Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-03-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-499-1163/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-19
Bylos Nr.
e2YT-499-1163/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10301-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Lekečinskienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
R. E., valstybės įmonė „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-499-1163/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10301-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Zita Lekečinskienė,sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,dalyvaujant pareiškėjai A. J. ir jos atstovei advokatei D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys R. E. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjos A. J. (toliau – pareiškėja) pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašoma: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. priėmė palikimą po savo tetos O. E., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. priėmė palikimą po savo tėvo J. P., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra J. P. () dukra. J. P. yra E. P. sūnus. E. P. yra (duomenys neskelbtini) dukra. E. P. yra O. E. sesuo. O. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). O. E. mirė (duomenys neskelbtini) d. Po O. E. mirties suinteresuoti asmenys į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau J. P. jo tetos O. E. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti – nurodytame būste (duomenys neskelbtini), dar nuo 1964 m. balandžio 24 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, jame gyveno nuo gimimo (duomenys neskelbtini) d., iki savo mirties (duomenys neskelbtini) d., naudojosi palikėjos daiktais ir jais disponavo. O. E. turėjo sūnų, S A. E., gimusį (duomenys neskelbtini) d., mirusį (duomenys neskelbtini) d, kurio sūnus R. E., įtrauktas dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, yra antros eilės įpėdinis į O. E. palikimą pagal įstatymą. R. E. nuo 2014 m. spalio 31 d. deklaravo savo išvykimą į Airiją, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno skyrius duomenų apie faktinę R. E. gyvenamąją vietą neturi. R. E. po močiutės O. E. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, faktiškai nepradėjo jo valdyti, nepareiškė savo valios dėl paveldėtino turto priėmimo. Po J. P. mirties nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors pareiškėja po tėvo J. P. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti – rūpinasi šiuo turtu kaip savo, moka mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, naudojasi palikėjo daiktais ir jais disponuoja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų O. E. ir J. P. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikimo palikėjų O. E. ir J. P. perėjimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad J. P. priėmė palikimą po savo tetos O. E. bei pareiškėja priėmė palikimą J. P. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo R. E. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. J. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad jos tėvas J. P. nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo turtu rūpinosi tiek iki tetos O. E. mirties, tiek po jos. Tiek tėvas J. P., tiek ji pati nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, nes manė, jog turtas natūraliai pereina artimam giminaičiui, kuris juo rūpinasi. Prašė patenkinti pareiškimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė D. V. prašė patenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais.

Suinteresuoti asmenys R. E. ir VĮ „Turto bankas“ neatvyko į paskirtą teismo posėdį, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, prašymų negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad A. J. (buv. (duomenys neskelbtini)) yra J. P. (P), gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., dukra. J. P. yra E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., sūnus. E. P. yra (duomenys neskelbtini) dukra. Taip pat E. P. yra O. E., mirusios (duomenys neskelbtini) d., sesuo. (duomenys neskelbtini) d., paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-6062 pagrindu, O. E. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) d. O. E. mirė. Po O. E. mirties suinteresuoti asmenys į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau J. P. jo tetos O. E. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti – nurodytame būste (duomenys neskelbtini), nuo 1964 m. balandžio 24 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, jame gyveno nuo savo gimimo (duomenys neskelbtini) d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) d., naudojosi palikėjos O. E. daiktais ir jais disponavo. J. P. buvo sudaręs su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kauno miesto paslaugų centras“ komunalinių atliekų tvarkymo sutartį Nr. 10047686, pasirašytą 2013 m. spalio 8 d. vardu. O. E. turėjo sūnų, S A. E., gimusį (duomenys neskelbtini) d., mirusį (duomenys neskelbtini) d, kurio sūnus R. E., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra antros eilės įpėdinis į O. E. palikimą pagal įstatymą. R. E. nuo (duomenys neskelbtini). deklaravo išvykimą į Airiją, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno skyrius duomenų apie faktinę R. E. gyvenamąją vietą neturi. R. E. po močiutės O. E. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, faktiškai nepradėjo jo valdyti, nepareiškė savo valios dėl paveldėtino turto priėmimo. Po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) d., nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai patvirtina Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2022 m. gruodžio 28 d. liudijimas, kuriuo notarė A. P. nurodė, jog paveldėjimo byla po J. P. mirties notarų biure užvesta nebuvo. Nors pareiškėja po tėvo J. P. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti – rūpinasi šiuo turtu kaip savo, moka mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, naudojasi palikėjo daiktais ir jais disponuoja.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad CK normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikėjos O. E. mirties dieną ((duomenys neskelbtini) d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, gyvenimas bute ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad J. P. vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teisę į tą turtą – nuo pat palikėjos O. E. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) d., naudojosi palikėjos nuosavybės teise priklausančiu turtu, gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir rūpinosi juo kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės, mokėjo mokesčius, taigi, turtą valdė kaip savo. Tai patvirtina ir UAB „Kauno miesto paslaugų centras“ komunalinių atliekų tvarkymo sutartis Nr. 10047686, pasirašyta 2013 m. spalio 8 d. J. P. vardu.

Pareiškėja taip pat vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teisę į tą patį turtą – nuo pat palikėjo, J. P. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) d., naudojosi palikėjo turtu, saugojo, prižiūrėjo, rūpinosi juo kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės, mokėjo mokesčius, taigi, turtą valdė kaip savo. Tai patvirtina ir UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimų žiniaraštis, kuriame nurodoma, jog A. J. yra siunčiamos sąskaitos buitinio vartotojo adresu. (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškimu pateikia mokėjimo sąskaitas už komunalinių paslaugų teikimo įmonių paslaugas, kurios patvirtina, kad sąskaitos yra apmokamos, nėra fiksuota įsiskolinimų. Visi šie įrodymai pagrindžia, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo J. P. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad J. P. po savo tetos O. E. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. J. po savo tėvo J. P. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad J. P. po savo tetos O. E. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti bei nustatant, kad A. J. po savo tėvo J. P. mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po O. E. ir J. P. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos O. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Zita Lekečinskienė