Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo J. Š. atstovei advokatei Valdai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Kadangi dėl eismo įvykio kaltas šios transporto priemonės valdytojas, ieškovė draudimo sutarties pagrindu apskaičiavo ir išmokėjo 308,17 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam H. K. (toliau – nukentėjęs asmuo), iš kurių 200,00 Eur sudarė neturtinės žalos atlyginimas ir 108,17 Eur negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu, bei 191,13 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kompensuojant fondo valdybai šios išmokėtą ligos išmoką, iš viso 499,30 Eur. Kadangi atsakovas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą. Ieškovė atsakovui siuntė pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta.

4. Dublike palaikė reiškiamus reikalavimus ir prašė tenkinti (e. b. l. 62-63). Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog nepagrįstai išmokėta draudimo išmoką už nukentėjusio asmens nedarbingumo laikotarpį, kadangi jam nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymas. Draudimo išmoką, susijusią su nukentėjusio asmens nedarbingumo laikotarpiu, ieškovė turėjo pareigą išmokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kadangi būtent ši institucija pripažino, kad nukentėjęs asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir priėmė sprendimą išmokėti ligos išmoką. Teismo medicinos eksperto išvada negali būti vertinamas kaip vienintelis įrodymas, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie tai, ar nukentėjusiam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata eismo įvykio metu. Nedarbingumas buvo nustatytas kitą dieną po eismo įvykio, o teismo medicinos ekspertas apžiūrą atliko tik po 2 mėnesių nuo eismo įvykio. Ieškovė, skaičiuodama draudimo išmoką už neturtinę žalą, neapsiribojo tik informacija apie nukentėjusio asmens laikinąjį nedarbingumą ir jo priežastis, bet įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

8. Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pripažįsta kaltę dėl eismo įvykio, kad įvykį padarė būdamas neblaivus. Įvykus eismo įvykiui, buvo iškviesta policija ir greitosios medicinos pagalba, tačiau nežino, ar kas nors iš eismo įvykio dalyvių buvo išgabentas į ligoninę. Už autoįvykyje sugadintas transporto priemones žalą nukentėjusiems asmenims yra atlyginęs. Atsakovui susipažinus su baudžiamojoje byloje esančia eksperto išvada, kurioje nukentėjusiam asmeniui jokie kūno sužalojimai nebuvo nustatyti, atsakovas laiko, kad draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai. Jeigu baudžiamojoje byloje pateiktoje išvadoje būtų nustatytas nukentėjusiojo asmens sužalojimo mastas, tuomet atsakovas sutiktų atlyginti žalą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti vadovaujantis atsiliepime, triplike išdėstytų argumentų pagrindu, teismo eksperto išvada ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1537-590/2016 priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. pažymoje (e. b. l. 3-4) nurodyta, jog 2018 m. sausio 18 d. apie 21.05 val., ties Kuršių g. 1, Kaune, automobilis (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. Š., važiuodamas Kuršių g., nuo Jotvingių g. link 9-ojo forto g., nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini) vairuojamą H. K., kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. B.. Įvykio vietoje vairuotojui J. Š. alkotesterio pagalba nustatytas 1,51 promilių girtumas. Atlikus kraujo tyrimą nustatyta 1,63 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08707-18. Pažymoje nurodyta, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas H. K. sužeistas, gydomas ambulatoriškai.

10. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė AB ,,Lietuvos draudimas“ apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, draudimo laikotarpis 2017 m. lapkričio 23 d.–2018 m. lapkričio 22 d. (e. b. l. 10-11).

11. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų išrašo iš medicininių dokumentų, išrašas AB ,,Lietuvos draudimas“ gautas 2019 m. sausio 29 d., (e. b. l. 129-130) duomenimis, H. K. atvyko 2018 m. sausio 18 d. 22.06 val., kreipimosi priežastis ir trumpa – eismo įvykis; be sąmonės nebuvo, kalba nesutrikusi, rentgenogramose lūžių nepastebėta, skundžiasi nugaros ir dešinės mentės skausmu, išleistas į namus.

12. UAB ,,Marių klinika“ laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 30 d. H. K. išduotas nedarbingumo pažymėjimas (e. b. l. 24-25). Diagnozė pagal TLK-10 kodą – S40.0 (peties ir žasto sumušimas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius dėl 2018 m. sausio 18 d. įvykio nukentėjusiam H. K. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 21 d. iki 2018 m. sausio 30 d. priskaičiavo 191,13 Eur dydžio ligos išmoką (e. b. l. 21-23). AB ,,Lietuvos draudimas“ 2018 m. birželio 21 d. priėmė sprendimus išmokėti 191,13 Eur draudimo išmoką valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, 308,17 Eur draudimo išmoką H. K. (e. b. l. 12-13) ir jas išmokėjo (e. b. l. 19-20).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2018 m. kovo 27 d. išvadoje Nr.G1011/2018(02) (e. b. l. 52-53) nurodyta, jog H. K. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas šią išvadą surašęs ekspertas G. A. C. paaiškino, kad 2019 m. kovo 27 d. atliko objektų tyrimą vykdydamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 26 d. užduotį ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ekspertui buvo pateikti H. K. medicininiai dokumentai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorinė asmens sveikatos istorija, UAB ,,Marių klinika“ ambulatorinė asmens sveikatos istorija.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.1-2795-667/2018 priėmė 2018 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį, kuriuo J. Š. pripažino padariusį nusikalstamą veikią, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukė. Iš nuosprendžio matyti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju nurodė, kad << smūgio metu jam pradėjo skaudėti dešinę mentę, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, kur tą pačią dieną buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Eismo įvykio metu patyrė fizinę ir moralinę žalą. Buvo paskirtas nedarbingumas, H. K. išaiškinta teisė, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo kompaniją >>.

15. Atsakovas neginčija savo kaltės dėl 2018 m. spalio 18 d. autoįvykio. Atsakovas su ieškiniu nesutinka argumentuodamas tuo, jog ieškovės draudimo išmokos išmokėtos nepagrįstai, kadangi teismo medicinos eksperto 2018 m. kovo 27 d. išvadoje, pateiktoje ikiteisminiame tyrime, nebuvo nustatytas nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo mastas.

16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Šio reglamentavimo išimtys nustatytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiajam nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiojo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

17. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas vairavo transporto priemonę neblaivus ir kad tai buvo eismo įvykio priežastis ir dėl kurios jis buvo teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė buvo ieškovės apdrausta, tai ieškovė, išmokėjusi pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2017 m. spalio 27 d. sutartį (e. b. l.10-11) draudimo išmoką, dėl tos priežasties, kad transporto priemonės valdytojas – atsakovas autoįvykio metu transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, turi teisę TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ją grąžintų.

18. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog sutiktų atlyginti ieškovei žalą tik tuo atveju, jei ikiteisminiame tyrime objektų tyrimą atlikęs ekspertas būtų pateikęs išvadą, nustatančią nukentėjusios asmens sveikatos sutrikdymo mastą. Teismas atsakovo nesutikimo su pareikštais reikalavimais argumentus, grindžiamus rašytiniu įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2018 m. kovo 27 d. išvada Nr.G1011/2018(02), kurioje nurodyta, jog H. K. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra, šią išvadą surašiusio eksperto, teisme apklausto liudytojo, paaiškinimais, vertina nesudarančiais pagrindo sutikti su atsakovu, jog ieškovė žalą – išmokėtą draudimo išmoką, reikalauja atlyginti nepagrįstai.

19. 2018 m. kovo 27 d. išvadą surašęs ekspertas teismo posėdyje nurodė, jog ji surašyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatytais pagrindais ir tvarka. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 141 straipsniu, kuriame nustatyta, jog Baudžiamojo kodekso 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo Taisyklės. Taigi, Taisyklėmis privalomai vadovaujamasi nustatant sveikatos sutrikdymo mastą ir taikant kitų rūšių atsakomybę. Teismo vertinimu, civilinėje byloje sprendžiant dėl draudiko, įvykdžiusio prievolę atlyginti nukentėjusiajam nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, atgręžtinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nėra būtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų įvertintas teismo medicinos ekspertų pagal minėtas Taisykles.

20. Ieškovė nukentėjusiajam asmeniui išmokėtinos žalos dydį nustatė atlikusi žalos administravimo procedūrą vadovaudamasi TPVCAPDĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 11 d.) 15 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, jog draudikas asmeniui padarytos žalos dydis nustato vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. Atsakingas draudikas vadovaujasi įstaigų ir įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos sužalojimo mastą, išvadomis, taip pat turi teisę siųsti nukentėjusį trečiąjį asmenį atlikti medicininės apžiūros, apmokėdamas apžiūros išlaidas.

21. Žalos administravimo metu galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos 19 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios Taisyklių redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 1 punkte buvo numatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti mokama draudimo išmoka. Pagal šias Taisykles nustatomos ir mokomos draudimo išmokos dėl žalos asmeniui (4.1 punktas), neturinės žalos (4.2 punktas).

22. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog dėl atsakovo kaltės įvykusiame autoįvykyje nukentėjęs H. K. greitosios medicinos pagalbos buvo nugabentas į Kauno klinikas, kur atlikus rentgenogramą kaulų lūžiai nebuvo pastebėti, tačiau skundėsi nugaros ir dešinės mentės skausmu, išleistas gydytis ambulatoriškai; kitą dieną po įvykio nukentėjusiajam išduotas nedarbingumo pažymėjimas diagnozavus peties ir žasto sumušimą (diagnozė pagal TLK-10 kodą – S40.0). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. pažymoje apie eismo įvykį nurodyta, kad nukentėjusysis H. K. sužeistas, gydomas ambulatoriškai. Apie dėl eismo įvykyje patirtus sveikatos sutrikdymus nukentėjusysis nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriam išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į ieškovę. Pažymėtina ir tai, kad nedarbingumo pažymėjimas nėra nuginčytas bei nepateikta įrodymų, kad laikotarpiu 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 30 d. nukentėjusiajam asmeniui būtų diagnozuoti tapatūs, tačiau nesusiję su eismo įvykiu, susirgimai ir kad nedarbingumas tęsiamas nesant medicininio pagrindo (CPK 178 straipsnis).

23. Atsakovas, atkreipdamas dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo patvirtintas ekspertų, prašė išmokėtos ir prašomos priteisti žalos dydį vertinti kritiškai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą teismas konstatuotina, kad ieškovė turėjo pagrindą išmokėti draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajam H. K. remiantis jam suteiktu laikinu nedarbingumu dėl eismo įvykio, nors sveikatos sužalojimo mastas ir nebuvo nustatytas teismo medicinos eksperto 2018 m. kovo 27 d. išvadoje, pateiktoje ikiteisminiame tyrime. Nukentėjusiojo asmens negautų pajamų dydis nustatytas 2018 m. birželio 21 d. eksperto išvada (e. b. l. 18), gydytojo eksperto išvadoje (e. b. l. 2) nustatytas neturtinės žalos atlyginio dydis ekspertui įvertinus aplinkybes – jog nukentėjusysis yra dirbantis, eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuriam konstatuoti peties ir žasto sumušimai, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Ieškovė žalos administravimo metu galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos 19 straipsnio 10 punkto pagrindu išmokėjo kompensaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos ligos išmokos. Ieškovė įgijusi regreso teisę reikalauti iš kalto asmens – atsakovo žalos atlyginimą remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, todėl įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, konstatuotina, kad ieškovė turi pagrindą reikalauti išmokėtos draudimo sumos iš atsakovo – ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 499,30 Eur žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Teismas nesivadovauja atsakovo atstovės nurodyta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1537-590/2016 priimta 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, kadangi nurodomoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ir šių bylų ratio decidendi nesutampa.

25. Ieškovei prašant priteisti kompensuojamąsias palūkanas (9,14 Eur = 499,30 Eur x 0,05 palūkanos / 365 kalendorinės dienos x 388 pradelstų dienų skaičius) kaip minimalius nuostolius, atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės sumokėti reikalaujamą draudimo išmokos dydį, teismas šį reikalavimą tenkina (CK 6.37 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.261 straipsnis).

26. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 508,44 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2019 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 26) ir 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidos (e. b. l. 14-17) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 3,72 Eur, kurios, ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 499,30 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 30 ct) turtinės žalos atlyginimą, 9,14 Eur (devynis eurus ir 14 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos ( 508,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,72 Eur (tris eurus ir 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.