Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-24 · Civilinė byla Nr. e2-22441-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
e2-22441-545/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-22441-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16617-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 343,16 Eur skolos, 495,85 Eur mokėjimo palūkanas, 62,49 Eur delspinigius, 89,25 Eur palūkanų delspinigius, sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį 06-016490-EG – 15 % nuo pagrindinės skolos sumos (343,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidas

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (registruotu laišku, įteikta pasirašytinai). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009-05-21 ieškovas UAB „Gelvora“ ir pradinis kreditorius sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2009-12-02 pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl skolos priteisimo.

Pradinis kreditorius AB bankas Hansabankas (dabar AB Swedbank) ir atsakovas 2006-03-22 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-016490-EG, (toliau – Sutartis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Papildyta 2008-03-28 Sutartimi (Ego kortelės su kredito limitu sutartis), atsakovui buvo suteiktas 1400,00 Lt (405,47 Eur) kredito limitas, grąžinimo terminas 24 mėn., mėnesio įmoka 70 Lt (20,27 Eur), metinė mokėjimo palūkanų norma 15 proc., delspinigių norma 0,1 proc. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pirminio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį, pradinis kreditorius, 2009-10-27 pranešimu Dėl skolos AB Swedbank įspėjo atsakovą, kad jam nesumokėjus visos įsiskolinimo sumos – 1,184,87 Lt (343,16 Eur) skolos, 7,87 Lt (2,27 Eur) mokėjimo palkanų ir 2,48 Lt (0,72 Eur) delspinigių, pagal Sutartį iki 2009-11-14, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovas nesumokėjo, todėl pirminis kreditorius nutraukė Sutartį ir perleido reikalavimo teisę ieškovui.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 343,16 Eur dydžio skolą ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų.

Vadovaujantis vartojimo kredito Nr. 06-016490-EG, papildytos 2008-03-28, sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punktu ir papildytos sutarties specialiosiomis sąlygomis už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas, po reikalavimo teisės į atsakovo skolą įgijimo, prašo priteisti 493,58 Eur mokėjimo palūkananų sumą už laikotarpį nuo 2009-11-26 iki 2019-05-10, t. y. beveik už 10 metų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė į atsakovo skolą perleista 2009-05-21, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad skola perleista vėlesniu laikotarpiu. Ieškovo pasyvumas – nesikreipimas į teismą beveik 10 metų yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principų turiniu. Ieškovas privalo operatyviai ginti savo pažeistas teises, ieškovo vengimas operatvyviai ginti savo teises sudaro prielaidą manyti, kad konkrečiai šiuo atveju pats ieškovas nėra suinteresuotas tinkamu ir greitu atsakovo prievolių, pagal įgytą reikalavmo teisę, įvykdymų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesikreipė į teismą beveik 10 metų, kas yra bendras ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.) ieškovo reikalavimas dėl 493,58 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2009-11-26 iki 2019-05-10 negali būti tenkintinas visa apimtimi, todėl yra mažintinas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mokėjimo palūkanų skaičiavimo terminas mažintinas iki 2 metų laikotarpio, t. y. mokėjimo palūkanos skaičiuotinos nuo 2009-11-26 iki 2011-11-26. Ieškovui iš atsakovo priteistina 102,95 Eur (24 mėn. (730 d.) * 343,16 Eur * 15%) mokėjimo palūkanų už laikotarpį 2009-11-26 iki 2011-11-26.

Dėl 15 proc. mokėjimo palūkanų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Papildytos 2008-03-28 Sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punktu ir papildytos Sutarties specialiosiomis sąlygomis pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 15 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo suteikto vartojimo kredito sumos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 343,16 Eur skolą (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 15 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (skolos) 343,16 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė dėl 0,1 proc. netesybų dydžio, taikomų atsakovui už netinkamą Sutartinių prievolių vykdymą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 61,77 Eur delspinigių sumą ir 89,25 Eur palūkanų delspinigių sumą (už 180 d.) skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2018-11-11 iki 2019-05-10. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 41 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Nagrinėjamu atvejus Sutartis buvo sudaryta 2006-03-22, todėl skaičiuojant delspinigius netaikytinos VKĮ 11 straispnio 8 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų delspinigių už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas iš dalies – delsinigiai skaičiuotini už mokėjimo palūkanas proporcingai mažintini, skaičuojant juos nuo priteistos mokėjimo palūkanų 102,95 Eur sumos. Iškovui iš atsakovo iš viso priteistina 80,30 Eur delspinigių (61,77 Eur + (102,95 Eur * 180 d. * 0,1 %)), (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 526,41 Eur (343,16 Eur + 102,95 Eur + 80,30 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-03) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 78 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 17,00 Eur (22,00 Eur * 78 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 343,16 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris Eur 16 ct) skolos, 102,95 Eur (vieną šimtą du Eur 95 ct) mokėjimo palūkanas, 80,30 Eur (aštuoniasdešimt Eur 30 ct) delspinigius, 15,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 343,16 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 526,41 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-03) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 17,00 Eur (septyniolika Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Gelvora”, į. k. 125164834, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė