Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Vanago, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (vagystė iš V. G.), 178 str. 2 d. (vagystė iš A. Š.) ir 284 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. G.) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. Š.) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Ž. J. iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. išteisintas.

V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš Ž. J. 332,5 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės (viso 1332,50 Lt) žalos atlyginimas. A. Š. ir V. L. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista A. Š. iš D. L. ir Ž. J. solidariai 120 Lt turtinės, o V. L. iš Ž. J. 800 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš Ž. J. 104,40 Lt žalai atlyginti. Priteista iš Ž. J. 171,81 Lt proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 31 d., apie 23.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per neuždarytą langą, įsibrovė į gyvenamą patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, priklausantį V. G., iš kur slapta pagrobė svetimą, V. G. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Lt vertės su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, 6 Lt vertės, rankinę, 150 Lt vertės, kurioje buvo skėtis, 50 Lt vertės, piniginė, 60 Lt vertės, kurioje buvo pinigai - 10 Lt, 1 JAV doleris, 2,5 Lt vertės, nuolaidų kortelė „(duomenys neskelbtini)“, 5 Lt vertės, nuolaidų kortelė „(duomenys neskelbtini)“, 9 Lt vertės, nuolaidų kortelė „(duomenys neskelbtini)“, 10 Lt vertės, V. G. vardu išduota „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. vardu išduota „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso pagrobė turto bendros 352,50 Lt vertės.

Ž. J. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 31 d. 15.08 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: alaus baro klientų akivaizdoje, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais koliojo nukentėjusiąją barmenę V. L., metė į ją stiklinę, pataikė į galvos sritį, taip padarydamas V. L. keturias muštines - pjautines žaizdas kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ž. J. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 20 d., laikotarpiu nuo 01.30 val. iki 4.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su D. L., per neužrakintas duris įsibrovė į gyvenamą patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, priklausantį A. Š., iš kur slapta pagrobė svetimą, A. Š. priklausantį turtą - 120 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuteistasis Ž. J. prašo sušvelninti paskirtą bausmę bei nusikalstamą veiką, padarytą V. L. atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.

Apelianto argumentai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikalstamą veiką nepagrįsti. Priešingai nei apeliantas teigia, jis nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje. Aludė yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis panaudojo prieš nukentėjusiąją V. L. fizinį smurtą, vartojo necenzūrinius žodžius. Tokie veiksmai, kaip fizinio smurto panaudojimas, yra vertintini kaip įžūlūs, nes jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko viešoje vietoje - aludėje, įvykį stebėjo aplinkiniai - tai patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimai bei liudytojo A. P. parodymai, taip pat įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokole fiksuoti duomenys, jog prie Ž. J., po to kai jis metė į nukentėjusiąją stiklinę, priėjo kiti bare buvę asmenys, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Todėl, esant nustatytiems visiems BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiams, Ž. J. veika kvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. pagrįstai.

Nėra pagrindo tenkinti ir kitą apelianto prašymą – švelninti paskirtą bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui bausmes paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmę skiriant reikšmingas aplinkybes bei išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantui paskirtos būtent tokios bausmės. Kadangi Ž. J. pagal BK 27 str. yra recidyvistas, jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skirtos pagrįstai.

Skirdamas Ž. J. bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 4 d.), viena yra nesunkus nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.), į apeliaciniame skunde nurodomą nustatytą Ž. J. baudžiamąją atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat į atsakomybę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas Ž. J. padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei į tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų Ž. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje ( BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – Ž. J. buvo teisiamas eilę kartų, teistumas neišnykęs. Taip pat teismas įvertino apelianto skunde pažymimą aplinkybę, susijusią su jo psichine sveikata. Teismas, skirdamas Ž. J. bausmes, atsižvelgė į 2012-11-14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 97TPK – 132/2012, iš kurios matyti, kad Ž. J. diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ( t.3., b.l 48). Tokiu būdu teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nors apeliantas, lygindamas bausmes, paskirtas už vagystes, teigia, kad bausmė, paskirta už V. G. turto pagrobimą yra per griežta, tačiau apygardos teismas, įvertinęs prieš tai aptartas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, kad apeliantas yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas bei nusikalto teistumui neišnykus ir išvadų iš teistumų nedaro, konstatuoja, kad jam pagal BK 178 str. 2 d. už V. G. turto grobimą paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra savo trukme yra mažesnė už sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Teismas Ž. J. laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatė mažesnius už sankcijoje numatytus šios rūšies bausmės vidurkius bei prie paskirtos griežčiausios bausmės ( už V. G. turto pagrobimą) pridėjo minimalias bausmių, paskirtų už A. Š. turto vagystę bei viešosios tvarkos pažeidimą, dalis, todėl apeliantui skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, atsižvelgiant į apelianto asmenybę ir nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą, taip pat į trumpą laikotarpį, per kurį apeliantas padarė net tris nusikalstamas veikas, nėra per griežtos ir atitinka bausmės tikslus. Tai, kad apeliantas nurodo atsiprašęs nukentėjusiųjų, paskirtai bausmei švelninti pagrindo nesudaro. Be to, nepagrįstai apeliantas tvirtina, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios V. L. elgesys. Apelianto teiginio nepatvirtina bylos įrodymai. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis nukentėjusiąją V. L., dirbusią bare, išvadino necenzūriniais žodžiais ir į ją metė paimtą nuo stalo stiklinę dėl to, kad jam paprašius nukentėjusioji jam nedavė nei alaus, nei vandens, tai yra taip pasielgė iš pykčio (t.4., b. l. 189-197). Tokias aplinkybes nurodė ir nukentėjusi V. L.. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Kadangi tokių aplinkybių byloje nenustatyta, priešingai, pats apeliantas elgėsi agresyviai, dėl menkavertės priežasties sužalojo nukentėjusiąją, todėl jo teiginys, jog įtakos jo elgesiui turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Tokiu būdu keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.