- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- A2.-5219-873/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02623-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- R. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant R. M., išnagrinėjusi R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria jis įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės J. B. – M. ir nepilnamečių vaikų D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Ž. M., gimusios (duomenys neskelbtini), nes iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. neišsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko nepilnamečiai vaikai kartu su motina buvo priversti gyventi BĮ Vilniaus miesto krizių centre, Vytenio g. 45, Vilniuje. Taip pat, tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau nevėliau nei 2017 m. rugpjūčio 17 d., jis pakeitė šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), spyną, dėl ko J. B. – M. 2017 m. rugpjūčio 17 d. negalėjo patekti į minėtą butą, kad pasiimtų vaikams reikalingų naujiems mokslo metams asmeninių daiktų. 2017 m. rugpjūčio 18 d. šis faktas buvo užfiksuotas antstolio. Taip pat jis 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijai melagingus duomenis apie nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą į Norvegiją, nors vaikai kartu su motina nuo 2017 m. liepos 20 d. laikinai buvo apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centre, Vytenio g. 45, Vilniuje, išdeklaravo juos iš šeimos buto (duomenys neskelbtini). Taip pat jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Naujamiesčio seniūnijai savo nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. deklaracijas, nurodydamas vaikų nuolatinę gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), o savo (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė pagrindines vaikų teises, numatytas Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, turėti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, bei panaudojo tėvo valdžią priešingai nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. interesams, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. M. paaiškino, kad teismo nutartyje nebuvo nurodyta, jog jis privalo išsikelti iš buto. Jis spynų nekeitė. Jis buto spynas rado išpjautas rugpjūčio 31 d., negalėjo pakliūti į namus, pateko tik su policijos pagalba, po to J. B.-M. paskambino į policiją, jis buvo išmestas į gatvę. Jis buvo suplanavęs išvykti su vaikais gyventi į Norvegiją. Migracijos tarnyboje paaiškino, kad prieš išvykstant reikia išsideklaruoti iš Lietuvos, jis taip ir padarė. Save jis deklaravo atgal, vaikų atgal nedeklaravo, nes jie gyveno Vytenio g. 45.
Liudytoja G. M. paaiškino, kad ši šeima yra žinoma nuo 2017 m. kovo mėn. Buvo gaunami skundai iš R. M. ir sutuoktinės. Liepos 13 d. jie išsikvietė M. pokalbiui, buvo paaiškinta, kad jeigu toliau bus tokia situacija, skyrius vaikus paims iš šeimos. M. ir sutuoktinė pasirašė įsipareigojimus. Buvo nurodyta kreiptis pas psichologus ir į mediaciją. Po šio susitikimo praėjus kelioms dienoms J. M. su vaikais apsigyveno krizių centre. Abu Malinauskai įrašyti į vaikų teisių skyriaus įskaitą dėl netinkamo elgesio. R. M. surašytas protokolas, nes jis nesudarė vaikams tinkamų sąlygų. Motina su vaikais turėjo apsigyventi krizių centre, kai jis gyveno 2 kambarių bute. Ne visada surašomas protokolas, kai yra priimtos laikinos priemonės gyventi skyrium. Moterys centre apsigyvena bėgdamos nuo smurto. Teismas nurodo, kad turi gyventi, kad turi gyventi skyrium, neprivalo nurodyti, kur asmuo turi gyventi. Nutarties apskundimas nestabdo jos vykdymo. Vykdymas buvo pateiktas antstoliui. J. M. kreipėsi į antstolį, kad negali patekti į butą. Rugpjūčio 30 d. J. M. įsikėlė į butą, gavo pagalbos mygtuką. Kokiu būdu ji ten pateko, negali pasakyti. Jie žiūri per vaikų interesų pažeidimo prizmę. Tai buvo kaip tęstinis pažeidimas. Neišsikėlė, vaikai neturėjo tinkamų sąlygų, buvo pakeistos spynos, negalėjo vaikams paimti daiktų, išdeklaravo vaikus. Išdeklaravimas reiškia, kad iš vaikų atimamos geros gyvenimo sąlygos.
Liudytoja J. M. paaiškino, kad vyko pokalbis Vilniaus miesto savivaldybėje dėl vaikų paėmimo iš šeimos. Pokalbio metu buvo duoti įspėjimai, kad tėvai gali būti įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jeigu nevykdys rekomendacijų. Buvo priimtas sprendimas kreiptis į mediaciją. Ji siūlė, kad kreiptųsi į teismą dėl galimybės gyventi viename bute, bet ne santuokoje.
Žemesnės instancijos teismas
J. B. – M. 2017 m. rugpjūčio 16 d. prašymo duomenimis, ji informuoja, kad tarpininkaujant Vilniaus miesto VTAS, 2017 m. liepos 20 d. ji su dviem nepilnamečiais vaikais - dukra Ž. M. ir sūnumi D. M., apsigyveno Vilniaus miesto krizių centre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. tenkino jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įpareigojo R. M. gyventi skyrium nuo jos ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Tačiau R. M. veikia priešingai vaikų interesams, iš teismo nutartimi nurodytos jos ir vaikų gyvenamosios vietos neplanuoja išsikelti bei skundžia teismo nutartį. Nutartį vykdo antstolės Brigitos Palavinskienės kontora. 2017 m. rugpjūčio 16 d. krizių centro direktorė N. D. informavo, kad jos nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta - Norvegija. Nuvykusi į Lazdynų seniūniją, Erfurto g. 29, Vilniuje, sužinojo, kad rugpjūčio 10 d. buvo deklaruota jos vaikų Ž. M. ir D. M. gyvenamoji vieta - Norvegija. Išgalvotą gyvenamąją vietą internetu galimai deklaravo vaikų tėvas R. M., tuo panaudodamas tėvo valdžią priešingai vaikų interesams. Lazdynų seniūnijoje rugpjūčio 16 d. jos prašymu buvo deklaruota nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), t. y. tokia, kokia buvo iki melagingai rugpjūčio 10 d. deklaruotos gyvenamosios vietos Norvegijoje. VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registre pateikė prašymą dėl informacijos apie jos nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą ir deklaravimo datą. Nepilnamečiai vaikai Ž. M. ir D. M. nuo 2017 m. liepos 20 d. gyvena su ja krizių centre, adresu Vytenio g. 45, Vilniuje, ir į Norvegiją nebuvo išvykę, taip pat neplanuoja jų vežti į jokią kitą užsienio valstybę. Rugsėjo 1 d. sūnus D. M. pradės mokytis Vilniaus licėjuje, o dukra Ž. M. toliau lankys Vilniaus miesto lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini). Prašo skubos tvarka išsiaiškinti pateiktą informaciją apie vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos pokyčius bei padėti vaikams saugiai dalyvauti vaikų ikimokykliniame ir mokykliniame ugdyme (b. l. 12).
J. B. – M. 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašyme (skubos tvarka) nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. prašyme. Papildomai nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuvykusi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), negalėjo į jį patekti, nes pakeista spyna. 2017 m. rugpjūčio 18 d. su antstolė Brigita Palavinskiene dar kartą nuvykus į butą audiovizualinėmis priemonėmis buvo užfiksuota, kad į jai priklausantį butą negali patekti, vykdyti teismo nutarties - gyventi su nepilnamečiais vaikais Ž. M. ir sūnumi D. M. (duomenys neskelbtini). Jos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2003 m. kovo 12 d. nesikeitė. Dėl R. M. tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams - išgalvotos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimas, melagingi pranešimai policijai apie neva jos smurtą prieš vaikus, teismo nutarties gyventi skyrium nuo jos ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), nevykdymas, buto spynos pakeitimas kelia nerimą dėl vaikų saugumo ir jų poreikių bei interesų užtikrinimo. Ji negali patekti į butą ir gyventi jame, naudotis asmeniniais daiktais ir mokymosi priemonėmis, ruoštis mokyklai. Įvertinus pateiktą informaciją, prašo skubos tvarka užtikrinti, kad vaikai galėtų saugiai gyventi savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir naudotis savo asmeniniais daiktais. Informuoja, kad prie esamų sąlygų nepilnamečiai vaikai Ž. M. ir D. M. negalės lankyti ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų (b. l. 13).
Išrašo iš Vilniaus miesto krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos posėdžio 2017 m. rugpjūčio 23 protokolo Nr. 30 duomenimis, svarstytas J. B. – M. žodinis prašymas dėl probleminės situacijos rengiant vaikus naujiems mokslo metams. J. B. – M. informavo apie problemas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, įpareigojant R. M. gyventi skyrium nuo moters ir vaikų, nutartį vykdo B. Palavinskienės antstolių kontora. Moteris teigia, kad jos sutuoktinis trukdo vykdyti teismo nutartį, savavališkai pakeitė buto durų spyną, ji su vaikais negali įeiti pasiimti reikalingų naujiems mokslo metams asmeninių daiktų. VTAS atstovė informavo, kad antstolis turi fiksuoti nutarties nevykdymo faktą, kviesti policiją. Pasak J. B. – M., vyras jai nuolat skambina telefonu, siunčia įžeidžiančio pobūdžio žinutes, ji su vaikais jaučiasi nesaugi dėl sistemingo terorizavimo ir psichologinio smurto. Policijos atstovė rekomendavo moteriai kreiptis į policiją su prašymu išduoti pagalbos aukai mygtuką bei prašyti policijos pareigūnų pagalbos užtikrinant viešąją tvarką įeinant į butą pasiimti reikalingų asmeninių daiktų. J. B. – M. išreiškė nerimą dėl ketverių metų dukters Ž. saugumo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Moteris pranešė svarstanti galimybę neleisti dukters į lopšelį - darželį, palikti centre socialinių darbuotojų priežiūroje. VTAS atstovės teigimu, moteris pati turi priimti sprendimą dėl dukters ikimokyklinio ugdymo, kuris privalomas nuo 6 metų amžiaus. Nusprendus neleisti mergaitės į darželį, apie tai informuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigos administraciją. Įvertinus gautą informaciją, nutarta rekomenduoti J. B. – M. teikti prašymą į Vilniaus miesto 5 PK dėl pagalbos aukai mygtuko išdavimo ir pagalbos, užtikrinant viešąją tvarką įeinant į butą pasiimti naujiems mokslo metams reikalingų asmeninių daiktų (b. l. 15).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties duomenimis, buvo tenkintas ieškovės J. B. – M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas R. M. įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) J. B. – M. ir nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-19).
Šalies argumentai
R. M. 2017 m. rugpjūčio 1 d. išsiųsto elektroninio laiško duomenimis, jis pateikė skundą antstoliui, kuriame antstolio prašo ir reikalauja nutraukti neteisėtai pradėtą bylą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. neteisėtą, dar neįsiteisėjusią nutartį gyventi skyrium, kadangi ieškovė J. B. – M. reikalaudama teismo įpareigojimo atsakovą R. M. gyventi skyrium, pati nutarė gyventi nuo atsakovo R. M. skyrium, t. y. nuo 2016 m. gyveno pas savo motiną (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017 m. liepos 20 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju atsakovas R. M., gyvenantis savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskeltbini) (registruotas ir gyvenantis nuo 2003 m. sausio 30 d.), bus priverstas ieškovės J. B. – M. nebeįsileisti į savo namus (duomenys neskelbtini). Prašo atitinkamų tarnybų padėti apsaugoti tėčio R. M., mažametės dukrytės Ž. M. ir nepilnamečio sūnaus D. M. teises ir teisėtus interesus (b. l. 20-21).
Žemesnės instancijos teismas
R. M. 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymo duomenimis, jis prašo imtis priemonių užtikrinant jo nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M., gyv. (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus. J. B. – M. akivaizdžiai savavaldžiauja, piktnaudžiauja motinos teisėmis, žaloja vaikams psichiką, šmeižia, nuteikinėja vaikus prieš tvarkingą ir rūpestingą tėtį R. M.. Jau 65 para laiko visiškai neleidžia bendrauti su savo vaikučiais, visiškai blokuoja net telefoninį bendravimą. Neperduoda tėčio vaikams į namus parnešamo maisto, saldainių, žaislų, dovanų bei knygučių. Švaisto tėčio R. M. kiekvieną mėnesį pervedamus vaikų išlaikymui skirtus pinigus, po 240 eurų. Savavaldžiaudama, piktnaudžiaudama motinos teisėmis, 2017 m. rugpjūčio 31 d. vaikų akivaizdoje, namuose, J. B. – M. suorganizavo tarnybinius įgaliojimus viršijusius tris policijos pareigūnus sudaužyti vaikų tėtį R. M. ir liepusį išlaužti vonios duris, besimaudantį vaikų tėtį iš savų vienintelių namų bet kokia kaina išmesti gyventi į gatvę. J. B. – M. įbauginusi vaikus ir toliau pavartojusi alkoholio savavaliauja. Gąsdina vaikus, nepagrįstai kviesdama policijos pareigūnus, vaikų akivaizdoje duoda jiems melagingus parodymus, verčia sūnų D. meluoti policijai. Santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-2644-897/2017 duomenys patvirtina, kad abu tėvai Ž. ir D. iš esmės gali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis. Vaikai jaučiasi puikiai, gerai mokosi, tačiau ieškovės J. B. – M. keliamiems konfliktams ir smurto apraiškoms prieš vaikus turi būti užkirstas kelias. Byloje esantys duomenys apie ieškovės galimai įvykdytą smurtą prieš vaikus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų vaikų interesų, ypač jei ieškovė vėliau būtų pripažinta kalta ir nuteista dėl smurto prieš vaikus. Atsakovo tėčio R. M. ir dukros Ž. M. santykiai yra labai artimi, mergaitė norėtų gyventi savo namuose kartu su tėčiu ir broliu, o su mama galėtų susitikti dienos metu. Manytina, kad Ž. ir D. išvežimas iš jiems įprastos gyvenamosios aplinkos ir uždraudimas bendrauti su tėvu visiškai neatitinka vaikų interesų, taip pat parodo, kad motina savo asmeninius interesus iškelia aukščiau vaikų interesų. A. R. M. daug kartų siūlė taikiai išspręsti visus nesutarimus, pasirašyti taikos sutartį, butą bendrai parduoti, o kol butas neparduotas, jame gyventi pakaitomis po savaitę. Visos šios sąlygos ieškovei netiko, nes jos tikslas yra viso buto užvaldymas, dėl kurio ieškovė pamina net vaikų geriausius interesus turėti abu tėvus ir bendrauti su abiem tėvais, į pirmą vietą iškeldama savuosius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, prašydama teismo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, neprašo, kad būtų nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, nes vaikų interesai ieškovei nerūpėjo ir nerūpi. Remiantis išdėstytu, prašo imtis priemonių padėti apsaugoti jo nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. teises ir teisėtus interesus (b. l. 22).
Socialinės priežiūros paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas biudžetinėje įstaigoje Vilniaus miesto krizių centre 2017 m. liepos 20 d. sutarties Nr. SP-53-34-(62) duomenimis, BĮ Vilniaus miesto krizių centras, esantis Vytenio g. 45, Vilniuje (toliau – Centras), atstovaujamas direktorės N. D., ir socialines paslaugas gaunančios J. B. – M., vadovaudamiesi Socialinės priežiūros paslaugų skyrimo Vilniaus miesto krizių centre komisijos 2017 m. liepos 25 d. sprendimu SPR-43-58-(62) „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo“ sudarė šią sutartį. Asmuo apgyvendinamas Centre su vaikais D. M. ir Ž. M.. Ši sutartis pasirašoma įvertinus socialinį paslaugų asmeniui ir jo vaikams poreikį, įsigalioja nuo 2017 m. liepos 20 d. ir galioja sprendime „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo“ nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2018 m. sausio 11 d. (b. l. 23-24).
BĮ Vilniaus miesto krizių centras 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. S-3-359-(6.2) dėl J. B. – M. duomenimis, J. B. – M. su vaikais D. M. ir Ž. M. teiktos socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugos centre nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Moteriai buvo teikiamos socialinių darbuotojų, psichologo ir teisinio švietimo specialisto paslaugos, vaikams buvo organizuotos laisvalaikio užimtumo paslaugos centre (b. l. 25).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS 2017 m. liepos 25 d. akto Nr. A715-/17(2.13.15)-AD15 duomenimis, pranešama, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriuje (toliau - Skyrius) 2017 m. liepos 25 d., 20.15 val., gautu tel. skambučiu iš Vilniaus apskrities VPK apie tai, kad prie Vilniaus miesto krizių centro (toliau - Centras) adresu Vytenio g. 45, du vyrai braunasi į Centro teritoriją, norint pasimatyti su vaikais, kurie gyvena su motina Centre. Skyriaus inspektoriai S. V. ir J. K. išvyko į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą, inspektorius pasitiko policijos pareigūnai, vaikų tėvas R. M., R. M. advokatu prisistatęs P. M. bei Centro socialinės darbuotojos. Inspektoriams vyras paaiškino, kad Centre nepagrįstai gyvena jo sutuoktinė J. M. su jo nepilnamečiais vaikais D. M. ir Ž. M.. Tėvas prašė kuo skubiau atiduoti jam vaikus. Dėl situacijos išsiaiškinimo Skyriaus inspektoriai kartu su Centro socialinėmis darbuotojomis nuėjo į Centro patalpas. Centre inspektoriai bendravo su motina, kuri paaiškino, kad išėjo iš namų dėl to, kad vyras prieš ją smurtavo, todėl, bijodama dėl savo ir vaikų sveikatos, ji nusprendė apsigyventi Centre. Moteris taip pat paaiškino, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl vyras įvairiais būdais nori jai pakenkti. Moteris net kelis kartius jaudinančiu balsu pakartojo, kad labai bijo savo vyro ir nežino, kas bus toliau. Ji pažymėjo, kad jai labai nejauku prieš visus dėl susiklosčiusios situacijos. Tačiau inspektoriai patikino moterį, kad ji gali jaustis visiškai saugi ir kad nieks neleis jos ir jos vaikų skriausti. Inspektoriai taip pat bendravo su nepilnamečiu jaunuoliu D. M.. Inspektoriams paklausus, ar vaikinas norėtų susitikti su tėvu, jaunuolis atsakė, kad nenorėtų. Jis paaiškino, kad jau seniai nebendrauja su tėvu. Jaunuolis paaiškino, kad turi mobilųjį telefoną ir pasiteiravus, ar kalbės telefonu su tėvu, vaikinas griežtai teigė, kad nenori. Inspektoriai bandė įvairiais būdais išsiaiškinti, ar jaunuolis tikrai nenorėtų net telefonu pasikalbėti su tėvu, taip skatindami palaikyti ryšį su savo tėvu, bet jaunuolis pakartotinai atsisakė ir pasakė, kad jo nuomonė tvirta. Jaunuolis teigė, kad labai myli savo motiną, jis su ja jaučiasi saugus, patikimai. Įžvelgtinas glaudus, šiltas ir dėmesingas bendravimas tarp sūnaus ir motinos. Mergaitė Ž. M. jau buvo ruošiama miegoti. Buvo matyti, kad ryšis tarp jos ir motinos yra stiprus. Mergaitė buvo ant motinos rankų. Su mergaite kalbėtasi nebuvo, nes nenorėta papildomai jos blaškyti prieš miegą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo priimtas sprendimas netrikdyti vaikų ir motinos ramybės ir pasiūlyti vaikų tėvui R. M. kreiptis į Skyrių dėl tolimesnių veiksmų. Pažymi, kad viso pokalbio metu tėvas R. M. kalbėjo pakeltu tonu, buvo labai pasipiktinęs dėl susiklosčiusios situacijos, o jo advokatu prisistatęs P. M. net neleido inspektoriams paaiškinti, kodėl motina su vaikais Centre ir panašiai. Jis nuolat piktinosi, permušdamas kiekvieną inspektorių sakinį, nepagarbiai elgėsi, viskam ką bepasakytų inspektoriai prieštaravo ir filmavimo kamerą inspektoriams buvo nutaikęs tiesiai į veidą. Pokalbio metu bendravimo tonas buvo pakeltas abiejų vyrų. Tvyrojo labai didelė įtampa. Policijos pareigūnai prašė elgtis ramiau, nes jie gąsdina ir kitas moteris su vaikais, kurios yra šiame Centre (b. l. 26-27).
VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 10 d. išrašo duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. B. – M. ir R. M. nuosavybė (b. l. 28-29).
2017 m. rugpjūčio 16 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą duomenimis, J. B. – M. 2003 m. kovo 12 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. gyvenamoji vieta (b. l. 30).
VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažymos apie asmens duomenis duomenimis, D. M. gyvenamąją vietą deklaravo 2017 m. rugpjūčio 16 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo išvykęs į Norvegiją. Nuo 2003 m. kovo 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).
VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažymos apie asmens duomenis duomenimis, Ž. M. gyvenamąją vietą deklaravo 2017 m. rugpjūčio 16 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo išvykusi į Norvegiją. Nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).
Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, D. M. 2017 m. rugpjūčio 10 d. išvyko į užsienio valstybę. Adresas: Norvegija (b. l. 41).
Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, Ž. M. 2017 m. rugpjūčio 10 d. išvyko į užsienio valstybę. Adresas: Norvegija (b. l. 42).
Gyvenamosios vietos deklaracijos, pildomos asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką (Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos gauta 2017 m. rugpjūčio 14 d. Nr. A5-1280/17) duomenimis, R. M. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė deklaraciją, kad Ž. M. deklaruojama gyvenamoji vieta Vytenio g. 45-1, Vilniuje. Ankstesnės gyvenamosios vietos adresas – Norvegija. Gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) sutikimas – Centro direktorės N. D. apgyvendinimo sutartis Nr. SP-53-34-(62) (b. l. 35).
Gyvenamosios vietos deklaracijos, pildomos asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką (Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos gauta 2017 m. rugpjūčio 14 d. Nr. A5-1281/17) duomenimis, R. M. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė deklaraciją, kad D. M. deklaruojama gyvenamoji vieta Vytenio g. 45-1, Vilniuje. Ankstesnės gyvenamosios vietos adresas – Norvegija. Gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) sutikimas – Centro direktorės N. D. apgyvendinimo sutartis Nr. SP-53-34-(62) (b. l. 36).
Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę asmenys: R. M., deklaravimo data – 2017 m. rugpjūčio 11 d., J. B. – M., deklaravimo data – 2003 m. kovo 12 d. (b. l. 43).
Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę asmenys: R. M., deklaravimo data – 2017 m. rugpjūčio 11 d., D. M., deklaravimo data – 2017 m. rugpjūčio 16 d., Ž. M., deklaravimo data – 2017 m. rugpjūčio 16 d., J. B. – M., deklaravimo data – 2003 m. kovo 12 d. (b. l. 43).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. A6-3046/17(3.3.2.11-S7) dėl gyvenamosios vietos deklaracijų duomenimis, atsakydami į gautas gyvenamosios vietos deklaracijas reg. Nr. A5-1280/17 ir Nr. A5-1281/17 dėl R. M. nepilnamečių vaikų Ž. M. ir D. M. gyvenamosios vietos deklaravimo, adresu Vytenio g. 45-1, Vilniuje, informuoja, kad išsamiai išnagrinėta R. M. pateikta informacija bei nustatyta, kad J. B. – M. ir R. M. yra buto (duomenys neskelbtini), savininkai pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą reg. Nr. 10/114616. Pažymi, kad jų vaikai kartu su motina J. –B. – M. laikinai iki 2018 m. sausio 11 d. apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centre, Vytenio g. 45, Vilniuje. Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 10 d. R. M. su vaikais deklaravo išvykimą į Norvegiją, nors vaikai gyvena Vilniaus miesto krizių centre, o kitą dieną, t. y. rugpjūčio 11 d., deklaravo savo atvykimą adresu (duomenys neskelbtini) (be vaikų). Praneša, kad vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-294, 5 punktu, nepilnamečio gyvenamąją vietą deklaruoja tas iš tėvų, (įtėvių), globėjų (rūpintojų), su kuriuo gyvena nepilnametis. Pabrėžia, kad asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, ir vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėmis, R. M. pateiktoms gyvenamosios vietos deklaracijoms dėl nepilnamečių vaikų deklaravimo adresu Vytenio g. 45, Vilniuje, nepritaria, nes R. M. šiuo adresu negyvena (b. l. 37).
R. M. 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo dėl Naujamiesčio seniūnijos veiksmų duomenimis, jis nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. kartu su vaikais buvo suplanavęs nuolatiniam gyvenimui išvykti į Norvegiją, todėl pateikė savo ir vaikų deklaracijas dėl nuolatinio išvykimo iš Lietuvos. Pasikeitus planams, jis neišvyko į Norvegiją, todėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į Naujamiesčio seniūniją (toliau - atsakovas) ir pateikė savo vaikų deklaracijas, nurodydamas vaikų nuolatinę gyvenamą vietą Vytenio g. 45, o savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. A6-3046/J7 (3.3.2.11-S7) nepagrįstai atsisakė priimti vaikų deklaracijas tik todėl, kad vaikų motina J. B. – M. yra melagingai deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors pati nuolat gyvena Vytenio g. 45, Vilniuje, pagal apgyvendinimo sutartį, kuri buvo pateikta atsakovui. Jis pateikė atsakovui teisingus ir išsamius duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Šios įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti atstovai pagal Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus, todėl jis buvo tinkamai įgaliotas ir turėjo prievolę deklaruoti teisingą faktinę jo vaikų gyvenamąją vietą, nes nuo 2017 m. liepos 21 d. vaikai faktiškai dažniausiai gyvena Vytenio g. 45. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate. Jeigu pateiktame dokumente yra nurodyta data, iki kurios leista gyventi nurodytoje patalpoje ar pastate, arba jeigu savininkas (bendraturčiai) nurodė tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje, deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos. Jis atsakovui pateikė sutartį dėl vaikų apgyvendinimo Vytenio g, 45, Vilniuje, iki 2018 sausio 11 d. Jis privalėjo nurodyti teisingą vaikų faktinę gyvenamąją vietą Vytenio g. 45, nes šio įstatymo 18 straipsnis nustato, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką ar pateikę melagingus deklaravimo duomenis, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis išdėstytu, prašo Komisijos panaikinti atsakovo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendinių Nr. A6-3046/17 (3.3.2.11-S7) ir įpareigoti priimti ir įregistruoti pareiškėjo vaikų D. M. ir Ž. M. deklaracijas su jose nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu Vytenio g. 45, Vilnius (b. l. 34).
Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu dėl Naujamiesčio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. A6-3046/17(3.3.2.11-S7) „Dėl gyvenamosios vietos deklaracijų“ duomenimis, pareiškėjo R. M. skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 47-49).
Šios kategorijos bylose būtina nustatyti, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, reikiamu metu nepanaudojo tėvų valdžios arba ją panaudojo priešingai vaiko interesams.
Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. byloje Nr. ATP-305-487/2017 pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas J. L. surašytas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pagal ANK 614 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Taigi, ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo objektas yra nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimas. Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Šiuo teismui perduotos J. L. administracinio nusižengimo bylos atveju nepilnametis vaikas – U. L., gimusi 2007 m. lapkričio 24 d., nėra pripažinta nukentėjusiąja, t. y. nėra įrašo pripažinti nukentėjusiąja administracinio nusižengimo protokole. Taip pat nėra atskiro Institucijos nutarimo pripažinti ją nukentėjusiąja. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie nepilnametei U. L. padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Teismas pasisako, kad administracinio nusižengimo byloje nepilnamečiai vaikai D. M. ir Ž. M. nebuvo pripažinti nukentėjusiais. Teismas, ištyręs bylos duomenis, nenustatė, kad byloje yra duomenų apie nepilnamečiams padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Protokolo duomenimis, R. M. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria jis įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės J. B. – M. ir nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M., nes iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. neišsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko nepilnamečiai vaikai kartu su motina buvo priversti gyventi BĮ Vilniaus miesto krizių centre, Vytenio g. 45, Vilniuje
Bylos duomenimis, J. B. – M. su nepilnamečiais vaikais D. M. ir Ž. M. Vilniaus miesto krizių centre apsigyveno nuo 2017 m. liepos 20 d., t. y. iki minimos nutarties. R. M. paaiškino, kad priėmus minimą nutartį, jis nežinojo, kokiu adresu turi gyventi, jis nebuvo įpareigotas išsikelti, nutartis buvo neįsiteisėjusi.
Teismas, nevertindamas R. M. paaiškinimų pagrįstumo, pasisako, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, jame numatytos ir priverstinio vykdymo priemonės, atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog R. M. skundė teismo nutartį, aiškino ją sau naudinga prasme – neva, nebuvo nustatyta jo pareiga išsikelti iš buvo, nepagrįstai plečiamai išaiškinta kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaikų interesams. Bylos duomenimis, antstolė vykdė teismo nutartį, kreipėsi į teismą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo (b. l. 58). Teismas pasisako, kad veika, nurodyta protokole, užtraukė įstatyme numatytas pasekmes, dvigubas baudimas neturi pagrindo. Pažeidimas tyrimo metu konstatuotas abstrakčiai, nepilnamečiams padaryta žala nenustatyta.
Protokolo duomenimis, R. M. tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau nevėliau nei 2017 m. rugpjūčio 17 d., pakeitė šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), spyną, dėl ko J. B. – M. 2017 m. rugpjūčio 17 d. negalėjo patekti į minėtą butą, kad pasiimtų vaikams reikalingų naujiems mokslo metams asmeninių daiktų.
Teismas pasisako, kad tikslas - pasiimti vaikams reikalingų naujiems mokslo metams asmeninių daiktų protokole įrašytas nesant tokių duomenų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje.
Iš J. B.- M. 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymo (b. l. 13) matyti, kad ji 2017 m. rugpjūčio 17 d. negalėjo patekti į butą, nes pakeista spyna, prašė užtikrinti, kad vaikai galėtų saugiai gyventi savo namuose ir naudotis savo asmeniniais daiktais.
Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. M. nurodytu metu pakeitė durų spyną – vaizdo įraše (b. l. 131-132) matyti, kaip J. B.- M. vienu iš savo raktų iš raktų ryšulio atrakina spyną, kitos spynos atrakinti jai nepavyksta (į policiją nebuvo kreiptasi (b. l. 130), spynos apgadinimai neužfiksuoti, neaišku, kokiu raktu buvo mėginama rakinti). Teismas pasisako, kad veiksmas - galimas spynos pakeitimas - bylos duomenimis nepatvirtintas, taip pat plečiamai traktuotas kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaikų interesams, nors žalos nepilnamečiams nenustatyta (analogiška veika 2017 m. spalio 20 d. nutarime kvalifikuota pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį – duomenys iš bylos Nr. II-514-369/2017).
Protokolo duomenimis, R. M. 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijai melagingus duomenis apie nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą į Norvegiją, nors vaikai kartu su motina nuo 2017 m. liepos 20 d. laikinai buvo apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centre, Vytenio g. 45, Vilniuje, išdeklaravo juos iš šeimos buto (duomenys neskelbtini). Taip pat jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Naujamiesčio seniūnijai savo nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. deklaracijas, nurodydamas vaikų nuolatinę gyvenamą vietą Vytenio g. 45, Vilniuje, o savo (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad atsakomybę už melagingų deklaravimo duomenų pateikimą numato ANK 530 straipsnis, už šią veiką R. M. jau buvo nubaustas ( b. l. 66). Teismas neįžvelgia pagrindo dvigubam baudimui, pasisako, kad vien deklaravimu žala nepilnamečiams nebuvo padaryta.
Iš bylos nagrinėjimo metu gautų duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių R. M. ir J. B.-M. kyla vis daugiau ginčų, kurie nesprendžiami taikiai, o kylantys konfliktai perkeliami valstybės institucijoms. Teismas pasisako, kad administracinė atsakomybė yra tik viena iš atsakomybės rūšių, o jai taikyti būtinos įstatyme numatytos sąlygos, kurių, ištyrus bylos duomenis, nenustatyta. Nesant pažeidimo sudėties, byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. M. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.