- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1797/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- D. U., R. I. U.
- Kategorijos
- 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. U. ir R. I. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto, priimto R. I. U. įmonės bankroto civilinėje byloje Nr. B2-3-510/2013), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nutartimi R. I. U. įmonei buvo iškelta bankroto byla. 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patikslintas kreditorių sąrašas. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d., 2011 m. balandžio 7 d., 2011 m. birželio 17 d. ir 2012 m. sausio 24 d. nutartimis patikslintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.
Šalies argumentai
Bankrutavusios R. I. U. įmonės administratorius 2013 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kartu pateikė įmonės pabaigą pagrindžiančius duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. priėmė nutartį nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, o apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 str. 2 d.). Bankrutavusios R. I. U. įmonės kreditoriai iki teismo posėdžio pradžios prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepareiškė.
2013 m. vasario 11 d. sprendimu bankrutavusi R. I. U. įmonė pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Bankroto administratorius įpareigotas atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 5 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentu, išsakytu 2012 m. lapkričio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6, jog netikslinga parduoti R. I. U. įmonės savininkei R. I. U. priklausančią 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nes šio turto rinkos kaina - apie 5 000 Lt nepadengs jo (turto) pardavimo sąnaudų, o dėl pardavimo rezultatų galintys kilti teisminiai ginčai dar labiau užvilkins bankroto procesą, o tai prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintam proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad įmonė turto ir piniginių lėšų neturi, su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi. Įmonės bankroto administratoriui pateikus 2013 m. sausio 22 d. įmonės likvidavimo aktą, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl R. I. U. įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniais skundais bendraatsakoviai D. U. ir R. I. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiu bankrutavusios R. I. U. įmonės 2013 m. sausio 22 d. likvidavimo aktą ir atmesti įmonės administratoriaus prašymą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos. Pripažinti bankrutavusios R. I. U. įmonės kreditorių AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (2 580,58 Lt reikalavimas) ir UAB „Verslo media” (413 Lt reikalavimas) prievoles pasibaigusiomis. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Bendraatsakovių apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės analogiškais argumentais:
1. Teismas skundžiamame sprendime išsprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 14 str. 3 d., 266 str.). Jiems (D. U. ir R. I. U.) nebuvo įteiktas įmonės administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos ir 2013 m. sausio 22 d. likvidavimo aktas.
2. 2013 m. sausio 31 d. nutartimi teismas, nusprendęs įmonės pabaigos klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nesuteikdamas jiems (D. U. ir R. I. U.) teisės pareikšti dėl to prieštaravimus (tokią teisę numatė tik įmonės kreditoriams), pažeidė jų teisę ginčyti administratoriaus prašymą dėl įmonės pabaigos ir likvidavimo aktą.
3. Teismas neinformavo nei apie bankroto bylos iškėlimą, nei apie bankroto proceso eigą, nei apie priimamas nutartis dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų pakeitimų bei tvirtinimo, nei apie kreditorių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus.
4. Bankroto administratorius pardavė bankrutavusios R. I. U. įmonės reikalavimo teisę į kreditoriaus UAB „Girstučio ir sporto rūmai“ 8 103,40 Lt skolą vienam iš likviduojamos UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ akcininkų Andriejui R. P. už 1 Lt, nors CK 6.130 straipsnio ir 6.131 straipsnio pagrindu galėjo įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir sumažinti antrosios eilės kreditoriaus reikalavimą. Tokie sandoriai prieštarauja įmonės tikslams ir vertintini kaip administratoriaus siekis privesti įmonę prie bankroto tyčia (ĮBĮ 20 str.).
5. Būtina grąžinti bylą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka, siekiant išsiaiškinti kokiu pagrindu bankroto administratorius pardavė bankrutavusios įmonės ir jos savininkės asmeninį kilnojamąjį turtą už 1 000 kartų mažesnę kainą, kodėl neginė įmonės ir jos kreditorių interesų mokestiniame ginče su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, kodėl bendraatsakoviai aštuonerius metus nebuvo įtraukti į bankroto bylą, kurioje sprendžiama dėl jų teisių ir pareigų ir kitus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nuo pat bankroto bylos iškėlimo dienos (2003 m.) ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose yra aiškiai nurodytas bendraatsakovių gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl teismas nepagrįstai CPK 130 straipsnio 2 dalies bei 235 straipsnio 6 dalies pagrindu nusprendė apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbti specialiame teismo tinklapyje. Teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindu.
7. Teismas nepatikrino administratoriaus pateikto likvidavimo akto teisingumo. Jame įrašytų antrosios eilės kreditorių - AB Vakarų skirstomieji tinklai (2 580,58 Lt reikalavimas) ir UAB „Verslo media“ (413 Lt reikalavimas) nėra Juridinių asmenų registro duomenų bazėje, todėl šis likvidavimo aktas yra niekinis vienašalis aktas ir pripažintinas negaliojančiu (CK 6.128 str. 3 d., 1.63 str., 1.78 str. 1 d. ir 1.80 str. l d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime bankrutavusios R. I. U. įmonės administratorius su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nesutinka, prašo juos atmesti, prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
1. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami bendro pobūdžio teiginiais dėl betarpiškumo principo (nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų) pažeidimo, tačiau kuo tas pažeidimas pasireiškia, nenurodoma.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu teismo sprendimu įgyvendinamas ĮBĮ numatytas tikslas - bankroto procedūros užbaigimas ir bankrutavusios įmonės likvidavimas, todėl sprendimas apeliantų materialinėms subjektinėms teisėms teisinių padarinių nesukuria.
3. Nei bankroto administratorius, nei teismas neturi pareigos informuoti įmonės savininkus apie kreipimąsi į teismą dėl įmonės pabaigos, todėl nebuvo pažeistos jokios įstatyminės procesinės normos, paskelbus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame internetiniame tinklapyje.
4. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra numatytas įstatyme (CPK 130 str. 1, 2 d.), todėl teismas, informuodamas kreditorius apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu, CPK nuostatų nepažeidė. Apeliantai, prieštaraudami dėl įmonės pabaigos, turėjo galimybę savo prieštaravimus pateikti teismui iki posėdžio nagrinėjimo pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
5. Netikslus kreditorių rekvizitų nurodymas (AB Vakarų skirstomieji tinklai teises ir pareigas po reorganizacijos 2011 m. sausio 1 d. perėmė AB „Lesto“ ir UAB „Verslo media“ yra pakeitusi pavadinimą į FCR MEDIA LIETUVA, UAB) nėra susijęs su apeliantų materialinių subjektinių teisių pažeidimu, todėl šiais argumentais ginčyti teismo sprendimą nėra pagrindo.
6. Bankrutuojančios įmonės administratorius yra paskiriamas ta pačia teismo nutartimi, kuria yra konstatuojamas įmonės nemokumas ir jai iškeliama bankroto byla. Tyčinio bankroto subjektu gali būti tik įmonės vadovai ar valdymo organai, bet ne teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius, todėl apeliantų argumentai dėl tyčinio bankroto požymių buvimo administratoriaus veiksmuose yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl žodinio proceso
Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie mano, kad skundai turi būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos argumentus, sprendžia, jog nenustatyta faktinių aplinkybių dėl kurių būtų būtina skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo
Atskirojo skundo argumentai dėl pirmos instancijos teismo absoliutaus nutarties negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, dėl procesinių teisės normų pažeidimo netinkamai pranešant apie teismo posėdį bei nesuteikus bendraatsakoviams galimybės pareikšti prieštaravimus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, laikytini nepagrįstais. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis. ĮBĮ imperatyviai nenumato, kad klausimas dėl įmonės likvidavimo turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl dėl teismo posėdžio formos (CPK 153 str.) sprendžia teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, įvertinęs ginčo esmę ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjama byla buvo nagrinėta pirmoje instancijoje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus prašymą (5 t., 136 b. l.). CPK 133 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame teismo tinklapyje. Kauno apygardos teismas šią pareigą įvykdė, priėmęs 2013 m. sausio 31 d. nutartį (5 t., 140 b. l.) ir apie teismo posėdį bei kitus su tuo susijusius duomenis paskelbęs specialiame interneto tinklapyje. Apeliantai, paskelbus apie rašytinę teismo proceso formą, turėjo teisę CPK 235 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu pareikšti dėl to prieštaravimus, tačiau tokių nepareiškė. Akivaizdu, kad apeliantai – bankrutuojančios individualios įmonės savininkai, suinteresuoti įmonės likimu. 2011 m. spalio 17 d. teismo nutartimi jie buvo įtraukti įmonės bankroto byloje bendraatsakoviais, todėl, kaip proceso šalys, turėjo galimybę aktyviai domėtis įmonės bankroto eiga, teismo procesais bei teismo priimamais sprendimais. Kaip jau minėta, apie teismo posėdį nagrinėjamoje byloje buvo paskelbta specialiame tinklapyje, kuris yra viešas, todėl apeliantams nebuvo kliūčių sužinoti apie teismo posėdį ir teikti paaiškinimus ir kt. (CPK 177, 178 str.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą išnagrinėjus rašytinio teismo posėdžio tvarka nebuvo pažeistos bylos šalių procesinės teisės, apie teismo posėdį šalims pranešta tinkamai, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra (CPK 329 str. 2 d.). Apeliantų argumentai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nemotyvuoti ir deklaratyvūs, todėl jais remtis nėra pagrindo.
Dėl įmonės pabaigos
Bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros, o kartu ir bankroto byla. Likvidavimo procedūra reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kad kuo greičiau būtų patenkinti kreditorių reikalavimai bei operatyviai ir teisingai išspręsta byla. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Jam (sprendimui) įsiteisėjus atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro. Taip juridinis asmuo pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas.
Nagrinėjamoje byloje apeliantai kelia klausimą dėl bankrutavusiai R. I. U. įmonei priklausiusios 8 103,40 Lt reikalavimo teisės pardavimo už nepagrįstai mažą kainą (1 Lt), tačiau nei šio sandorio, nei kreditorių susirinkimo nutarimų dėl reikalavimo teisės pardavimo apeliantai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl apeliantų teiginys, išreikštas klausimo forma, nėra reikšmingas ir nevertinamas (CPK 185 str.).
Apeliantai nurodo, kad bankroto administratoriaus veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių. Atmesdama šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto byla atsakovui iškelta 2003 m. kovo 28 d., kartu paskiriant bankroto administratorių. Tyčiniu gali būti pripažintas tik įmonės bankrotas ir tokio pobūdžio bankrotą gali nustatyti bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad įmonė galėjo tapti nemoki dėl priešingų įmonės veiklos tikslams veiksmų ar pan. Tyčinis bankrotas nesusijęs su bankroto administratorius, administruojančio jau bankrutuojančią įmonę veiksmais, o siejamas su įmonės savininkų, jos (įmonės) administratoriaus ar kitų valdymo organų neteisėtais veiksmais apeliantai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų teiginiai apie bankroto administratoriaus veiksmus, įžvelgiant juose tyčinio bankroto požymius, nepagrįsti ir nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi.
Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytus dokumentus – likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos departamento pažymą. Bankroto procedūros turi būti vykdomos operatyviai be nepateisinamo delsimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bankrutuojančios įmonės savininkei priklausančio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, turto - 1/6 gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalies, įvertintos 5 000 Lt (5 t., 121 b. l.), pardavimas netikslingas dėl didelių šio turto pardavimo sąnaudų, darant pagrįstą prielaidą, kad dėl galimų teisminių ginčų rizikos, bankroto procedūra gali užsitęsti neapibrėžtą laiką, o tai prieštarautų įmonės likvidavimo tikslams, proceso koncentruotumo, operatyvumo principams (CPK 7 str.). Iš R. I. U. įmonės administratoriaus pateikto 2013 m. sausio 22 d. įmonės likvidavimo akto (5 t., 137 b. l.) matyti, kad nei įmonė, nei jos savininkė jokio kito turto ir piniginių lėšų, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, neturi ir ginčo dėl to nėra. Nustatyta, kad ĮBĮ 31 straipsnio 8 dalyje numatytų turto grąžinimo, nurašymo, perdavimo aktų bankroto administratorius teismui nepateikė, nurodydamas, kad bankrutavusi įmonė tokio turto neturi (5 t., 139 b. l.). Iš teismui pateiktos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. gruodžio 20 d. pažymos Nr. (KM)-D2-2897 aišku, kad bankrutavusi R. I. U. įmonė su departamentu yra atsiskaičiusi.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad įvykdytos visos ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti R. I. U. įmonę pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.
Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad kreditoriai AB Vakarų skirstomieji tinklai ir UAB ,,Verslo media“ neegzistuoja, nei byloje nustatyta, kad po AB Vakarų skirstomųjų tinklų reorganizavimo jų tieses ir pareigas perėmė AB „Lesto“, o UAB „Verslo media“ tik pakeitusi pavadinimą į FCR MEDIA LIETUVA.
Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.