Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37037-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. rugpjūčio 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, 2 MGL (75,32 eurų) bauda,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K.

mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 19 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, kumščiu, du kartus sudavė savo seseriai O. K. į veidą, dėl ko ši nugriuvo ant lovos, bei tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą.

K. V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. vakare su O. K. gėrė alų. Išgėrė tris butelius po 1 1 talpos alaus. Sesuo pradėjo lįsti prie mamos, kažką bambėjo. Jis susinervino dėl to, kad ji, t. y. sesuo, kimba prie motinos, priėjęs prie O. K., jai kumščiu du kartus sudavė į veidą. Sudavė daugiau į dešinę veido pusę. Po antro smūgio O. K. nugriuvo ant lovos. Sesuo neverkė. Gali būti, kad jai skaudėjo veidą. Supranta, kad nusikalto ir gailisi. V. K. parodė, kad buvo neblaivus, kaip ir O. K.. Su O. K. susitaikė, ši jam atleido (b. 1. 69-72, 75).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 19 val. 00 min., ji grįžo į namus. Netrukus grįžo brolis. Jis buvo girtas. Jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Keikdamas šis jai sudavė du smūgius kumščiu į kairį skruostą. Jai skaudėjo. Nuo smūgių parvirto ant lovos. Tada brolis nuėjo į savo kambarį miegoti, o ji verkė. Apie įvykį niekam nepasakojo. Tai ne pirmas kartas, kai brolis ją muša. Jis girtas visada būna agresyvus. Dažnai vartoja alkoholį. Visas įvykis buvo svetainėje, kur ji miega su mama. Apklausta papildomai O. K. parodė, kad abu su broliu buvo neblaivūs, gėrė alų. Dėl dviejų suduotų smūgių jai skaudėjo. Brolis jai kumščiu sudavė dėl to, kad ji gynė mamą. Jos brolis atsiprašė, ji šiam atleido, t. y. V. K. atsiprašė O. K., kad kumščiu du kartus sudavė O. K. į veidą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. 1. 24-25, 26-28).

Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savaitę laiko iki 2019 m. rugsėjo 4 d., pavakary, buvo nuėjusi pas kaimynus O. K. ir V. K.. Buvo kažkiek neblaivi. Pas K. kažkiek išgėrė alaus. O. K. su V. K. atrodė neblaivūs. O. K. paslapčia, kai negirdėjo V. K., pradėjo sakyti, kad V. K. ją buvo sumušęs. Matė kraujosruvą ties šios kairiu skruostu. O. K. sakė, kad jai porą dienų iki tos dienos, namuose, vakare V. K. trenkė į veidą. O. K. sakė, kad ji gynė motiną ir jai V. K. trenkė į veidą. Ji (D. M.) savo mobiliojo ryšio telefonu iškvietė policiją, atvyko pareigūnai, kurie bendravo su O. K. (b. 1. 47-49).

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. K. yra jos sūnus, o O. K. yra dukra. Nenori pakenkti savo sūnui. Nori, kad sūnui V. būtų leista grįžti gyventi į namus. Jis su dukra O. K. susitaikė (b. 1. 42-43).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. rugpjūčio 29 d. pardėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui, dėl tarnybinio pranešimo apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 19 val. 00 min., šeimos gyvenamajame būste, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K. du kartus, kumščiu sudavė savo seseriai O. K. į kairį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. 1. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), yra bendra netvarka, visur pridėta maisto likučių, tuščių alaus butelių. Įvykio vietoje jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (b. 1. 10-15).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų rodmenų nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 2019 m. rugpjūčio 28 d. 23 val. 29 min. V. K. nustatytas 3.00 promilių neblaivumas, o O. K. 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22 val. 55 min. nustatytas 3,04 promilių neblaivumas (b. 1. 19).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad, apžiūrėjus O. K. veidą, ant kairio skruostikaulio matyti 2 x 2 cm dydžio melsva kraujosruva. Taip pat kairio žandikaulio srityje matyti 2,5 x 4 cm dydžio melsva kraujosruva. Ant O. K. kūno daugiau išorinių smurto žymių nesimato (b. 1. 34-37).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. K. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – seserį O. K. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 96-99, 100-101).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 86-87), nebaustas administracine tvarka (b. l. 90), bedarbis (b. l. 88), registruotas darbo biržoje (b. l. 89), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo nustatyta, kad V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 23 val. 00 min. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 11 val. 58 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 78), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

V. K. 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 81-83).

Iš asmens kratos protokolo nustatyta, kad V. K. laikino sulaikymo metu, V. K. savanoriškai pateikė su savimi turėtą asmens tapatybės kortelę, kuri 2019 m. rugpjūčio 29 d. grąžinta V. K. (b. l. 58).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. sulaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 23 val. 00 min. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 11 val. 58 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, prilyginus 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.