Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. O. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, L. O. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, juos atidirbant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir paskiriant pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. O. nuteistas už tai, kad būdamas sveikas ir darbingas, nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2010 m. vasario 2 d. ir nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką pagal 2003 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymą, kuriuo iš jo priteista išlaikyti sūnų L. O., gim. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, mokant kas mėnesį po 200 Lt, bet pagal teismo sprendimą lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, dėl to iki 2012 m. gegužės 1 d. susidarė 12438,75 Lt skola E. V. bei 9147,50 Lt skola Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. O. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 164 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau yra teistas keturis kartus, iš jų vieną kartą – ir už analogišką nusikalstamą veiką (60, 65–67, 68–69, 71–72 b. l.), nusikalto neišnykus teistumui, jam diagnozuotas priklausomybės sindromas alkoholiui (75 b. l.), taip pat atsižvelgė ir į tai, kad L. O. administracine tvarka nebaustas (59 b. l.), yra vedęs, augina mažametį vaiką (55, 56, 58 b. l.), dirba (51, 52–54 b. l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (41–42, 45–46, 113–117 b. l.) ir nuoširdžiai gailėjosi, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. O. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, pažymėjo, kad jis iki nuosprendžio priėmimo atlygino E. V. nusikaltimu padarytą žalą. Šią aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas tarpfilialinis kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad L. O. į antstolės sąskaitą kaip skolą pervedė 11983,75 Lt (127 b. l.).

Padarytos žalos atlyginimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, priklausomai nuo bylos aplinkybių gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dalinį padarytos žalos atlyginimą. Tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiems (civiliniams ieškovams) tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-241/2011).

Nors nuteistasis L. O. skolos Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neatlygino, tačiau atlygino didžiąją dalį skolos E. V. (iš 12438,75 Lt liko neatlyginta 500 Lt). Todėl, esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą aplinkybę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, L. O. už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius dar vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas.

Esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53/2012).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo L. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei, kaip to reikalauja Baudžiamasis įstatymas, pagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat pagrįstai paskyrė nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas. Tenkinti apelianto skundą ir naikinti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemonę bei pareigas, nėra pagrindo.

Kartu kolegija pažymi, kad, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo L. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą.

L. O. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, paskirtą bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.