Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Č. patikslintą ieškinį atsakovams R. D., A. D., I. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės patirtų išlaidų bendrajai dalinei nuosavybei su atsakovais, t. y. gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti ir išsaugoti (t. y. namo šildymo išlaidų) ir dėl ieškovės patirtų išlaidų už atliekų tvarkymą, susijusių su bendrąja daline nuosavybe, atlyginimo.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. Č. ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu), I. B. ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu), D. D. ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu), A. D. ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu) ir R. D. ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/5 dalį priklauso: 0,0742 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, kurio bendras plotas – 98,06 kv. m, ūkinio pastato, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24). Ieškovė M. Č. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo bendraturčiai M. Č., I. B., D. D., A. D. ir R. D. nustatė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią: M. Č. naudosis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta 1-6/13,90; I. B. naudosis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta 1-11/12,06; D. D. naudosis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta 1-8/14,00; A. D. naudosis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta 1-9/11,10; R. D. naudosis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta 1-12/12,00; bei visi bendrasavininkiai bendrai naudosis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis: 1-1/8,56; 1-2/1,48; 1-3/10,99; 1-4/0,68; 1-5/2,50; 1-7/6,29; 1-10/4,50; gyvenamojo namo priklausiniais ir žemės sklypu (b. l. 7-21).

Ieškovė 2018 m. kovo 5 d. pasiūlymu dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad ji nuo 2012 m. už jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėjo 106,28 Eur vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą ir 5 691,95 Eur už malkas (namo šildymą) ir pasiūlė atsakovams R. D., A. D., I. B. iki 2018 m. kovo 28 d. sumokėti jai po 1/5 dalį jos nuo 2012 m. patirtų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidų, t. y. kiekvienam atsakovui pasiūlė jai sumokėti po 21,26 Eur vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą ir po 1 138,39 Eur už malkas (namo šildymą) (b. l. 25-27).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

Dėl kompensacijos už gyvenamojo namo šildymą

Ieškovė teigia, kad ji trejus metus, t. y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. viena savo lėšomis šildė jai ir kitiems bendrasavininkiams po 1/5 dalį priklausantį gyvenamąjį namą ir patyrė iš viso 3 000,00 Eur gyvenamojo namo šildymo išlaidų, todėl namo bendrasavininkiai, išskyrus D. D., kuris prisidėjo prie namo šildymo, t. y. atsakovai R. D., A. D., I. B., proporcingai savo daliai privalo atlyginti jos patirtus nuostolius, atsiradusius jai vienai šildant, ir taip išlaikant, išsaugant, bendrą namą.

Teismo vertinimu, nors atsakovai paveldėtame name negyvena, iš penkių savininkų tik viena ieškovė pageidauja gyventi jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, ji nesutinka nei parduoti gyvenamojo namo, nei įsigyti likusias jo dalis, tačiau, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovai, kaip bendraturčiai proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Sutiktina, kad kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis. Tačiau, ieškovei nesutinkant įsigyti likusias namo dalis, vadovaujantis CK 4.78 straipsnio, 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovai, kaip bendraturčiai turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų argumento, jog ieškovė nesitarė su jais dėl namo šildymo, nurodo, kad bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdų, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad bendraturčio pareiga apmokėti jo daliai nuosavybės teisėje proporcingas išlaidas kyla iš įstatymo tik tuo atveju, kai išlaidos yra privalomos (būtinos turtui išlaikyti ir išsaugoti). Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai – daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-204-794/2019).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad šildymas yra reikalingas ir būtinas namui, šalims priklausančiam bendrosios dalinės nuosavybės teise, išlaikyti ir išsaugoti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 12 29 įsakymu Nr. V-1081 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose būtina palaikyti 18-22 C temperatūrą. Vadinasi, priešingai nei teigia atsakovai, ieškovė, pirkdama malkas namo, šalims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, šildymui, neprivalėjo gauti atsakovų, kaip namo bendraturčių, sutikimo. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad patys atsakovai sutiko apmokėti dalį (t. y. kiekvienas po 200,00 Eur) namo šildymo išlaidų, taip pripažindami savo, kaip bendraturčių pareigas prisidėti prie namo šildymo šaltuoju metų laiku ir atlyginti išlaidas, susijusias su namo išlaikymu ir išsaugojimu.

Ieškovė teigia, kad ji per trejus metus, t. y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. viena savo lėšomis šildė jai ir kitiems bendrasavininkiams po 1/5 dalį priklausantį gyvenamąjį namą ir patyrė iš viso 3 000,00 Eur gyvenamojo namo šildymo išlaidų. Ieškovės (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad M. Č. pirko 30 m³ skaldytų beržinių malkų, už kurias sumokėjo 1 000,00 Eur (b. l. 6). Atsakovai minėta, iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimais dėl gyvenamojo namo šildymo išlaidų proporcingai jų daliai priteisimo, t. y. atsakovai sutiko proporcingai savo daliai sumokėti kiekvienas po 200,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų už gyvenamojo namo dalies šildymą. Likusios namo šildymo išlaidos, kurias prašo priteisti ieškovė, proporcingai jų daliai, atsakovų nuomone, yra nepagrįstos ir nebūtinos.

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, susijusią su ieškovės išlaidomis gyvenamojo namo šildymui, sprendžia, kad ieškovė įrodė tik dalį jos prašomų priteisti namo šildymui patirtų išlaidų, t. y. ieškovės pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas) patvirtina jos turėtas 1 000,00 Eur išlaidas namo šildymui. Ginčo, kad ieškovė minėtu laikotarpiu savo lėšomis šildė namą, byloje nėra. Tačiau, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ieškovė ginčo laikotarpiu patyrė 3 000,00 Eur namo šildymo išlaidų. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie gyvenamojo namo energinį naudingumą, nepateikė skaičiavimo dėl namo patalpoms šildyti reikalingų malkų kiekio, nepateikė energetinio sertifikavimo išvados, kurioje būtų apskaičiuotos racionalios gyvenamojo namo šildymo išlaidos per metus, dėl to nėra galimybės nustatyti, kiek malkų buvo reikalinga sunaudoti racionaliam ginčo namo šildymui laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. bei ar visos pateikta sąskaita faktūra už 1 000,00 Eur pirktos malkos buvo sunaudotas per ginčo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas bylas, negali vadovautis prielaidomis ir teiginiais, kurie neparemti konkrečiais įrodymais, todėl, esant aptartoms aplinkybėms bei atsakovams sutinkant proporcingai savo daliai sumokėti kiekvienam po 200,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų už gyvenamojo namo dalies šildymą, ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo išlaidų šildymo priteisimo iš atsakovų tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovų R. D., A. D., I. B. priteistina po 200,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų už gyvenamojo namo dalių, priklausančių atsakovams, šildymą (CPK 178 straipsnis, CK 4.76 straipsnis).

Dėl išlaidų už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą kompensavimo

Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų, galiojusių iki 2017 m. liepos 1 d., 5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Birštono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. TS-18 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (aktuali redakcija, galiojant nuo 2017 m. liepos 1 d.) 5 punkte nurodyta, kad rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Birštono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) teritorijoje; nuostatų 6.5 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą; nuostatų 22 punkte nustatyta, kad rinkliava apskaičiuojama kiekvienam apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendraturčiui, proporcingai jo valdomai tokio nekilnojamojo turto objekto daliai, jeigu bendraturčiai nesusitaria kitaip; nuostatų 38 punkte nustatyta, kad kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka rinkliavos mokėtojai, savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir pateikę tai įrodančius dokumentus.

Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu vietinę rinkliavą turėjo mokėti asmenys, nuosavybės teise turintys nekilnojamojo turto Birštono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu, o ne su poreikiu realiai išvežti šiukšles. Kitaip tariant, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-204-794/2019). Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovai, kuriems tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie nėra laikytini rinkliavos mokėtojais nuostatų prasme, tokių įrodymų teismui nepateikė, t. y. nepateikė jokių įrodymų nei apie tai, kad yra išbraukti iš rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazės, nei apie tai, kad jų atžvilgiu yra priimtas sprendimas atleisti (suteikti lengvatą) atsakovus nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgiant į paminėtą, kadangi atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/5 dalį ginčo gyvenamojo namo, todėl jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai minėtų nuostatų požiūriu.

Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė įrodė išlaidų už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą būtinumą.

Minėta, ieškovė nurodo, kad ji trejus metus, t. y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kas ketvirtį po 9,66 eurus mokėjo rinkliavą už aplinkos tvarkymą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė įrodė tik dalį jos patirtų išlaidų už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą, t. y. ieškovės pateikti įrodymai patvirtina jos turėtas išlaidas už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą už 2016 – 2017 metų laikotarpį, įrodymų apie ieškovės išlaidas už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą 2018 metais ir 2019 m. I ketvirtį nepateikta. Iš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. vasario 6 d. pažymos matyti, kad įmonė M. Č. skaičiavo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą adresu (duomenys neskelbtini): po 9,66 Eur už ketvirtį laikotarpiu nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. II ketv. imtinai, už 2017 m. III ketv. – 19,53 Eur, už 2017 m. IV ketv. – 13,53 Eur, taip pat nurodyta, kad M. Č. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui neskolinga vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., M. Č. 2016 m. gegužės 15 d. sumokėjo 9,66 Eur, 2016 m. liepos 24 d. sumokėjo 9,66 Eur, 2016 m. spalio 31 d. – 9,66 Eur, 2017 m. vasario 22 d. – 9,66 Eur, 2017 m. balandžio 25 d. – 9,66 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 19,53 Eur, 2017 m. spalio 25 d. – 13,53 Eur (b. l. 29-30) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už atliekų išvežimą ir tvarkymą kompensavimo tenkintinas iš dalies (CPK 178 straipsnis, CK 4.76 straipsnis), ir ieškovei priteistina iš atsakovų proporcingai jų turimai turto daliai ieškovės patirtos ir įrodymais pagrįstos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą adresu (duomenys neskelbtini) išlaidos už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. pabaigos, skaičiuojant už ketvirtį ieškovės prašomus 9,66 Eur.

Bylos duomenimis, ir atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, už 6 ketvirčius (1,5 metų iki naudojimosi tvarkos nustatymo (t. y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. spalio 8 d.)) ieškovė sumokėjo 57,96 Eur (9,66 Eur x 6 ketv.) už atliekų surinkimą ir tvarkymą, bei už 2017 m. IV ketv. (po naudojimosi tvarkos nustatymo) ieškovė sumokėjo 9,66 Eur. Todėl kiekvienas atsakovas privalo sumokėti ieškovei 1/5 dalį, t. y. po 11,59 Eur (57,96/5) ieškovės patirtų išlaidų už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. spalio 8 d. Už 2017 m. IV ketvirtį I. B. turi ieškovei atlyginti 1,88 Eur (9,66:98,06x19,06=1,88) už atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš viso už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. pabaigos – 13,47 Eur (11,59+1,88) už atliekų surinkimą ir tvarkymą; R. D. – 1,67 Eur (9,66:98,06x17,00=1,67), iš viso už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. pabaigos – 13,26 Eur (11,59+1,67), A. D. – 1,59 Eur (9,66:98,06x16,10=1,59), iš viso nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. pabaigos – 13,18 Eur (11,59+1,59) Eur ieškovės patirtų išlaidų už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsižvelgiant į paminėtą, iš viso atsakovė I. B. turi ieškovei atlyginti 213,47 Eur (200+13,47), R. D. – 213,26 Eur (200+13,26), A. D. – 213,18 Eur (200+13,18) ieškovės patirtų ginčo gyvenamojo namo šildymo išlaidų ir ieškovės sumokėtos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (CPK 178 straipsnis, CK 4.76 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų už patikslintą ieškinį sumokėtą 65,51 Eur žyminio mokesčio (b. l. 34) ir 300,00 Eur už teisines paslaugas (2018 m. sausio 24 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 33), 2019 m. sausio 18 d. atstovavimo sutartis (b. l. 32)).

Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 1 763,49 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis paduodant ieškinį yra 53,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už patikslintą ieškinį sumokėjo 65,51 Eur žyminio mokesčio, t. y. daugiau, negu numato įstatymas, permokėta žyminio mokesčio dalis – 12,51 Eur, jai grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai patyrė 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš jų: 300,00 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą ((2019 m. gegužės 27 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 58), 2019 m. gegužės 27 d. sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 59), 2019 m. gegužės 27 d. atstovavimo sutartis (b. l. 57) ir 300,00 Eur už atstovavimą (2019 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 82), 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 83), 2019 m. rugpjūčio 26 d. atstovavimo sutartis (b. l. 80)).

Teismas tenkino 36 procentus ieškovės reikalavimų (213,47+213,26+213,18) /1 763,49x100). Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, ieškovei iš atsakovų priteistina 127,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (353,00 Eur x 36 procentai), o iš ieškovės atsakovams priteistina 384,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (600,00 Eur x 64 procentai) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovams priteisia 256,92 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (384 Eur – 127,08 Eur), t. y. kiekvienam atsakovui lygiomis dalimis po 85,64 Eur.

Valstybė civilinėje byloje patyrė 31,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, iš dalies tenkinus ieškinį, paskirstomos ginčo šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. valstybei iš ieškovės priteistina 20,06 Eur (31,34 Eur x (100-36) /100) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovų –11,28 Eur, t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 3,76 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 213,47 Eur (du šimtus trylika eurų 47 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 213,26 Eur (du šimtus trylika eurų 26 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 213,18 Eur (du šimtus trylika eurų 18 ct) nuostolių atlyginimo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakovams I. B., R. D. ir A. D. kiekvienam atsakovui po 85,64 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. Č. 20,06 Eur (dvidešimt eurų 06 ct) ir iš atsakovų I. B., R. D. ir A. D. po 3,76 Eur (tris eurus 76 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Grąžinti ieškovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,51 Eur (dvylika eurų 51 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. rugpjūčio 7 d.

Sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.