- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2YT-573-418/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01107-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U.
- Advokatai
- Jonas Amšiejus
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. U., mirusios 2018 m. liepos 8 d., mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d. mirė pareiškėjo sutuoktinė L. U.. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas iš karto priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti, disponuoti ir naudotis, kaip savo turtu, jam su sutuoktine jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu Verpėjų g. 2A-3, Viečiūnai, Druskininkų sav. Šiame bute gyveno kartu su sutuoktine, po jos mirties toliau gyvena šiame bute, juo rūpinasi ir moka mokesčius. Manė, kad po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą gali kreiptis per šešis mėnesius, todėl per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nesikreipė. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties, tačiau notaras nurodė, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (b. l. 1-2).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. U. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo, jo atstovo, liudytojų A. Š., O. S. parodymais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė, suinteresuoto asmens A. U. motina L. U., mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 6, 7, 8, 13). L. U. mirties dieną su pareiškėju nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjo V. U., vardu (b. l. 10). Po savo sutuoktinės L. U. mirties, pareiškėjo ir jo mirusios sutuoktinės dukra R. U. atsisakė jai priklausančios palikimo dalies po motinos mirties (b. l. 11), pareiškėjas V. U. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 3).
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą jis priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Liudytojos A. Š. ir O. S. patvirtino, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties toliau gyveno šiame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo pateiktos sąskaitos, kad už butą buvo mokami mokesčiai (b. l. 14-16) bei pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareiškėjo dukra R. U. atsisakė jai tenkančios palikimo dalies po motinos mirties (b. l. 11), pareiškėjo sūnus A. U. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad jo tėvas priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 20). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas po sutuoktinis L. U. mirties toliau naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą įregistruojant nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-5654-21071 pareiškėjas visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. U. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.