- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-979-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03119-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolio R. B. ir R. A. atskiruosius skundaus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-7708-1126/2021 pagal G. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio R. B. vykdomoje byloje Nr. 0085/20/02449 ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0085/20/02449 iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Prašymą motyvavo tuo, kad ginčas vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449 kilo dėl antstolio veiksmų įvertinant areštuotą turtą, tai yra dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Nurodė, kad skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pareiškėjas ginčija nustatytą turto vertę, dėl ko 2021 m. vasario 5 d. antstoliui pateikė prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo ir prašymą skirti turto ekspertizę. Antstolis jį elektroniniu laišku informavo, kad jis pradės varžytynių procesą, todėl prašo teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0085/20/02449 iki ginčo išsprendimo iš esmės.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė antstoliui R. B. vykdyti G. J. nuosavybės teise priklausančio turto – ½ dalies buto (su sandėliu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras viso buto plotas 92,46 m2 adresas (duomenys neskelbtini), 1/40 negyvenamos patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 45/34307 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjo G. J. skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės priimtas galutinis procesinis sprendimas.
3. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinimas šioje proceso stadijoje atitinka proporcingumo reikalavimus. Pažymėjo, jog kaip teisingai nurodė pareiškėjas, neišnagrinėjus ginčo teisme, tačiau vykdant varžytynių procedūras gali būti pažeistos tiek jo, tiek išieškotojo turtiniai interesai.
4. Teismas preliminariai įvertinęs skundo pagrįstumą, darė išvadą, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes savo reikalavimams įrodyti jis pateikė 2021 m. vasario 22 d. antstolio laišką iš kurio aišku, kad antstolis rengiasi skelbti varžytynes 2021 m. vasario 26 d.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui priklausančio turto varžytynių pradžia numatyta 2021 m. vasario 26 d. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pareiškėjas kreipėsi į turto vertintoją, tačiau dar nėra gavęs turto vertinimo dokumentų, jog nesutinkama su antstolio pasiūlyta sumokėti kaina už turto ekspertizę, taip pat, jog nesutinkama su antstolio nustatyta areštuota turto verte. Teismas nurodė, jog pareiškėjas mano, kad antstolis nustatydamas turto vertę tik pagal VĮ Registrų centras duomenis elgiasi neapdariai ir skubotai stengiasi pradėti varžytynių procesą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad paskelbus varžytynes, turtas gali būti perleistas, dėl ko bet koks būsimas teismo sprendimas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjui apskritai netektų prasmės, jis būtų priverstas reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjui galbūt palankaus sprendimo vykdymas pasunkėtų, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones turto, nurodyto 2021 m. vasario 3 d. antstolio R. B. patvarkyme dėl turto vertės nustatymo, kurį skundžia pareiškėjas, atžvilgiu.
6. Teismas pažymėjo, kad prašymas tenkinamas iš dalies, kadangi pareiškėjo prašymas stabdyti vykdomąją bylą išeina už pareikšto skundo ribų, t.y. sustabdžius vykdomąją bylą, būtų draudžiami bet kokie vykdymo veiksmai, kas neatitinka nei pareikšto reikalavimo turinio, nei jo esmės.
II. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu antstolis R. B. prašo panaikinti 2021 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo G. J. 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. vasario 26 d. gautus pareiškimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nes skolininkas nepateikė iki šiol jokių įrodymų, jog kreipėsi į ekspertus dėl ekspertizės atlikimo darbų kainos. Pateikia tik teiginius, jog jis skambino ekspertams telefonu ir pan. Taip pat nepateikė iki šiol jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į ekspertus dėl turto įvertinimo. Todėl, tokių teiginių pateikimas be įrodymų, yra piktnaudžiavimas savo teisėmis, siekiu suklaidinti antstolį ir teismą bei vilkinti vykdymo procesą nesąžiningai pasinaudojant teismu, pažeidžiant išieškotojos teises.
7.2. Teismas nepagrįstai tenkino skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes skolininkas neišreiškia jokios savo nuomonės kokia yra areštuoto turto rinkos vertė, nepasisako, ar antstolis turtą įvertino per maža, ar per didele kaina, nors pats skunde cituoja CPK 681 str., kad skolininkui užtikrinama galimybė išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto turto įkainojimo. Skolininko teiginys, kad antstolis nenustatė realios turto kainos, yra visiškai nepagrįstas, be jokių argumentų, todėl yra niekinis. Skolininkas jokiais argumentais nei paneigia, nei patvirtina antstolio nustatytos turto vertės.
7.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta, nes nėra jokios grėsmės, jog turtas bus perleistas, kaip skunde nurodo, skolininkas, neišnagrinėjus skolininko ateityje pateiktos vertės ataskaitos iki varžytynių pabaigos.
7.4. Tik skolininko skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti reikalavimai patys savaime nesudaro teismui pagrindo besąlygiškai, nepateikus jokių argumentuotų įrodymų, tenkinti jo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, akivaizdu, jog šios laikinosios apsaugos priemones neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, o yra aiškiai orientuotos tik į vieną proceso nesąžiningą šalį - skolininką, visiškai ignoruojant išieškotojos interesus.
Atsiliepimas
8. Atskiruoju skundu bei atsiliepimu į antstolio R. B. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. A. prašo patenkinti 2021 m. kovo 8 d. antstolio R. B. atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes pareiškėjas neprieštarauja antstolio įkainojimui, t.y. pareiškėjas nekelia klausimo dėl turto vertės, todėl pareiškėjas neturi pagrindo remtis CPK 681 str. 1 d. nuostatomis. Pareiškėjas kelia klausimą dėl turto įvertinimo būdo.
8.2. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų grindžia 2021 m. vasario 5 d. prieštaravimų turiniu, tačiau, 2021 m. vasario 5 d. prieštaravimuose niekur nėra nurodyta, jog pareiškėjui netiktų antstolio nustatyta turto vertė. Pareiškėjas tikėtina, sąmoningai nekelia klausimo dėl antstolio nustatytos vertės dydžio, nes supranta, jog toks vertinimas yra realus ir atitinka faktinę situaciją.
8.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pareiškėjas nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų ar paskaičiavimų netgi tikėtinai nepagrindė savo skundo, kurio pagrindu 2021 m. vasario 23 d. prašymu kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi nepagrindė ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8.4. Teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes pareiškėjas ne tik nepateikė nei antstoliui, nei teismui, jokių įrodymų, jog jis iš viso kreipėsi į turto vertinimo ekspertą, tačiau akivaizdu ir tai, jog pareiškėjas savo veiksmais parodo, jog netgi nesiekia, jog turtas būtų įvertintas eksperto. Nuo Pareiškėjo deklaratyvaus teiginio (2021-02-16 skunde) iki šios dienos (2021-03-23) praėjo beveik pusantro mėnesio, tačiau eksperto turto vertinimo pareiškėjas taip ir nepateikė. Pareiškėjas tiek, skunde, tiek kituose dokumentuose teikia tiesos neatitinkančius duomenis, apie neva laukiamą ekspertinį vertinimą. Tai aiškiai rodo, jog pareiškėjas ne tik yra nesąžiningas, bet ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Suinteresuotas asmuo R. A. prie atskirojo skundo bei atsiliepimo į antstolio R. B. atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus – 2021 m. vasario 5 d. prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, 2021 m. kovo 22 d. paklausimą, 2021 m. kovo 23 d. atsakymą į išieškotojos paklausimą, 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį. Suinteresuotas asmuo R. A. neprašo priimti prie atskirojo skundo bei atsiliepimo į antstolio R. B. atskirąjį skundą pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens R. A. su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į antstolio R. B. atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. J. kreipėsi į antstolį R. B. su 2021 m. vasario 22 d. skundu dėl 2021 m. vasario 3 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo ir 2021 m. vasario 10 d. siūlymo susimokėti už turto ekspertizę, prašydamas panaikinti 2021 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir panaikinti 2021 m. vasario 10 siūlymą susimokėti už turto ekspertizę. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis R. B. 2021 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio R. B. vykdomoje byloje Nr. 0085/20/02449 ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0085/20/02449 iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
14. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017).
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020).
16. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7892-752/2021 nutarė: bylą dalyje dėl pareiškėjo G. J. reikalavimo panaikinti 2021 m. vasario 10 d. siūlymą susimokėti už turto ekspertizę, nutraukti; atmesti pareiškėjo G. J. skundo reikalavimą panaikinti 2021 m. vasario 3 d. antstolio R. B. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449. Teismas vertino, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad antstolis pažeidė pareiškėjo teises, teisėtus interesus priimdamas patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų dalyje dėl prašymo panaikinti patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, atmetė. Taip pat teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundžiamas antstolio siūlymas susimokėti už turto ekspertizę negali būti skundžiamas, todėl vertino, kad yra pagrindas bylą šioje pareiškėjo skundo dalyje nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-7892-752/2021 dar neįsiteisėjusi, atskirasis skundas dėl minėtos nutarties taip pat nėra pateiktas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, šiuo atveju neegzistuoja. Nors Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-7892-752/2021 dar nėra įsiteisėjusi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia abejonių dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o šiuo konkrečiu atveju, pakankamu pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų tolesnį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjamoje situacijoje, nenustatė.
18. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo G. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.