Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Vytauto Jazbučio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2015 m. lapkričio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuosprendžio priėmimo dienai (2018 m. sausio 18 d.) – 5 dienos – ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metų 3 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. sausio 18 d. BK 66 straipsnio 1 dalies tvarka į bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 23 d. ir nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d. laikas.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – pakeista į suėmimą. Nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai. Iš civilinio atsakovo A. R. Z. R. naudai priteista 600,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo A. R. I. R. naudai priteista 600,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. R. Z. R. naudai priteista 300,00 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. R. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, grasino padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas: laikotarpiu nuo 2016 metų spalio mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m. kovo 21 d., tiksliau nenustatytu laiku ir metu, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus per kelis tyrimo metu nenustatytus kartus, tačiau ne mažiau negu tris, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), periodiškai kartojo kartu gyvenantiems – savo buvusiai uošvei Z. R. ir buvusiam uošviui I. R. „aš tave užmušiu, pakasiu, tu čia negyvensi, iš čia išneš kojomis į priekį“, išsakydamas ir kitus panašaus turinio grasinimus, 2017 kovo mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), keldamas iš neįgaliojo vežimėlio nukentėjusįjį I. R., įmetė jį į lovą vartodamas necenzūrinius žodžius ir sakydamas „kitą kartą trenksiu tave į sieną“, 2017 metų kovo 21 dieną tarp 8.00 ir 16.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sakydamas „aš tave užmušiu“ užsimojo kumščiu link nukentėjusiosios Z. R., norėdamas jai suduoti, tačiau nukentėjusiajai atsitraukus nepataikė, tokiu būdu, sąmoningai versdamas bijoti, nerimauti ir jaustis nesaugiai, sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą bei tokiu būdu juos terorizavo, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo nuteistojo A. R. kaltę inkriminuoto nusikaltimo atžvilgiu, už ką jis nubaustas. Apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo pateikė nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Vytautas Jazbutis bei pats nuteistasis A. R..Apeliaciniame skunde nuteistojo A. R. advokatas Vytautas Jazbutis prašė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nuteistasis nepadarė nusikaltimo, o apkaltinamasis nuosprendis teisingas tik tuomet, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikaltimą, kaltė. Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai neįvertino visų duomenų, neskyrė dėmesio nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumo vertinimui, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Faktiškai nuosprendis paremtas tik nukentėjusiųjų bei liudininkių A. R. ir O. L. parodymais, besąlygiškai atmetant nuteistojo argumentus. Skunde nurodė, jog jam pareikalavus Zitai ir I. R. išsikraustyti, buvo iškviesta policija ir prasidėjo siekimas jį išgyvendinti iš namų, šio tikslo jie neslėpė nuo paties A. R. ir tai akivaizdus nukentėjusiųjų materialinis suinteresuotumas likti gyventi name. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė. Jokių grasinimų A. R. neišsakė, tai išsigalvojimas. O. L. palankus liudijimas nukentėjusiesiems nukreiptas į tai, kad name nukentėjusieji būtų kuo ilgiau ir jai būtų mokamas atlygis už jų priežiūrą. Taip pat skunde nurodė, kad teismo motyvas, jog grasinimai buvo realūs, lydimi betarpiško smurto neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nenustatyta, jog nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiuosius, priešingai pati Z. R. jam rodydavo špygas, įžeidžiančiai ir nepagarbiai kalbėjo, provokavo konfliktus. Tarp jo ir nukentėjusiųjų vyko žodiniai buitiniai konfliktai ir nieko daugiau. Iš pateikto A. R. apeliacinio skundo turinio spręstina, kad jis siekia išteisinimo. Skunde daug dėmesio skirta jo ir nukentėjusiųjų Z. ir I. R. santykiams, keltinos abejonės dėl Z. R., I. R. bei O. L. parodymų tikrumo, manė, jog yra daug neatitikimų bei prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų, O. L. finansiškai priklausoma nuo R., todėl tikėtina, kad ji parodymus davė nukentėjusiųjų naudai. Tvirtino ir tai, kad nukentėjusieji dirba nelegaliai, o O. L. už šį nelegalų darbą gauna pinigus. Nukentėjusieji gyvena pas jį be teisėto pagrindo, o pats apeliantas su jam pareikštais kaltinimais, nurodytais kaltinamajame akte ir teisme nebuvo supažindintas bei apklaustas. Civilinio ieškinio kontekste nurodė, jog patys nukentėjusieji gyveno pas jį, o ne jis pas juos, ir jei taip jiems blogai buvo, galėjo grįžti į savo namus, tačiau to nepadarė, nes jų namuose yra prastos sąlygos ir nebus kam jų prižiūrėti. Iš viso to nukentėjusieji tik pasipelnė iš A. R., nors nukentėjo būtent apeliantas, o ne R., jam pablogėjo sveikata, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, prarado laisvę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. Uckus ir prokuroras prašė skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš esmės abiejuose apeliaciniuose skunduose siekiama nuteistojo išteisinimo, t. y. keliamas kaltininko A. R. kaltės klausimas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik kaltininko ir jo advokato, bet kartu ir prokuroro bei nukentėjusiųjų advokato pozicijas nagrinėjamoje byloje, pabrėždama atkuriamojo teisingumo svarbą šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje ir visuomenėje bei įžvelgdama galimybę užtikrinti nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų pusiausvyrą, mano, kad nagrinėjamoje byloje teisingumas yra pasiektas skundžiamojo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio kontekste.Ištyrus pateiktų apeliacinių skundų turinį teisėjų kolegija mano, jog jais kritikuotinos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias aiškino tiek pas nuteistasis, tiek nukentėjusieji I. ir Z. R., tiek liudytojos O. L. bei A. R. ir padarytoje įrodymų visumos analizėje buvo konstatuotas A. R. kaltės įrodytinumas lėmęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Tokia teismo baigiamajame akte motyvuota teisinė išvada A. R. netenkino, todėl reiškiama kritika apklaustų asmenų parodymų patikimumo aspektu, tvirtinant esant tarp jų prieštaravimams.Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Nagrinėjamu atveju A. R. nuteistas už tai, kad jis sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. ir Z. R., naudodamas psichinę prievartą, grasino padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, t. y. laikotarpiu nuo 2016 metų spalio mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m. kovo 21 d., tiksliau nenustatytu laiku ir metu, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus per kelis tyrimo metu nenustatytus kartus, tačiau ne mažiau negu tris, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), periodiškai kartojo kartu gyvenantiems – savo buvusiai uošvei Z. R. ir buvusiam uošviui I. R. „aš tave užmušiu, pakasiu, tu čia negyvensi, iš čia išneš kojomis į priekį“, išsakydamas ir kitus panašaus turinio grasinimus, 2017 kovo mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), keldamas iš neįgaliojo vežimėlio nukentėjusįjį I. R., įmetė jį į lovą, vartodamas necenzūrinius žodžius ir sakydamas „kitą kartą trenksiu tave į sieną“, 2017 m. kovo 21 d. tarp 8.00 ir 16.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sakydamas „aš tave užmušiu“ užsimojo kumščiu link nukentėjusiosios Z. R., norėdamas jai suduoti, tačiau nukentėjusiajai atsitraukus nepataikė, tokiu būdu, sąmoningai versdamas bijoti, nerimauti ir jaustis nesaugiai, sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą bei tokiu būdu juos terorizavo, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-90-689/2018).Nuteistasis A. R. kaltės nepripažino, visus nesutarimus su buvusios žmonos J. R. tėvais Z. R. ir I. R. kildino tik iš jų siekio jį iškeldinti iš jo paties namo. Teigė, kad nukentėjusieji neteisėtai gyvena viename name kartu su juo ir neturi jokių nuosavybę patvirtinančių dokumentų ar teisių. Šiame kontekste teisėjų kolegija iš bylos aplinkybių nustatė, jog buvo susitarimas tarp nuteistojo ir jo buvusios sutuoktinės, kad įvykus J. R. tėvui I. R. infarktui, jis po ligoninės bus apgyvendintas kartu su Z. R. tame pačiame name kaip ir A. R., kuris nuosavybės teise priklauso ir J. R. būtent jos namo dalyje. Šios aplinkybės patvirtintos byloje esančia pirkimo – pardavimo sutartimi ir abejonių tokia teismo išvados motyvacija nekyla. Nors nuteistasis reiškia savo nuosavybės teisę į minėtą namą, tačiau aukščiau nurodytais motyvais tai paneigta ir nukentėjusiųjų buvimas, gyvenant savo dukros namo dalyje, turint jos leidimą ten gyventi, tik patvirtinta nuteistojo subjektyvumą šiai aplinkybei ir skundo argumentui.Analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvaciją ir teismo padarytų išvadų pagrįstumą teisėjų kolegija nustatė, jog apylinkės teismas inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius tinkamai išanalizavo, juos ištyręs įvertino ir susiejo į vientisą loginę grandinę, kuri suponuoja padaryto nusikaltimo mechanizmą, veiksmų seką, kas patvirtino ir davė vadą bylos baigčiai apkaltinant kaltinamąjį. Teismas nuosprendį grindė nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir apklaustos liudytojos O. L. bei A. R., taip pat kita rašytinė bylos medžiaga, o paties kaltinamojo parodymus vertino kritiškai ir laikė, kad tai tik siekis išvengti jam kilusios atsakomybės. Toks teismo atliktas vertinimas nepažeidžia baudžiamojo proceso nuostatų, ypač BPK 20 straipsnio normos. Vertinant A. R. veiksmus bauginimo aspektu, nepaneigtas psichinės prievartos nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojimas, t. y. byloje pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog ne kartą buvo išsakyti žodžiai, kuriais A. R. siekė išvaryti nukentėjusiuosius iš namų; necenzūrinių žodžių vartojimas jų akivaizdoje; veiksmai, kurie nurodyti kaltinime kuomet grubiai paėmus I. R. iš invalido vežimėlio ir jį metus į jo lovą; taip pat siekis suduoti kumščiu nukentėjusiajai Z. R.; faktas apie tai, kad I. R. buvo duoti raminantys vaistai be gydytojo paskyrimo; cheminės medžiagos įpilimas į išvirtą sriubą. Visa tai apibūdina bauginimo proceso požymius ir ketinimus pakenkti nukentėjusiesiems šiuo konkrečiu atveju.Analizuojant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius bauginimo proceso pagrįstumas pasireiškė tuo, kad A. R. agresyvus tapdavo kuomet vartojo alkoholinius gėrimus, o agresyvumo intensyvumui galimai įtakos turėjo ir jo vartojami raminantys vaistai, kuriuos pasak liudytojos O. L. bei A. R. davė ir nukentėjusiajam I. R.. Neblaivaus nuteistojo triukšmavimas ir grasinimai patvirtinti ne tik šių liudytojų parodymuose, bet ir byloje ištirtais PRĮR duomenimis dėl policijos iškvietimo skundžiantis A. R. netinkamu elgesiu, keliamu triukšmu ir gąsdinimu. Nukentėjusiųjų asmenų bauginimas šioje byloje pasireiškė jų nuolatiniu gąsdinimu, kad su jais susidoros, šios baimės atmosferos kūrimas buvo siejamas su R. iškraustymu dėl kilusių nesutarimų. Visi nustatyti nuteistojo veiksmai, kuomet jis vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, triukšmaudavo, vartojo alkoholį ir būdavo agresyvus, neprognozuojamas, apibūdina baimės kėlimą kitiems. Nuteistojo veiksmai, kuomet jis paėmęs nevaikščiojantį I. R. iš invalido vežimėlio trenkė į lovą teigiant, kad kitą kartą trenks jį į sieną (šią aplinkybę patvirtino ne tik patys nukentėjusieji, bet ir liudytoja apklausta nuteistojo dukra A. R.), faktas, jog buvo norima suduoti Z. R. 2017 m. kovo 21 d. įvykus konfliktui patvirtintas liudytojos O. L. parodymais, kuri tą dieną buvo nuėjusi pas nukentėjusiuosius ir girdėjo visą konfliktą dėl dujų tarp Z. R. bei A. R., o vėliau jam užsimojus ir norint suduoti Z. R., tačiau jai pasitraukus ir nepataikius į ją, buvo trenka kumščiu į stalą. Tokio elgesio išraiškos aspektai rodo tai, kad nuteistasis linkęs panaudoti smurtą. Smurto apraiškos šiuo atveju patvirtintos ne tik nukentėjusiųjų, bet ir ištirtus įvykius mačiusių liudytojų O. L. bei A. R. parodymais. Bauginimo procesui pagrįsti teismas teisingai ištyrė ir atvejį dėl I. R. veiksmų slopinimo, duodant jam paslapčia, be gydytojo žinios ir vaistų paskyrimo, būtent jam pačiam išrašytų raminančių vaistų. Tokio pobūdžio A. R. elgesys nesuponuoja kaltininko nuoširdumo rūpintis jo priežiūroje esančiu nukentėjusiuoju I. R., kaip ir nustatytas faktas, jog į išvirtą sriubą buvo įpilta cheminės medžiagos, kas kreipia teismo įsitikinimą dėl galimo siekio susidoroti su nukentėjusiaisiais. Visi šie atlikti veiksmai tik patvirtina padarytos veikos teisingą kvalifikavimą ir nusikaltimo inkriminavimą būtent šiam asmeniui (A. R.). Visa kas dar kartą ištirta ir įvertinta teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, jog teismas šio nusikaltimo kvalifikacijai būdingą aktyvių grasinančio pobūdžio veiksmų realumą tinkamai nustatė, nes visa jų seka tik patvirtina, kad nukentėjusieji turėjo realiai pagrįstą pagrindą manyti, kad pasakyti žodžiai bei grubūs veiksmai, su tikslu sukelti skausmą (įmetimas I. R. į lovą, kumščio sudavimas link Z. R., vaistų ir cheminio skysčio įpilimas) bus įvykdyti, t. y. terorizuojantys ir neatsitiktiniai. Kritikuojant skunde apklaustų liudytojų parodymus teismo nustatyta, kad jų patikimumu nėra pagrindo abejoti, teismas motyvuotai nurodė kodėl kaltinamojo pozicijos nelaiko objektyvia ir tiesą atskleidžiančia duomenų visuma, kadangi nukentėjusiųjų parodymai yra patvirtinti kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, liudytojos buvo įspėtos dėl melagingų parodymų davimo ir kilsiančios atsakomybės, A. R. buvo išaiškinta įstatymo teisė dėl parodymų davimo kuomet kaltinamasis yra jos tėvas, ji sutiko juos duoti ir buvo įspėta dėl parodymų teisingumo. Iš byloje esančios medžiagos ir duomenų, liudytojos O. L. bei A. R. suinteresuotumas bylos baigtimi ir siekiu pakenkti kaltinamajam nenustatytas, konfliktai tarp kaltinamojo ir minėtų liudytojų nebuvo nustatyti, pats nuteistasis nurodė, kad O. L. objektyvus žmogus, todėl nesant priešingų bylos aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai sprendė dėl liudytojų parodymų patikimumo ir objektyvumo jais grindžiant nuteistojo kaltę šiuo atveju. Iš bylos nustatyta, jog būtent nuteistasis nukentėjusiąją keikė visokiais necenzūriniais žodžiais, rodė špygą, rėkė, liudytojų paaiškinimai dėl A. R. agresyvumo, trankymosi, triukšmavimo, jo veiksmų neprognozavimo bei išsakytų žodžių, kad padarys nukentėjusiųjų gyvenimą neįmanomą ir jie turės išsikraustyti, apsprendžia tai, kad nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs reikšmingose bylos aplinkybėse, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, nors A. R. buvo teigta ir priešingai. Taip pat visiškai pagrįstai buvo nustatyta ir tai, jog toks nuteistojo elgesys, vertinant bylos aplinkybes šiuo aspektu, buvo nevienkartinis, nukentėjusiųjų asmenų bauginimas grįstas dažnu triukšmo kėlimu, agresijos parodymu, gąsdinant nukentėjusįjį I. R., kuris nevaikšto ir priklausomas nuo kitų, bei Z. R., kuri taip pat prastos sveikatos, siekiant ją sužaloti kumščiu, leido teismui pagrįstai manyti, kad išsakyti gąsdinimai, trukę pastoviai, sistemingai, nenutolę, vėlesni atlikti bauginimo (terorizavimo) A. R. veiksmai nuo ankstesnių jo bauginimo veiksmų, vedami vieno sumanymo link atitinka realumo ir sistemingumo kriterijus vykdant bendrą sumanymą taip įbauginti Z. ir I. R., jog šie išsikeltų iš gyvenamojo namo, kuriame jie gyvena su J. R. žinia (leidimu). Subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Šiuo nagrinėjamu atveju, išanalizavus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, nustatyta, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suprato, jog atlikdamas bauginimo veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, rodydamas, kad gali su jais susidoroti ne tik vartodamas necenzūrinius žodžius, keldamas triukšmą, pasirodydamas neblaivus ir agresyvus, taip sukurdamas įtampą, baimę, bet ir netinkamai elgdamasis su I. R., perkeldamas jį iš invalido vežimėlio į lovą, taip pat parodydamas jėgos galią ir siekdamas suduoti Z. R., suprato, jog taip psichiškai veikia nukentėjusiuosius dėl tikslo, jog jie jam paklustų ir to nori.Analizuojant skunduose nurodytus argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti, kadangi bauginimo procesui būdingi kaltinamojo grasinimai nukentėjusiesiems aptarti ir dar kartą išanalizuoti, teismas ne tik, kad atsižvelgė, bet ir įvertino bendrame įrodymų visete aplinkybes dėl ko kilę konfliktai tarp A. R. ir nukentėjusiųjų, neišeidamas iš kaltinimo ribų, inkriminuotą veiką, baudžiamajame įstatyme veikos būtinuosius požymius dispozicijoje aptarė teisingai, nustatė faktines aplinkybes objektyvumo prasme ir teisiškai įvertino kvalifikaciją, jos pagrįstumą, o tai, kad apeliantui toks teismo vertinimas nėra priimtinas nereiškia skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo ar nepagrįstumo.Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendis teisėtas, teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, tinkamai sprendė civilinio ieškinio klausimą ir paskyrė bausmę, adekvačią padarytam nusikaltimui, todėl apeliantų apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Vytauto Jazbučio apeliacinius skundus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.