Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi manė, jog visas mirusiam sutuoktiniui priklausęs turtas pereina jai ir dėl palikimo priėmimo į notarą kreiptis nereikia. Nors pareiškėja nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau butą pradėjo faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi bute, naudojosi mirusiajam priklausančia buto dalimi, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo mokesčius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja, gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjai santuokos metu, 1992 m. gruodžio 14 d. įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl butas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

2021 m. balandžio 1 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjo palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėja ir jos sūnūs nesikreipė į notarą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja pradėjo jį faktiškai valdyti.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, yra pirmos eilės jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjai butą, (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėja po palikėjo mirties toliau gyveno bute, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus (šią aplinkybę patvirtina 383-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2021 m. kovo 4 d. „Sudervėlė“ pažyma Nr. 82, paslaugų, skirtų butui, užsakymus patvirtinantys dokumentai), turtu naudojosi kaip savo, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ji priėmė palikimą po V. Š. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po V. Š. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po pareiškėjos sutuoktinio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.