Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1107-543/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
1-1107-543/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42384-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
K. P.
Advokatai
Jolanta Vienažindytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1107-543/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42384-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant Rasai Sabonienei,dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei,kaltinamajam K. P., jo gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei,laiduotojui M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 03.10 val. Alytaus m., Ugniagesių g., ties namu pažymėtu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis K. P. kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo susitikęs su draugais, vėliau apie 18 val., jis su J. Š. atsiskyrė ir nuėjo į centrinį parką, ten gėrė degtinę, kurią buvo anksčiau nusipirkę. Parke praleido visą vakarą naktį sugalvojo nuvažiuot į šokius, kurie vyko Ugniagesių gatvėje. J. Š. automobilis stovėjo aikštelėje prie A. R.-V mokyklos, netoli parko. Automobilis registruotas J. Š. tėvo vardu, bet juo naudojasi J. Jis nusprendė vairuoti automobilį, nes jautėsi geriau nei J. Nuvažiavęs į Ugniagesių gatvę pamatė stovintį policijos automobilį, todėl pasuko dešiniau. Pareigūnai įjungė automobilio švyturėlius ir garso signalą. Jis išsigandęs peršoko ant galinės sėdynės. Pareigūnai jį ištempė į lauką. Alkotesteriu patikrino girtumą, įpūtė apie dvi promilės, todėl nuvežė į ligoninę, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Alkoholio praktiškai nevartoja, neblaivus niekada nėra vairavęs, gyvena su tėvais, mokosi ir dirba, labai pergyvena ir gailisi dėl tokio savo elgesio.

Kaltinamasis K. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, skiriant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nutarta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, priimant nuosprendį, remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Liudytojas J. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra jo tėčio S. Š. asmeninė nuosavybė, jam retkarčiais leidžia juo naudotis. 2018 m. rugsėjo 1 d. tėtis buvo leidęs pasinaudoti automobiliu. Automobiliu į miestą buvo atvažiavęs po pietų, tikslaus laiko neprisimena. Su draugais planavo vartoti alkoholinius gėrimus, nakvoti turėjo pas draugę. Visą dieną su vienais ar kitais draugais gėrė alų, vėliau degtinę. Tarp tų draugų buvo ir K. P.. Jis vartojo alkoholį taip pat. Automobilis buvo paliktas prie gimnazijos, Pulko gatvėje, šalia miesto parko. Buvo jau gerokai vėlu, kai jis su K priėjo prie palikto automobilio. Kiek pamena, K pasakė, kad jaučiasi gerai ir galėtų parvairuoti automobilį. Kadangi pats buvo gerokai girtas, nelabai suprato, kad draugas taip pat apsvaigęs, todėl sutiko leisti jam vairuoti automobilį. K. P. sėdo už automobilio vairo, jis atsisėdo priekyje, keleivio vietoje. Pamena, kad pavažiavus kelis šimtus metrų, Ugniagesių gatvėje juos sustabdė policija. K, sustabdęs automobilį, greitai peršoko į automobilio galą, tačiau policijos pareigūnai tą matė. Priėjęs policijos pareigūnas iš karto atidarė automobilio galines dureles ir išlaipino K. Pareigūnai abejiems patikrino girtumus ir nuvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kraujo paėmimui. Po to jį paleido, o K uždarė į areštinę. Automobilį K. P. vairavo jam leidus (b. l. 43-44).

Liudytojas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 03.10 val. kartu su vyriausiuoju patruliu T. S., dirbo numatytame maršrute. Alytaus m., Ugniagesių g. ties 10-tu namu, pastebėjo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo po važiuojamąją dalį, todėl nusprendė patikrinti ar vairuotojas yra blaivus. Įjungęs tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos signalus, minėtą automobilį sustabdė. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad jaunuolis, kuris vairavo automobilį, peršoka ant galinės automobilio sėdynės, o kitas jaunuolis sėdi priekinėje keleivio vietoje. Atidaręs galinės automobilio dureles, pareikalavo vairuotojo, jog išliptų. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo K. P.. Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nerišliai kalbėjo, svirduliavo į šalis. K. P. neigė, jog vairavo automobilį. Alkotesteriu K. P. nustatė 2,01 promilių girtumą. Keleivio vietoje važiavęs J. Š. paaiškino, jog su draugu važinėjo po miestą automobiliu ir nurodė, kad automobilį vairavo K. P., o kai buvo stabdomas pareigūnų, K. P. staigiai peršoko ant galinės sėdynės. J. Š. teigė, jog nežinojo, jog draugas yra neblaivus. Abu asmenis pristatė į Alytaus S. Kudirkos ligoninę, kur jiems buvo paimta tiriamoji medžiaga – kraujas. Kadangi K. P. girtas vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 46-47).

Liudytojas S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, registruotas jo vardu, juo važinėja į darbą. Kartais savo automobiliu leidžia pasinaudoti sūnui J. Š.. Būtent 2018 m. rugsėjo 1 d. šeštadienį, jam automobilio nereikėjo, todėl leido pasinaudoti sūnui. Sūnus teisę vairuoti turi. Jis automobiliu išvažiavo dieną, būdamas blaivus. Kitą dieną, tai yra sekmadienį, sūnus prisipažino, kad naktį juos sulaikė policija, nes jo draugas K. P., būdamas girtas, vairavo automobilį. Sūnus paaiškino, kad savo draugui davė pavairuoti automobilį, nes pats buvo girtas, kad girtas draugas K. P., nesuprato (b. l. 41).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 2 d. 03.10 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai J. G. ir T. S., Ugnegiasių g., Alytuje, ties 10-tu namu, sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus K. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0061 nustatytas 2.01 promilių girtumas. K. P. sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 1-3).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovinčio Ugniagesių g. ties namu pažymėtu 10 numeriu apžiūra. Po apžiūros automobilis saugojamas automobilių saugojimo aikštelėje Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kelias 24, MB „Užubalis“ (b. l. 14-21).

Specialisto išvada Nr. T-A 8781/2018 (01) patvirtina, kad ištyrus K. P. kraują, paimtą 2018 m. rugsėjo 2 d., 03.55 val., kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio (b. l. 27).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę MB „Užubalis“ (b. l. 23).

Nutarime grąžinti daiktus nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintas S. Š. saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 32-33).

Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas – S. Š. (b. l. 37, 38).

Duomenys iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės rodo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, atitinkančio S. Š. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, parametrus, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1740 eurų (b. l. 39).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad K. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Kaltinamasis K. P. ir kaltinamojo tėvas M. P. pateikė prašymus atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo tėvą M. P.. Kaltinamasis nurodė, kad šį nusikaltimą padarė spontaniškai, alkoholio praktiškai nevartoja, niekada nevairavo automobilio būdamas neblaivus, dėl tokio savo elgesio to labai išgyveno, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), vasaros laiku ir dabar dirba (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo atlikimas buvo skaudi pamoka, privertusi perkainoti žmogiškąsias vertybes ir siekius, iš naujo įvertinti savo elgesio moralumą ir leistinumo ribas. Tai buvo instrumentas, leidęs apgalvoti ir suvokti neteisėto elgesio padarinius tiek jam pačiam, tiek šeimai, kuri dėjo visas pastangas pamokyti ir atgrasyti nuo neteisėtų poelgių.

Teisiamajame posėdyje M. P. paaiškino, kad jo ir sūnaus ryšys yra labai stiprus. Sūnus gyvena kartu su tėvais, K jis yra labiausiai artimas, didžiausią įtaką ir autoritetą turintis šeimos narys. K visada svarbiais klausimais domisi jo nuomone, klauso patarimų. Sūnus nekonfliktiškas, pareigingas, turintis stiprų atsakomybės jausmą, visada pripažįsta savo klaidas, stengiasi jas ištaisyti ir ateityje nekartoti. K ne kartą dalyvavo draugų vakarėliuose, šventė gimtadienius namuose, tačiau alkoholinių gėrimų nevartojo arba juos vartojo labai saikingai, todėl sūnaus apsvaigusio per visą laiką neteko matyti. Po padarytos nusikalstamos veikos su sūnumi nuolat kalbėjosi dėl neteisėto jo elgesio, akivaizdu, kad nuolatiniai pokalbiai privertė jį iš naujo permąstyti daugybę savo elgesio aspektų. Mano, kad turi visas galimybes daryti išskirtinai teigiamą įtaką savo sūnui. Yra dirbantis, ramaus būdo, nekonfliktiškas asmuo, nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti jį laiduotoju be užstato, kadangi materialinė padėtis yra sunki, sutuoktinei diagnozuota onkologinė liga, nustatytas ligos progresavimas, spalio mėnesį buvo operuota, sūnus šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), mokslas yra mokamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaip matyti iš duomenų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį ( b. l. 72), K. P. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad K. P. labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, yra jauno amžiaus, studijuoja (duomenys neskelbtini), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini)“, buvusio mokyklos vadovo charakterizuojama puikiai (b. l. 119). Šios aplinkybės rodo, kad K. P. yra linkęs laikytis nustatytos tvarkos, siekia būti pilnaverčiu visuomenės nariu. K. P. padarytas nusikaltimas vertintinas labiau kaip atsitiktinis, įtakotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne kaip sistemingas elgesys. Be to, kaltinamojo siekį pasitaisyti ir ateityje nekartoti nusikalstamų veiksmų, rodo ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo. Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų.

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas yra kaltinamojo tėvas M. P.. Kaip matyti iš kaltinamojo bei M. P. parodymų, jie yra artimi, tėvas K. P. turi didžiausią įtaką ir autoritetą. Kaltinamasis visada svarbiais klausimais domisi M. P. nuomone, klauso jo patarimų. M. P. nėra teistas (b. l. 110), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 111), dirba bei yra puikiai charakterizuojamas darbdavio (b. l. 109). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad M. P. yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl jis gali būti perduotas pagal laidavimą M. P. atsakomybėn. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato dviejų metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,96 promilė alkoholio, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas trumpesnis nei maksimalus – dvejiems metams.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Be to, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais skiriasi ir turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas – nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių (išskyrus, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė). Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, iš kurios (taip pat ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties) išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad K. P. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, automobilis yra kito asmens nuosavybė, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo transporto priemonę vairuos neblaivus asmuo, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Taip pat netaikytinas transporto priemonės turto vertės išieškojimas, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes ir kaltinamojo amžių, jo pajamų dydį, sunkią šeimos turtinę padėtį.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis S. Š., ir perduotas jam saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas savininkui.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktinos iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „ Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. P. dėl nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį dvejiems metams, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laiduotojui – tėvui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., laiduotojo atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, baudžiamosios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. Š., perduotą jam saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui.

K. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą K. P. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė