- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- Ik-1435-644/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00777-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. I. U., D. U.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų R.I. U. ir D. U. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Toliau tekste - Kauno VGTPT) 2013 m. birželio 14 d. sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2670 ir Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2260-2665 bei įpareigoti atsakovę per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naujus sprendimus – teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams R. I. U. ir D. U. parengiant kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013-02-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-3-510/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1797/2013 (b.l. 4-5).
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad skundžiamais atsakovės sprendimais buvo atsisakyta teikti jiems antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Toliau tekste - VGTPĮ) 11 str. 5 d. 4 punktu, nustačius, jog pareiškėjų prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjų ūkinės komercinės veiklos. Kauno VGTPT nepagrįstai taikė VGTPĮ 11 str. 5 d. 4 punktą, nenustatė visų svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Minėta teisės akto norma netaikytina pareiškėjų atžvilgiu, nes nagrinėjamu atveju pareiškėja yra ne R.I. U. įmonė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kurio reikalavimai tiesiogiai randasi iš ūkinės komercinės veiklos, o pareiškėjai, kurių reikalavimai susiję su jų bendrąja jungtine nuosavybe – R.I. U. įmone, t.y. su civilinių santykių objektu ir su juo susijusių turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų. Be to, pareiškėjai yra socialinės pašalpos gavėjai, jie pateikė atsakovei šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, todėl nebuvo jokių kliūčių jiems teikti antrinę teisinę pagalbą. Pagal CPK 347 str. 3 d. kasacinį skundą surašo ir pasirašo tik advokatas. Dėl socialinės padėties pareiškėjai negali nusisamdyti advokato ir realizuoti savo teisę apskųsti kasaciniu skundu Kauno apygardos teismo 2013-02-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-3-510/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1797/2013. Skundžiamais sprendimais Kauno VGTPT suvaržė pareiškėjų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo pažeisdama Konstitucijos 29 str. 2 d., 30 str. 1 d., Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 3 d., 13 str. 5 d., Konvencijos 6 str. 1 d., bei nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno VGTPT atsiliepimu į skundą (b.l. 13-14) su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Kauno VGTPT teisėtai ir pagrįstai 2013 m. birželio 14 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2670 ir Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2260-2669 atsisakė suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi VGTPĮ 11 str. 6 d. 4 p., nes jų reikalavimas apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civ.b. Nr. 2A-1797/2013 kasacine tvarka buvo sietinas su reikalavimu tiesiogiai susijusiu su pareiškėjos R.I. U. ir jos sutuoktinio D. U. vykdyta ūkine komercine veikla ir jos pabaiga.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai R.I. U. ir D. U. 2013 m. birželio 11 d. prašymais Nr. TP-1-(2.1)-2260 ir Nr. TP-1-(2.1)-2261 kreipėsi į Kauno VGTPT, prašydami suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą, t.y. surašyti ir pasirašyti kasacinį skundą, atstovauti juos kasacinės instancijos teisme ir vykdymo procese (b.l. 15-19, 26-30).
Kauno VGTPT 2013 m. birželio 14 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2670 ir Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2260-2669 atsisakė suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą nustačiusi, kad pareiškėjų reikalavimas apskųsti kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civ.b. Nr.2A-1797/2013 yra sietinas su reikalavimu tiesiogiai susijusiu su pareiškėjų vykdyta ūkine komercine veikla ir jos pabaiga (b.l. 6-7).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno VGTPT 2013 m. birželio 14 d. sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2670 ir Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2260-2669 pagrįstumo ir teisėtumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Įstatymų leidėjas yra apibrėžęs atvejus, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 5 ir 6 d.) arba kai nors ir buvo suteikta, turi būti nutraukta (VGTPĮ 23 str. 1 d.), taip pat atvejus, kai Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 11 str. 7 d.). VGTPĮ nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog nustačiusi egzistuojant VGTPĮ 11 straipsnio 5 ar 6 dalyse, VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytas aplinkybes, Tarnyba privalo priimti sprendimą atsisakyti teikti teisinę pagalbą arba ją nutraukti. Vienas tokių atvejų, kai prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos (VGTPĮ 11 str. 6 d. 4 p.). Būtent šiuo pagrindu Kauno VGTPT priėmė skundžiamus sprendimus nesuteikti pareiškėjams antrinės teisinės pagalbos.
Taigi, tikrinant Kauno VGTPT 2013 m. birželio 14 d. sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2670 ir Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2665 teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjų reikalavimai buvo susiję su reikalavimu tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjų ūkinės komercinės veiklos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. R.I. U. įmonei buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė R.I. U. įmonę pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civ. b. Nr. B2-3-510/2013 R.I. U. įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civ. b. Nr. 2A-1797/2013 atsakovų R.I. U. ir D. U. apeliaciniai skundai atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas paliktas galioti (b.l. 21-24).
Nesutikdami su Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civ. b. Nr. B2-3-510/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civ. b. Nr. 2A-1797/2013 pareiškėjai siekė nuginčyti juos kasacine tvarka, šiuo tikslu 2013 m. birželio 11 d. prašymais kreipdamiesi į atsakovę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b.l. 15-19, 26-30).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą spręstina, kad pareiškėja R.I. U. , 2013 m. birželio 11 d. paduodama prašymą Kauno VGTPT, siekė apskųsti kasacine tvarka žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, priimtus dėl R.I. U. individualios įmonės pripažinimo pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Pareiškėja kėlė reikalavimą, susijusį su jos individualios įmonės pasibaigimu dėl bankroto, todėl akivaizdu, kad R.I. U. reikalavimas Kauno VGTPT siejosi su reikalavimu tiesiogiai susijusiu su jos vykdyta ūkine komercine veikla, su šios veiklos pabaiga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Toliau tekste - Teismas) 2007 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 apibrėžė individualios įmonės, kaip šeimos turto, statusą, pagal kurį santuokos metu įsteigta individuali įmonė iš esmės yra šeimos verslas (verslo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektualinis darbas, iš įmonės veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti), todėl, nors įmonė ir registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p., ta įmonė pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe.
Atsižvelgiant į šį Teismo išaiškinimą bei aukščiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes spręstina, jog pareiškėjo D. U. 2013 m. birželio 11 d. prašyme Kauno VGTPT išreikštas prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskųsti kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-10 nutartį civ.b. Nr.2A-1797/2013 yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai susijusiu su pareiškėjo ir jo sutuoktinės R.I. U. , t.y. pareiškėjų šeimos verslo, vykdytos ūkinės komercinės veiklos pabaiga.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjų reikalavimų turinį, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad Kauno VGTPT, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų reikalavimai buvo susiję su reikalavimu tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjų vykdytos ūkinės komercinės veiklos, jos pabaiga, tinkamai taikė VGTPĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų reikalavimas panaikinti Kauno VGTPT 2013 m. birželio 14 d. sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2670 ir Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2260-2669 atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Konstatavus Kauno VGTPT 2013 m. birželio 14 d. sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2261-2670 ir Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2260-2669 teisėtumą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naujus sprendimus – teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams R. I. U. ir D. U. parengiant kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-3-510/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1797/2013 (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Kaip jau buvo minėta, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai dėl jų teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suvaržymo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjų R.I. U. ir D. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.