- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- ATP-8-851/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04757-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Pažeidėjas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pažeidėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo V. B. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu V. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu šis prašymas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pareiškėjas skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai, o prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.
Akcentuoja, kad pasimokė iš savo padaryto pažeidimo bei įvertino galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
Pareiškėjo nuomone, jis atitinka formaliąsias specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, numatytas ATPK 329 straipsnyje. Pareiškėjo teigimu, tai, kad per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį jis nepadarė naujų administracinių nusižengimų, įrodo prie prašymo pateikta pažyma iš administracinių teisės pažeidimų registro. Taip pat nurodo, kad yra praėję nemažiau, kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio (1 metai ir 8 mėnesiai). Taip pat nurodo, kad yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Pareiškėjas pažymi, kad teismo paskirtą baudą 1158 Eur yra sumokėjęs, o tai patvirtina prie bylos pridėti išrašai. Taip pat skunde pareiškėjas išvardino ir kitus prie bylos pridėtus dokumentus, kurie, pareiškėjo teigimu, įrodo, kad po administracinės nuobaudos paskyrimo jis stengėsi pasitaisyti bei padarė teigiamas išvadas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjas išsaugojo turimą darbą, dėl ko konstatuotina, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pareiškėjas nepatyrė jokių itin neigiamų pasekmių, susijusių su darbo išsaugojimu ir pragyvenimo šaltinių. Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateiktoje darbovietės charakteristikoje yra nurodyta, kad pagrindinė pareiškėjo atliekamo darbo funkcija yra pakrovėjo vairavimas įmonės teritorijoje, todėl jis be vairuotojo pažymėjimo negali atlikti darbo pareigų. Teisė vairuoti transporto priemonę pareiškėjui reikalinga ir norint pasirūpinti šeimos nariais.
Skunde nurodo, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Pareiškėjo nuomone, įvertinus visa tai (pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir elgesį), byloje esančių duomenų pakanka išvadai daryti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti, t. y. pareiškėjas suprato bei padarė teigiamas išvadas dėl savo elgesio, suprato savo padaryto pažeidimo grėsmės pobūdį, netinkamo elgesio rezultatą ir pan. Pažymi, kad teismas vertindamas ATPK 329 straipsnyje keliamus reikalavimus turi įvertinti ir kitus reikšmingus kriterijus: pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai.
Atsiliepimas
Byloje atsiliepimų į V. B. skundą negauta.
V. B. skundas netenkinamas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų V. B. nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, padarytą žalą atlygino, pateikė Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymas, charakteristiką iš darbovietės), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo, pasielgė formaliai, nors V. B. prašymas dėl paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo buvo motyvuotas ir pagrįstas prie prašymo pateiktais įrodymais. Tačiau pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Kaip minėta, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, pritaria skundžiamą nutarimą priėmusio teismo išvadai, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios V. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, bei sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones V. B. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 2,56 promilių girtumas). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už tokio pobūdžio šiurkštų pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 281 straipsnio 7 dalis). Vairuodamas automobilį neblaivus V. B. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Už šį pažeidimą (ATPK 127 straipsnio 3 dalis) V. B. buvo paskirta sankcijos ribas atitinkanti administracinė nuobauda, kuri apeliacinės instancijos teismo nevertinama kaip per griežta už itin šiurkštų KET pažeidimą, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnio nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.
Tai, kad V. B. padarė teisingas išvadas, vertinama teigiamai, tačiau įvertinus tai, jog jis buvo nubaustas už vieno iš pavojingiausio administracinio teisės pažeidimo padarymą, keliančio grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, yra nepakankamas pagrindas, kad būtų galima sutrumpinti atimtos iš jo teisės – vairuoti transporto priemones – terminą, kadangi kitaip būtų pažeisti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju, įstatymu aukščiau iškeliamas visuomenės interesas, taikant prevencines priemones ir teisės pažeidėjo nubaudimas, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, nes priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas.
Šalies argumentai
V. B. skunde nurodė, kad transporto priemonės vairavimas jam reikalingas ir dėl darbinių poreikių tenkinimo. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikis darbinėje veikloje naudotis transporto priemonėmis nesuteikia esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, taip pat nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės sutrumpinimo. Be to, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, V. B. pateiktus duomenis įvertino teisingai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti V. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir V. B. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.