Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė arba BUAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su ieškiniu N. B. (toliau – N. B.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), prašydama pripažinti 2008 m. birželio 9 d. darbo sutartį Nr. 589 tariama ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir priteisti jai iš N. B. pagal tariamą sandorį neteisėtai gautus 86378,75 Eur, taikyti restituciją ir priteisti jai iš VSDFV Vilniaus skyriaus 45823,48 Eur, iš VMI 17257,04 Eur, taip pat priteisti jai iš N. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo sukonkretinimu A. B.–G. (toliau – A. B.–G.), VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI, prašydama pripažinti 2003 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutartį Nr. 41 tariama ir negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu, taikyti restituciją ir priteisti jai iš A. B.–G. 189722,80 Eur sumą, gautą 2003 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu, taikyti restituciją ir priteisti jai iš VSDFV Vilniaus skyriaus 72426,44 Eur, iš VMI 29930,30 Eur, taip pat priteisti jai iš A. B.–G. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniuose nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių. R. G. buvo įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo, A. B. – G. yra R. G. sutuoktinė, o N. B. yra R. G. sutuoktinės A. B.–G. motina. 2008 m. birželio 9 d. N. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 589, kurioje nurodyta, kad N. B. priimta dirbti į vadybininkės pareigas, sulygtas darbo užmokestis 800 Lt, darbo sutartis pasibaigė 2018 m. sausio 5 d. 2003 m. rugpjūčio 22 d. A. B.–G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 41, kurioje nurodyta, kad A. B.–G. priimta dirbti į vadybininkės pareigas, sulygtas darbo užmokestis 230 Lt, darbo sutartis pasibaigė 2020 m. birželio 1 d. Ieškinyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratoriui iš liudytojų paaiškinimų bei surinktų rašytinių įrodymų tapo žinoma, jog N. B. ir A. B.–G. įmonėje faktiškai nedirbo, darbo sutartys yra niekinės ir tariamos bei sudarytos tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių darbo santykių, o tik sukurti prielaidas N. B. gauti didesnę senatvės pensiją, atitinkamai A. B.–G. susikurti darbo stažą senatvės pensijai, motinystės atostogų išmokai gauti, bei pridengti lėšų išmokėjimą (pasisavinimą) iš įmonės. Ieškovės teigimu, darbo sutartys yra tariami sandoriai, todėl pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio pagrindu. Iš ieškovės surinktų įrodymų pagrįstai galima manyti, kad N. B. ir A. B.–G. realiai neatliko darbo sutartyje nurodytų darbo funkcijų, t. y. neatsirado darbo sutartyje nurodytos teisinės pasekmės, todėl ginčijamas sandoris negalioja CK 1.86 straipsnio pagrindu. Sandorio fiktyvumą pagrindžia tai, kad N. B., A. B.–G. ir su ja šeimos ryšiais susijusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. G. tikslas buvo sudaryti sąlygas N. B., kuri darbo sutarties sudarymo metu buvo beveik 53 metų, pasididinti būsimos senatvės pensijos dydį (darbo sutartis nutraukta netrukus (praėjus apie 4 mėn.) po to, kai N. B. suėjo pensinis amžius), o A. B.–G. įgyti stažą pensijai gauti, sudaryti sąlygas vaiko priežiūros atostogų išmokai gauti ir pridengti lėšų išmokėjimą iš įmonės, nuo atsakovėms išmokėto darbo užmokesčio buvo išvengta pelno mokesčio mokėjimo (darbuotojo darbo užmokestis įtraukiamas į įmonės sąnaudas), taip pat išvengta gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokėjimo, jei darbo užmokesčiui mokėti panaudotos lėšos būtų skirstomos dividendų forma. Ieškovės teigimu, tikslą pasididinti senatvės pensijos dydį, o ne sukurti realius darbo santykius patvirtina ir neadekvačiai didelis N. B. mokėtas darbo užmokestis. Tenkinus ieškinius, restitucija yra galima, nes neegzistuojant darbo sutarčiai (ją pripažinus niekine ab initio) N. B. laikytina nepagrįstai gavusi pagal tariamą sandorį gautas lėšas, priešingas aiškinimas prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams, nes sudarytų sąlygas pagal fiktyvius darbo sandorius bet kam, nevykdančiam įmonėje darbo funkcijų, iš įmonės išmokėti lėšas ir tokių lėšų prisiteisimas (susigrąžinimas) nebūtų įmanomas. Daugelis N. B. nurodytų darbo funkcijų yra abstrakčios ir deklaratyvios, N. B. neįrodė savo teiginių jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

2. Atsakovė N. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad darbo teisėje restitucija pagal kasacinio teismo išaiškinimus yra negalima, todėl ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti jai iš jos darbo sutarties pagrindu gautus 86378,75 Eur negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties, be to, ieškovė jokiu aspektu neįrodė darbo sutarties tariamumo. R. G. yra jos dukters sutuoktinis ir būtent jis 2008 metais pasiūlė jai įsidarbinti įmonėje, kadangi jam trūko ekonominio, finansinio ir mokestinio pobūdžio žinių, todėl R. G. kvietimą priėmė ir tai, kad privačiame juridiniame asmenyje dirbo keli šeimos nariai yra visiškai normali ir įprasta praktika, tai jokiu aspektu nėra smerktina ir kitaip ydinga. Atsakovė paaiškino, kad jos pagrindinės darbo funkcijos buvo įmonės vadovo konsultavimas finansinio/mokestinio pobūdžio klausimais; įmonės sudaromų sandorių (projektų) peržiūra, redagavimas, pildymas, atitinkamų pasiūlymų įmonės vadovui teikimas ir panašaus pobūdžio veiksmai; įmonės atstovavimas bankuose bei draudimo bendrovėse; nestandartinių užsakymų (gaminių) kainos skaičiavimas arba įmonės vadybininkų atliktų kainos skaičiavimų patikrinimas, tam tikrų užsakymų apdorojimas; duomenų apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį analizė ir su tuo susijusių konsultacijų, pasiūlymų teikimas įmonės vadovui; rinkos ir konkurencinės aplinkos analizė; dalyvavimas parodose bei mokymuose. Ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti sandorio tariamumą. Ji nuo darbo sutarties sudarymo trejus metus gavo minimalų darbo užmokestį, darbo sutarties sudarymo metu iki senatvės pensijos paskyrimo buvo likę daugiau kaip 9 metai – aiškiai neadekvatus ir per ilgas laiko tarpas nuo tariamai fiktyvaus sandorio sudarymo iki juo tariamai siekiamų pasekmių, be to, sulaukus pensinio amžiaus darbo sutartis dar buvo tęsiama 4 mėnesius. Jos gaunama senatvės pensija dėl darbo sutarties sudarymo ir vykdymo iš esmės nepadidėjo.

3. Atsakovė A. B.–G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad darbo teisėje restitucija pagal kasacinio teismo išaiškinimus yra negalima, todėl, jos manymu, ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti jai iš jos darbo sutarties pagrindu gautus pinigus negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties, be to, ieškovė jokiu aspektu neįrodė darbo sutarties tariamumo. Atsakovė paaiškino, kad dirbdama vadybininke ji aktyviai ieškojo klientų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos siūlymas, pristatymas, skrajučių ir panašios reklaminės medžiagos kūrimas bei platinimas ir t. t.), nuolat dalyvavo, atstovavo įmonę parodose, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo, pardavinėdavo savo gaminius, parodose, kuriose ieškodavo įmonės gamybinėje veikloje būtinų įrengimų bei detalių, rengė įmonės dokumentus bei jų projektus (raštus, įsakymus, komercinius pasiūlymus ir kt.), sudarinėjo/derino mėnesinių gamybinių sąnaudų (išlaidų) biudžetus bei vertėjavo įmonės vadovui vokiečių bei anglų kalbomis. Vertinant pareikštą ieškinį, būtina atsižvelgti į šios bylos (situacijos) kontekstą, t. y. kad tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, brolių R. G. ir R. G. nuo 2014 metų besitęsiančio konflikto viena iš pasekmių. Ji nurodė, kad įmonėje įsidarbino 2003 m. rugpjūčio 22 d., kai jai buvo 24 metai, todėl tuomet tikrai negalvojo ir neturėjo galvoti apie stažo pensijai gauti įgijimą, be to, įsidarbinimo metu neplanavo motinystės ir neketino artimiausiu metu kurti šeimos, kadangi santuoką su R. G. sudarė tik (duomenys neskelbtini), o duktė gimė tik (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip po 11 metų nuo darbo sutarties sudarymo dienos, darbo sutartį ji pasirašė su G. S. (darbdavės atstove), o ne su R. G.. Tai, kad privačiame juridiniame asmenyje dirbo šeimos nariai, yra visiškai normali ir įprasta praktika.