- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2-499-196/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02744-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-6632-553/2014 pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
Pripažinti atsakovą pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingą teismą ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str.;Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 314 600 Lt turtinę žalą;Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 103 500 Lt neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui M. N. 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Teismas nurodė, kad ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus numato CPK 111 str., 113-114 str. ir 135 str., už ieškinį turi būti sumokėtas šio kodekso VIII skyriuje numatytas žyminis mokestis, be to, ieškinys turi būti pareiškiamas teismui laikantis teismingumo taisyklių, o jame gali būti reiškiami tik civilinio proceso tvarka nagrinėtini reikalavimai. Teismo teigimu, ieškovo M. N. pateiktas ieškinys neatitinka nurodytų reikalavimų, ieškovo reikalavimas „Pripažinti atsakovą pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingą teismą ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str.“ nenagrinėtinas teisme (CK 1.138 str.), todėl ieškovas įpareigotas pašalinti šį trūkumą – pateikti teismui ieškinį, kuriame būtų nurodyti teisme nagrinėtini reikalavimai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis turtinę žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą ar sužalojimą, turėtas išlaidas, negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas nurodė, kad jo negautas pajamas pagal BK 65 straipsnį (Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės) esą sudaro 260 Lt per dieną. Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje įtvirtintu bausmių sudėjimo ir keitimo teisiniu reguliavimu turtinės žalos dydis nagrinėjamojoje byloje negali būti grindžiamas. Todėl ieškovas įpareigotas pašalinti šį trūkumą ir nurodyti, kokią turtinę žalą dėl negautų pajamų, kurios turi būti realios, o ne tikėtinos, jis patyrė dėl galimai neteisėtų teismo veiksmų. Ieškovas taip pat įpareigotas pašalinti ieškinyje esančius prieštaravimus ir nurodyti aplinkybes, kuo konkrečiai pasireiškia, jo vertinimu, teismų neteisėti veiksmai. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas nesumokėjo privalomo mokėti žyminio mokesčio, nes nagrinėjamuoju atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas ieškovui netaikomas, todėl ieškovas įpareigotas sumokėti privalomą žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo ieškinio sumos pagal CPK 80 straipsnio taisykles.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas M. N. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pripažinto pažeistas teise, įtvirtintas EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str., o antruoju reikalavimu – priteisti šiais pažeidimais padarytą neturtinę žalą. Taigi reikalavimai tarpusavyje iš esmės susiję. Tik nustačius (pripažinus) nurodytų įstatymų pažeidimus, teismas gali priteisti nukentėjusiai šaliai teisingą atlyginimą.
2. BK 65 str. bausmių keitimo taisyklės numato teisėto kalinimo paros kainą, t. y. 2 MGL. Neteisėtu sprendimu atėmus teisę į lygtinį paleidimą yra atimama teisė gauti pajamas visą likusį laikotarpį. Kadangi ieškovui buvo atimat teisė į lygtinį paleidimą, dėl to buvo atimta teisė gauti pajamas, kurios skaičiuojamos 2 MGL už parą ir tai sudaro turtinę žalą.
3. Teismas, įpareigodamas pašalinti ieškinyje esančius prieštaravimus, nenurodė kokius konkrečiai trūkumus reiktų pašalinti.
4. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, nes ieškinio pagrindas yra neteisėti teismų veiksmai, o tokiose bylose ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Tačiau asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas įmanomas tik tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Iš CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui matyti, kad ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodė tris reikalavimus: 1) prašo pripažinti atsakovą pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingą teismą ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 314 600 Lt turtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 103 500 Lt neturtinę žalą. Taigi iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas suformulavo aiškų materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, ir nustatęs, kad kuris nors iš pareikštų reikalavimų (kai pareikštas ne vienas reikalavimas) neatitinka įstatymo nustatytų ieškovo teisių gynimo būdų (CK 1.138 str.), dėl tokio reikalavimo turi pasisakyti baigiamajame procesiniame dokumente, o jei bent vienas pareikštų reikalavimų nagrinėtinas teisme, turi tokį ieškinio reikalavimą priimti ir nagrinėti. Dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pirmasis ieškovo ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti šį trūkumą – pateikti teismui ieškinį, kuriame būtų nurodyti teisme nagrinėtini reikalavimai.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – apeliantui (ieškovui) (CPK 178 str.). CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Apeliantas, tvirtindamas, kad ieškinyje nurodyti teismų ir teisėjų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti veiksmai, lėmę žalos jam atsiradimą, turėjo pagrįsti ne tik šių veiksmų neteisėtumą, bet ir jų priežastinį ryšį su patirta žala. Civilinė atsakomybė negalima neįrodžius bent vienos iš nurodytų sąlygų. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, atsakovo (t.y. valstybės) kaltė nėra preziumuojama, todėl įrodyti atsakovo kaltę tenka šias aplinkybes teigiančiai šaliai, t.y. apeliantui (ieškovui). Taigi įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilines bylas tenka ieškovui (t. y. šiuo atveju apeliantui), kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Kaip jau buvo minėta tam, kad būtų apgintos pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai, būtina sąlyga yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pareiškimas (CPK 5 str., 135 str.). Besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.), todėl ieškovas, siekdamas žalos dėl galimai neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų atlyginimo, privalo nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti šių veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iš ko susideda žala ir kokie įrodymai ją patvirtina (CPK 115 str. 2 d.). Pažymėtina, jog procesinio teisinio pobūdžio ieškinio formos nesilaikymas gali pažeisti dalyvaujančių byloje asmenų teises, nes nepateikus teismui tinkamai surašyto ieškinio kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims yra ribojama galimybė gintis nuo tokio ieškinio. Be to, tai kliudo teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo dėl reikalavimo priteisti 314 600 Lt turtinę žalą, nepagrindė kas sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, bei nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui nagrinėti, ar ieškovo galbūt patirta žala yra kokių tai neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad BK 65 straipsnyje įtvirtintu bausmių sudėjimo ir keitimo teisiniu reguliavimu turtinės žalos dydis nagrinėjamojoje byloje negali būti grindžiamas, o kitų argumentų dėl turtinės žalos pagrindimo ieškovas nenurodė. Taip pat ieškovas ieškinyje nenurodė kuo konkrečiai pasireiškia, jo vertinimu, teismų neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas patyrė žalą. Nustatyti ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog jie turi būti šalinami (taisomi) ieškinio priėmimo stadijoje.
CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Šiame straipsnyje yra numatytas ieškovų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, atlyginimo, todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas šiuo atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria įpareigotas ieškovas M. N. pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti teismui ieškinį, kuriame būtų nurodyti teisme nagrinėtini reikalavimai bei sumokėti už ieškinį žyminį mokestį.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui M. N. terminą iki 2015 m. gegužės 8 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.