Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenęs (duomenys neskelbtini), šuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas 9 kartus:

1) 2003 m. birželio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 116 straipsnio 1 dalį, 117 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – 5 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2003 m. rugsėjo 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 159 straipsnį, 284 straipsnį, galutine subendrinta bausme – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2006 m. gegužės 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

4) 2011 m. balandžio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), galutine subendrinta bausme – 8 mėnesių laisvės apribojimu;

5) 2012 m. balandžio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;

6) 2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 168 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda, bauda sumokėta;

7) 2021 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 8 mėnesių laisvės apribojimu;

8) 2023 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu; 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, subendrinus 2023 m. vasario 15 d. ir 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiais skirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 30 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., po eismo įvykio, įvykusio 2023 m. birželio 10 d. apie 16.52 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių m. prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame dalyvavo, iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2023 m. birželio 10 d. 18.19 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0373, patikros sertifikato Nr. 1834837, jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,68 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad datos neprisimena, bet galimai 2023 m. birželio 10 d., apie 17 val., atvažiavo į daugiabučio namo kiemą (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, važiavo atbuline eiga, kliudė kitą automobilį ir apie įvykį niekam nepranešęs iš karto išvažiavo iš kiemo, nes neturėjo teisės vairuoti. Kartu su juo buvo A. U., kuris taip pat matė, kad jis kliudė kitą automobilį. Nuvažiavęs į kitą kiemą pastatė automobilį ir pas A. U. nuėjo pėsčiomis, prieš tai dar parduotuvėje nusipirko alkoholio. Prieš tai alkoholio nebuvo vartojęs, vartojo apie valandą laiką po atsitrenkimo į automobilį. Išgėrę alkoholį išėjo į kiemą parūkyti, kur pamatė automobilius apžiūrinėjančius pareigūnus. Jo automobilis kitą dieną buvo parduotas, bet pareigūnams to nesakė. Dirba, gauna apie 800 Eur dydžio atlyginimą, dalį nuskaičiuoja antstoliai, bet savo materialinę padėtį vertina kaip normalią. Sutinka sumokėti advokato atstovavimo išlaidas. Gailisi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. birželio 10 d. 16.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, automobilių stovėjimo aikštelėje A. B., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo savo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apie 18.15 val. A. B. buvo pastebėtas prie (duomenys neskelbtini) namo, alkotesteriu jam pirmu patikrinimu nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, antru – 1,77 promilės neblaivumas. A. B. prisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, tačiau neigė, kad vairavo būdamas neblaivus, paaiškino, jog nežinojo, kad negalima vartoti alkoholio po eismo įvykio. Nenurodė, kur pastatė automobilį (1 t., b. l. 12-17).

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra automobilių aikštelė prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių mieste. Apžiūrėtas apgadintas automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-26).

Eismo įvykio pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 10 d. apie 16.55 val., asmuo, vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, daugiabučio namo kieme atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Nustatytas automobilio „Audi“ savininkas - A. B., automobilio „Opel“ savininkas - R. Č. (1 t., b. l. 27-30).

Liudytoja L. P. parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. apie 16.55 val., ji buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ir matė kaip į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo juodos spalvos „Audi“ markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Audi“ automobilio vairuotojas neišlipo, atbuline eiga išvažiavo iš kiemo ir automobilį pastatęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kažkur nuėjo. „Audi“ automobilyje sėdėjo du vyrai, už vairo sėdėjo vyras, kuris buvo apvalaus veido, trumpų plaukų, vilkėjo tamsios spalvos maikutę, vyrui apie 40 metų (1 t., b. l. 35-40).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja L. P. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris 2023 m. birželio 10 d. apie 16.55 val., vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir pasišalino (1 t., b. l. 46-51).

Apžiūros protokole nuodyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, kuriuos pateikė E. D. (1 t., b. l. 52-55). Pirmame vaizdo įraše 2023 m. birželio 10 d. 16.52 val. matomas kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučių namų. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja juodos spalvos „Audi“ automobilis ir važiuodamas atbuline eiga, galu, kliudo- atsitrenkia į aikštelėje stovintį juodos spalvos „Opel“ automobilį. Nuo smūgio „Opel“ automobilis pavažiuoja atgal. Po to „Audi“ markės automobilis išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Antrame vaizdo įraše matyti, kaip 2023 m. birželio 10 d. 16.53 val. „Audi“ markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja atbuline eiga ir įvažiuoja į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje po kaire puse yra šiukšlių konteineriai. Automobiliui sustojus 16.54 val., matosi, kaip iš priekinės keleivio pusės išlipa vyras, tuo pačiu metu iš priekinės vairuotojo pusės išlipa kitas vyras. Vyrai nueina, tačiau vairuotojas netrukus grįžta ir minėtu automobiliu išvažiuoja (1 t., b. l. 56-59).

Liudytojas M. V. parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. apie 16.00 val., jis buvo pas draugą A. U., adresu (duomenys neskelbtini), kai atėjo pažįstamas A. B.. A. su A. kažkur išvažiavo, o vėliau grįžę kalbėjosi, kad atsitrenkė į automobilį kieme. Tuo metu jis matė, kad A. B. gėrė alų ir turėjo nedidelį buteliuką degtinės. Žinojo, kad A. B. tuo metu turėjo „Audi“ markės automobilį. Momento, kada A. B. savo automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį jis nematė, kartu nevažiavo. Kur po įvykio A. B. galėjo pastatyti savo automobilį nežino (1 t., b. l. 71-74).

Liudytojas A. U. parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. kartu su draugu M. V. buvo jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko atvažiavo A. B. ir jis kartu su pastaruoju, automobiliu „Audi A6“ važiavo į garažą. Po to grįžo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Automobilį vairavo A. B., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kieme A. B. automobiliu parkavosi atbuline eiga ir jis staiga pajuto kaip sujudėjo automobilis ir atsisukęs pamatė, kad jie atsitrenkė į kitą automobilį. A. B. pavažiavo į priekį ir atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės, pasuko į kairę pusę prie šiukšlių konteinerių, ten pastatė automobilį. Tuomet jis nuėjo namo, o A. B. grįžo prie automobilio. Netrukus į butą atėjo ir A. B., atsinešė tris skardines alaus ir nedidelį buteliuką degtinės. A. B. gėrė degtinę ir alų, buvo susinervinęs dėl eismo įvykio. Iš įvykio vietos pasišalino, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir tuo metu kai atsitrenkė labai išsigando. Kiek vėliau A. B. išėjo į kiemą parūkyti, kur jau buvo policijos pareigūnai. Iki eismo įvykio prie jo A. B. jokių alkoholinių gėrimų nevartojo (1 t., b. l. 77-80).

Galiojančią patikrą turinčiu alkoholio matuokliu A. B. 2023 m. birželio 10 d. 18.19 val. nustatytas 1,68 promilės girtumas, o 18.36 val. - 1,77 promilės girtumas (1 t., b. l. 87-88, 90).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. B. negali eiti tiesia linija, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Su alkotesterio parodymais (1 t., b. l. 89).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. B. (1 t., b. l. 91-92). Iš transporto priemonių kirtusių Lietuvos Respublikos sieną registro matyti, kada automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. birželio 10 d. registruotas kaip išvykęs į Ukrainą.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, pagaminto 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3 930,00 Eur (1 t., b. l. 93).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. B. dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumas, pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis po eismo įvykio, įvykusio 2023 m. birželio 10 d. apie 16.52 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių m. prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame dalyvavo, iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2023 m. birželio 10 d. 18.19 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0373, patikros sertifikato Nr. 1834837, jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,68 promilės neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį – atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo. Jam alkotesteriu nustatyto girtumo neginčijo. Kaltinamojo vairavimo bei eismo įvykio padarymo faktą ir pasišalinimą iš įvykio vietos patvirtina ir liudytojų parodymai, asmens atpažinimo protokolas, vaizdo įrašų turinys, įvykio vietos apžiūros protokolas, o alkoholio vartojimą po pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir iki įvykio aplinkybių nustatymo, patvirtina liudytojų parodymai, kurie buvo su kaltinamuoju bute ir matė, kad jis vartojo alkoholį, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, alkoholio matavimo prietaiso registracijos žurnale bei neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, padaręs eismo įvykį vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, kuomet atvykę policijos pareigūnai nustatė jam vidutinį neblaivumą. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad A. B. atžvilgiu dėl tos pačios dienos įvykio yra pradėta ir administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, dėl neturinčio teisės vairuoti transporto priemones asmens pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors procesinis sprendimas administracinio nusižengimo tyrime dar nėra priimtas, tačiau siekiant išvengti non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo, iš kaltinimo šalintinos nurodytos perteklinės aplinkybės, kad A. B. 2023 m. birželio 10 d. apie 16.52 val., vairuodamas jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, kliudė bei atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apie įvykį niekam nepranešęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors iš esmės eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės yra viena iš būtinųjų šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, todėl teismas šioje baudžiamojoje byloje jas ištyrė, tačiau pats vairavimas neturint teisės vairuoti ir pasišalinimas iš įvykio vietos (dėl ko pradėta administracinė teisena), nėra nusikalstamos veikos - alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – sudėties požymis, todėl šios aplinkybės, kurios kaltinimo esmės ir kvalifikacijos nekeičia, iš kaltinimo šalintinos.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), sukėlė eismo įvykį, be to vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis teistas, paskutiniais dviem nuosprendžiais paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-38), dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų registre neįrašytas (2 t., b. l. 44). Teismas A. B. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant didesnį nei vidurkis bausmės dydį. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis 2023 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, subendrinus 2023 m. vasario 15 d. ir 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiais skirtas bausmes, paskirtos galutinės subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. penki mėnesiai, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas dešimtą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytus nusikaltimus), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam A. B. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė pažeidimą, t. y. sukėlė eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, vairavo net neturėdamas teisės vairuoti. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 3 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Taigi, nagrinėjamu atveju, kaltinamojo vairuotas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuotinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, automobilį paslėpė, kaip pats teigė, pardavė, o transporto priemonių kirtusių Lietuvos Respublikos sieną registras patvirtina, kad automobilis yra išvykęs į Ukrainą, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 3 930,00 Eur (1 t., b. l. 93; BK 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 126-129), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

2023 m. birželio 12 d. prokurorės nutarimu iki 2023 m. gruodžio 12 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausančiam automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94-96), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugomas byloje (1 t., b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam A. B. byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Vytautas Polikaitis, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. B. yra 215,00 Eur (2 t., b. l. 91). Kaltinamasis dirba, teigia kas mėnesį gaunantis apie 800 Eur dydžio atlyginimą, ir nors dalį jo nuskaičiuoja antstoliai, tačiau jis pats savo finansinę padėtį vertina normaliai, sutinka atlyginti atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra sunki, įvertinus bylos pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, prašomos priteisti 215,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2023 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, subendrinus 2023 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ir 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiais skirtas bausmes, paskirtos galutinės subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (tejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3 930,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų).

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 930,00 Eur) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 101) darbuotojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2023 m. birželio 12 d. prokurorės nutarimu A. B. priklausančiam automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Priteisti iš A. B. 215,00 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.