Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys Kauno apskrities VPK, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl šeimos iširimo. Šiuo atveju laikytina, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu faktiškai negyvena, susitaikyti nebandė, po santuokos sudarymo kartu gyveno tik maždaug du mėnesius. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti šalims palikti pavardes – „L.“ ir „L.“. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovui „L.“, atsakovei „L.“.

Šalys reikalavimo dėl vienas kito išlaikymo nepareiškė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai dalintino turto neturi.

Dėl prievolių padalinimo.

Teismas nustatė, kad šiuo metu yra vykdomos tokios vykdomosios bylos, kuriuose skolininkas yra ieškovas: antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/11/00614, dėl 57,92 Eur išieškojimo Kauno apskrities VPK naudai; antstolės Birutės Čereškienės kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0129/10/00590/1, dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai; antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/07/00457, dėl 346,30 Eur išieškojimo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM naudai; antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/07/00052, dėl 473,12 Eur išieškojimo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM naudai; antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/04/00047, dėl 206,79 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai. Visi minėti išieškojimai yra kilę iš ieškovo veiksmų, nesusijusių su bendro šeimos ūkio vedimu, todėl šios prievolės laikytinos asmeninėmis K. L. prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 196,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos; 2016-01-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(TP-2)-16-T-101-485 ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 31,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 196,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 227,23 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „L.“, „L.“.

Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti, kad ieškovas K. L. prievoles antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/11/00614, dėl 57,92 Eur išieškojimo Kauno apskrities VPK naudai, antstolės Birutės Čereškienės kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0129/10/00590/1, dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/07/00457, dėl 346,30 Eur išieškojimo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM naudai, antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/07/00052, dėl 473,12 Eur išieškojimo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM naudai, antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0117/04/00047, dėl 206,79 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai vykdys asmeniškai.

Priteisti iš atsakovės I. L. 31,00 Eur žyminio mokesčio Valstybei.

Priteisti Valstybei iš atsakovės I. L. 196,23 Eur už antrinę teisinę pagalbą išlaidų Valstybės naudai, kurią reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.