Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

1. 2024 m. balandžio 9 d. apie 13.35 val. maršrutu Nr. 21 važiuojančiame autobuse, sustojusiame maršrutinio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), J. B. rankoms sugriebė R. Š. už plaukų, kuriuos tempė, kratė R. Š. galvą į skirtingas puses, paleidusi plaukus ne mažiau kaip du kartus spyrė R. Š. į kairę koją, rankomis sugriebė R. Š. už plaukų, kuriuos tempė savęs link, paleidusi plaukus vieną kartą spyrė R. Š. į kairę koją, tokiu būdu sukėlė R. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė R. Š. sveikatą, padarydama R. Š. poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje.

2. 2024 m. balandžio 27 d. apie 11.15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme J. B. žodinio konflikto su savo buvusiu partneriu A. Š. metu tyčia sugriebė už A. Š. plaukų ir pradėjo šiuos pešti, po ko vieną kartą spyrė A. Š. į dešinę koją, tokiu būdu sukėlė A. Š. fizinį skausmą.

3. 2024 m. gegužės 27 d., apie 15.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. žodinio konflikto su savo buvusiu partneriu A. Š. metu ne mažiau kaip tris kartus spyrė A. Š. į koją, po ko ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė A. Š. į kairį petį, po ko atsisėdo į A. Š. vairuojamą automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nagais apdraskė A. Š. kaklą, tokiu būdu sukėlė A. Š. fizinį skausmą.

4.1 Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Su buvusiu partneriu A. Š., su kuriuo ji susilaukė vaiko, ji išsiskyrė, pastarasis nesirūpino vaiku, tačiau 2024 m. kovo mėn. pradėjo domėtis vaiku. A. Š. mama R. Š. vaikų teisių apsaugos tarnybai pranešė, kad ji neva nemyli vaiko, pastaruoju nesirūpina ir neprižiūri. Nagrinėjamo įvykio dieną (duomenys neskelbtini), esančioje maršrutinio transporto stotelėje sutikusi R. Š. pastarosios ji paklausė, kodėl ši mano, kad ji vaiku nesirūpina. R. Š. atsakius, kad ji yra bloga mama ir vaiko nemyli, ji spyrė R. Š. į koją (galėjo spirti du kartus), po ko paėmusi už plaukų kratė R. Š. galvą.

4.2 2024 m. balandžio 27 d. ji su šeima (tėvais ir seneliais) nuvažiavo pas savo vaiką, tuo metu buvusį su A. Š.. Jos mama A. Š. paprašė, kad šis leistų pasiimti vaiką, tačiau A. Š. neleido. Ji taip pat A. Š. prašė, kad šis leistų pasiimti vaiką, tačiau A. Š. atsakė neleisiąs jai būti su vaiku, dėl ko ji nesusivaldžiusi sugriebė A. Š. už plaukų ir pradėjo šiuos pešti bei spyrė A. Š..

4.3 2024 m. gegužės 27 d. jos vaikas buvo pas A. Š., sirgo, todėl A. Š. nuvedė jį į polikliniką. Ji prašė A. Š. leisti pabūti su vaiku žaidimų aikštelėje, tačiau A. Š. ją vis kaltino, kad ji yra bloga mama, vaikas per ją nekalba, todėl ji nesusivaldžiusi tris kartus spyrė A. Š. į koją, sudavė jam į kairį petį, taip pat apdraskė jo kaklą, nes jis neišleido jos iš automobilio.

4.4 Nagrinėjamų įvykių metu ji su A. Š. buvo išsiskyrę, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Šiuo metu ji niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ji sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę. Jos vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, vaikas tris dienas per savaitę būna su ja, po to tris dienas - su A. Š.. Dėl savo veiksmų ji gailisi, R. Š. atsiprašė.

5. Teisiamojo posėdžio metu J. B., kuri nėra kaltinama labai sunkių nusikaltimų padarymu, teismui pareiškė, kad ji prisipažįsta esanti kalta, pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

6. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad ji nuo 2018 m. rudens draugavo su A. Š., jie turi bendrą sūnų A. Š.. Jų santykiai iki vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo geri (kartais jie susipykdavo, tačiau vėliau susitaikydavo). Gimus sūnui jos ir A. Š. santykiai suprastėjo, ji viena pradėjo rūpintis sūnumi, nes A. Š. palikdavo ją vieną su vaiku. 2024 m. vasario 9 d. A. Š. išsikraustė iš buto, kuriame jie kartu gyveno. 2024 m. vasario 14 d. A. Š. atėjus pasiimti daiktų ji, norėdama, kad A. Š. sugrįžtų į namus, manipuliavo ir gąsdino A. Š., nurodydama, kad jeigu šis nesugrįš, ji kartu su vaiku nusižudys. A. Š. šiuos žodžius įrašė ir pateikė vaikų teisių tarnybos specialistams. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ją informavo, kad buvo gautas anoniminis skundas, kuriame buvo nurodyta, kad ji neprižiūri savo vaiko ir pastarąjį muša, tačiau pranešimas nepasitvirtino. Ji su A. Š. sudarė susitarimą dėl vaiko bendravimo tvarkos, t. y. susitarė, kad tris dienas vaikas bus su ja, o po to tris dienas - su A. Š. (bylos tomas 2, lapai 8-11, 38-42, 47-49).

2024 m. balandžio 9 d. veika

7. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. eidama iš darbo į namus prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo A. Š. motiną R. Š., einančią maršrutinio transporto stotelės (duomenys neskelbtini) link. Siekdama išsiaiškinti, kodėl jai yra kenkiama, vaikų teisių specialistams, policijos pareigūnams, medikams melagingai pranešinėjant, neva ji neprižiūri savo sūnaus, ji norėjo pasikalbėti su R. Š., tačiau R. Š. nesileido į kalbas ir lipo į autobusą. Ji taip pat įlipo į autobusą paskui R. Š., nes norėjo su šia pasikalbėti, tačiau R. Š. nekalbėjo. Kadangi R. Š. su ja nesikalbėjo ir su ja visiškai nesiskaitė, ji nesusivaldė ir atliko pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus, tokiu būdu galėdama R. Š. sukelti fizinį skausmą (bylos tomas 2, lapai 8-11, 38-42,47-49).

8. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. ji automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), šalia kurios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė savo automobilį ir perėjusi gatvę nuėjo į maršrutinio transporto stotelę (duomenys neskelbtini). Stotelėje prie jos priėjo jos sūnaus buvusi sugyventinė J. B. (jos sūnus su J. B. gyveno kartu apie ketverius metus, o nuo 2023 m. vasaros gyvena atskirai), kuri pasakė norinti pasikalbėti, tačiau žinodama, kad J. B. yra agresyvi, ji kalbėtis atsisakė ir iš karto apie 13.34 val. įlipo į maršrutu Nr. 21 važiuojantį autobusą. J. B. jai iš paskos įlipo į autobusą. Įlipusi į autobusą ji atsisėdo pastarojo priekyje prie lango, o J. B. – šalia jos. Autobuse buvo apie penkis žmones, kurie sėdėjo nugara į jas. Jos kalbėjosi apie vieną minutę: ji vengė J. B., neatsakinėjo į pastarosios klausimus ir teiginius. Važiuojant (duomenys neskelbtini) stotelės link (tikslios vietos ji neatsimena) J. B. suagresyvėjo, nors ji sėdėjo ramiai, laikydama rankoje telefoną. Sėdėdama jai iš dešinės J. B. nieko neįspėjusi paėmė jai už plaukų ir pradėjo šiuos tempti savęs link, po ko laikydama ją už plaukų pradėjo purtyti jos galvą į skirtingas puses. Ji bandė apsiginti su ranka, tačiau jai tai padaryti nepavyko. Paleidusi jos plaukus J. B. atsistojo ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į jos kairiąją koją, po ko nuėjo vidurinio išėjimo iš autobuso link. Tuomet ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Jai baigus kalbėti su Bendrojo pagalbos centro operatore J. B. atsistojo šalia jos. Ji išsigando ir pradėjo filmuoti J. B., pastaroji pasidarė agresyvi ir dar kartą neperspėjusi griebė jai už plaukų ir pradėjo tempti savęs link, patempusi iš karto paleido ir spyrė į jos kairiąją koją. Autobusui sustojus stotelėje (kurioje, ji nežino), J. B. išlipo iš autobuso per galines duris ir nuėjo jai nežinoma kryptimi. Anksčiau ji su J. B. bendraudavo, palaikydavo gerus santykius, kadangi pastaroji gyveno su jos sūnumi ir yra jos anūko mama. 2023 m. vasarą jos sūnui išėjus gyventi atskirai nuo J. B., sūnus jai pradėjo rodyti vaizdo įrašus, kaip J. B. elgdavosi namuose, kai šie būdavo vieni - iš vaizdo įrašų ji susidarė įvaizdį, kad J. B. turi psichologinių problemų, šios elgesys yra neprognozuojamas, t. y. J. B. susinervinusi tampa agresyvi. Anksčiau J. B. yra prieš ją smurtavusi, ji 4-5 kartus yra patyrusi fizinį skausmą, tačiau apie įvykius nepranešdavo, tik iškviesdavo policijos pareigūnus dėl to, kad nepageidaujamas asmuo būna jos namuose. Ji mano, kad J. B. ją užpuolė dėl to, kad 2024 m. kovo 29 d. ji kreipėsi į policiją dėl J. B. šmeižto. Ji bijo J. B., nežino, ką ši gali jai padaryti kitą kartą (bylos tomas 1, lapai 31-33).

Žemesnės instancijos teismas

10. Specialistas, 2024 m. balandžio 12 d. apžiūrėjęs R. Š. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad R. Š. kietu buku daiktu (daiktais) padaryta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. balandžio 9 d. mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapai 43-44).

11. 2024 m. balandžio 9 d. 13:37:55 val. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše ID 92270736308 užfiksuota, kaip pranešėja prašo iškviesti policijos pareigūnus, nes maršrutu Nr. 21 važiuojančiame autobuse (duomenys neskelbtini) ją užpuolė buvusi sūnaus sugyventinė, kuri tampė ją už plaukų, trenkė; 2024 m. balandžio 9 d. 13:45:50 val. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įrašė ID 92270736308 užfiksuota, kaip pranešėja nurodo neseniai skambinusi ir ją dar kartą užpuolė, spyrė į koją ir išlipo iš autobuso (bylos tomas 1, lapai 56-60).

2024 m. balandžio 27 d. veika

12. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad 2024 m. balandžio 8 d. A. Š. pasiėmė vaiką iš ugdymo įstaigos ir vėlai vakare pranešė, kad vaikas susirgo. 2024 m. balandžio 11 d. norėdama pamatyti vaiką ir sužinoti, kokia yra pastarojo sveikatos būklė, ji nuvyko pas A. Š. į namus, tačiau šis neleido susitikti su vaiku. Ji visą laiką buvo už buto durų, o jai nepasitraukus nuo durų A. Š. iškvietė policijos pareigūnus, kurie išdavė jai smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo jai buvo uždrausta iki 2024 m. balandžio 27 d. artintis prie A. Š. ir jų sūnaus. 2024 m. balandžio 26 d. ji parašė A. Š., norėdama susitarti susitikimo laiką su sūnumi. Jie susitarė susitikti ir 2024 m. balandžio 27 d. ji kartu su savo tėvais - mama A. B., tėčiu A. B. ir savo seneliais nuvyko pas A. Š. ir pastarojo motiną R. Š. susitikti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Į susitikimą atėjo A. Š., pastarojo mama R. Š. ir jų sūnus A. Š.. Susitikimo pradžioje viskas buvo gerai, tačiau jai kelis kartus paprašius A. Š. leisti pasiimti vaiką, o A. Š. nesutikus, ji supyko. Jos mama taip pat prašė A. Š. leisti jai ir jos mamai su vaiku pasimatyti. Jos tėtis atnešė limonadą ir paprašė jos nusiraminti, tačiau ji nenusiramino ir pradėjo pilstyti limonadą. R. Š. pradėjus kartoti, kad ji yra nestabili, A. Š. pasakė „esi nestabili, tau vaiko neduosiu“. Kadangi šie A. Š. žodžiai ją supykdė, ji savo dešine ranka patempė A. Š. už plaukų, esančių galvos priekyje. Tuomet jos tėtis paprašė jos laikytis atstumo nuo A. Š.. R. Š. pasakius, kad jiems jau reikia eiti, jie palydėjo šiuos iki laiptinės. Eidama ji prašė A. Š. leisti pasiimti vaiką pas jos tėvus, tačiau A. Š. į jos žodžius nesureagavo, todėl ji A. Š. įspyrė į koją (bylos tomas 2, lapai 8-11, 38-42,47-49).

13. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad jis gyvena kartu su savo mažamečiu sūnumi A. Š. ir savo motina R. Š.. Mažamečio sūnaus motina yra jo buvusi sugyventinė J. B., su kuria jis negyvena nuo 2024 m. pradžios, kadangi ši yra ne kartą prieš jį smurtavusi, yra nestabilios psichikos, t. y. ne kartą grasino nusižudysianti kartu su jų bendru sūnumi, dėl ko ne kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Dėl J. B. veiksmų pirmą kartą į policijos pareigūnus jis kreipėsi 2023 m. rudenį, J. B. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. 2024 m. balandžio mėn. taip pat buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris baigė galioti 2024 m. balandžio 26 d. Prieš du mėnesius jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, klausdamas, kaip tokioje situacijoje elgtis: Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas nurodė, kad jų bendram vaikui su motina vienam būti nesaugu, todėl visą laiką, kai motina norės su vaiku susitikti, turi būti ir vaiko tėvas. 2024 m. balandžio 26 d. apie 14.38 val. jis parašė J. B., siūlydamas susitikti su jų bendru vaiku jo sutartoje vietoje, kad vaikui būtu saugu (saugias vietas jam rekomendavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai). J. B. su jo pasiūlymu nesutiko ir reikalavo atiduoti vaiką ilgesniam laikui be priežiūros, tačiau jis su tokiais reikalavimais nesutiko. 2024 m. balandžio 27 d. apie 7.00 val. J. B. jam parašė, kad jis neleidžia susitikti su vaiku, todėl jis J. B. pasiūlė susitikti su vaiku lauke prie jo gyvenamosios vietos laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 11.30 val. J. B. su jo pasiūlymu sutiko. Apie 10.40 val. išėjęs kartu su vaiku į lauką jis susitiko su J. B., kuri buvo kartu su savo motina A. B., tėčiu ir seneliais. Jiems priėjus prie J. B. su šeima A. B. pradėjo filmuoti jų bendrą vaiką, tuo metu J. B. paėmė už A. B. telefono ir pradėjo šaukti, kad ši nefilmuotų. Jis suprato, kad J. B. yra nusiteikusi agresyviai, todėl jis pats pradėjo filmuoti jos veiksmus. Jiems susitikus J. B. su juo labai nemaloniai bendravo, gestikuliavo rankomis, tačiau jis bandė nuo jos būti šiek tiek atokiau, kad ji su vaiku galėtų pabūti kartu. Apie 11.15 val. jiems būnant lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. bandė iš jo atimti vaizdo kamerą (kamera panaši į „GoPro“), tačiau nepavykus to padaryti ji pradėjo pešti jam už plaukų, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. J. B. tėvai bandė pastarąją nuraminti, tačiau ši ir toliau buvo agresyviai nusiteikusi. Po 10-15 minučių jam pasakius, kad jis jau eis kartu su vaiku namo, J. B. stovėdama už jo jų bendro vaiko akivaizdoje spyrė jam vieną kartą į dešinę koją, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą (bylos tomas 1, lapai 91-103).

14. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad A. Š. kartu su J. B. nebegyvena apie pusę metų. Prieš du mėnesius iki nagrinėjamo įvykio J. B. su A. Š. sudarė raštišką susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurį tėvas su vaiku praleidžia tris dienas, po ko motina su vaiku praleidžia tris dienas. Praėjus apie pusei mėnesio A. Š. nebeleido vaikui susitikti su motina, nurodydamas, kad vaikui nesaugu būti su J. B. bei seneliais bute. Dėl to buvo kviečiami policijos pareigūnų, vaiko teisių atstovai, bet J. B. nepavyko susitikti su vaiku. J. B. šešis kartus bandė susitikti su vaiku, tačiau tik tris kartus jai pavyko tai padaryti. 2024 m. balandžio 27 d. A. Š. sutiko susitikti ir jie visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Apie susitikimą jam pranešė jo žmona arba J. B. ir paprašė vykti kartu pasižiūrėti, kaip laikosi vaikas (J. B. nenorėjo viena važiuoti susitikti su A. Š. ir vaiku). Tarp J. B. ir A. Š. vykta konfliktai, kuriuos išprovokuoja A. Š. (pastarasis įžeidinėja J. B., o šiai supykus pradeda filmuoti). 2024 m. balandžio 27 d. susitikime dalyvavo A. Š., J. B., šių bendras vaikas, jis su žmona, J. B. seneliai ir A. Š. mama R. Š.. Pradžioje susitikimo viskas buvo gerai, J. B. nuėjo prie sūnaus, tačiau po kiek laiko A. Š. nebeleido bendrauti su vaiku, t. y. neatsitraukdavo net per metrą, visur sekiojo. Kadangi A. Š. nesitraukė, tarp šių įvyko žodinis konfliktas (kas ką pasakė, jis neprisimena). J. B. seneliai, pamatę prasidedantį žodinį konfliktą, nuėjo kiek toliau ir atsisėdo ant suoliuko, todėl paties įvykio, kaip J. B. įspyrė A. Š., nematė. Prasidėjus konfliktui jis žmonos telefonu pradėjo filmuoti, filmuodamas savo dukrai sakė, kad ši nekreiptų dėmesio, nes A. Š. tiesiog provokuoja, pasiūlė atsitraukti. Trumpam laikui viskas nurimo, tačiau vėliau A. Š. vėl neprileido vaiko prie J. B.. Pastaroji eidama paskui A. Š. spyrė šiam į koją (jis nepamena, ar J. B. patempė A. Š. už plaukų). Po spyrio į koją tarp J. B. ir A. Š. vėl prasidėjo žodinis konfliktas, kuriam pasibaigus jie išsiskirstė (bylos tomas 1, lapai 135-138).

15. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2024 m. kovo 19 d. jos dukra J. B. su savo buvusiu sugyventiniu A. Š. pasirašė rašytinį susitarimą, kad jų bendras vaikas A. pas kiekvieną iš jų būtų po tris dienas, tačiau vaikas susirgo ir A. Š. J. B. vaiko nebeatidavė, nurodydamas, kad vaikui su jais ar J. B. yra nesaugu. J. B. buvo labai pikta, kad beveik mėnesį laiko nematė savo vaiko. A. Š. sutiko, kad J. B. su vaiku susitiktų 2024 m. balandžio 27 d. Į susitikimą su A. J. B. nuvyko kartu su ja, jos vyru A. B. ir jos tėvais (pastarieji konflikto nematė). Jiems nuvykus prie jų atėjo A. Š., pastarojo mama R. ir A.. Ji iš karto jautė įtampą. R. pradėjo įžeidinėti jos dukrą, nurodydama, kad šiai reikia persišviesti galvą, kad ši yra nesveika. J. B., neatsakinėdamas į pastarosios klausimus arba pastarąją įžeidinėdamas, provokavo ir A. Š.. Pajutęs, kad J. B. yra išprovokuota jo veiksmų, A. Š. savo mobiliojo ryšio telefone įsijungė filmavimo kamerą ir pradėjo fiksuoti J. B. veiksmus, dėl ko J. B. nesusivaldė ir patempė A. Š. už plaukų bei stuktelėjo koja A. Š. į koją. Pastarasis dėl šio J. B. veiksmo nekluptelėjo, nenugriuvo. Ji mano, kad visi A. Š. veiksmai yra ne dėl to, kad jam skaudėjo, o dėl to, kad jis nori gauti pinigų iš J. B., kadangi pirmais A. gyvenimo metais A. Š. sūnaus nereikėjo, jis nenorėjo duoti sūnui savo pavardės (bylos tomas 1, lapai 141-144).

2024 m. gegužės 27 d. veika

16. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 27 d. buvo A. Š. buvimo su vaiku diena. Ji žinojo, kad A. Š. tą dieną ves jų sūnų pas gydytoją. Nuvykusi į (duomenys neskelbtini) filialą ji susitiko su A. Š. ir jų sūnumi. A. Š. pradėjo ją įžeidinėti, aiškinti, kad ji nemyli ir neprižiūri jų vaiko. Jiems išėjus iš poliklinikos ji paprašė A. Š. leisti jai pabūti su vaiku, tačiau A. Š. jai to neleido ir pasodino vaiką į savo automobilį, todėl ji įsėdo į A. Š. automobilį. A. Š. pradėjo važiuoti ir vairuodamas pradėjo skambinti policijos pareigūnams. Ji bandė išlipti iš automobilio, tačiau pastarojo durys buvo užrakintos. Supratusi, kad įlipusi į A. Š. automobilį ji pažeidė kardomąją priemonę, ji išsigando, o išgirdusi, kad A. Š. skambina policijos pareigūnams, supanikavo, dėl ko griebė A. Š. už kaklo ir įdrėskė. Ji prašė A. Š. sustoti ir ją išleisti. Paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą A. Š. sustojo viduryje gatvės, ji išlipo iš automobilio ir išėjo namo (bylos tomas 2, lapai 8-11, 38-42).

17. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad jis ir J. B. buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie penkerius metus, nuo 2024 m. sausio mėn. gyvena atskirai. Jie turi bendrą vaiką – A. Š.. Skyrybų iniciatorius buvo jis, kadangi J. B. yra konfliktiška asmenybė, nuolat jį įžeidinėdavo, smurtaudavo prieš jį. 2024 m. balandžio 27 d. dėl J. B. smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai buvo skirta kardomoji priemonė, draudžianti artintis prie jo. Taip pat jis kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iki kreipimosi į teismą jis su J. B. buvo susitarę, kad vaikas tris dienas būna pas jį ir tris dienas pas ją. 2024 m. gegužės 27 d. vaikas buvo su juo ir jis sūnų turėjo nuvežti pas gydytoją planiniam vizitui. Atvykęs su sūnumi į (duomenys neskelbtini) prie gydytojo kabineto jis pastebėjo J. B., kuri pasisveikino su vaiku, klausinėjo, kaip sekasi, o vėliau pradėjo jį įžeidinėti, bandė paimti vaiką, bet pastarasis nenorėjo eiti pas ją, verkė. Po gydytojos apžiūros jie visi trys išėjo į lauką, sūnus buvo jam ant rankų. Apie 15.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tarp jo ir J. B. kilo žodinis konfliktas - J. B. norėjo, kad jie visi trys pabūtų lauke, tačiau jis nenorėjo būti lauke su J. B., nes ši laukdama vizito pas gydytoją elgėsi netinkamai. Jam J. B. pasakius, kad jis su sūnumi važiuoja namo, J. B. pradėjo traukti sūnų jam iš rankų. Bandydama ištraukti vaiką iš jo rankų J. B. tris kartus spyrė jam į koją bei du kartus sudavė kumščiu į kairį petį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. J. B. nepavyko atimti vaiko, todėl jis nunešė vaiką į savo automobilį „Subaru“ ir pasodino šį į automobilio kėdutę, o pats nuėjo atsisėsti prie vairo. Tuo metu J. B. priėjo prie jo automobilio, atidarė keleivio duris ir pradėjo tempti vaiką iš kėdutės, bet jai nepavyko paimti vaiko, kadangi ji neatsegė saugos diržo. Jis vėl išlipo iš automobilio, uždarė priekines keleivio duris bei grįžo į savo vietą. Supratusi, kad vaiko nepaims, J. B. savavališkai atsisėdo į galinę automobilio keleivio vietą. Jis prašė J. B. išlipti iš automobilio, tačiau pastaroji atsisakė tai daryti. Jis pradėjo iš lėto važiuoti, tikėdamasis, kad J. B. išlips iš automobilio, tačiau J. B. iš automobilio neišlipo, o pradėjo nagais draskyti jo kaklą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Jis buvo didelėje stresinėje būsenoje, iš skausmo net suriko. Vaikas visą įvykį matė. Pavažiavęs gatve apie 100 metrų jis sustojo, o J. B. išlipdama iš automobilio kažką pasakė ir užtrenkė automobilio dureles. Kur J. B. nuėjo, jis nematė. Dėl šio įvykio jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu; operatorės paklaustas jis negalėjo iš karto nurodyti tikslaus adreso, nes nežinojo - tik sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje pasakė adresą. Po šio įvykio jam skaudėjo kaklą, todėl jis nuvyko pas šeimos gydytoją. Civilinio ieškinio jis nereikš, nori, kad J. B. nelįstų prie jo šeimos, taikytis su J. B. nesutinka (bylos tomas 1, lapai 178-180, 182-185).

18. Specialistas, 2024 m. gegužės 30 d. apžiūrėjęs A. Š. kūną, konstatavo, kad A. Š. kietais bukais daiktais padaryti odos nubrozdinimai kakle ir nugaroje. Sužalojimai padaryti 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Įprastinėmis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapas 188).

19. 2024 m. gegužės 27 d. 15:17:32 val. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše ID 92281369183 užfiksuota, kaip skambučio pradžioje girdimas moters balsas „gerai, aš lipu, aš lipu“, uždaromų automobilio durelių garsas. Pranešėjas nurodo norįs iškviesti policijos pareigūnus prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi prie jo prisiartino moteris – J. B., kuri negali prie jo artintis. Vyras sušunka ir operatorei paaiškina, kad jam vėl nagais įdrėskė į kaklą. Pranešėjas informuoja policijos pareigūnų lauksiąs automobilyje „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), medikų pagalba jam nereikalinga (bylos tomas 1, lapai 173-176).

20. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka vyras, šalia kurio yra mažametis vaikas; vyras paaiškina, kad vaiko motinai yra paskirta kardomoji priemonė, dėl kurios ji negali artintis prie jo; prieš įvykį jis vežė vaiką į polikliniką, o atėjusi vaiko motina pradėjo keiktis, jį įžeidinėti; jiems išėjus iš poliklinikos vaiko motina ėjo paskui juos jo automobilio link ir pradėjo jį žnaibyti, trankyti automobilio dureles ir neleido išvažiuoti; vaiko motina savavališkai įsėdo į automobilį ir apdraskė jo sprandą.