Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-236-485/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-11-19
Bylos Nr.: 1-236-485/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-65-1-01583-2011-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Remeika
Kaltinamasis: G. V.
Advokatai: Valdas Venckūnas

Kategorijos

1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)

Baudž. byla Nr.1-236-485/2015

Teisminio proceso Nr.1-65- 1-01583-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.7.2.; (S) 1.2.18.10.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Turauskiui, Jolantai Dedelienei, kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas - aukštasis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-10-13 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 206 str. 2 d. – 20 MGL., t. y. 2600 Lt bauda, 2012-10-10 bauda išieškota,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str.

2 d., 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. laikotarpiu nuo 2007-03-07 iki 2008-10-13, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX-1889 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, iššvaistė Bendrovei priklausantį didelės vertės svetimą turtą – ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje užpildė 2008-06-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42000 Lt sumos išmokėjimo ir 2008-07-18 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 138200 Lt sumos išmokėjimo Rusijos bendrovei OOO “(duomenys neskelbtini)“, šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė kaip įmonės direktorius ir kasininkas, pateikė juos pasirašymui įmonės vyr. buhalterei J. V., ir šių dokumentų pagrindu, nesant kasos išlaidų orderiuose įrašyto pil. A. N. J. parašo kaip asmens, gavusio pinigines lėšas, per 2008 m. birželio mėnesį įmonei užpajamavus 60 200 litų pajamų, 2008-06-25 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš bendrovės kasos paėmė 42000 litų, per 2008 m. liepos mėnesį įmonei užpajamavus 152 000 litų pajamų, 2008-07-18 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš bendrovės kasos paėmė 138 200 litų, t. y. per du kartus iš Bendrovės kasos paėmė 180 200 Lt, pateikdamas kasos išlaidų orderius įtraukimui į buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei J. V., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukė juos į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduojant pinigų išmokėjimą, nors pateikti kasos išlaidų orderiai nepagrindžia juose nurodytų ūkinių operacijų turinio, nes Rusijos bendrovė pavadinimu OOO “(duomenys neskelbtini)“ ir pilietis A. N. J. neegzistuoja. Tokiu būdu G. V. išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 180 200 Lt turtinę žalą, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2007-03-07 iki 2008-10-13, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose ir pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX-1889 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2007-03-07 iki 2008-10-13 pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdamas ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad ”Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.”, bei 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto nuostatas, kur nurodyta kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti...“, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO “(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, 2008-06-25 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai melagingus duomenis apie 42 000 litų sumos „už statybos darbus pagal sutartį“ išmokėjimą OOO “(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai pil. A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini), kurio parašo, patvirtinančio pinigų gavimo faktą kasos išlaidų orderyje nėra, bei 2008-07-18 kasos išlaidų orderyje Nr.191 įrašė žinomai melagingus duomenis apie 138 200 litų sumos „už statybos darbus pagal sutartį“ išmokėjimą OOO “(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai pil. A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini), kurio parašo, patvirtinančio pinigų gavimo faktą kasos išlaidų orderyje nėra, šiuos dokumentus pavedė vyr. buhalterei J. V., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2007-03-07 iki 2008-10-13 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės, finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi subrangos sutartį, statė namą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pats kaip direktorius organizavo darbus. Patys darbų atlikimui buvo sudarę sutartį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės atstovas buvo A. J.. Kokiu būdu šį asmenį susirado, kaltinamasis nebepamena. Sutartis su šia bendrove turėjo būti sudaryta raštu, nes taip visada būdavo. Kai buvo iškelta bankroto byla, visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, o kur jie vėliau atsidūrė, jis nežino. Šią sutartį pasirašė ar ofise, ar statybų objekte, dabar nebepamena. A. J. jam pateikė savo pasą, nes byloje yra to asmens paso numeris. Derybas su A. J. kaltinamasis vedė pats statybos objekte, rodė darbus, kuriuos reikia atlikti, A. J. teikė pasiūlymus už kokią sumą tuos darbus atliks. Taip pat jis pageidavo už atliktus darbus pinigus gauti grynais. Šios bendrovės darbuotojai atliko mūro darbus, betonavimo, stogo montavimo, fasado apdailos darbus. Darbų kaina kaltinamajam tiko. Ar buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, kaltinamasis nebepamena. Realiai iš tos bendrovės dirbo apie 10 – 12 žmonių, juos atvežė, kai reikėdavo, pasikalbėdavo. Jie dirbo apie metus laiko, tačiau darbuotojai keisdavosi. Už tuos darbus buvo apmokėta grynais pinigais. Namas pilnai pastatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas pretenzijų neturi. Pinigai, kurių išvaistymu jis yra kaltinamas, buvo panaudoti statybos darbams. Priešingu atveju, tie darbai nebūtų atlikti. Kaltinamojo manymu, jis bendrovei jokios žalos nepadarė. Tokiu būdu jis dėl pinigų iššvaistymo savo kaltės nepripažįsta.

Dėl kaltinimo, numatyto LR BK 222 str. 1 d. kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad iš byloje esančios medžiagos supranta, kad padarė nusikaltimą. Taip greičiausiai atsitiko iš nežinojimo, jis turėjo mažai patirties, per mažai įdėjo pastangų, kad atlikti šį darbą. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau tyčios kažką apgauti neturėjo. Tokiu būdu jis buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai.

Specialistė E. D. paaiškino, kad ji dirba FNTT prie LR VRM Kauno valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiąja specialiste. Atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, surašė specialisto išvadą ir ją tvirtina. Buvo surašytos dvi specialisto išvados. Viena buvo surašyta 2012 m. pagal 2011-10-24 užduotį. Kadangi surašius specialisto išvadą buvo pateikti ne visi dokumentai, todėl 2012-11-14 buvo pateikta dar viena užduotis atlikti tyrimą pagal papildomai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, buvo pateikti papildomi klausimai. Pirmoji išvada buvo palyginta su papildomai pateiktais dokumentais ir surašyta antra specialisto išvada. Ji ją tvirtina. Taip pat paaiškino, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog 2008-07-18 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad išmokamas suma 138 200 Lt, pinigus gavo OOO „(duomenys neskelbtini)“, pagrindas – už statybos darbus pagal sutartį, pasirašė įmonės vadovas G. V., vyriausias finansininkas – buhalteris J. V., atliktas įrašas, kad „gavau 138 200 Lt“ , nurodytas gavėjas A. N. J., nurodytas paso numeris, taip pat, kad išdavė kasininkas G. V., gavėjo parašo nėra. Kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-06-25 taip pat išmokėti 42 000 Lt, nurodyta, kad pinigus gavo OOO „(duomenys neskelbtini)“ už statybos darbus pagal sutartį, pasirašė įmonės vadovas G. V., vyriausias finansininkas J. V., nurodytas gavėjas A. N. J., paso numeris, taip pat, kad už kasininką pasirašė G. V.. Šios aplinkybės yra nustatytos iš pateiktų dokumentų Įvykus ūkinei operacijai surašomas dokumentas ir jei buvo atlikti įrašai kasos išlaidų orderyje, tai ir turėjo būti nurodyta, kokiu pagrindu išmokami tie pinigai. Toks dokumentas nebuvo pateiktas. Su tokia įmone sudaryta sutartis taip pat nebuvo pateikta. Kai buvo atliekamas papildomas tyrimas, tai iš Rusijos Federacijos Smolensko srities Federalinės mokesčių inspekcijos tarnybos buvo gautas atsakymas, kad jie neturi duomenų apie organizaciją OOO „(duomenys neskelbtini)“, t. y. patvirtino, kad tokios įmonės jie neaptiko. Taip pat buvo duotas užklausimas ir dėl A. N. J., tačiau nepakako duomenų ir toks asmuo taip pat nebuvo nustatytas. Taip pat paaiškino, kad 2007 m. birželio mėn. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė jau anksčiau minėtą objektą. Ar tas gyvenamasis namas buvo pastatytas, jie netyrė.

Liudytojas H. V. paaiškino, kad jis buvo kaltinamojo G. V. pavaduotoju statybos reikalams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis vykdė techninę priežiūrą ir dalyvavo tose statybose. (duomenys neskelbtini) buvo statomas daugiabutis namas. Šį objektą liudytojas lankydavo kartą ar du per savaitę. Jis prižiūrėjo darbų kokybę, priimdavo darbų atlikimo aktus, kontroliavo, ar atlikti darbai. Tvirtina, kad tame objekte rasdavo rusakalbių darbininkų, jie dirbo brigadose. Kol jis dirbo tame objekte, tol ten buvo ir rusakalbiai darbininkai. Jų buvo apie 5-6 ir liudytojas pastoviai matė tuos pačius asmenis. Liudytojas tame objekte dirbo apie puse metų. Ar šiuo metu minėtas pastatas pastatyta, liudytojas nežino.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad kur jis dirbo 2007-2008 m. pasakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, jis ten dirbo mūrininku, (duomenys neskelbtini) statė daugiabutį namą. Iš pradžių jie liejo pamatus, tačiau juos užpylė, pamatai ir viena siena nugriuvo. Tada liudytojas darbą baigė. Tuo metu jis buvo išdirbęs apie vieną mėnesį. Vėliau grįžus mūrijo to namo antro aukšto sieną. Tai truko gal savaitę laiko. Jo darbo metu jokių rusakalbių darbininkų jis nebuvo sutikęs. H. V. pavardė jam nieko nesako. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo G. V., jis pats asmeniškai vykdė darbų priežiūrą. Liudytojas iki darbų pabaigos tame objekte nedirbo. Taip pat paaiškino, kad dabar tas pastatas pastatyta, tai matė pravažiuodamas pro šalį

Liudytojas A. J. paaiškino, kad 2007-2008 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, o buvo įformintas kaip plataus profilio statybininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybomis, (duomenys neskelbtini) statė daugiabutį gyvenamąjį namą. Liudytojas su kitais darbininkais liejo šio namo pamatus. Vėliau juos užliejo, pamatai ir dvi sienos išvirto. Tada jie susibarė su G. V. ir iš darbo išėjo. Vėliau grįžo ir mūrijo šio namo antro ar trečio aukšto sienas. Liudytojas prie šio namo su pertraukomis dirbo apie tris mėnesius. Jo darbo metu jokių rusakalbių darbininkų nėra matęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo G. V.. H. V. jam nėra žinoma. Buvo sutarta, kad bus mokama už kvadratus. Kai paprašydavo sumokėti už atliktą darbą, kaltinamasis visada atsiskaitydavo.

Iš 2012 m. vasario 21 d. Nr.5-2/20 specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų matyti, kad:

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus nustatyta, kad 2008 m. birželio 25d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas pinigų išmokėjimas OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 42 000 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį, tačiau sutarties nei data nei numeris neįrašyti. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau asmens parašo nėra. Sudarytoje 2008-06-30 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V., jis taip pat pasirašė ir už kasininką, vyr. finansininkė - J. V.. Taip pat 2008 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas dar vienas pinigų išmokėjimas OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 138 200 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau asmens parašo nėra. Sudarytoje 2008-07-31 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V., jis taip pat pasirašė ir už kasininką, vyr. finansininkė - J. V.. Tyrimui nepateikti jokie dokumentai (sutartis, sąskaita faktūra, darbų atlikimo aktas) susiję su Rusijos bendrove “(duomenys neskelbtini)“.

2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktas nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti...“ Iš to seka, kad atlikti įrašai kasos ataskaitose ir minėtuose KIO Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesant gavėjo parašo ar dokumento patvirtinančio šių piniginių lėšų išmokėjimą OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 180 200 (42000+138200) Lt laikoma, kad piniginės lėšos iš kasos nebuvo išmokėtos, nenustatyta, kur buvo panaudotos.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574) 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodo, kad ”Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.” Jokių dokumentų įrodančių ūkinius finansinius ryšius, už ką turėjo būti išmokėti 180 200 Lt, tyrimui nepateikė.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. ( 2007-12-19 nutarimo Nr.1360 redakcija) nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. V. turėjo užtikrinti bendrovės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus.

Jokių dokumentų įrodančių ūkinius finansinius ryšius, už ką turėjo būti išmokėti 180 200 Lt, tyrimui nepateikė. Nustatyta, kad atlikti įrašai kasos ataskaitose ir 2008 m. birželio 25d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas pinigų išmokėjimas OOO“(duomenys neskelbtini)“ sumoje 42 000 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau asmens, kad pinigines lėšas gavo, parašo nėra. Sudarytoje 2008-06-30 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Taip pat 2008 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas dar vienas pinigų išmokėjimas OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 138 200 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį, tačiau KIO nėra įrašyto sutarties numerio nei datos. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau, kad pinigines lėšas gavo asmens parašo nėra. Sudarytoje 2008-07-31 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Atlikti įrašai kasos ataskaitose ir 2008-06-25 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-18 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) nesant gavėjo parašo ar dokumento patvirtinančio šių piniginių lėšų išmokėjimą OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 180 200 (42000+138200) Lt laikoma, kad piniginės lėšos iš kasos nebuvo išmokėtos, nenustatyta, kur buvo panaudotos

Iš pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrovės ūkinės, finansinės veiklos, būklės rezultatų, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą, nes bendrovė nesivadovavo LR BAĮ ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimais. (t. 3, b. l. 10-104)

Iš 2013 m. balandžio 30 d. Nr.5-2/83 specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų matyti, kad įvertinus papildomai tyrimui pateiktus laikotarpio 2007-01-01 – 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tai Didžioji knyga, 2007 m. finansinės atskaitomybės rinkinys, materialinių vertybių ataskaitos (atsargų apyvartos žiniaraščiai, materialiai atsakingo asmens ataskaitos, materialinių vertybių nurašymo aktai, materialinių vertybių inventorizacijos aprašai), atsiskaitymai su tiekėjais (atsiskaitymų žiniaraštis, pirkimo dokumentai - PVM sąskaitos faktūros), avanso apyskaitos (atsiskaitymų žiniaraščiai, prekių pirkimo dokumentai) nustatyta, kad: nekeičia 2012-02-21 specialisto išvados Nr.5-2/20, atsakant į 2 ir 3 klausimus:

2.“Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo komercinių santykių su Rusijos bendrove OOO“(duomenys neskelbtini)“? Ar buvo sudarytos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos bendrovės OOO“(duomenys neskelbtini)“ Jeigu taip, tai kokios sutartys ir kokiu pagrindu?“

3.„Kokiu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2008-06-25 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-18 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įforminti pinigų išmokėjimai Rusijos bendrovei OOO “(duomenys neskelbtini)“ bendroje sumoje 180200 Lt? Ar minėti buhalteriniai įrašai atitinka galiojančius teisės aktus? Jeigu ne, tai kas už tai atsakingas ir kokie teisės aktai pažeisti?“

Įvertinus tyrimui papildomai pateiktą informaciją iš Rusijos federacijos, tarnyba informavo, jog regioninio lygio informacijos šaltiniuose nėra duomenų apie organizaciją pavadinimu OOO „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat neturi galimybės pateikti informacijos apie asmenį (A. N. J.) su nepilnais duomenimis (vardas, pavardė, tėvavardis, gimimo data). Nustatyta, kad atlikti įrašai kasos ataskaitose pagal 2008-06-25 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-18 KIO Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nesant gavėjo parašo ar dokumento patvirtinančio šių piniginių lėšų išmokėjimą OOO“(duomenys neskelbtini)“ sumoje 180 200 (42 000+138 200) Lt laikoma, kad piniginės lėšos iš kasos nebuvo išmokėtos, nenustatyta, kur buvo panaudotos.

2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktas nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti...“ Iš to seka, kad atlikti įrašai kasos ataskaitose ir minėtuose KIO Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesant gavėjo parašo ar dokumento patvirtinančio šių piniginių lėšų išmokėjimą OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 180 200 (42 000+138 200) Lt laikoma, kad piniginės lėšos iš kasos nebuvo išmokėtos, nenustatyta, kur buvo panaudotos.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574) 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodo, kad ”Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. ”Jokių dokumentų įrodančių ūkinius finansinius ryšius, už ką turėjo būti išmokėti 180 200 Lt, tyrimui nepateikė.

2012-02-21 specialisto išvada Nr.5-2/20 atsakant į 5 klausimą “Ar iš pateiktų dokumentų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą? Jei ne, tai dėl kokių priežasčių (pažeidimų)? iš dalies keičiasi ir išdėstoma taip:

Įvertinus papildomai tyrimui pateiktus laikotarpio 2007-03-08 – 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės ūkinės, finansinės veiklos, būklės rezultatų, įvertinti jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą, nes bendrovė nesivadovavo LR BAĮ ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimais:

- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d. nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodo, kad ”Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.” Jokių dokumentų įrodančių ūkinius finansinius ryšius, už ką turėjo būti išmokėti 180200 Lt, tyrimui nepateikė.

- 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktas nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti...“ Iš to seka, kad atlikti įrašai kasos ataskaitose ir minėtuose KIO Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesant gavėjo parašo ar dokumento patvirtinančio šių piniginių lėšų išmokėjimą OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 180 200 (42 000+138 200) Lt laikoma, kad piniginės lėšos iš kasos nebuvo išmokėtos, nenustatyta, kur buvo panaudotos. Jokių dokumentų įrodančių ūkinius finansinius ryšius, už ką turėjo būti išmokėti 180 200 Lt, tyrimui nepateikė. Nustatyta, kad atlikti įrašai kasos ataskaitose ir 2008 m. birželio 25d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas pinigų išmokėjimas OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 42 000 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau asmens, kad pinigines lėšas gavo parašo nėra. Sudarytoje 2008-06-30 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Taip pat 2008 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr.191 buvo įformintas dar vienas pinigų išmokėjimas OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 138 200 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį, tačiau KIO nėra įrašyto sutarties numerio nei datos. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr.(duomenys neskelbtini)), tačiau, kad pinigines lėšas gavo asmens parašo nėra. Sudarytoje 2008-07-31 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Atlikti įrašai kasos ataskaitose ir 2008-06-25 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-18 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) nesant gavėjo parašo ar dokumento patvirtinančio šių piniginių lėšų išmokėjimą OOO “(duomenys neskelbtini)“ sumoje 180 200 (42 000+138 200) Lt laikoma, kad piniginės lėšos iš kasos nebuvo išmokėtos, nenustatyta, kur buvo panaudotos ( priedas). (t. 3, b. l. 114-191).

3. Iš 2014-01-21 UAB „NT investicijų valdybas“ atsakymo el. paštu į 2013-12-31 raštą Nr. 20-65-3-S-63 matyti, kad jame pažymėta, jog jų dukterinė įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokio statybų objekto adresu (duomenys neskelbtini), neturi ir jokio statybos veiklos nevykdė (t. 2, b. l. 36).

4. Iš 2011-10-25 teisinės pagalbos prašymo matyti, kad buvo surašytas ir išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į Rusijos Federacijos institucijas, tikslu nustatyti ar Rusijos Federacijoje registruota įmonė OOO “(duomenys neskelbtini)“, ar ši įmonė turėjo komercinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar įmonėje dirbo asmuo A. N. J. (t. 2, b. l. 111-119)

5. Iš 2012-07-11, 2012-07-27, 2012-08-28 Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų atsakymų į Teisinės pagalbos prašymą matyti, kad Smolensko srities federalinė mokesčių tarnyba informuoja, kad regioninio lygio informacijos šaltiniuose nėra duomenų apie organizacija pavadinimu OOO “(duomenys neskelbtini).

Federalinės migracijos tarnybos informacinis-telekomunikacijos aprūpinimo centras informuoja, kad neturi galimybės pateikti informacijos apie asmenį A. N. J. su nepilnais duomenimis.

Federalinė migracijos tarnyba Smolensko srities federacijos migracijos tarnybos valdyba informuoja, kad A. N. J. užsienio pasu Rusijos Smolensko srities FMTV ne dokumentuotas (t. 2, b. l. 120-149).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d.

Pagal LR BK 184 str. 2 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Teismų praktikoje laikoma, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą neteisėtai perduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

Kaip jau minėta, kaltinamasis G. V. aiškina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų atlikimui jis sudarė sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama pil. A. J.. Su juo buvo sutarta, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma grynais pinigais. Kaltinamojo aiškinimu, minėta bendrovė sutartus statybos darbus atliko ir jam inkriminuoti iššvaistyti 180 200 Lt buvo sumokėti būtent šiai bendrovei už atliktus darbus.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaip jau anksčiau minėta, nei tokia bendrovė, nei pil. A. J., nei sutartis dėl darbų atlikimo rasti nebuvo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas H. V. aiškina, kad jis buvo kaltinamojo G. V. pavaduotoju statybos reikalams. Jo darbo metu tame objekte dirbo ir rusakalbiai darbininkai, jie atliko statybos darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Tokius minėto liudytojo aiškinimus paneigia liudytojų R. V. ir A. J. paaiškinimai, kurie nurodė, kad minėto liudytojo H. V. jie iš viso nepažįsta, nėra jo matę, visus statybos reikalus tvarkė kaltinamasis G. V.. Atsižvelgiant į tai, liudytojo H. V. parodymai vertintini kritiškai. Tai, kad anksčiau minėti kaltinamojo aiškinimai neatitinka tikrovės, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš 2012-07-11, 2012-07-27, 2012-08-28 Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų atsakymų į Teisinės pagalbos prašymą matyti, kad Smolensko srities federalinė mokesčių tarnyba informuoja, kad regioninio lygio informacijos šaltiniuose nėra duomenų apie organizacija pavadinimu OOO “(duomenys neskelbtini).

Federalinės migracijos tarnybos informacinis-telekomunikacijos aprūpinimo centras informuoja, kad neturi galimybės pateikti informacijos apie asmenį A. N. J. su nepilnais duomenimis.

Federalinė migracijos tarnyba Smolensko srities federacijos migracijos tarnybos valdyba informuoja, kad A. N. J. užsienio pasu Rusijos Smolensko srities FMTV ne dokumentuotas (t. 2, b. l. 120-149).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų ( arba pateikti suklastoti ), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas ( kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012 ). Taip pat šis teismas yra nurodęs, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija ( kasacinės nutartys Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012 ).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nėra nustatyta ir pats kaltinamasis G. V. neįrodė, kur konkrečiai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 180 200 Lt.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. V. savo užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, viso 180 200 Lt ir dėl to padarė bendrovei tokio paties dydžio didelę turtinę žalą. Visais atvejais žala yra didelė, kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą. Gi 180 200 Lt viršija 250 MGL dydžio sumą.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu teismas laiko, kad kaltinamojo G. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d. yra pilnai įrodyta ir ji kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju aktuali tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. V. laikotarpyje nuo 2007-03-07 iki 2008-10-13 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kaltinamasis neneigia, kad buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats. Supranta padaręs nusikaltimą. Jo aiškinimu, taip atsitiko iš nežinojimo, jis turėjo mažai patirties, per mažai įdėjo pastangų, kad atlikti šį darbą. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau aiškina, kad tyčios kažką apgauti jis neturėjo. Tokiu būdu jis buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai. Todėl savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažįsta tik iš dalies.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip jo gynybinę poziciją, nes byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina priešingai. Kaip matyti iš jau minėtų 2012-02-21 specialisto išvados Nr. 5-2/20 ir 2013-04-30 specialisto išvados Nr. 5-2/83, jose konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus nustatyta, jog 2008 m. birželio 25d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas pinigų išmokėjimas OOO“(duomenys neskelbtini)“ sumoje 42 000 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį, tačiau sutarties nei data nei numeris neįrašyti. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau asmens parašo nėra. Sudarytoje 2008-06-30 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V., jis taip pat pasirašė ir už kasininką, vyr. finansininkė - J. V.. Taip pat 2008 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas dar vienas pinigų išmokėjimas OOO“(duomenys neskelbtini)“ sumoje 138 200 Lt, nurodant už statybos darbus pagal sutartį. Tyrimui sutartis nepateikta. Kasos išlaidų orderyje įrašyti asmens gavėjo duomenys (A. N. J., paso Nr.(duomenys neskelbtini)), tačiau asmens parašo nėra. Sudarytoje 2008-07-31 kasos ataskaitoje, KIO Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į apyvartą. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V., jis taip pat pasirašė ir už kasininką, vyr. finansininkė - J. V.. Tyrimui nepateikti jokie dokumentai (sutartis, sąskaita faktūra, darbų atlikimo aktas) susiję su Rusijos bendrove “(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus tyrimui papildomai pateiktą informaciją iš Rusijos federacijos, tarnyba informavo, jog regioninio lygio informacijos šaltiniuose nėra duomenų apie organizaciją pavadinimu OOO „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat neturi galimybės pateikti informacijos apie asmenį (A. N. J.) su nepilnais duomenimis (vardas, pavardė, tėvavardis, gimimo data). Iš viso to darytina išvada, kad kaltinamasis G. V., žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)‘ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, jau anksčiau minėtuose kasos išlaidų orderiuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie 42 000 Lt ir 138 200 Lt sumų „už statybos darbus pagal sutartį“ išmokėjimą OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai pil. A. N. J..

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuo atveju specialisto išvados patvirtina, kad ši aplinkybė nustatyta. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad būtent kaltinamasis G. V. yra atsakingas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. yra pilnai įrodyta ir jo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d. ).

Kaltinamasis G. V. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, į psichoneurologinę, priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas ( t. 6, b. l. 13-18 ), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ( LR BK 222 str. 1 d. ) ir vieną sunkų nusikaltimą ( LR BK 184 str. 2 d. ).

Svarbu pažymėti tai, kad kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 184 str. 2 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki septynerių metų.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K- 91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, jo taikymas galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama.

Teismas daro išvadą, kad byloje šios aplinkybės realiai egzistuoja. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad G. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. V. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūręs šeimą, augina du mažamečius vaikus, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių ne tik jo šeimai (ilgą laiką nutrūktų jo socialiniai ryšiai), bet ir darbo santykiams. Nekyla abejonių, kad nuteistojo veiksmai padarė didelės žalos įmonei, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, juo labiau kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o G. V. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014). Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, šeimos sukūrimas yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, šeimos prigimtinius ir svarbius socialinius interesus ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios jis neprarastų darbo, galimybės bendrauti su vaikais. Be to, byloje nenustatyta, jog po aptariamų veikų G. V. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nors po nusikaltimų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – septyneri metai, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, dirba. Šios aplinkybės rodo, kad pats baudžiamasis procesas šioje byloje padarė ženklią įtaką kaltinamajam ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai.

Įvertinus šias ir kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad LR BK 41 straipsnyje numaytyta bausmės paskirtis nagrinėjamoje byloje bus realizuota paskiriant nuteistąjąm mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę ir atidedant jos vykdymą, o tuo pačiu užtikrinant griežtą jo elgesio kontrolę.

Be to, be bausmių, kaltinamajam G. V. prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – pinigų 180 200 Lt konfiskavimą ( LR BK 72 straipsnis ).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo yra dalį pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011).

Nepaisant jau galiojančios ankstesnės teisminės praktikos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskesnėse kasacinėse nutartyse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl BK 72 str. taikymo vis dėlto keičiasi. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015.

Šioje kasacinėje nutartyje nurodoma, kad pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Kasacinės instancijos teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-646/2007 (kuria nagrinėjamoje byloje rėmėsi abiejų instancijų teismai), pažymėta (darant nuorodas į Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127p/2002), kad, įvežant per valstybės sieną pinigus jų nedeklaravus, visa, o ne tik viršijanti leidžiamą nedeklaruotiną, suma yra konfiskuojama.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt.

Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo.

Demokratinės teisinės visuomenės vertybės ir principai, įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kelia tam tikrus reikalavimus nusikaltimų kontrolės mechanizmams, taip pat ir tokiems, kuriuos taikant gali būti paimamas turtas iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Efektyvios žmogaus teisių apsaugos kriterijumi ne kartą buvo remtasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinant turto konfiskavimo teisinių mechanizmų suderinamumą su Konvencija. Vertinant buvo atsižvelgiama į nusikaltimų, su kuriais kovojama, mastus, pavojingumą, išaiškinimo sunkumus ir iš jų gaunamo pelno kilmės nustatymo problemas. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant nuosavybės teisių ribojimus nustatyta, kad iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pagal šio straipsnio 2 dalį ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas EŽTT vertina teisinius mechanizmus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, ir ieško tinkamo balanso (pusiausvyros) tarp tokių mechanizmų efektyvumo ir jų sukeliamų nuosavybės teisės ribojimų, kitaip tariant, sprendžia tokių mechanizmų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą. Proporcingumo principas EŽTT bylose iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.

Taigi, svarbus momentas, ryškėjantis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisės į nuosavybę apsaugos aspektai) gali būti vertinamas proporcingumo aspektu, o toks vertinimas savo ruožtu gali nulemti nacionalinės teisės taikymo neatitikties Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniui konstatavimą. Pavyzdžiui, EŽTT byloje Ismaylov prieš Rusiją nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, bylos aplinkybėmis buvo neproporcingas; pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Nedeklaruoti pinigai paimti ir konfiskuoti vadovaujantis Rusijos baudžiamojo proceso kodeksu ir teismų praktika kaip nusikalstamos veikos padarymo instrumentas. Teismas pripažino, kad apskritai tokia konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą kovoti su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali būti susijusios su pinigų srautų judėjimu per sienas. Tačiau vienintelis nusikalstamas elgesys, už kurį atsakingas pareiškėjas, buvo deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams. Jis neturėjo teistumo ir nebuvo įtariamas ar kaltinamas padaręs kokių nors nusikalstamų veikų prieš tai. Tuo tarpu užsienio valiutos įvežimas į Rusiją kaip toks yra teisėtas neribojant sumos; konfiskuoti pinigai buvo teisėtos kilmės. Nebuvo jokių duomenų, kad konfiskavimu siekta užkirsti kelią kokiai nors kitai neteisėtai veiklai. Konfiskuota suma neabejotinai buvo reikšminga pareiškėjui. Kita vertus, pareiškėjui nedeklaravus pinigų valstybė nepatyrė jokios turtinės žalos. Nebuvo įtikinamai įrodyta ar įrodinėjama, kad jam už kontrabandą paskirtas laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, savaime nepakankamas atgrasomajam ir baudžiamajam poveikiui pasiekti (Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of6 November 2008). Byloje Sun prieš Rusiją svarstytas iš esmės analogiškas pareiškėjo teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas, tačiau šiuo atveju nedeklaruoti pinigai konfiskuoti kaip gauti nusikalstamu būdu. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas byloje nustatytas konstatavus tokio apribojimo neteisėtumą. Teismas iš esmės nusprendė, kad nacionalinių teismų išvada, jog pinigai, kurių teisėta kilmė vienareikšmiškai nustatyta, pareiškėjui kirtus muitinės sieną nepranešant apie juos muitinės deklaracijoje, tapo gauti nusikalstamu būdu, buvo nenumatoma. Teismo nuomone, toks aiškinimas neatitinka įprastos sąvokos „gauti nusikalstamu būdu“ reikšmės. Ši sąvoka suponuoja, kad nusikaltėlis užvaldė turtą per nusikalstamą veiklą, tuo tarpu pareiškėjas neįgijo pinigų kaip kontrabandos nusikalstamos veikos padarymo rezultato; jis juos teisėtai uždirbo (Sun v. Russia, no. 31004/02, judgment of 5 February 2009). Byloje Grifhorst prieš Prancūziją Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas konstatavus, kad pareiškėjui už privalomų deklaruoti pinigų nedeklaravimą paskirta sankcija, kumuliuojanti visos gabentos sumos konfiskavimą ir baudą, buvo neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Nors byloje buvo tam tikros informacijos apie tariamą pareiškėjo sąryšį su nusikalstama veikla, tačiau nebuvo duomenų apie jo baudžiamąjį persekiojimą arba nuteisimą; paimta pinigų suma galėjo būti jo asmeninis turtas, nebuvo teigiama, kad ji būtų gauta iš neteisėtos veiklos ar jai skirta. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjui už nedeklaravimą paskirtos sankcijos griežtumą (privalomas visos gabentos sumos konfiskavimas ir pusės jos dydžio bauda) (Grifhorst c. France, no 28336/02, arr?t du 26 février 2009). Analogiškas sprendimas priimtas ir byloje Moon prieš Prancūziją ( Moon c. France, no 39973/03, arr?t du 9 juillet 2009). Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas ir byloje Gabrić prieš Kroatiją (Gabrić v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009), kurioje iš pareiškėjos, nubaustos už administracinį teisės pažeidimą – įstatyme nustatytą sumą viršijančios pinigų sumos nedeklaravimą – buvo konfiskuota 20 000 Vokietijos markių (viso ji gabeno 30 500 Vokietijos markių, tačiau 10 500 markių buvo galima gabenti jų nedeklaruojant). Vertindamas pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimo proporcingumą EŽTT vadovavosi iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir pirmiau nurodytuose sprendimuose. Be kita ko, pabrėžė, kad tam, jog nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra numatyta ir skiriama, sunkumą ( Gabrićbyloje – deklaravimo reikalavimo neįvykdymą), o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą. EŽTT pažymėjo, kad už pinigų nedeklaravimą pareiškėja buvo nubausta 6000 Kroatijos kunų bauda, ir nėra įtikinamai įrodyta, jog šios sankcijos nepakako pasiekti atgrasymo, nubaudimo bei prevencijos tikslų. Tokiomis aplinkybėmis visos deklaruotinos pinigų sumos konfiskavimas, taikomas kaip papildoma sankcija kartu su bauda, buvo neproporcingas, nes sukėlė pareiškėjai per didelę naštą.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo. Pirmiau nurodyti EŽTT sprendimai ir juose pateikti Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimų išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į nurodytą EŽTT praktiką, bet ir iš viso nepasisakė dėl jos reikšmės bylai, nors atitinkami argumentai buvo tiesiogiai nurodyti apeliaciniame skunde. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokia šio teismo pozicija prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal Konvenciją, tiek BPK įtvirtintiems reikalavimams apeliacinės instancijos teismo sprendimui ( BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

Šia kasacine nutartimi apygardos teismo nuosprendis ir paskesnė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo pakeisti – panaikinta jų dalis dėl turto konfiskavimo vadovaujantis BK 72 str. 2 d.

Galima sutikti, kad ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta ne analogiškoje, o byloje dėl kitos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos (BK 199 str. 1 d.). Be to, vienu iš šios nutarties argumentų buvo tai, kad byloje nebuvo duomenų, kad neteisėtai per valstybės sieną gabenti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Tačiau toje pačioje kasacinėje nutartyje išdėstyti ir bendrieji principai bei aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti taikant BK 72 str. ir kitose baudžiamosiose bylose. Nurodytos kasacinės nutarties esmė yra tai, jog svarbus momentas, ryškėjantis iš EŽTT praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas gali būti vertinamas proporcingumo principo aspektu, o toks vertinimas savo ruožtu gali nulemti nacionalinės teisės taikymo neatitikties Konvencijos protokolo Nr. 1 1 str. konstatavimą.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad nuteistajai, kuri nuteista pagal BK 199 str. 1 d. už neteisėtą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų pinigų nedeklaravimą, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą.

Nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą.

Sprendžiant klausimą dėl BK 72 str. taikymo šioje baudžiamojoje byloje, į šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti. Kaip jau minėta, kaltinamasis G. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 180 200 Lt. Tokiu būdu spręstinas klausimas, ar be paskirtinos jam už šio nusikaltimo padarymą kriminalinės bausmės yra teisinga ir ar proporcinga jam skirti tokią griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – pinigų 180 200 Lt konfiskavimą. Kaip matyti, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Nežiūrint to, tai neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu ir žalą išsiieškoti civilinio proceso nustatyta tvarka. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad šia nusikalstama veika buvo pažeistas valstybės ar visuomenės interesas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis dar ir išdėstytais kasacinės nutarties Nr. 2K-7-130-699/2015 išaiškinimais, daro išvadą, kad turto konfiskavimą vertinant proporcingumo aspektu, vertinant šios bylos jau aptartas aplinkybes, G. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 str.) būtų neproporcinga (neadekvatu) jo padarytai nusikalstamai veikai. Tokiu būdu prokuroro prašymas taikyti kaltinamojo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę – pinigų 180 200 Lt konfiskavimą, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299 str., 301 - 303 str., 308 str.,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir skirti bausmę :

pagal LR BK 184 str. 2 dalį paskirti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 222 str. 1 dalį paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 m. 6 mėn. ( du metus ir šešis mėnesius ) laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. ir nuteistajam G. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. ( vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ).

Paskirti nuteistajam G. V. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būt apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika