Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1145-527/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
2A-1145-527/2011
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00753-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
UAB „Orenesta“
Advokatai
Aurelijus Gruodis, Darius Jurgutis
Civilinė byla Nr. 2A-1145-527/2011;proceso Nr. 2-21-3-00753-2010-6;
pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė;(S)procesinių sprendimų kategorijos: 52.3; 121.15; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Snieguolei Kaminskienei,

dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, atsakovės UAB „Orenesta“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Orenesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-294-660/2011 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei UAB „ORENESTA“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3) prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti jam iš atsakovės 4.714,16 Lt patirtus nuostolius (ekspertizės išlaidos – 2.360 Lt, pašto išlaidos - 24,88 Lt, teisinės pagalbos išlaidos - 800 Lt, delspinigiai – 1.529,28 Lt (vėluojamų perduoti darbus dienų skaičius 324/nuo 2007-08-11 iki 2008-06-30/skaičiuojant 4,72 Lt (23.322*0,02 proc.) už kiekvieną dieną), 12.000 Lt išlaidas avansu, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 251 Lt žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2008-07-28 preliminariu sprendimu (t. 1, b. l. 58-59) ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovui 4.714,16 Lt nuostoliams atlyginti, 12.000 Lt avansą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-07-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 251 Lt žyminį mokestį ir iš atsakovės valstybei 6,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims.

Kauno rajono apylinkės teismas, priėmęs atsakovės prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (1 t., b. l. 66-67), 2011-02-03 galutiniu sprendimu (b. l. 106-112) Kauno rajono apylinkės teismo 2008-07-28 preliminarų sprendimą pakeitė: atsakovės prieštaravimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 12.000 Lt trūkumų šalinimo išlaidas avansu, 2.360 Lt ekspertizės išlaidas, 24,88 Lt pašto išlaidas, 436,80 Lt delspinigius (12.000 Lt x 0,02 : 100 = 2,40 x 182 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14.821,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. nuo 2008-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), 93,50 Lt už teismo procesinių dokumentų įteikimo paslaugas, 748 Lt teisinės pagalbos išlaidas, 1.402,50 Lt advokato išlaidas, 234,69 Lt žyminį mokestį; priteisė valstybei iš atsakovės 59,19 Lt ir iš ieškovo 4,11 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. .

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 115-121) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-03 sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei bei iš ieškovo atsakovei - patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 263 str.1 d. ir 270 str. 4 d., nes neatskleidė ir neįvertino šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų, o tik nurodė, kad darbai vykdyti ne pagal suderintą brėžinį. Darbai pagal Suderiimo brėžinį negalėjo būti atlikti, nes jame nurodoma, kad metalinio statramsčio dydis yra 3 m, tačiau sudėjus atskiras brėžinyje nurodytas dalis gaunasi 3,30 m, todėl faktiškai neįmanoma 3 m statramsčio įbetonuoti 1,5 m bei pastatyti virš žemės 1,80. Tokiu būdu teismas, pašalindamas atitinkamus prieštaravimus bei nustatydamas šalių sudarytos sutarties turinį, turėjo remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas turėjo vadovautis ir priedu Nr. 1 – sąmata pagal sutartį Nr. 2007/06 (t. 2, b. l. 51), kur nurodoma, jog turi būti įrengiami metaliniai statramsčiai, kurių ilgis 3 m; 1,2 m įbetonuojama, 1,8 m matoma dalis paliekama virš žemės. Taigi šalys buvo aiškiai sutarusios, kad metaliniai statramsčiai bus įbetonuojami tik 1,2 m. Be to, brėžinyje yra nurodoma, kad į žemę įgilinama tik 0,8 m. Būtent taip atsakovė darbus ir padarė, t y. į žemę įbetonavo 0,8 m, o likusi dalis buvo įbetonuota virš žemės. Vykdant tarp šalių sudarytą sutartį ieškovas nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl darbų atlikimo, nors atitinkami darbai buvo atliekami ne vieną dieną. Ieškovas matė, kokio gylio yra iškasamos duobės pamatų įrengimui. Atsakovė visus darbus atliko, surašė atliktų darbų aktą ir davė jį pasirašyti pristatytam ieškovo atstovui. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas turėjo ir būtent jis pateikė teismui R. V. pasirašytą darbų atlikimo aktą. Ieškovas, gavęs darbų atlikimo aktą, kurį pasirašė nors ir ne ieškovas, pripažindamas darbų atlikimo tinkamumą, pervedė atsakovei papildomai 10 000 Lt, kuriuos sumokėjo taip, kaip numatė sutartis - po darbų perdavimo. Ir tik vėliau, kai atsakovė paprašė sumokėti likusią pinigų sumą už atliktus darbus, ieškovas pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumo. Be to, nuo ginčo tvoros pastatymo jau praėjo daugiau kaip treji metai, o tvora kaip stovėjo, taip ir stovi bei nieko jai neatsitiko. Ieškovas iki šiol neatliko jokių tvoros trūkumų šalinimo darbų, tai dar kartą patvirtina, jog jokių trūkumų nereikia šalinti ir tvoros įrengimo darbai atlikti tinkamai. Iš šalių veiksmų matyti, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir atitinkamus darbus buvo priėmęs ir pripažinęs pats ieškovas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė tvoros montavimo darbus atliko nesilaikydama rangos sutarties, darbus vykdė ne pagal suderintą brėžinį, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartį, rėmėsi iš esmės vien tik UAB „Statybos ekspertizė“ 2008-02-07 ekspertizės aktu, kuriame nurodyti duomenys yra neišsamūs bei prieštaringi, todėl teismas negalėjo jais vadovautis. Teismui buvo nurodyti šie ekspertizės akte nurodyti nepagrįstumai, taip pat ir kiti Z. B. faktinių aplinkybių klastojimo atvejai (dėl kurių teismas be pagrindo nepasisakė): Ekspertizės akte 6.2 p. parašyta: „tvoros pamato įgilinimo vidurkis 0,8 m, tai yra bendras – ir virš žemės ir žemėje“, tačiau neįmanoma įgilinti virš žemės, todėl laikytina, kad pamatų įgilinimas bei betonuotos dalies dydis nėra nustatytas, kuris yra esminis šioje byloje. Ekspertizės akto 6.8 p. teiginys, kad pamatų įgilinimas turi būti žemiau įšalo ribos, t. y. 1,2 m, nėra paremtas jokiais projektiniais skaičiavimais ir techninių reglamentų reikalavimais. Pamatų įgilinimas apskaičiuojamas projekte. Pamatų gylis priklauso nuo to, kokio tipo statinys yra statomas. Ekspertė net nenurodė, kokiai statinių kategorijai priskyrė minėtą tvorą, todėl neįmanoma nustatyti, ar buvo reikalingas tvorai projektas, kuriame turėjo būti apskaičiuotas pamatų gylis, ar užtenka paprasto brėžinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Suderinimo brėžinyje numatytas sutartas įgilinimas yra 0,8 m, kas atitiktų ir ekspertės 6.2 punkte nurodytą įgilinimo dydį, todėl ekspertizės akte nepagrįstai nurodyta, jog įgilinimo gylis turėjo būti 1,2 m. Ekspertizės akto 6.9 p. teiginys, jog pamato konstrukcija nevienalytė, panaudotos užpildymui medžiagos netinkamos, nepagrindžiamas, nenurodoma, kokios medžiagos turi ar gali būti naudojamos, o kokios negali, atitinkamos išvados daromos net neatlikus betono sudėties tyrimų. Ekspertizės akto 6.10 punkte nurodoma, jog virš pamato įrengta ištisinė betoninė juosta nearmuota su pagrindine pamatų dalimi, nors ekspertė neatliko jokių tyrimų tam, kad galėtų atsakyti, ar šios dalys yra armuotos. Be to, patys metaliniai statramsčiai, einantys per pamatus ir ištisinę juostą virš pamatų, armuoja šias dvi dalis, todėl ekspertė nepagrįstai teigė, jog atitinkamos dalys nėra armuotos. Ekspertizės akte nurodoma visa eilė aplinkybių, kurių nustatyti ekspertė negalėjo, o jų nurodymas parodo ekspertės šališkumą. T. y. ekspertizės akto 6.4 punkte nurodoma, jog vartus ir vartelius įrengė ne atsakovė. Ši aplinkybė atitinka tikrovę, tačiau ekspertė iš gautų dokumentų, kuriuos nurodė ekspertizės akte, šių aplinkybių nustatyti negalėjo. Ekspertizės akto 6.13 punkte nurodoma, kad rangovas nepateikė dokumento dėl darbų priėmimo, tačiau šios aplinkybės ekspertei taip pat negalėjo būti žinomos, ypač kai ji su rangove (atsakove) iš vis nebendravo. Tai, kad ekspertizės akte kaip išvados nurodytos aplinkybės, kurių atliekant ekspertizę ekspertė negalėjo nustatyti, parodo ekspertės šališkumą, dėl ko atitinkamu dokumentu teismas negalėjo vadovautis konstatuodamas byloje nustatytas aplinkybes. Ekspertė apie ekspertizės atlikimą neinformavo atsakovės. Ekspertizės akte 5.4 punkte nurodyta, kad registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad 2007-12-04 10 val. bus vykdoma darbų apžiūra, tačiau paties pranešimo ir pašto kvito nei prie ekspertizės akto, nei atskirai byloje nebuvo pateikta, todėl atsakovė laiko, jog toks teiginys nėra įrodytas. Be to, kaip pažymėta ekspertizės akte, 2007-12-04 dėl blogų oro sąlygų nebuvo įmanoma atlikti matavimų ir atitinkami darbai buvo perkelti kitai dienai – 2008-01-18. Apie pakartotinį darbų atlikimą ekspertė neinformavo atsakovės, apie tai nenurodoma ir patikrinimo akte, kas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė apie ekspertizės atlikimą nebuvo informuota. Tik vienos iš ginčo šalių informavimas apie ekspertizės atlikimą taip pat patvirtina ekspertės šališkumą. Be to, ekspertės šališkumą patvirtina ir vėliau į bylą pateikta sąmata (t. 2, b. l. 90, 91), kuri akivaizdžiai prasilenkia su bet kokia logika. Atsakovei, siekusiai atlikti ekspertizę, apie kurios atlikimą buvo informuotas ir ieškovas, tokios ekspertizės neleido atlikti ieškovas. Teisės doktrinoje pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, kuri reiškia, kad, jeigu šalis slepia, sunaikina, trukdo gauti arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Šios prezumpcijos taikymą pripažįsta ir teismų praktika (LAT 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Ieškovas neleido atsakovei atlikti ekspertizės ir atitinkamus duomenis pateikti teismui, todėl atsakovė laiko, jog egzistuoja pačios nepalankiausios ieškovui aplinkybės, kurias atitinkama ekspertizė galėjo patvirtinti. Šiuo atveju pačios nepalankiausios aplinkybės, kurias turėjo patvirtinti ekspertizė, yra tai, jog darbai yra atlikti tinkamai, dėl ko pritaikius atitinkamą prezumpciją laikytina, jog atsakovė įrodė, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Ieškovo argumentai, kodėl jis neleido atsakovei pasamdytam asmeniui atlikti ekspertizę, yra nepagrįsti ir nesuteikiantys teisės apriboti kitai šaliai rinkti įrodymus. Atitinkamus argumentus dėl eksperto netinkamumo ieškovas galėjo pareikšti teismui, prašydamas nesivadovauti atsakovės pasamdyto eksperto atlikta ekspertize ar jos duomenis vertinti kritiškai, tačiau ieškovas neturėjo trukdyti atsakovės pasamdytam asmeniui atlikti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyti tvoros pastatymo darbų tinkamumas ar trūkumai.

2. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.61 str. 1 d. Įstatymas numato galimybę užsakovui reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas, tačiau tokiu atveju būtina įrodyti, kokius konkrečius darbus būtina atlikti bei jų vertę pakankamais įrodymais. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad jo reikalaujama suma yra protinga bei kad būtent tokio dydžio išlaidos yra ir reikalingos tvoros remontui atlikti. Kreditorius (ieškovas) negali piktnaudžiauti šia savo teise ir siekti nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, dėl ko teismas negalėjo tenkinti reikalavimo priteisti 12.000 Lt trūkumų šalinimo išlaidas avansu (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl Z. B., turinčios statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo kvalifikacijos atestatą, sudarytos lokalinės sąmatos (t. 2, b. l. 90, 91), kuri, beje, taip pat atliko ir ekspertizę, kurios išvadomis teismas vadovavosi. Teismas laikė, jog atitinkama sąmata patvirtina tvoros remonto darbų apimtį ir vertę. Tačiau pačioje sąmatoje tiek nurodyti darbai, tiek ir jų kiekiai prasilenkia su elementariausia logika ir yra nerealūs. Sąmatos 2 pozicijoje nurodomi darbai „10 cm storio pasluoksnio iš smėlio įrengimas“, matavimo vienetas 100 kvadratinių metrų, ir kiekis 11,8, kas reiškia, kad reikia 1180 kvadratinių metrų plote (100 x 11,8) įrengti 10 cm storio pasluoksnį iš smėlio. 1180 kvadratinių metrų plotas lygus 11,8 aro plotui. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo turimo viso žemės sklypo plotas yra apie 10 arų, kas atitinka 1000 kvadratinių metrų. Taigi, pagal Z. B., remiantis sąmatoje nurodytu kiekiu, norint suremontuoti tvorą, reikia visame ieškovui priklausančiame žemės sklype, taip ir toje vietoje, kur stovi pastatytas namas, įrengti 10 centimetrų storio pasluoksnį. Taip pat ir dalis kaimyninių žemės sklypų, anot sąmatos, turi būti padengta 10 cm smėlio pasluoksniu, nes reikia padengti ir 1,18 arų ploto dalį, viršijančią ieškovo žemės sklypo plotą. Tačiau reikalavimas remontuojant tvorą įrengti 10 cm smėlio pasluoksnį ne tik tvoros buvimo vietoje, bet ir visame žemės sklype bei kaimyniniuose sklypuose yra akivaizdžiai nelogiškas. Atitinkamas aplinkybes gali suvokti net ir statybinio išsilavinimo neturintis asmuo. Kyla klausimas, kaip ekspertė ketina po pastatytu namu įrengti smėlio pasluoksnį ir ar norint suremontuoti tvorą reikia nugriauti namą. Taigi akivaizdu, kad ekspertės pateiktos sąmatos 2 pozicijoje nurodyti kiekiai akivaizdžiai prasilenkia su realybe. Sąmatos 3 pozicijoje nurodomi darbai „iki 20 cm storio grunto sluoksnio sutankinimas, pereinant savaeigiu volu 4 kartus“, matavimo vienetas 100 kubinių metrų, kiekis 3,25, kas reiškia, kad sutankinti reikia 325 kubinius metrus grunto (100 m³ x 3,25 = 325 m³). Atkreiptinas dėmesys, jog savaeigis volas - tai mašina, kuri tiesiant kelius lygina keliuose išpiltą asfaltą, kad asfaltas būtų lygus. Todėl natūraliai kyla klausimas, kaip su tokia mašina galima remontuoti tvorą. Tai yra, ar pirma turi būti nugriauta tvora ir jos buvusi vieta išlyginama savaeigiu volu? Ar kokiais tais kitokiais būdais tvora turi būti nukelta į kitą vietą, kad toje vietoje galėtų pravažiuoti savaeigis volas, o vėliau tvora atstatyta į pradinę vietą? Tačiau sąmatoje nėra numatyti nei tvoros nugriovimo, nei tvoros nukėlimo darbai, todėl nesuprantama, kaip galima vykdyti tvoros remonto darbus su savaeigiu volu? Be to, ir kiekiai nurodyti visiškai nerealūs. Vertinant nurodytą grunto storį 20 cm, kas atitinka 0,2 m, sąmatoje nurodytas kiekis 325 kubiniai metrai reiškia, kad sutankinta turi būti 1625 (325 / 0,2 = 1625) kv. m teritorija. Tuo tarpu, kaip jau minėta, ieškovo sklypo dydis yra tik 1000 kv. m, todėl akivaizdu, kad ir nurodyti kiekiai yra visiškai nerealūs. Taip pat, ir kitose sąmatos pozicijose nurodyti darbai, kiekiai ir apimtys yra nesuprantami ir nerealūs. Sąmatos 1 pozicijoje ir 5 pozicijose nurodoma „Duobių (šurfų) kasimas rankiniu būdu II grupės grunte, įrengiant tvirtinimus, remontuojant pamatus“ bei „Mechanizuotas tranšėjų ir pamatų užpylimas, perstumiant ir sutankinant gruntą“. Nurodomas darbų kiekis 100 kub. m. Šurfas – tai vertikalus nedidelio skersmens ir negilus kasinys, turintis išėjimą į žemės paviršių. Pirmiausia nesuprantama, kaip bus remontuojami pamatai iškasant tiktai atskiras duobes (šurfus), ypač kaip juose (šurfuose) turės būti sutankintas gruntas savaeigiu volu. Be to, atitinkamai anot sąmatos turi būti iškasta ir vėliau užpilta 100 kub. m žemės, kas atitinka maždaug 10 didelių sunkvežimių atvežtos žemės kiekį. Dėl šių priežasčių sąmata, kuria teismas vadovavosi spręsdamas apie būtinus atlikti tvoros remonto darbus, jų kiekius bei jų vertę, nebuvo galima remtis, tačiau teismas nepagrįstai ja vadovavosi. Į bylą be ekspertės sąmatos yra pateiktos dar dvi tvoros remonto darbų sąmatos bei du komerciniai pasiūlymai, tačiau jais taip pat negalima remtis sprendžiant apie tvoros remonto darbų kainą. UAB „Stat Technika“ komercinis pasiūlymas negali būti laikomas įrodymu (t. 1, b. l. 31), patvirtinančiu remonto darbų kainą, nes jame nėra nurodyta nei kokius darbus reikia atlikti, nei kiek atitinkami darbai kainuotų, nors būtent šiuo įrodymu teismas priteisdamas 12.000 Lt ir vadovavosi. Pabrėžtina, kad Kauno apygardos teismas 2010-03-04 nutartyje jau vieną kartą buvo nurodęs, kad UAB „Stat Technika“ komercinio pasiūlymo negalima laikyti leistinu įrodymu, nes jis nepagrįstas jokiais paskaičiavimais (CPK 424 str.). Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atitinkamas aukštesnės instancijos teismo konstatuotas šioje byloje aplinkybes ir vadovavosi šiuo komerciniu pasiūlymu. Tuo tarpu UAB „Medga“ ir UAB „Kalstas“ pateiktose sąmatose (t. 1, b. l. 75 ir 76) nurodyti tiek skirtingi darbai, tiek ir skirtingi kiekiai, todėl iš šių įrodymų negalima nustatyti, kokie iš tikrųjų darbai turėtų būti atlikti ieškovo tvorai suremontuoti, tai pat negalima spręsti apie šių darbų vertę. Ekspertizės akte, kuriuo teismas vadovavosi, yra nurodytos rekomendacijos „Trūkumų pašalinimo priemonės: atlikti geologinius gruntų tyrimus, jų pagrindu suprojektuoti tvoros pamatus. Projekto pagrindu pagilinti pamato konstrukciją“ (t. 1, b. l. 47-49). Tačiau į bylą nepateikta nei geologinių grunto tyrimų atlikimą patvirtinantys duomenys, nei pamatų projektas, be ko nebuvo galima apskaičiuoti, kiek ir kokius darbus reikia atlikti.

3. Teismas pažeidė CPK 88 str., 93 str., 98 str. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau nesprendė dėl iš ieškovo priteistinų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors atitinkamas prašymas ir buvo pareikštas. Dėl šios priežasties teismas netinkamai pritaikė CPK 93 str. 2 d. nuostatas. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 748 Lt teisinės pagalbos išlaidų, už ieškinio surašymą sumokėtų teisininkei, priskirdamas šias išlaidas prie CPK 88 str. 1 d. 8 p. nurodytų kitų būtinų išlaidų. CPK 98 str. aiškiai reglamentuoja teisinės pagalbos išlaidas, kurios gali būti priteistos, t. y. įstatymų leidėjas aiškiai numatė, kad gali būti priteistos tik advokatams ar advokatų padėjėjams sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos. Įstatymas nenumato, jog atitinkamos teisinės pagalbos išlaidos būtų priteistos už kitiems nei CPK 98 str. nurodytiems asmenims sumokėtą atlyginimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b. l. 133-134) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės jo turėtas 500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neva nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė tvoros montavimo darbus vykdė ne pagal Suderintą brėžinį, nes neva neįmanoma 3 m statramsčio 1,5 m įbetonuoti bei pastatyti virš žemės 1,8 m. Iš šalių Suderinimo brėžinio (b. l. 11) aiškiai matyti, kad tvoros betoninė dalis turėjusi būti 1,5 m (0,8 m po žeme ir 0,7 m virš žemės), ir prieštaravimas gali kilti tik dėl tvoros statramsčio neįbetonuotos dalies, kuri pagal šį brėžinį klaidingai nurodyta 1,8 m. Tačiau ginčo dėl neįbetonuotos statramsčio dalies, kuri faktiškai yra 1,5 m, šioje byloje nėra. Ginčas kilo dėl įbetonuotos tvoros dalies, kurios aukštis yra gerokai mažesnis, nei numatyta Suderintame brėžinyje, t. y. vietoj numatyto 1,5 m jis tesiekia vidutiniškai 0,8 m. Šias aplinkybes patvirtina 2008-02-07 UAB „Statybų ekspertizė“ Ekspertizės akto Nr. 02-08/925 6.2 p. bei 4 priedas. Tokiu būdu atsakovė iš esmės padarė tik antžeminę tvoros betoninę dalį, o požeminės, kuri pagal Suderinimo brėžinį turėjo būti 0,8 m, neatliko. Ieškovas nedalyvavo tvoros statybos darbuose, nei šalių buvo susitarta dėl tarpinio darbų priėmimo. Vizualiai pastebima buvo tik virš žemės esanti betoninė tvoros dalis. Todėl ieškovas negalėjo žinoti ar numatyti po žeme esančios betoninės tvoros dalies aukščio ir apeliantės argumentai, susiję su tariamais kitokiais šalių ketinimais dėl tvoros betoninės dalies aukščio (apeliantės nurodomas tariamas ieškovo matymas iškasamų duobių pamato įrengimui, ieškovo tariamas atliktų darbų priėmimas per tokios teisės neturėjusį asmenį, tariamas darbų atlikimo pripažinimas sumokant papildomai atsakovui 10.000 Lt) yra visiškai nepagrįsti. Minėtus argumentus paneigia ir ieškovo aktyvūs veiksmai, reikalaujant atsakovę ištaisyti darbų trūkumus, trukę bemaž metus, į kuriuos atsakovė visiškai nereagavo.

2. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl tariamų ekspertizės akto 6.2 p. trūkumų, teigiant, kad pamatų įgilinimas ar betonuotos dalies dydis nėra nustatytas, nes ekspertizės akto minėtame punkte yra nurodyta „tvoros pamato įgilinimo vidurkis 0,8 m, tai yra bendras - virš žemės ir žemėje“. Tvoros pamato įgilinimo vidurkis, kaip nurodyta minėtame ekspertizės akte, būtent ir yra bendras betonuotos dalies dydis. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl ekspertizės akto 6.8 p., teigiant, kad ekspertizės akte nepagrįstai nurodyta įgilinimo dydį turėjus būti 1,2 m. Iš Suderinto brėžinio akivaizdu, kad tvoros betonuotos dalies dydis turi būti 1,5 m, iš kurio 0,8 m apeliantas turėjo įrengti po žeme, o 0,7 m virš žemės. Ieškovo žemės sklypas statant tvoros pamatus dar buvo neįrengtas, žemės paviršius turėjo būti aukštinamas apie 0,4 m, tokiu būdu po žeme turėjo susidaryti būtent 1,2 m. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl tariamo atsakovo neinformavimo apie atliekamą ekspertizę. Apie atsakovės informavimą pažymėta pačiame ekspertizės akte. Apie tai, kad atsakovė buvo informuota raštu bei žodžiu (telefonu), teismo posėdžio metu patvirtino ir pati Z. B.. Atsakovė daugelį kartų buvo ieškovo raginama ištaisyti darbų trūkumus, tame tarpe jai buvo siūloma ir atlikti ekspertizę, tačiau atsakovė piktybiškai vengė bendradarbiauti su ieškovu. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl tariamo ieškovo trukdymo atsakovei pačiai atlikti ekspertizę. Ieškovas netrukdė S. L. apžiūrėti tvorą ar atlikti ekspertizę, nes atlikti ekspertizę tuo metu, kai S. L. buvo atvykęs 2009-01-20, dėl buvusio įšalo nebuvo įmanoma ir S. L. net neketino jos atlikti, tuo labiau, kad jis net neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti, be to, S. L. buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi, nes jau buvo suteikęs atsakovei teisines konsultacijas šioje byloje. Apeliantė galėjo pasinaudoti ir savo teise prašyti skirti ekspertizę procese pirmos instancijos teisme, tačiau šito nepadarė.

3. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl tariamo įrodymų trūkumo ieškovui avansu priteistoms išlaidoms. Atsakovė nurodo visą eilę argumentų dėl, jos nuomones nerealių UAB „Svarūs sprendimai“ lokalinėje sąmatoje, kuria ieškovas grindė savo reikalavimą, nurodytų darbų ir medžiagų kiekių. Ši sąmata yra parengta turinčio kvalifikaciją asmens. Joje nurodyti darbų ir medžiagų kiekiai, atsižvelgiant į darbų sudėtingumą ir apimtį (būtina atkasti visą tvoros pamatą taip, kad esamo pamato betoninę dalį būtų galima padidinti iki 1,5 m), yra pagrįsti. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl minėtos sąmatos ar dėl kitų ieškovo pateiktų sąmatų nepagrįstumo.

4. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo. Apeliantė, nors ir prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai jos prašymo nesprendė. Teismas pagrįstai priskyrė ieškovo teisininkei sumokėtas sumas prie būtinų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), nes šios sumos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (Kauno apygardos teismo 2011-03-16 nutartis c. b. Nr. 2S-763-605/2011).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-07-19 sutartimi šalys susitarė dėl tvoros gamybos ir montavimo darbų. Sutarties 2.1.1 punkte numatyta, kad rangovas darbus turi atlikti pagal užsakovo sudarytą projektinę dokumentaciją.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo išvados, kad atsakovė tvoros montavimo darbus vykdė ne pagal Suderinimo brėžinį (nes jame nurodoma, kad metalinio statramsčio dydis yra 3 m, tačiau sudėjus atskiras brėžinyje nurodytas dalis gaunasi 3,30 m, todėl faktiškai neįmanoma 3 m statramsčio įbetonuoti 1,5 m bei pastatyti virš žemės 1,8 m), nepagrįstumo. Iš šalių suderinto brėžinio (1 t., b. l. 11) matyti, kad tvoros betoninė dalis turėjo būti 1,5 m (0,8 m po žeme ir 0,7 m virš žemės). Apeliantės atstovo teigimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, brėžinyje buvo klaidingai nurodyta tvoros betoninės dalies virš žemės dydis, nes vietoj nurodytų 700 turėjo būti 400. Ieškovo teigimu, prieštaravimas galėjo kilti tik dėl tvoros statramsčio neįbetonuotos dalies, kuri pagal šį brėžinį klaidingai nurodyta 1,8 m, tačiau ginčo dėl neįbetonuotos statramsčio dalies, kuri faktiškai yra 1,5 m, šioje byloje nėra. Nustatyta, jog ginčas šioje byloje kilo dėl įbetonuotos tvoros dalies, kurios aukštis yra gerokai mažesnis, nei numatyta Suderintame brėžinyje, t. y. vietoj brėžinyje numatyto bendro 1,5 m dydžio (tiek žemėje, tiek ir virš žemės) jis tesiekia vidutiniškai 0,8 m. Šias aplinkybes, kolegijos nuomone, patvirtina 2008-02-07 UAB „Statybų ekspertizė“ Ekspertizės akto Nr. 02-08/925 6.2 p. (kuriame konstatuota, jog tvoros pamato įgilimo vidurkis 0,8 m, tai yra bendras – ir virš žemės ir žemėje. Matavimo rezultatai: 0,6 m, 0,8 m, 0,9 m, 0,78 m) bei 4 priedas. Pažymėtina, jog netgi sutinkant su atsakovės atstovo teiginiu, jog brėžinyje buvo klaidingai nurodyta tvoros betoninės dalies virš žemės dydis (nes vietoj nurodytų 700 turėjo būti 400), kas reikštų, jog betoninė pamato dalis tokiu atveju turėjo sudaryti 1,2 metro, visiškai akivaizdu, jog betoninė pamato dalis vis tiek atsakovės yra padaryta permaža vidutiniškai 0,4 m. Kadangi byloje nepateikta duomenų, kad pats ieškovas būtų dalyvavęs tvoros statybos darbuose ar kad šalių būtų susitarta dėl tarpinio darbų priėmimo, o vizualiai įmanoma pastebėti tik virš žemės esančią betoninę tvoros dalį, kolegija pritaria ieškovui, kad jis negalėjo žinoti ar numatyti po žeme esančios betoninės tvoros dalies aukščio, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, susiję su tariamais kitokiais šalių ketinimais dėl tvoros betoninės dalies aukščio (apeliantės nurodomas tariamas ieškovo matymas iškasamų duobių pamato įrengimui, ieškovo tariamas atliktų darbų priėmimas per tokios teisės neturėjusį asmenį bei tariamas darbų atlikimo pripažinimas sumokant papildomai atsakovui 10.000 Lt), vertintini kaip visiškai nepagrįsti ir kaip negalintys paneigti atsakovės atsakomybės už atlikto darbo trūkumus. Minėtus argumentus paneigia ir ieškovo aktyvūs veiksmai, reikalaujant atsakovę ištaisyti darbų trūkumus, trukę bemaž metus (1 t., b. l. 12-30), į kuriuos atsakovė visiškai nereagavo (byloje nėra jokių tai paneigiančių dokumentų).

Kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės argumentus dėl tariamo atsakovės neinformavimo apie ieškovo inicijuotą UAB ,,Statybos ekspertizė“ atliekamą ekspertizę. Apie tai, kad atsakovė buvo informuota raštu bei žodžiu (telefonu), teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizę atlikusi UAB ,,Statybos ekspertizė“ direktorė Z. B.. Be to, apie atsakovės informavimą pažymėta pačiame ekspertizės akte. Kolegija taip pat pažymi, ir atsakovė, nesutikdama su ieškovo iniciatyva atliktos ekspertizės išvadomis, galėjo pasinaudoti savo teise prašyti skirti ekspertizę procese pirmosios instancijos teisme (CK 6.662 str. 5 d.), tačiau šia teise nepasinaudojo. Apeliantės argumentai dėl tariamo ieškovo trukdymo atsakovei pačiai atlikti ekspertizę vertintini kritiškai. Visiškai akivaizdu, jog atlikti ekspertizę tuo metu, kai S. L. buvo atvykęs 2009-01-20, dėl buvusio įšalo nebuvo įmanoma, tuo labiau, kad jis net neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti. LR Aplinkos ministerijos Kvalifikacijos atestatu Nr. 17117 nustatyta, jog S. L. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (t. 2, b. l. 62), tačiau šis atestatas nepatvirtina S. L. individualios įmonės statinių eksperto kvalifikacijos. Dėl tos pačios priežasties teismas visiškai pagrįstai atsakovės pateiktą S. L. individualios įmonės savininko pasirašyto 2009-01-28 pranešimo (2 t., b. l. 60) nelaikė patikima įrodinėjimo priemone, nes pasisakantis specialių žinių reikalaujančiais klausimais asmuo turi turėti reikiamą išsilavinimą ir atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus.

Apie atliktos ekspertizės, kainavusios 2.360 Lt, išvadas ieškovas 2008-02-19 raštu pranešė atsakovei, reikalaudamas ištaisyti darbų trūkumus (t. 1, b. l. 26-27). Atsakovė į pretenziją neatsakė ir trūkumų neištaisė, todėl ieškovas 2008-06-16 raštu pranešė atsakovei apie gautą UAB „STAT TECHNIC“ komercinį pasiūlymą ištaisyti tvoros trūkumus už 12.000 Lt pasiūlymą ir suteikė atsakovei papildomą terminą trūkumus ištaisyti savo lėšomis ir jėgomis (t. 1, b. l. 29-30), tačiau atsakovė trūkumų iki šiol neištaisė.

Šiuo atveju pareikštu ieškiniu siekiama, kad atsakovė atlygintų ieškovo patirtus nuostolius (t. y. 2.360 Lt - sumokėtus už ekspertizę bei 24,88 Lt – sumokėtus už 7 pretenzijų (pranešimų) siuntimą registruotais laiškais) bei avansu sumokėtų 12.000 Lt, kurie, ieškovo teigimu, yra reikalingi trūkumų ištaisymui.

CK 6.61 str. numatyta, jog tuo atveju, ,,kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas.“

Kolegijos nuomone, ieškovo reikalavimą dėl 2.384,88 Lt nuostolių (t. y. 2.360 Lt - sumokėtus už ekspertizę bei 24,88 Lt – sumokėtus už 7 pretenzijų (pranešimų) siuntimą registruotais laiškais) atlyginimo pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai pagrįstai. Tai, kad ieškovas dėl atsakovo nekokybiškai atlikto darbo patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, patvirtina rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 12, 16, 21, 25, 28, 32, 46).

Tačiau kolegija pažymi, jog kreditorius, reikalaudamas avansu sumokėti darbui atlikti reikalingas sumas, negali piktnaudžiauti savo teise, siekti nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita ir privalo įrodyti, kad jo reikalaujama suma yra sąžininga ir protinga. Kolegijos nuomone, tokiu atveju būtina pakankamais įrodymais įrodyti, kokius konkrečius darbus būtina atlikti bei jų vertę, t. y., kad būtent tokio dydžio išlaidos yra ir reikalingos tvoros remontui atlikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas avansu prašomą priteisti 12.000 Lt sumą grindė 2008-06-04 UAB ,,STAT TECHNIC“ komerciniu pasiūlymu atlikti ginčo tvoros tvirtinimo (47 stulpeliai) darbus (b. l. 50), kurio, kaip jau sykį nurodė Kauno apygardos teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010-03-04 nutartyje (2 t., b. l. 29-36) negalima laikyti leistinu įrodymu, nes jis nepagrįstas jokiais paskaičiavimais. UAB „Svarūs sprendimai“ lokalinė sąmata (2 t., b. l. 91), nesant su UAB ,,STAT TECHNIC“ sudarytos jokios konkrečios sutarties dėl tam tikrų konkrečių darbų atlikimo bei aiškiai išreikšto ieškovo įsipareigojimo už šį darbą nurodytą sumą sumokėti, kolegijos nuomone, nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog 12.000 Lt yra trūkumų pašalinimui reikalinga protinga ir sąžininga suma, kuri galėtų būti avansu priteista iš atsakovės. Ieškovui šios ieškinio dalies (dėl 12.000 Lt priteisimo avansu) neįrodžius, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti šio reikalavimo ir priteisti 12.000 Lt trūkumų šalinimo išlaidas avansu bei atitinkamai priteisti nuo šios sumos 436,80 Lt delspinigius (12.000 Lt x 0,02 : 100 = 2,40 x 182 d.) (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, darydama tokią išvadą, taip pat vadovaujasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Kita vertus pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 6.695 str. 1 dalimi (kuri yra speciali teisės norma lyginant su 6.61 str.), rangovas atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d.). Kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties, joje užsakovo teisė pašalinti trūkumus nėra numatyta. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad šalis, neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal Sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai patirtus tiesioginius nuostolius, sumokėti netesybas. Vadinasi, kolegijos nuomone, ieškovas, vadovaujantis CK 6.695 str. 1 dalimi bei Sutartimi, gali reikalauti iš atsakovo, atsisakiusio neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atlyginti ieškovo realiai patirtus tiesioginius nuostolius su netesybomis arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, tuo labiau, jog Kauno rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-296-660/2011 (Nr. 2-1505-660/2010) pagal UAB ,,ORENESTA“ ieškinį D. K. dėl įsiskolinimo pagal Sutartį priteisimo, kuri yra sustabdyta iki bus išspręsta ši byla.

Su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų kolegija nesutinka, nes atsakovė, nors ir prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai jos prašymo nesprendė.

Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai, nenukrypdamas nuo teismuose susiformavusios praktikos, priskyrė ieškovo teisininkei sumokėtas sumas prie būtinų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), nes šios sumos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (Kauno apygardos teismo 2011-03-16 nutartis c. b. Nr. 2S-763-605/2011).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-03 galutinį sprendimą pakeičia dalyje, kurioje priteista ieškovui iš atsakovės 12.000 Lt trūkumų šalinimo išlaidos avansu bei 436,80 Lt delspinigiai (12.000 Lt x 0,02 : 100 = 2,40 x 182 d.), ir ieškinį šių reikalavimų dalyje atmeta (CPK 326 str. 3 p., 330 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas tik 14,23 procentais (2.384,88 x 100 /16.714,16), atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos: mažintinos iki 14,23 Lt už teismo procesinių dokumentų įteikimo paslaugas (100 x 14,23 /100), iki 113,84 Lt (800 x 14,23 / 100) Lt teisinės pagalbos išlaidos, iki 213,45 Lt (1.500 x 14,23 / 100) advokato išlaidos bei iki 35,77 Lt žyminis mokestis, be to, mažintinos iki 9 Lt iš atsakovės priteistinos valstybei bei didintinos iki 54,3 Lt iš ieškovo Lt valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pralaimėjo net 83,95 procentus ((2.260+24,88+113,84) x 100 / 15.569,68) apeliacijos, atitinkamai jam iš atsakovės priteistina tik 80,25 Lt (500 x 16,05 /00) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, o atsakovei priteistina 197,28 Lt (235 x 83,95 /100) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-03 galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Kauno rajono apylinkės teismo 2008-07-28 preliminarų sprendimą pakeisti.

Atsakovės UAB ,,ORENESTA“ prieštaravimus patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 60, (duomenys neskelbtini), Kauno raj.) iš atsakovės UAB ,,ORENESTA“ (į. k. 300870584, Žardininkų g. 5-24, Klaipėdos m.) 2.360 Lt ekspertizės išlaidas, 24,88 Lt registruotų laiškų siuntimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2.384,88 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. nuo 2008-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), 14,23 Lt už teismo procesinių dokumentų įteikimo paslaugas, 113,84 Lt teisinės pagalbos išlaidas, 213,45 Lt advokato išlaidas, 35,77 Lt žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB ,,ORENESTA“ (į. k. 300870584, Žardininkų g. 5-24, Klaipėdos m.) 9 Lt ir iš ieškovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 60, (duomenys neskelbtini), Kauno raj.) 54,3 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei UAB ,,ORENESTA“ (į. k. 300870584, Žardininkų g. 5-24, Klaipėdos m.) iš ieškovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 60, (duomenys neskelbtini), Kauno raj.) 197,28 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 60, (duomenys neskelbtini), Kauno raj.) 80,25 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Jolita Cirulienėteisėjai: Evaldas BurzdikasEgidijus Tamašauskas