Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskirstymu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena, t. y. valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, visą laiką yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K kamerose buvo 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, jog į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Visų gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos bei tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti.

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Be to, šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei saves žalojimo atvejus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pažymėjo, kad administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Dėl įvairių priežasčių naudojimui netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas anksčiau už nustatytą inventoriaus naudojimo laiką.

Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Paaiškino, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių darbus atlieka kiemsargis. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Be to, švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes laikomas termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalina užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėjo, jog maistas dalinamas kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas.

Pažymėjo, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn., Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Pažymėjo, jog šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol.

Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administraciją dėl skunde išdėstytų nusiskundimų nesikreipė.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kameros buvo perpildytos.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. liepos 9 d. ir nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 105 (2 asm.); 7,63 kv. m. ploto kameroje Nr. 336 (2 asm.); 8,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 343 (1–2 asm.); 7,69 kv. m. ploto kameroje Nr. 283 (2 asm.); 7,80 kv. m. ploto kameroje Nr. 349 (2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 109 (2 asm.); 8,10 kv. m. ploto kameroje Nr. 351 (2 asm.); 7,95 kv. m. ploto kameroje Nr. 345 (2 asm.). Kameroje įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 22–33, 87–90).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,65 kv. m. iki 8,08 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,37 kv. m. iki 7,52 kv. m. Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Pareiškėjas teigė, kad visi Lukiškių TI-K pastatai, visos jų patalpos yra registruoti kaip pagalbinės patalpos.

Taigi, pareiškėjas iš esmės teigia, kad tai yra Lietuvos higienos normos 134:2015 13 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, pažeidimas. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. Pranešime ,,Dėl A. E. skundo” nurodyta, kad Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6, Vilnius) yra priskiriami negyvenamiems specialios paskirties namams, t. y. specialiems tikslams skirtiems pastatams (b. l. 35–39). Pažymėtina, kad į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) PA-187 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris patvirtina, kad įvairiose kamerose buvo atlikti patikrinimai (įskaitant ir tas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas) (b. l. 43–47). Tačiau, NVSC nenustatė Lietuvos higienos normos 134:2015 13 punkto pažeidimas. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos higienos normos 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog kamerų plotą mažino baldai bei sanitarinis mazgas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama ventiliacija.

Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas ir gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės (b. l. 22–33). Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. Pranešime ,,Dėl A. E. skundo“ nurodyta, jog Vilniaus PN nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 35–39).

Byloje esantys duomenys ir paties pareiškėjo skundas patvirtina, jog kameros vėdinamos per langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Kadangi atsakovės atstovo veiksmai atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. Vilniaus PN neturi pareigos kamerose įrengti atskirą ventiliacijos sistemą, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, trūko gaivaus oro, kamerose kaupėsi drėgmė, pelėsis, grybelis, nebuvo užtikrinta temperatūra. Kameros nebuvo remontuotos, o dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose Vilniaus PN kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 105, 109, 283, 336, 343, 345, 349, 351 (b. l. 22–33, 87–90). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Vilniaus PN kamerose nuolat atliekami patikrinimai dėl jų atitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams (b. l. 43–52).

NVSC Patikrinimo akte tikrintos gyvenamosios kameros, tarp kurių tikrinta kamera Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu. Šioje kameroje bendra dirbtinė apšvieta buvo 211 lx, oro temperatūra siekė 18 oC, santykinė oro drėgmė – 47-50 proc.,oro judėjimo greitis – 0,06-0,07 m/s. Taip pat nustatyta, kad šioje kameroje yra natūralus apšvietimas per langą, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, be to, nebuvo nustatytas graužikų ir nariuotakojų buvimas, o tarakonų, žiurkių ir pelių buvimo vizualiai nenustatyta. Atlikus patikrinimą kameroje Nr. 109, Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 43–52).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad netinkamo apšvietimo, oro judėjimo greičio, drėgmės, pelėsio, grybelio ar netinkamos temperatūros pažeidimai nenustatyti. Taip pat nenustatyta, jog kamerų sienos buvo netinkamos valymui. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įstaigos administraciją, NVSC ar kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad čiužiniai puvo, nebuvo dezinfekuojami, užsiveisė parazitai. Taip pat kamerose buvo tarakonų bei vorų, deratizacija ir dezinfekcija nebuvo vykdoma, o jas atlikus, jos buvo neefektyvios, patalpos neišvėdinamos, todėl laikomi asmenys kvėpavo nuodais.

Lietuvos higienos normos 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Lietuvos higienos normos 134:2015 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo aprašas), 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. Pranešime ,,Dėl A. E. skundo” nurodyta, kad visiems į Vilniaus PN atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje dezinfekuoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės (b. l. 35–39). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Tai reiškia, kad dėl įvairių priežasčių, pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan., naudojimui netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas anksčiau už Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 ,,Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Aprašas), apibrėžtą minkštojo inventoriaus naudojimo laiką (b. l. 22–33). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui išduotas čiužinys buvo tinkamos kokybės, dezinfekuotas, jame nebuvo parazitų buvimo požymių.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kamerų gultai yra dviejų aukštų, tačiau nėra įrengtos kopetėlės, kuriomis būtų galima užlipti į antro aukšto gultą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad suimtieji neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad suimtieji neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla. Pareiškėjas šio nusiskundimo nedetalizavo ir nenurodė nei kokio režimo ar dienotvarkės nebuvo įstaigoje, nei kokia veikla užsiimti nebuvo sudaryta galimybė. Vertinant šią aplinkybę, taip pat būtina pažymėti, kad LVAT laikosi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. pvz. LVAT 2016-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2814-520/2016). Nagrinėjamu atveju nurodyti pareiškėjo teiginiai patys savaime nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir dėl to priteisti jam neturtinę žalą. Šie pareiškėjo skundo teiginiai laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais. Akcentuotina, jog nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla, nedetalizuojant ir nenurodant, kokias neigiamas pasekmės tai sukėlė pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šie pareiškėjo teiginiai negali būti laikomi pagrindu neturtinei žalai priteisti, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, jog dėl didelio suimtųjų skaičiaus turėjo valgyti atšalusį maistą. Tiekiamas maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus. Taip pat nebuvo užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė. Maisto dalintojai tiekdavo maistą be pirštinių.

BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes laikomas termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalina užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėjo, jog maistas dalinamas kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas (b. l. 22–33). Be to, maistas visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra dalinamas vienodai ir nusiskundimų dėl per mažų porcijų nėra sulaukiama. Maistas dalinamas samčiais, kurių turis atitinka maisto normas. Visas maistas yra sveriamas ir porcijos tikrinamos. Atsakingi Vilniaus PN asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį ir kokybę. Vilniaus PN virtuvėje pagamintas karštas maistas sudedamas į uždarus termosus ir išvežiojamas po korpusus, kur yra dalinamas. Maisto dalintojai yra aprūpinti spec. drabužiais, jiems išduotos vienkartinės pirštinės (b. l. 35–39).

Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, nustatyta, kad maistas laikomas termosuose ir tiekiamas šiltas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog tiekiamas maistas buvo atšalęs, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lukiškių TI-K maistas dalinamas kalibruotais sprecialiais įrankiais ir rankomis neliečiamas, o maisto dalintojai mūvi vienkartines pirštines, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nenustatyti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną.

Eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema inter alia (lot. be kita ko) aliarminis iškvietimas.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn., Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol (b. l. 22–33).

Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo sistema, jam sukėlė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su prašymais, pareiškimais ar skundais į įstaigos administraciją. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad dėl įrengtos aliarminio iškvietimo sistemos pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti vieną valandą kiemelyje, tačiau mano, jog turėjo teisę 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Pažymėta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, jog langą langą dengė keturių eilių grotos, todėl nebuvo užtikrinama ventiliacija ir apšvietimas.

Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pažymėtina, jog Vilniaus PN nurodė, kad gyvenamosios kameros, kuriose grotos įrengtos ir iš vidinės, ir iš išorinės langų pusės, yra tinkamos tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems (b. l. 22–33). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K tinkamai neaprūpino patalyne, kadangi išduodavo vieną paklodę ir užvalkaliuką pagalvei, tačiau neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, po kurio laiko išduodavo vieną virtuvinį rankšluostuką.

Lietuvos higienos normos 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; Lietuvos higienos normos 42 ir 43 punktuose nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Pagal Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punktą, suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pagal Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedą, išduodama antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.), patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) (2 vnt. (išduodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti)), rankšluostis (2 vnt.).

Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pažymėjo, kad administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Dėl įvairių priežasčių naudojimui netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas anksčiau už Apraše apibrėžtą minkštojo inventoriaus naudojimo laiką (b. l. 22–33). Taip pat visi į Vilniaus PN atvykę suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavų indų, patalynės komplekto ir rankšluosčių yra aprūpinami plastikinių indų komplektu, patalynės komplektu ir rankšluosčiais (2 vnt.) (b. l. 35–39).

Pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad jam buvo išduota viena paklodė ir vienas užvalkaliukas pagalvei, tačiau nebuvo išduotas užklotas. Vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu bei Vilniaus PN pateiktu paaiškinimu, darytina išvada, jog pareiškėjui atvykus į įstaigą turėjo būti išduotas čiužinys, pagalvė ir antklodė. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam buvo išduota viena paklodė ir vienas užvalkalas pagalvei, tačiau Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas nustato pareigą išduoti vieną patalynės komplektą, o kitą išduoti tik tuomet, kai patalynės komplektas paimamas skalbimui. Pažymėtina, jog Vilniaus PN aprūpina įstaigoje laikomus asmenis patalynės komplektu, o pagal Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, išduodamas patalynės komplektas, be kita ko, apima ir užvalkalą antklodei. Taip pat Vilniaus PN aprūpina įstaigoje laikomus asmenis rankšluosčiais, kurių yra išduodama 2 vienetai pagal Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl suteikiamos patalynės ir rankšluosčių, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, jog dėl netinkamai aprūpintos patalynės būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Be to, kaip minėta, administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos patenkina (b. l. 22–33). Atsižvelgiant į tai, abejoti atsakovės atstovo nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos patalynės atmestini kaip nepagrįsti.