Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims N. P., D. P., A. Š., K. B., P. J., T. B., G. Š., akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos pritesimo, tretieji asmenys N. P., D. P., A. Š., K. B., P. J., T. B., G. Š., akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinio reikalavimo dalies atsisakymą, kuriuo atsisako 153,24 Eur skolos dalies, prašo priteisti iš atsakovo 998,39 Eur skolos, 30,00 Eur žyminį mokestį, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigoti VMI grąžinti 4,55 Eur žyminio mokesčio permoką (5 t. b. l. 76).

Teismas atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys tokius paaiškinimus teikė bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui, o šios sudėties teisme tretieji asmenys teismo posėdžiuose nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tretiesiems asmenims pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnis, 162² straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga bei proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė atsisakydama 153,24 Eur dalies reikalavimo prašo priteisti iš atsakovo 998,39 Eur skolos, 30,00 Eur žyminį mokestį, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigoti VMI grąžinti 4,55 Eur žyminio mokesčio permoką.

Priimtinas ieškovės AB „Kauno energija“ prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 153,24 Eur skolos priteisimo ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina.

Ieškinys atmestinas šiais motyvais.

Ieškovė prašo priteisti skolą už bendrų patalpų šildymą, t. y. 20 procentų energijos nuostolių tenkančių bendrųjų patalpų šildymui.

2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565 (toliau įstatymas), 12 straipsnio „Atsiskaitymai su šilumos tiekėju“ 2 dalis numato, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas vadovaujasi šio įstatymo 12 straipsniu, tačiau abi šalys jį traktuoja skirtingai, todėl ir atsirado šis ginčas tarp šalių.

Įstatymo 12 straipsnis numato kaip yra vartotojams paskirstomas šilumos kiekis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Ieškovei pripažinus, kad šiluma yra tiekiama tik vienam vartotojui šis straipsnis negali būti taikomas kitiems namo savininkams. Esant vienam vartotojui visos išlaidos, atsiradusios tiekiant šilumos paslaugas, tenka asmeniui, kuris gauna šilumos paslaugą.

Šis įstatymo 12 straipsnis numato tik šilumos paskirstymą tarp kelių vartotojų ir nukreipia į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo skolos už suteiktas paslaugas yra galima tik įrodžius aplinkybę, kad pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Iš teismui pateiktos medžiagos bei ieškovės atstovo paaiškinimų ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Ieškovės atstovas atvirkščiai nurodė, kad šildymas buvo tiekiamas tik vieninteliam pastato šilumos vartotojui – trečiajam asmeniui AB „Lietuvos paštas“ ir šildė tik 48,31 kv. m. patalpas (CPK 187 straipsnis), kai pastato bendras plotas yra 610,06 kv. m. (4 t., b. l. 98-127).

Ieškovė teikiant paslaugas tik vienam šilumos vartotojui, šilumos nuostolius už bendrųjų patalpų šildymą, atsakovui taip pat paskaičiavo 20 procentų nuostolių už bendrųjų patalpų šildymą nuo jam nuosavybės teise valdomų patalpų ploto (su tam tikrais netikslumais), nors atsakovui šilumos paslaugos nėra teikiamas. Ieškovė šilumos nuostolius paskaičiavo nuo skaitiklio rodmenų už suvartotą šilumos energiją, kuria naudojosi tik trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“, t. y. ne nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirstytos ir jam tenkančios suvartotos šilumos (jei teigsime, kad yra keli vartotojai), o nuo trečiojo asmens suvartoto šilumos energijos kiekio. Taigi ieškovė nepaskirsčiusi kitiems savininkams suvartoto šilumos kiekio, jos valdomose patalpose, remdamasi trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas“ suvartoto šilumos energijos kiekio rodmenimis, paskaičiavo 20 procentų šilumos nuostolius bendroms patalpoms apšildyti ir trečiajam asmeniui, ir kitiems namo savininkams, (o ne jiems tenkančiai daliai), t. y. ieškovės šilumos nevartojantiems savininkams pagal trečiojo asmens suvartotą kiekį, dar kartą paskaičiavo 20 procentų, nuostolių dėl bendrųjų patalpų šildymo, tačiau nuo jiems nuosavybės teise valdomo ploto. Atsakovui nesinaudojant ieškovės tiekiama šilumos energija ir naudojantis kito šilumos tiekėjo paslaugomis, yra priskaičiuojami šilumos nuostoliai bendrų patalpų šildymui didesni nei vieninteliam vartotojui gaunant iš ieškovės šilumos paslaugas.

Taip pat nustatytina, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ šildymu naudojosi autonomiškai, t. y. name nėra bendros šildymo sistemos, kurio vamzdynas patektų ir į kitas patalpas, išskyrus, trečiąjį asmenį.

Kasacinis teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Šis kasacinio teismo išaiškinimas negali būti taikomas šio ginčo atveju, nes, kaip jau teismas minėjo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ ieškovės šilima naudojosi autonomiškai apšildant tik jų patalpas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad name yra bendra namo šildymo veikianti sistema.

Ieškovė teigia, kad atsakovas yra AB „Kauno energija“ vartotojas, tačiau atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuo 2008 m. gruodžio 29 d. atjungta nuo šildymo įrenginių, pagal pateiktą projektą (1 t. b. l. 103).

Pateiktas 1982 m. planas (4 t. b. l. 137-138), nėra pagrindas teigti, kad skolos paskaičiavimo laikotarpiu name veikia bendra namo šildymo sistema. Ieškovė negalėjo atsakyti, nei kur yra skaitiklis, nei sistemos būklės.

Be to, sutartis su AB „Lietuvos paštas“ buvo sudaryta 1996 m. rugsėjo 24 d. (4 t. b. l. 14, 15), taigi kokiomis sąlygomis ir kokia apimtimi buvo apšildomos patalpos 2010 – 2012 m., neaišku. Ieškovė pateikė kelių buvusių namo savininkų sutartis, kuri vėliausia yra 2003 metų (4 t. b. l. 14-23).

Daugiabučiuose namuose šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Šios bylos nagrinėjamu atveju įrodymų, kad šildymas buvo tiekiamas visam namui per namo šilumos energijos tiekimo vamzdyną, kuris tuo pačiu ir šildė bendrąsias naudojimosi patalpas name, įrodymų nėra. Išvada, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“, kurio šildymo plotas 48,31 kv. m. šildė per sieną visas bendrąsias patalpas, šiuo atveju koridorių, nepagrįstas.

Antstolio V. Zubino surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (7 t. priedas) nurodoma, kad priklausančiose P. J. patalpose, vamzdynas yra senas, keliose vietose vamzdžiai yra nupjauti, jokių šilumos prietaisų nerasta, kitose patalpose vamzdynas neapšiltintas, surūdijęs, šilumos vamzdis į pirmą pastato aukštą patenka tik į AB „Lietuvos paštas“ patalpas, šiose patalpose yra du radiatoriai, kurie neveikia, pas atsakovą įrengtas vietinis šildymas, antrame aukšte vietinis šildymas dujomis, koridoriuje šildymo prietaisų nėra, visose kitose patalpose, priklausančiose savininkams, yra vietinis šildymas.

Taip pat 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. 3-47 (6 t., b. l. 25) trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“, informavo, kad šildymas objektui, adresu (duomenys neskelbtini), 2013/2014 nebus įjungiamas.

Nuo 2013 m. sezono pradžios šilumos energija, pastatui (duomenys neskelbtini), nebuvo tiekiama, tačiau ieškovė šildymo nuostolius iš atsakovo, prašo priteisti iki 2013 gruodžio 1 d.

Apibendrinant išdėstytą nustatytina, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties dėl paslaugų teikimo, nėra ieškovės teikiamų paslaugų vartotojas, trečiasis asmuo patalpomis naudojosi autonomiškai, o inžineriniai tinklai patenka tik į trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas“ patalpas, bendri ieškovės nurodyti namo nuostoliai yra didesni nei patyrė ieškovė, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui nuostolių bendrųjų patalpų šildymui, nes namo bendros sistemos nėra, todėl ieškovė nuostolių nepatyrė.

Kitiems mano savininkams naudojantis kitų šilumos tiekėjų paslaugomis, jie taip pat, kaip patiria šilumos nuostolius, šildydami bendrąsias namo patalpas (koridorių, nes kitų bendro naudojimosi patalpų nėra), už kurias jie sumoka.

Teismas neanalizuoja ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl skolos dydžio, neanalizuoja, ar tinkamai buvo pasirinkti nuostolių paskaičiavimo metodai, nes teismui nustačius, kad atsakovas nėra ieškovės vartotojas, kad patalpos buvo šildomos autonomiškai tik vienam šilumos gavėjui, šių įrodymų teismas nevertina, kaip neturinčių reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Byloje nėra duomenų, kad į pastatą patenkantis šilumos kiekis būtų tiekiamas ir kitiems namo savininkams, taip pat nėra duomenų, kad veikia centralizuota namo šildymo sistema, kuri šildytų pagalbines patalpas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas reikalavo nurodyti, kur yra ar buvo šilumos apskaitos prietaisas, tačiau ieškovė į šį klausimą atsakyti negalėjo, o antstolio V. Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (7 t. priedas) nurodyta, kad nėra sumontuotų šilumos prietaisų (radiatorių, šilumos apskaitos prietaisų, šilumos trasos vamzdžių).

Registro duomenyse yra nurodoma, kad pastatas yra šildomas vietiniu šildymu (1 t. b. l. 9, 10, 53, 54).

Ieškovė teigia, kad šiluma tiekiama tik vienam šilumos vartotojui trečiajam asmeniui AB „Lietuvos paštas“, taigi tuo pačiu ir patvirtina, kad kitiems savininkams, nuosavybės teise priklausančioms patalpoms bei bendro naudojimosi patalpoms, šilumos paslaugų neteikia, o tai reiškia, kad kiti namo savininkai, tame tarpe ir atsakovas, neturi pareigos mokėti už nuostolius, susidariusius bendrų patalpų šildymą ieškovei.

Nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 100,00 Eur Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai už parengtus dokumentus (1 t. b. l. 35).

Atsižvelgiant į asociacijos, kaip susivienijimo, esmę, jos steigimo, stojimo į ją ir veikimo tikslus, darytina išvada, kad asociacijos teikiamomis paslaugomomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario -fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems principams. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo – asociacijos narys – apmoka tokio pobūdžio asociacijos jam suteiktas paslaugas, tai dėl to jo patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015).

Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo prašymas priteisti išlaidas už Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos suteiktas paslaugas atsakovui, nes jis yra sąjungos narys.

Atsakovas patyrė viso 1655,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t. b. l. 95, 4 t. b. l. 80, 5 t. b. l. 7-8, 5 t. b. l. 80-81, 7 t. 10-11) ir 120,00 Eur išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas (7 t. b. l. 9), viso 1775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovui V. M. priteistina 1775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas 93 straipsnis).

Iš ieškovės priteistinos 51,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Nustatyta, kad ieškovė už patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 34,55 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė viso sumokėjo 43,00 Eur (1 t. b. l. 7, 113). Ieškovei grąžintina 8,45 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 153,24 Eur skolos priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1775,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, valstybei 51,99 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės apsirinktame banke, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, 8,45 Eur (aštuonis eurus 45 ct) žyminio mokesčio permoką. Pavesti žyminį mokestį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.