Su ieškovės koreguotu pagal atsakovės atstovo pastabas aktu, jis sutikrinęs atitinkamus duomenis, sutiko. Tai, kad A. Š. neigė ieškovės atstovės išsakytus teiginius apie nesavalaikį darbų aktavimą ir dokumentinį perkėlimą į kitą laikotarpį, savaime nepaneigia darbų atlikimo akto 44 989,04 Eur sumai duomenų teisingumo. Atsakovė padengė dalį sumos pagal šį aktą, o kokiais konkrečiais, jos pavedimu, kontrolės funkciją vykdžiusių darbuotojų paskaičiavimais ji nustatė, kad įsiskolinimo suma 10 000,04 Eur sumai yra nepagrįsta, nenurodė ir atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, savo skaičiavimų teismui neteikė, nors būtent jos darbuotojui buvo deleguota tokia pareiga.
60. Tai, kad buvusio darbdavio vertinimu, jam pavaldus darbuotojas A. Š. neveikė įmonės interesais ar netinkamai atliko jam pavestas funkcijas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė nesuteikė tokio kiekio paslaugų, kuriai yra išrašyta PVM sąskaita – faktūra. Jokių tai patvirtinančių aplinkybių atsakovė apart teismo posėdžio metu vadovo išsakytų teiginių, teismui nepateikė. Iš A. Š. paaiškinimų galima spręsti, to nepaneigė ir atsakovė, kad jam išeinant iš darbo atsakovės įmonėje, dokumentų perdavimo - priėmimo aktas nebuvo surašytas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad A. Š. patvirtino, jog visus dokumentus išeidamas iš darbo tiesiog paliko kontoroje. Tai, kad atsakovės vadovas nurodė, kad ginčo PVM sąskaitą - faktūrą jis rado praėjus dešimčiai dienų jau po A. Š. atleidimo, rodo ne pastarojo nesąžiningumą, o atsakovės įmonėje netinkamą darbo ir apskaitos organizavimą. A. Š. patvirtino, kad galutinis atliktų darbų aktas buvo taisytas pagal jo pastabas būtent atsakovės naudai. Atsakovė jokių prieštaravimų dėl šio akto nereiškė iki tol, kol ieškovė pradėjo reikalauti visiško atsiskaitymo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie netinkamai ieškovės vykdomą suteiktų paslaugų kiekio apskaitą, PVM sąskaitos - faktūros nesavalaikio pateikimo laikotarpio vertinimo šiuo atveju yra nepagrįsta ir neleidžia spręsti, kad ieškinio reikalavimai grindžiami abejotinais ar neleistinais įrodymais.
61. UAB „Žemkausta“ ir UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ buhalterės 2016 m. gruodžio 31 d. pasirašė Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą 49 898,04 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buhalterių pasirašytas skolų suderinimo aktas vertintinas tik kaip dokumentas sutikslinantis šalių tarpusavio buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutikti negali ir pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas šį įrodymą įvertino neteisingai.
62. Tarpusavio skolų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (LAT nutartys Nr. 3K-3-1326/2000, Nr. 3K-3-1321/2000, Nr. 3K-3-1214/2000). Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu, jų surašymo tikslas nėra sietinas su dviejų įmonių buhalterinės apskaitos duomenų tikslinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju įmonių buhalterių pasirašytas skolų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, kuris turėjo ir galėjo būti surašytas kitų pirminių duomenų pagrindu. Nagrinėjamame akte nurodyti ir buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remiantis aktas buvo surašytas, kas taip pat patvirtina ieškovės reikalavimų atsakovei pagrįstumą ir leidžia pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad šio akto sudarymas rodo, jog šalys buvo susitarusios dėl skolos dydžio ir atsakovei buvo aišku kokios paslaugos ir kokia apimtimi ieškovės buvo suteiktos.
63. Šio akto, kaip ir ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės atstovo akcentuojamas įmonių vadovų susitikimas 2017 m. vasario mėnesį. Ginčo tarp šalių, kad abi įmones siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, nėra. Šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Šalys iš esmės susitikimo fakto neneigia, tačiau jų pozicija kokie klausimai buvo sprendžiami susitikimo metu kardinaliai skiriasi. Susitikime dalyvavo tik du asmenys, t.y. įmonių vadovai.
64. Tai, kad ieškovė neneigia, jog susitikimo metu buvo sutarta nemokamai suteikti papildomų paslaugų už 6000 Eur sumą, kai susitikimo laikotarpiu atsakovė ieškovei pagal tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą buvo atsiskaičiusi tik pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o įsiskolinimas ženkliai sumai - 44898,04 Eur buvo visiškai nepadengtas, nepaneigia, kad tarpusavio nuolaidų ir bendradarbiavimo būdu, buvo siekiama atgauti visą įsiskolinimą. Juolab, kad tik po šio susitikimo atsakovė ėmė atsiskaitinėti ir pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 2017 m. vasario 21 d. pervedė 22 000 Eur, 2017 m. kovo 6 d. - 7000 Eur ir 2017 m. balandžio 27 d. - 5898,04 Eur.
65. Atsakovės liudytojos, L. U. ir I. M., šiame pokalbyje tiesiogiai nedalyvavo, o jų paaiškinimai apie nugirsto pokalbio nuotrupas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra informatyvūs ir iš esmės negali nei patvirtinti nei paneigti tiek vienos, tiek kitos ginčo šalies nurodomas tokio pokalbio detales, todėl teismas šių liudytojų parodymais, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nesivadovauja.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl netinkamo byloje esančių įrodymo vertinimo bei netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, susijusių su šalių teisinių santykių kvalifikavimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, panaikintas nepagrįstai. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 10 000,04 Eur skolą, kuri liko nepadengta atsakovei savalaikiai neatsiskaičius už ieškovės suteiktas paslaugas.
67. Technikos nuomos sutarties 4.1 punkte numatyti 0,03 proc. delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė ilgą laiką gera valia neatsiskaitydama su ieškove, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl pati turi prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovės mokėtinas sumas ieškovei, dalies skolinių įsipareigojimų pavėluotą vykdymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad už 474898,04 Eur skolos sumą nuo 2017 m. sausio 5 d. iki vasario 21 d., t.y. 47 dienas, susidarė 633 Eur delspinigių suma. Nuo 22898,04 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 21 d. iki kovo 2 d. (už 9 dienas) susidarė 61 Eur delspinigių, nuo 15 898,04 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. (už 55 dienas) susidarė 262 Eur delspinigių. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą delspinigių 956 Eur sumai, o taip pat ir dėl 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210, 6.261 straipsniai).
68. Papildomas sprendimas byloje priimtas dėl to, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą nebuvo išsprendęs atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Nustačius, kad ieškinys atmestas nepagrįstai įvertinus byloje įrodymus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme negali būti tenkinamos. Todėl 2017-11-13 papildomas sprendimas dėl priteistų atsakovei bylinėjimosi išlaidų taip pat naikintinas.
69. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
70. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą atsakovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad preliminariu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteista 423 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nuspręsta ieškovei grąžinti 67 Eur žyminio mokesčio už ieškinį permoką. Po preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo ieškovė patyrė 750 Eur advokato atstovavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme išlaidų. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 56 Eur žyminio mokesčio (tenkinus jos prašymą užskaityti 67 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio permoką) ir už advokato suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į po preliminaraus teismo sprendimo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šias išlaidas (1573 Eur) vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieškovės naudai pilnai priteisia iš atsakovės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ (CPK 93 ir 98 straipsniai).
71. Kolegija atsižvelgusi į tai, kad ieškovei priimant preliminarų sprendimą buvo nuspręsta grąžinti permokėtą 67 Eur žyminio mokesčio dalį, o priėmus apeliacinį skundą permokėta 67 Eur žyminio mokesčio dalis buvo užskaityta už paduotą apeliacinį skundą, todėl 2017-05-09 preliminaraus sprendimo rezoliucinė dalis dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei UAB „Žemkausta“ naikintina ir visa žyminio mokesčio suma 123 Eur už apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“.
72. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiami galutinis sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).