- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1863-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18106-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 17-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Diana Degutienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-165-475/2019 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. po savo motinos G. K. mirties 2016 m. gegužės 31 d. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.
2. Ieškovas nurodė, kad jo motina G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Velionė testamento nepaliko. Ieškovas palaidojo motiną savo lėšomis, prižiūri jos kapą. Ieškovas yra vienintelis G. K. sūnus, motina buvo išsituokusi. Po velionės mirties liko jos vardu registruotas 2 kambarių su rūsiu butas, esantis (duomenys neskelbtini). Per įstatymų nustatytą terminą ieškovas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. vienu iš įstatyme numatytu būdu. Tačiau ieškovui nesikreipus į notarų biurą, palikimo liudijimas 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo išduotas valstybei. 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovas yra pateikęs atsakovei prašymą sustabdyti palikimo perėjimo valstybei procedūrą, t. y. atsakovei pranešė, kad siekia įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises. Ieškovas negali kitu būdu įgyvendinti savo teisių, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Ieškovas gyveno motinos bute, po jos mirties ir toliau liko gyventi su savo vaikais. Jis mokėjo komunalinius ir būsto išlaikymo mokesčius, palaikė privalomą tinkamą buto būklę, naudojosi visais bute esančiais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Todėl laikytina, kad jis priėmė palikimą po motinos mirties.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad G. K. butui yra paskaičiuotas 1026,24 Eur įsiskolinimas už tiekiamą vandenį ir šilumą, o 2017 m. gegužės 1 d. duomenimis skolos dydis siekia 3222,75 Eur. Notarė R. I. pranešė, kad palikėja turi pirmos ir antros eilės įpėdinių pagal įstatymą. Palikėjos įpėdiniams laiku ir nustatyta tvarka neišreiškus valios priimti G. K. palikimą, 2018 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto 17-asis notaro biuro notarė R. I. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į G. K. turtą. Ieškovas neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notaras neturėjo teisinio pagrindo suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Priešingai, notaras, gavęs atsakovės raštą „Dėl turto paveldėjimo“, iš karto palikimo liudijimo valstybei neišdavė ir 2018 m. kovo 8 d. pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo, tačiau įpėdiniui daugiau kaip pusę metų neatlikus jokių veiksmų, notaras paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą išdavė valstybei.
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. I. prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo 6,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena mirusiai jo motinai G. K. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir yra deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą. K. K. apsigyvenimo ir naudojimosi minėtu butu pagrindas – savininkės sutikimas. Po G. K. mirties ieškovas su vaikais liko toliau gyventi minėtame bute ir juo naudojosi, tačiau naudojimosi pagrindas ir kokybė išliko nepakitusi, t. y. ieškovo faktiniai veiksmai pasireiškė naudojimosi butu kaip gyvenamąja patalpa. Į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovas po palikėjos mirties būtų mokėjęs turto išlaikymo, jo remonto mokesčius. Priešingai, byloje esantys duomenys apie skolų UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, butų savininkų bendrijai „Raketa“ susidarymą leidžia teigti, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą neatliko palikimo priėmimo veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti palikimą sudarantį turtą nuosavybėn, o tiesiog tęsė iki palikimo atsiradimo pradėtus buto naudojimo veiksmus, kas jam, kaip įpėdiniui, nesukūrė nuosavybės teisės į paveldimą turtą. Teismas pažymėjo, kad į bylą taip pat nepateikta jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl patenkinti ieškovo reikalavimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nėra teisinio pagrindo
7. Teismas nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja valstybę atstovaujančios institucijos ir notarų skelbti mirusių asmenų įpėdinių paieškas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kokių konkrečių veiksmų neatliko ar turėjo imtis valstybę atstovavęs Turto bankas ar notarė. Paveldėjimo teisiniams santykiams yra reikšmingas palikimo priėmimo laisvės principas, reiškiantis, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir joks asmuo negali būti įpareigotas imtis priemonių realizuoti paveldėjimo teisę, jei jis tokio pageidavimo neišreiškia.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad po G. K. mirties buvo imtasi visų galimų priemonių išsiaiškinti, ar yra įpėdinių, pareiškusių savo teisę paveldėti šio asmens turtą. Nuo G. K. palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2018 m. rugsėjo 12 d. praėjo daugiau nei du metai. Toks laiko tarpas bei aukščiau nurodytas įpėdinio elgesys teikia pagrindo išvadai, kad G. K. palikimą sudarančiu turtu įpėdinis (ieškovas) nesusidomėjo ir, turėdamas visas galimybes, per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo dėl savo subjektyvaus apsisprendimo. Išduodant ginčijamą palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvo jokio pagrindo laikyti, jog G. K. palikimas yra priimtas faktiniu valdymu jos įpėdinio, turinčio teisę paveldėti turtą. Ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pripažinti notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, neteisėtais nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas K. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė materialines ir procesinės teisės normas, nes neužtikrino, kad būtų tinkamai įgyvendinta apelianto procesinė teisė – būti tinkamai atstovaujamu teisminiame procese.
1.2. Teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas taip pat pažeidė CPK 250 straipsnį, nes netinkamai ištyrė įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes.
1.3. Apeliantas nepateikė tinkamų įrodymų, nes jis neišmano teisės aktų. Dėl netinkamo savęs atstovavimo, apeliantas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, pateikti įrodymus, kurie būtų pagrindę faktą, kad po motinos G. K. mirties jis iš tiesų perėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
1.4. Panaikinus teismo sprendimą ir grąžinus bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtų užtikrintas tinkamas apelianto teisių į teisingą teismo procesą, teisės būti išklausytam įgyvendinimas, o teismas galėtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
2.1. Nors ieškovas nurodė, kad po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą per tris mėnesius, tačiau kartu su ieškiniu jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Priešingai, byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovas nei su vienu iš komunalinių paslaugų teikėju neatsiskaitė, po palikėjos mirties susidarė daugiau kaip 3000 Eur skola už butui suteiktas komunalines paslaugas.
2.2. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto 17-asis notaro biuro notarė R. I. pasiūlė ieškovui priimti palikimą ir tik po to, kai ieškovas dėl palikimo neišreiškė savo valios, išdavė atsakovei Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. RI-5449 į G. K. palikimą. Taigi ieškovas šioje byloje neįrodė, jog priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
2.3. Teismo sprendime ir apeliaciniame skunde netiksliai nurodomas atsakovas, t. y. atsakovu turėtų būti ne VĮ „Turto bankas“, o Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė atsakovei VĮ Turto bankas ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad po motinos G. K. mirties (duomenys neskelbtini), jis su šeima liko gyventi mirusiajai nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), butą prižiūrėjo ir atliko kitus veiksmus, susijusius su paveldimo turto išlaikymu. Tačiau ieškovui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, laiku nesikreipus į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, šį turtą paveldėjo valstybė, kuriai 2018 m. rugsėjo 12 d. ir buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 pakeistų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktu, valstybės įmonė Turto bankas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja, kuri teisės aktais yra įpareigota imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti ir įtraukti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą į savo apskaitą.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju palikimas po G. K. mirties perėjo ne VĮ Turto bankas, bet valstybei, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
16. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.
17. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog teismas, prieš priimdamas sprendimą ir atmesdamas ieškovo ieškinį, kokiu nors būdu pasiūlė ieškovui pakeisti šioje byloje netinkamą atsakovą VĮ Turto bankas tinkamu atsakovu – valstybe. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą.
18. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
19. Kita vertus, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018 m. rugsėjo 11 d. pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad ieškovo šeima susideda iš I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dukters K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), I. K., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
20. Tokiu būdu faktiniai bylos duomenys teikia pagrindo išvadai, kad bute, kurį paveldėjo valstybė, gyvena ieškovo nepilnamečiai vaikai, kurie paveldint pagal įstatymą yra laikomi antros eilės įpėdiniais (CK 5.11 str. 1 d. 1-2 p.).
21. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
22. Nors notarė informavo ieškovą apie užvestą paveldėjimo bylą, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad nesulaukusi ieškovo pareiškimo, ieškovui nepriėmus palikimo ar nuo jo atsakius, apie teisę priimti palikimą buvo informuoti antros eilės įpėdiniai – ginčo bute gyvenantys nepilnamečiai vaikai, atstovaujami tėvų. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog prieš priimant valstybei palikimą būtų tinkamai įgyvendintos nepilnamečių antros eilės įpėdinių teisės paveldėti mirusiosios G. K. turtą. Pastebėtina, kad apie antros eilės įpėdinius notarės R. I. 2018 m. kovo 8 d. raštu buvo informuota ir atsakovė (b. l. 36).
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs, kad po G. K. mirties K. K. su vaikais liko gyventi minėtame bute, nepilnamečių vaikų, atstovaujamų įstatyminių atstovų, kaip antros eilės įpėdinių, į bylos nagrinėjimą neįtraukė, nors tai tiesiogiai susiję su ieškovo reikalavimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybei (ne)teisėtumu.
24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad esant ne tik pirmos, bet ir antros eilės įpėdiniams, teismas turėjo antros eilės įpėdinius, jų įstatyminius atstovus (esant reikalui – ir vaikų teisių apsaugos tarnybą) įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes minėti asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi valstybei palikimas pereina tik po to, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba nė vienas iš jų nepriėmė palikimo (CK 5.2 str. 3 d.).
25. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus ieškinį atmesti, buvo nuspręsta dėl antros eilės įpėdinių materialiųjų teisių – jie neteko galimybės priimti palikimą pagal įstatymą po G. K. mirties.
27. Minėti proceso teisės normų pažeidimai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstami absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28. Apeliantas skunde nurodo, kad jis neturi teisinių žinių, nebuvo tinkamai atstovaujamas pirmosios instancijos teisme, todėl nesugebėjo apginti savo pažeistas teises ir pateikti reikiamus įrodymus.
29. Bylos duomenimis, ieškovą 2018 m. spalio 19 d. kreipiantis į teismą su ieškiniu atstovavo advokatė Diana Degutienė, tačiau 2019 m. vasario 21 d. susitarimą advokatė nutraukė (b. l. 62). Nors teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir suteikė galimybę ieškovei teikti papildomus įrodymus, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi CPK 161 straipsniu, teisėjų kolegija sprendžia tikslingu išaiškinti apeliantui, kad nagrinėjant bylą iš naujo jis turėtų iš karto pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese.
30. Be to, nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų apsvarstyti galimybę dėl Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I. žinioje esančios paveldėjimo bylos Nr. 17-168/2017 pareikalavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.).
32. Teisėjų kolegijai nusprendus Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, vadovaujantis CPK 87 straipsnio nuostatomis, ieškovui grąžintinas už apeliacinį skundą 2019 m. rugpjūčio 12 d. sumokėtas 30 Eur dydžio žyminis mokestis.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. rugpjūčio 12 d. AB „Lietuvos paštas“ sumokėtą 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.