Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas ir nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, S. G., jo atstovui advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu panaikintas ne teismo tvarka priimtas nutarimas Nr. 25-ANR_N-1595-2021 ir administracinio nusižengimo bylos teisena S. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėja G. G., nesutikdama su Institucijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą Nr. 25-ANR_N-1595-2021 ir S. G. pripažinti padarius ANK 72 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, paliekant galioti 2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. K. nutarimą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti iš nutarimą priėmusios valstybinės institucijos (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato) arba administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G. G. G. naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. pareiškėja G. G. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) su skundu dėl jos nepilnamečių vaikų - G. G. ir E. G. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pareiškėja informavo Tarnybą, kad iš dukterų paaiškinimų jai tapo žinoma, jog šalių tėvas S. G. vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Pareiškėja nurodė, kad dukterys tėvo jaučiasi įbaugintos, net nenori, jog jis pasiimtų jas iš ugdymo įstaigos. Pareiškėja pateikė garso įrašą, kuriame pareiškėjos dukra G. G. patvirtina motinai, jog tėvas jos atžvilgiu taikė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Skundu pareiškėja prašė organizuoti nepilnamečių vaikų G. G. ir E. G. apklausą dalyvaujant psichologui, tikslu išsiaiškinti priežastis, dėl ko vaikai jaučiasi tėvo įbauginti, ar tėvas vaikų atžvilgiu nenaudoja psichologinio ir fizinio smurto. Taip pat pareiškėja nurodė, kad yra išsigandusi dėl vaikų gerovės, nes jos sutuoktinis S. G. praeityje fizinį ir psichologinį smurtą yra naudojęs ir prieš pačią pareiškėją. Be kita ko, tokius veiksmus vėlgi atlikęs šalių nepilnamečių vaikų akivaizdoje. G. G. nurodė ir konkretų įvykį, po kurio tiek ji tiek vaikai jaučiasi įbauginti S. G.. 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai G. G., vairuojant automobilį, sutuoktinis S. G., kilusio žodinio konflikto metu, vaikų akivaizdoje, kurie vyko kartu automobiliu, ištraukė automobilio užvedimo raktelius, ko pasekoje G. G. posūkyje atsitrenkė į bortą. Po ko S. G. vaikų akivaizdoje išvadino pareiškėją įvairiais necenzūriniais jos garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, tokiais kaip durne, debile ir t. t. Kaip nurodė G. G., tokiais savo veiksmais sutuoktinis rizikavo sutrikdyti ne tik pastarosios sveikatą, bet ir judviejų mažamečių mergaičių. Po šio įvykio dukros tėvo bijo, net nenori, kad tėvas jas pasiimtų iš ugdymo įstaigų. Tarnyba reaguodama į pareiškėjos skundą kreipėsi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su pranešimu apie galimą fizinio ir psichologinio smurto panaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vyriausiosios tyrėjos J. D. 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu, priimtu ikiteisminio tyrimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) medžiagoje, buvo spręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes negauta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad tiriamuoju atveju įžvelgtini požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje. Tyrėjos įsitikinimu, tyrimo medžiagoje nustatyti S. G. veiksmai - įžeidžiančių žodžių vartojimas sutuoktinės atžvilgiu, bauginantis elgesys vaikų akivaizdoje patenka į ANK 72 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. 2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. J. K. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 25-ANR_N-1595-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo S. G. skyrė įspėjimą už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 08.30 val. S. G. K., ties (duomenys neskelbtini) namu, sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G. ir E. akivaizdoje užgesino automobilio variklį, automobiliui sustojus, atėmė raktelius, žeminančiais žodžiais „durne“ vadino sutuoktinę, ko pasėkoje G. G. atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga. Savo elgesiu tėvas mažametėms sukėlė emocinį stresą bei pažeidė vaiko teisė į saugią aplinką. Padarė nusižengimą numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalį.

2021 m. gruodžio 21 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje buvo gautas 2021 m. gruodžio 16 d. S. G. skundas dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo. S. G. prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pagrindiniai skundo motyvai buvo tie, jog 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nutarime nėra nustatyti būtinieji ANK 72 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Nutarime nebuvo atliekamas surinktų įrodymų vertinimas, nepasisakoma, kuo remiantis priimamos atliekamos išvados. Vadovaujamasi tik G. G. pateikta įvykių versija, tačiau S. G. teigimu, G. G. yra suinteresuota pareiškėjo nubaudimu, kadangi šiuo metu tarp šalių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo pagal G. G. ieškinį. S. G. kategoriškai nesutiko su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog važiuojant ištraukė automobilio raktelius ir žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę mažamečių vaikų akivaizdoje. Neva avarinę situaciją sukėlė pati G. G. savo neatsargiu vairavimo, dėl ko jis buvo priverstas užgesinti variklį, tačiau variklį užgesino saugiau, niekam nesukeldamas grėsmės. Jei vaikai ir buvo išsigandę, tai nebent pačios G. G. nesaugaus vairavimo.

Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. U. 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. skundu ir panaikinti ne teismo tvarka priimtą 25-ANR_N-1595-2021 skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Tokį sprendimą tyrėja motyvavo tuo, kad S. G. kategoriškai nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog važiuojant ištraukė automobilio raktelius ir žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę mažamečių vaikų akivaizdoje. Neva tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis. Administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta remiantis tik G. G. parodymais, mažametės apie minėtą atvejį savo paaiškinimuose iš vis neužsimena, todėl nėra galimybės nustatyti ar tuo metu galėjo būti sukeltas joms emocinis stresas ar kitaip pažeistos jų teisės.

Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiame nutarime padaryti esminiai proceso ir materialinės teisės normų pažeidimai, nutarimas grindžiamas išvien S. G. nurodytomis aplinkybėmis, nors būtent S. G. tikslu išvengti atsakomybės yra suinteresuotas teikti melagingus paaiškinimus. Nutarimą priėmusi institucija net nebandė aiškintis S. G. padaryto administracinio nusižengimo sudėties, tokiais veiksmais grubiai pažeisdama prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Pareiškėja G. G., gindama nepilnamečių vaikų interesus vyriausiosios tyrėjos J. D. 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą tyrimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) medžiagoje, kuriuo buvo spręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apskundė prokurorei. Abi šalių nepilnametės dukterys davė paaiškinimus, kad tėvas jų atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. S. G. pripažino, jog jis praeityje dukrų atžvilgiu naudojo fizines bausmes, tačiau atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą šie dukterų liudijimai nebuvo vertinami, nors tokias aplinkybes patvirtinto ir vaikų motina G. G.. 2021 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė G. R. priėmė nutarimą, kuriuo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikino. Prokurorė konstatavo, kad siekiant, jog dėl aptariamų aplinkybių (įskaitant ir 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykį, kuomet S. G. sukėlė avarinę situaciją ištraukdamas automobilio raktus iš variklio uždegimo spynelės) būtų priimtas teisingas ir pagrįstas patikrintais duomenimis sprendimas, atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo - G. G. - iš tiesų nebuvo įtraukta į aplinkybių tyrimo procesą, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą naikintinas, tyrimo medžiaga perduotina papildomam aplinkybių ištyrimui. Prokurorė nepradedant ikiteisminio tyrimo, įpareigojo tyrėją papildomai tikslinant nutarime nurodytas aplinkybes apklausti Kauno miesto VTAS specialistus, kurie dalyvavo šeimos situacijos vertinime, specialistus, ugdančius nepilnametes G. ir E. G. bei teikiančius joms sveikatos priežiūros paslaugas, S. G., jo tėvus, taip pat aiškinantis įvykių detales, pačią G. G., išklausyti ir aprašyti jos pateiktą garso įrašą, pagal poreikį atlikti kitus veiksmus. Priimant skundžiamą nutarimą net nebuvo išsireikalauta papildoma medžiaga, gauta tyrimo medžiagoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nors papildomoje medžiagoje neabejotinai bus gauta papildomų įrodymų, patvirtinančių S. G. kaltę įvykdžius ir ANK 72 straipsnyje numatytą pažeidimą. Be to, priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo apklausta ir G. G.. Nutarimas priimtas vadovaujantis išskirtinai S. G. paaiškinimais, nors būtent jis yra suinteresuotas teikti tikrovės neatitinkančius faktus tikslu išvengti jam gresiančios administracinės, o galimai net ir baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog S. G. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y savo veiksmais mažametėms būtų sukėlęs emocinį stresą ar atlikęs kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą, nėra. Neva administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta remiantis tik G. G. parodymais, mažametės apie minėtą atvejį savo paaiškinimuose iš vis neužsimena, todėl nėra galimybės nustatyti, ar tuo metu galėjo būti sukeltas joms emocinis stresas, ar kitaip pažeistos jų teisės. Pareiškėja nurodo, kad šalių nepilnametės dukterys konkrečiai apie įvykį, kuomet S. G. sukeldamas avarinę situaciją tyčia užgesino automobilį ir išplūdo G. G. įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, net nebuvo apklaustos. Lygiai taip pat kaip apie šį įvykį nebuvo apklausta ir G. G. tikslu detaliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes. G. G. patvirtina, kad S. G. teikia melagingus paaiškinimus apie tai, jog neva būtent ji savo nesaugiu vairavimu sukėlė avarinę situaciją, po ko S. G. sprendė užgesinti variklį, tačiau tokius veiksmus atliko saugiai, nesant aplinkui automobilių. Kaip pareiškėja buvo nurodžiusi Kauno miesto VTAS, š. m. rugsėjo mėn. visa šeima važiavo automobiliu, kurį ji vairavo. Eilinį kartą automobilyje sutuoktinis vaikų akivaizdoje pradėjo aiškintis santykius, tikslu iškelti dar vieną konfliktą. Pareiškėja prašė sutuoktinį nurimti bent jau vaikų akivaizdoje, po ko sutuoktinis įsiuto ir ant posūkio sprendė ištraukto automobilio raktus. Automobilis tapo nevaldomu ir atsitrenkė į bortą. Išlipęs iš automobilio vaikų akivaizdoje S. G. pradėjo vadinti pareiškėją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Ko pasėkoje dėl visų šių įvykių įbauginta jautėsi ne tik pareiškėja, bet ir šalių nepilnametės dukterys. Nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad šalių nepilnametės dukterys savo paaiškinimuose apie šį įvykį neužsimena, apie šį įvykį dukterys nebuvo apklausiamos. Tačiau būtent šis įvykis lėmė vaikų baimę ir nenorą bendrauti su tėvu. Dukterys po šio įvykio jautėsi tėvo įbaugintos, net atsisakė, kad tėvas vaikus pasiimtų iš ugdymo įstaigos. Nepilnametė dukra G. G. buvo papildomai apklausta apie jos santykį su tėvu Kauno miesto VTAS 2021 m. gruodžio 29 d. organizuotos apklausos metu. Šioje apklausoje G. G. jau pamini ir š. m. rugsėjo mėn. įvykį nurodydama, kad tėtis jos nemyli ir kad iš tiesų tėtis sukonfliktavęs su mama ištraukė automobilio raktus, o tada automobilis trenkėsi į bortą, po ko sesė E. vos neatsitrenkė į stiklą. Tada tėtis išlipo iš automobilio ir pradėjo filmuoti, kad atseit mama buvo kalta. Neginčytina, jog S. G. sukeldamas avarinę situaciją bei vaikų akivaizdoje išplūsdamas G. G. necenzūriniais žodžiais sukėlė mažametėms dukterims stresą bei pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, nes tokiais veiksmais rizikavo sužaloti ne tik pareiškėjos, bet ir vaikų sveikatą. Priimant skundžiamą nutarimą buvo visiškai nevertinti ir šalių dukterų paaiškinimai, jog jos tėvo jaučiasi įbaugintos. Dar su skundu Tarnybai pareiškėja pateikė garso įrašą, kuriame dukra G. G. nurodo, jog ji tėvo jaučiasi įbauginta, tėtis ant jos nuolat rėkia, ima už ausies, kad tėvas jai nurodė, kad nuveš ją pas gydytoją ir trenks jai per užpakalį, o pas gydytoją veš tam, kad pagydytų vaiko galvelę. Pateiktame garso įrašė G. patvirtina, jog dėl tokio tėvo elgesio ji jaučiasi išsigandusi, kad su tėčiu ji jaučiasi blogai ir kad tėtis jai nepatinka, nes jis yra negeras. Be kita ko, G. G. nurodo, jog tėtis ją per prievartą veža ir pas senelius iš tėvo pusės, kad sykį jai atsisakius važiuoti pas senelius, tėvas ją nuvertėjo lovos. Dukra yra pasakojus, jog tėvas jai yra trenkęs per veidą, stipriai patempęs už rankos. Tėvo įbauginta jaučiasi ir E., kuri taip pat pasakojo, jog tėvas jai yra trenkęs per veidą ir kad su ja bendrauja atšiauriai. 2021 m. spalio 20 d. vykusios apklausos metu G. G. patvirtino, jog iš tiesų tėvas yra naudojęs jos atžvilgiu smurtą, t. y. buvo užsukęs ausį, numetęs nuo lovos. Mergaitė taip pat patvirtino, jog ji tėvo bijo, o apie santykius su tėvu atsiliepė neigiamai. Pabrėžtina, jog nors jaunesnioji dukra E. nepatvirtino fakto, jog tėvas naudotų smurtą jos atžvilgiu, E. G. apklausiama patvirtino, jog tėvas fizinį smurtą yra naudojęs ne tik motinos atžvilgiu, bet ir sesers G.. Kaip nurodė E., tėtis G. yra išmetęs iš lovos, taip pat sesei yra išsukęs ausį. Pareiškėja net neabejoja, kad fizinį smurtą tėvas yra naudojęs ir E. atžvilgiu, tačiau pastaroji bijojo pasipasakoti. Lygiai taip pat kaip G. bijojo pasipasakoti, kad tėvas jai yra net trenkęs per veidą. Abi dukterys liudijo ir apie tai, kad tėvas vadina motiną negražiais žodžiais, ją muša. Dėl tėvo galimo psichologinio ir fizinio smurto vaikų atžvilgiu šiai dienai yra atliekamas tyrimas, kur bus spręsta, ar yra pagrindas S. G. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėja nurodo, kad ANK 72 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė dėl vaiko teisių pažeidimo. 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taigi, tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, siejamus su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi ir fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tame tarpe ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti tėvų ar juos atstojančių asmenų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai vaikui artimoje aplinkoje, keliantys vaikui baimę), kurie taip pat laikytini priešingi vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

Pareiškėjos nuomone, vertinant S. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo turinį aukščiau aptartų įstatymo nuostatų kontekste daugiau nei akivaizdu, kad S. G. šias įstatymo nuostatas pažeidė, nes užtikrino vaikams saugios aplinkos. Tyčiniais veiksmais sukeldamas avarinę situaciją, įžeidinėdamas motiną vaikų akivaizdoje, S. G. vaikams sukėlė baimę, ką tiesiogiai patvirtina objektyvūs bylos duomenys - pareiškėjos G. G. ir mažamečių vaikų G. G. ir E. G. liudijimai. Toks bauginantis tėvo elgesys neabejotinai daro žalą nepilnamečių vaikų psichikai, dėl ko S. G. turi būti pripažintas įvykdęs ANK 72 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Institucija, priėmusi nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. J. K. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 25-ANR_N-l595-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo S. G. skyrė įspėjimą už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 08.30 val. S. G. K., ties (duomenys neskelbtini) namu, sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G., gim. (duomenys neskelbtini) m., E., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje užgesino automobilio variklį, automobiliui sustojus, atėmė raktelius, žeminančiais žodžiais „durne“ vadino sutuoktinę, ko pasėkoje G. G. ištikta šoko atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga. Savo elgesiu tėvas mažametėms sukėlė emocinį stresą bei pažeidė vaiko teisė į saugią aplinką, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. 2021 m. gruodžio 21 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje gautas 2021 m. gruodžio 16 d. S. G. skundas, kuriuo skundė 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai nesurašomas protokolas Nr. 25-ANR_N-1595-2021 ir prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą S. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalies sudėties. 2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, išanalizavus pareiškėjo skundo argumentus reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, taip pat įvertinę visas nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgę į byloje surinktų duomenų visumą, S. G. skundą tenkino, priimdami teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Institucija nurodė, kad ANK 625 straipsnyje įtvirtinta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo, nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais Kauno apskrities VPK priėmė valingą sprendimą priimti S. G. 2021 m. gruodžio 21 d. skundą, jo neperduodant Kauno apylinkės teismui. 2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, išanalizavę pareiškėjo skundo argumentus reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, taip pat įvertinę visas nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgę į byloje surinktų duomenų visumą, S. G. skundą tenkino, priimdami teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nagrinėjamu atveju S. G. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas surašytas už tai, kad pastarasis sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G., gim. (duomenys neskelbtini) m., E., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje užgesino automobilio variklį, automobiliui sustojus, atėmė raktelius, žeminančiais žodžiais „durne“ vadino sutuoktinę, ko pasėkoje G. G. ištikta šoko atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga. Teigiama, kad savo elgesiu tėvas mažametėms sukėlė emocinį stresą, tačiau byloje S. G. kategoriškai nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog važiuojant ištraukė automobilio raktelius ir žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę mažamečių vaikų akivaizdoje. Teigė, kad rakteliai ištraukti nebuvo, žeminančių žodžių pareiškėjas nenaudojo, šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Saugią vaikų aplinką pažeidė būtent sutuoktinė savo neatsargiu ir nesaugiu vairavimu, greičio viršijimu, kuomet buvo sukeliamas pavojus kartų važiavusiems vaikams, bei kitiems eismo dalyviams. S. G. nurodė, kad nenaudojo necenzūrinių žodžių, bei niekaip kitaip neįžeidinėjo sutuoktinės. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad tarp G. G. ir S. G. yra susiklostę įtempti santykiai, kadangi šiuo metu tarp šalių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, pagal G. G. ieškinį. Objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog S. G. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. savo veiksmais mažametėms būtų sukėlęs emocinį stresą ar atlikęs kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą, nenustatyta. Administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta remiantis tik G. G. parodymais, mažametės apie minėtą atvejį savo paaiškinimuose išvis neužsimena, todėl nėra galimybės nustatyti, ar tuo metu galėjo būti sukeltas joms emocinis stresas, ar kitaip pažeistos jų teisės. Taigi byloje esanti medžiaga prieštaringa. Kitų, tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, kurie nebūtų susiję nei su vienu iš konflikto dalyvių, byloje nenustatyta. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimus. Nesutinka su apeliantės skunde išreikšta pozicija, kad 2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimant nutarimą, kuriuo buvo nutraukta S. G. administracinio nusižengimo byla, sprendimas buvo grindžiamas išvien S. G. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Priimant nutarimą buvo įvertinta protokole išreikštą kaltinimą grindžiančių aplinkybių visuma. Nustačius prieštaravimų G. G. ir S. G. parodymuose ir nesant kitų kaltinimą pagrindžiančių duomenų ir buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes visi prieštaravimai buvo vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliantės skunde minimoje patikslinimo medžiagoje Nr. M-l-01-59397-21 (skunde apeliantė klaidingai nurodžiusi medžiagos numerį - Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) 2021 m. gruodžio 31 d. yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje patikslinimo medžiagoje nėra nustatyta kitų įrodytų S. G. veikų, turinčių administracinių nusižengimų požymių, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 72 straipsnyje. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. S. G. nurodė, kad jis jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė, jo pateiktų argumentų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius mano, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo G. G. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena, S. G. atsiliepime į skundą nurodė, kad nagrinėjant skundą svarbu pabrėžti pareiškėjos G. G. suinteresuotumą S. G. nubaudimu (nors ir įspėjimo paskyrimu). Šiais veiksmais pareiškėja G. G. siekia ne ginti vaikų interesus, o tokiu būdu spręsti savo asmeninius - turtinius klausimus tarp šalių vykstančioje skyrybų byloje Nr. e2-1106-962/2022. Pareiškėja G. G. ieškinį teismui dėl skyrybų pateikė 2021 m. spalio 26 d., į mediaciją kreipėsi 2021 m. rugsėjo 24 d. Teikiamame skunde minimus skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai (2021 m. spalio 18 d.) ir kitoms institucijoms pareiškėja pateikė jau faktiškai pradėjusi skyrybų procesą. Šis procesas dėl S. G. nubaudimo pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, taip pat pradėtas ne rugsėjo mėn. (iš karto po įvykio), o kai jau faktiškai buvo pradėtas skyrybų procesas. G. G. nepilnamečių vaikų tėvui S. G. riboja teisę matytis su vaikais, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 4 d. priėmė nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Nepilnametės dukros yra pareiškėjos įtakoje, tėvui susitikti su vaikais neleidžiama. Vaikai nuteikinėjami prieš tėvą, jiems aiškinamos ir rodomos šalių tarpusavio santykių ir skyrybų aplinkybės, kurių tokio amžiaus vaikai neturėtų žinoti. Pareiškėjos skunde minimi vaikų garso įrašai daryti dalyvaujant tik G. G., kuri tiesiogiai įtakojo aplinkybes, kurias vaikai pasakoja. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėja siekia S. G. nepagrįstai nubausti pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, dėl eilinio tarp šalių vykusio šeimos - buitinio konflikto (kuriame dalyvavo abi šalys) ir teismui tenkinus tokį prašymą, šį faktą naudotų skyrybų byloje prieš S. G., spręsdama turtinius ir bendravimo su vaikais klausimus. S. G. dar 2021 m. spalio 17 d. kreipėsi į Kauno miesto VTAT dėl G. G. vykdomo vaikų nuteikinėjimo prieš jį ir jo tėvus, vaikų gąsdinimo, apgaudinėjimo, bendravimo ribojimo, manipuliavimo vaikais, įtraukiant į konfliktus, kuriuos dažniausiai tyčia ir sukelia pareiškėja. Situacijai ir toliau tik blogėjant, jau prasidėjus skyrybų procesui, dėl pastovaus patiriamo psichologinio smurto iš pareiškėjos ir jos tėvų pusės S. G. 2021 m. lapkričio 24 d. išsikraustė gyventi atskirai, nes tolimesnis gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas. S. G. ir G. G. šiuo metu yra santuokos nutraukimo procese, šalių santykiai yra įtempti. Byloje (bylos lapas 6-10) yra tiek pareiškėjos G. G., tiek nepilnametės dukros G. G. įvykių aptarimas, kuriame apklausos metu mergaitė 2021 m. rugsėjo 2 d. aplinkybių visai nepamini. Stebėtinas sutapimas, jog institucijai priėmus G. G. nepalankų 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą, G. G. su mergaite dalyvauja apklausoje po keleto dienų (2021 m. gruodžio 29 d.), kuri turėtų vykti visai ne dėl šios bylos aplinkybių, tačiau mergaite pasakoja pareiškėjai palankias, prieš daugiau nei tris mėnesius vykusio (2021 m. rugsėjo 2 d.) įvykio aplinkybes, nurodydama jas klaidingai ir pagal pareiškėjos poziciją. Kodėl tuomet šios aplinkybes nebuvo minimos 2021 m. spalio 17 d. apklausų metu. Būtent institucijai priėmus nepalankų sprendimą, vaikų mama G. G. paaiškino vaikui ką reikėtų pasakyti ir vaikas šias aplinkybes pakartojo. 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykis yra eilinis G. G. ir S. G. konfliktas, kurie šeimoje vykdavo ir iki šalių skyrybų pradžios. G. G. yra pateikusi ne mažiau nei 3 skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl įvairių tikrovės neatitinkančių aplinkybių, iš kurių nei vieno pagrindu nebuvo konstatuota tam tikro įvykdyto S. G. pažeidimo ar neteisėtų veiksmų vaikų ar pareiškėjos atžvilgiu. Dėl pareiškėjos skunde minimo smurto (ausies užsukimo, kuris neva vyko daugiau nei prieš metus), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vėliau po pareiškėjos skundų vėl atnaujintas, tačiau įtarimai atsakovui iki šiol nėra pareikšti, o nutarime, kuriuo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nurodytą, jog būtina tirti abiejų tėvų (įskaitant ir pareiškėjos G. G.) galimą piktnaudžiavimą tėvų teisėmis. Bet kuriuo atveju skunde minimos ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir neva vykęs smurtas (ausies užsukimas ar kt.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi juo tapti. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar yra pagrindas panaikinti 2021 m. gruodžio 23 d. priimtą nutarimą ir palikti galioti 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 25-ANR_N-1595-2021. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 25-ANR N-1595-2021 buvo pritaikyta sankcija - įspėjimas už G. G. ir S. G. automobilyje 2021 m. rugsėjo 2 d. vykusį konfliktą. Šios bylos ir pareiškėjos skundo nagrinėjimas neturi ryšio su pareiškėjos G. G. skunde minimomis aplinkybėmis dėl neva būto atsakovo fizinio ar psichologinio smurto. Dėl minimų aplinkybių pareiškėja yra pateikusi pareiškime minimus skundus ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurios ir atliks tyrimus pareiškėjos skundų ir skunduose nurodomų aplinkybių pagrindu. Šioje byloje sprendžiamos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo teisėtumo dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio aplinkybes. Skunde minimos aplinkybes dėl neva vykusio fizinio skausmo sukėlimo ar smurto turėtų būti paliktos tirti ikiteisminio tyrimo metu. S. G. teikia teismui 2022 m. kovo 18 d. nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Visos pareiškėjos skunde minimos aplinkybes dėl fizinio ar psichologinio smurto yra šio ikiteisminio tyrimo dalis, todėl šie klausimai ir turėtų būti palikti ikiteisminiam tyrimui. S. G. atkreipia dėmesį, kad įtarimai gali būti pareikšti abiem tėvams: „ikiteisminio tyrimo metu atliekamais tyrimo veiksmais būtina išsiaiškinti, ar mažamečių E. ir G. tėvai tokiu savo elgesiu psichiškai jų negniuždė, taip piktnaudžiaudami savo kaip tėvų teisėmis“. Jeigu vykstančio ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyti ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai S. G. G. G. veiksmuose, bus priimti ir atitinkami sprendimai. Nėra pagrindo užbėgti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui už akių ir konstatuoti pareiškėjos pageidaujamas aplinkybes, tuo labiau, jog skundžiamas 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas priimtas ne dėl skunde minimų aplinkybių, o konkrečiai dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. šalių konflikto. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos skunde teikiami argumentai dėl neva vykusio fizinio ar psichologinio smurto vaikų atžvilgiu yra atmestini ir neturi būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Konstatavus, jog sprendžiamas tik 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo teisėtumo klausimas, pažymėtina, kad panašaus pobūdžio kasacinio teismo byloje konstatuota, jog negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikru pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose (Kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių S. G. veiksmų savo nepilnamečių dukrų atžvilgiu, t. y. nėra nustatyta, kad S. G. tėvų valdžios nepanaudojo arba panaudojo priešingai vaiko interesams, nesudarė saugios aplinkos, pažeidė dukrų teises 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio metu. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. S. G. ir G. G. konfliktas nebuvo nukreiptas vaikų atžvilgiu, vaikai konflikte nedalyvavo, vaikų tėvai bendravo išskirtinai tarpusavyje. Dėl nurodytų priežasčių nėra ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas - grindžiamas ne tikėjimu, o objektyviu, pilnutiniu, visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimu. Išvada turi būti pagrįsta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybės asmuo padarė veiką, už kuria turi būti skiriama nuobauda.

Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų - objektyvioji pusė, kuri susideda iš teisei priešingos veikos (veikimas/neveikimas), žalingų padarinių, priežastinio veikos ir padarinių ryšio, veikos padarymo būdo. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime ir pareiškėjos skunde nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, jog S. G. atliko priešingą teisei veiką, numatyta ANK 72 straipsnio 1 dalyje, nukreiptą vaikų atžvilgiu. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime yra nurodomas G. G. patirtas šokas, tačiau nėra nurodoma kuris iš minimų veiksmų yra ANK 72 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuo konkrečiai pasireiškė vaikų teisių pažeidimas ir kas jį sukėlė, kokios pasekmės vaikams buvo sukeltos. G. G. patirtos emocijos ar šokas nėra susiję su ANK 72 straipsnio 1 dalies sudėtimi, tai tėra šališki G. G. paaiškinimai. Prašomame palikti galioti 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime ir skunde nėra nurodoma, kokiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė vaikų teisių pažeidimas ir kokias pasekmes vaikams toks pažeidimas sukėlė, nėra nurodoma kaip nustatyta, jog vaikams buvo 2021 m. rugsėjo 2 d. sukeltas emocinis stresas ir kas nustatė, jog emocinį stresą sukėlė būtent pareiškėjas, o ne tame pačiame konflikte dalyvavusi G. G.. S. G. kategoriškai nesutinka su 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime ir pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog važiuojant ištraukė automobilio raktelius ir žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę mažamečių vaikų akivaizdoje. Rakteliai ištraukti nebuvo, žeminančių žodžių pareiškėjas nenaudojo, šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Saugią vaikų aplinką pažeidė būtent sutuoktinė savo neatsargiu ir nesaugiu vairavimu, greičio viršijimu, kuomet buvo sukeliamas pavojus kartų važiavusiems vaikams, bei kitiems eismo dalyviams. G. G. vairavo neatsargiai ir nesaugiai, skubėjo bei viršijo greitį. Nuolatinis nesaugus G. G. vairavimas būtų patvirtintas, teismui išreikalavus duomenis apie G. G. administracinius nusižengimus per pastaruosius tris metus. 2021 m. rugsėjo 2 d. po S. G. pastabų dėl neatsargaus vairavimo, G. G. papildomai susinervavo, susijaudino, ko pasėkoje vairavo itin pavojingai, būtent G. G. vairavimo metu buvo susidariusi avarinė situacija, kai staiga persirikiavo autobusas (prie viaduko, važiuojant link (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)g.) ir reikėjo stabdyti. Po šios aplinkybės S. G. prašė važiuoti lėčiau, sustoti apsikeisti vietomis ir leisti toliau vairuoti jam. G. G. ir toliau važiuojant nesaugiai ir viršijant greitį (nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant link Kauno klinikų greitis ribojamas 30 km/val.), taip keliant pavojų tiek kartu su ja važiuojantiems, tiek kitiems eismo dalyviams ir pėstiesiems. Automobiliui esant vienpusėje eismo juostoje ir aplinkui nesant automobilių, S. G. užgesino variklį (tik pasuko raktelius per vieną padalą), ko pasėkoje automobilis toliau riedėjo, bet G. G. vis tiek nestojo ir stabdžių pedalo nespaudė. S. G. nenaudojo necenzūrinių žodžių bei niekaip kitaip neįžeidinėjo sutuoktinės. Nutarime minimo atsitrenkimo nebuvo, nes automobilis nebuvo apgadintas. Vaikai galėjo išsigąsti avarinės situacijos G. G. vairavimo metu, po kurios ir kilo šalių konfliktas, o ne S. G. veiksmų (raktelio pasukimo, ko pasėkoje automobilis ramiai riedėjo ir jokios avarinės situacijos nekilo). Priekinis ratas automobiliui riedant per arti borto buvo kliudytas, tačiau šią aplinkybę S. G. nustatė tik išlipęs iš automobilio. Automobilis sustojo leistinoje vietoje. Sutuoktinė išlipo ir kaip niekur nieko su vaikais nuėjo link vaikų darželio. S. G. liko prie automobilio ir patraukė jį nuo važiuojamosios dalies prie šalia esančio namo. Jeigu pareiškėjos nurodomos aplinkybės atitiktų tikrovę, tuomet po pareiškėjos minimo atsitrenkimo - smūgio, turėjo būti kviesta policija, kadangi tai jau būtų eismo įvykis. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje policija kviesta nebuvo, kadangi nebuvo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime ir pareiškėjos skunde minimo smūgio, avarijos ar eismo įvykio. 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp šalių kilęs nesutarimas yra sąlygotas abiejų šalių veiksmų, nesutarime dalyvavo dvi šalys, tačiau nesutarimas nebuvo nukreiptas į vaikus, vaikai tėvų pokalbyje nedalyvavo. Nėra įmanomas nesutarimas - konfliktas be dviejų konflikto pusių, todėl pareiškėja G. G. keldama S. G. atsakomybės pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį klausimą, turėtų kelti ir savo atsakomybės pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, klausimą, kadangi būtent G. G. vairavo, sukėlė avarinę situaciją ir taip pat dalyvavo šalių konflikte. S. G. vertinimu, tai yra šeimos nesutarimas, už kurį administracinė nuobauda neturi būti skiriama, kadangi ne bet koks tėvų konfliktas ir neigiamų emocijų reiškimas yra administracinis nusižengimas ir sudaro pagrindą taikyti administracinę atsakomybę. 2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2021 m. gruodžio 23 d. nutarime yra visapusiškai atskleistos ir įvertinos nagrinėjimo metu surinktos aplinkybės ir priimtas motyvuotas nutarimas panaikinti nemotyvuotą ir nepagrįstą 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą. Dėl nurodytų priežasčių 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas turėtų būti paliktas nepakeistas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. G. ir jos atstovė savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėja G. G. nurodė, kad S. G. yra jos sutuoktinis, jie turi dvi mažametes dukras. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Tarp jų santykiai nėra geri, vyras yra smurtavęs jos atžvilgiu. Jie abu yra gydytojai. Savaitė iki nutarime minimo įvykio S. G. jai trenkė per veidą, į policiją nesikreipė. 2021 m. rugsėjo 2 d. visai šeimai važiuojant automobiliu S. G. norėjo išprovokuoti konfliktą, aiškintis santykius tarp jų, tačiau ji nesutiko, nes vairavo automobilį, vežė vaikus. S. G. supykęs automobiliui darant posūkį visiškai ištraukė raktelius ir numetė jai ant kelių. Automobilis užsikirto ir jie trenkėsi į bortelį, smūgis buvo stiprus, plyšo padanga. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. S. G. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti į priekį. Po to atsisuko ir pradėjo filmuoti, paprašė grąžinti raktelius. Vaikai tuo metu sėdėjo automobilyje. Jis ją garsiai, piktai vadino necenzūriniais žodžiais, o vaikai tai girdėjo, išsigando, ypač vyresnioji dukra. Ji pati buvo pasimetusi. Vyras ir anksčiau smurtavo, tačiau ji negalvojo, kad jis gali taip pasielgti ir sukelti avariją. Ji su vaikais nuėjo į darželį, o paskambinusi vyresniosios dukros mokytojai pasitarė, kad jos geriau šiandienį mokyklą neleis. Vyras nustūmė mašiną į žmonių kiemą, tvarkė mašiną, nusivarė ją pas tėvus. Ji paskambino savo tėvams ir paprašė atvykti, kalbėjo apie skyrybas, kad taip tęstis nebegali. Tėvai sutiko atsikraustyti į Kauną, kad galėtų padėti jai auginti vaikus. Kitą dieną atvažiavo vyro tėvai ir brolis, kuris yra policininkas. Darė didelį poveikį, kad niekur nesikreiptų, nes nieko nebus, jie neišsiaiškins. Vyras ir jo tėvai garsiai kalbėjo, dukros dar labiau išsigando. Jos namuose vykstant konfliktui jos mama norėjo paskambinti į policiją, bet to nepadarė, nes dukra buvo labai išsigandusi. Po to ji kreipėsi į advokatus. Vyras yra arogantiškas, ūmaus būdo, namie spardo daiktus, vadina visokiais žodžiais. Vyro tėvai jį palaiko, nepripažįsta, kad jis gali būti kaltas. Po to mergaitės buvo išsigandę, kalbėjo, kaip tėtis taip galėjo, G. nenorėjo, kad tėvas pasiimtų iš mokyklos. Mokytoja stengėsi nuraminti ją, tačiau ji vis tiek nesutiko važiuoti su tėvu, todėl dukrą iš mokyklos parvežė pareiškėjos tėvas, mergaitės senelis. Išsigandusi buvo ir E.. Mergaitės buvo apklaustos vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto, kiek kartų jas reikėjo apklausti, sprendžia patys specialistai. Ji negali pasakyti, kodėl vaikai per pirmą apklausą nepasakojo įvykio aplinkybių. Ji ne iš karto kreipėsi su skundu, nes vyro agresyvaus elgesio atvejų buvo iš anksčiau, reikėjo apgalvoti, apsispręsti dėl skyrybų, pasiruošti joms, apgalvoti, kaip eis į darbą, kaip rūpinsis vaikais. Ji pati nevartoja necenzūrinių žodžių.

Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, S. G. ir jo atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pradiniame skunde nebuvo nurodyta įvykio laikas, tačiau jis sutinka, kad įvykis buvo 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 8.30 val. Dieną prieš buvo rugsėjo 1 d., jie ją atšventė. Rugsėjo 2 d. iš ryto žmona buvo pikta, G. skaudėjo pilvą ir jis buvo apkaltintas dėl to, kad iš vakaro važiavo į McDonald‘s. Jis ruošėsi į darbą, planavo mažąją dukrą nuvežti į darželį. Žmonai buvo atostogos, todėl ji planavo su vyresniąja dukra likti namie. G. G. ryte namuose iš jo atėmė mašinos raktus ir pasakė, kad ji nuveš jį su dukra, nors įprastai jis dukrą veža į darželį, nes darželis arti jo darbo. G. G. nuo namų automobilį vairavo pavojingai: tai akseleratorius, tai stabdis. Pirma avarinė situacija buvo tik išvažiavus iš namų - prie sankryžos Sukilėlių g. pajudėjus autobusui prieš pat jų mašiną, G. G. staigiai stabdė, tada jai jis pasakė stebėti kelią. Jau užsukus į (duomenys neskelbtini) leistinas greitis yra 30 km/val., o ji važiavo apie 60 km/val. greičiu. Sakė jai važiuoti atsargiau, nes ką tik buvo avarinė situacija, tačiau G. G. nereagavo. Jis pakartojo, sakė, kad ji veža vaikus, jį, tačiau ji ir toliau nereagavo. Tada jis važiuojant užgesino automobilio variklį, automobilis riedėjo apie 100 m, privažiavo prie borto, padanga pataikė į borto kampą, prasidūrė, išėjo oras. Jis tai pamatė tik išlipęs iš automobilio. Reikėjo keisti ratą. Jis išsikvietė techninę pagalbą, o G. G. pasiėmė vaikus ir nuėjo į darželį. Šeimoje nesutarimai prasidėjo anksti, kaltino neištikimybe, buvo peilį įrėmus į jį dėl neištikimybės. Jis siūlė kreiptis pas psichologą, buvo užsiminęs apie skyrybas. Ji jam yra trenkusi per veidą. 2021 m. rugsėjo 2 d. automobilyje dėl tėvų konflikto vaikai nebuvo išsigandę. Įvykio metu mergaitės sėdėdamos automobilio gale bendravo. Tai buvo eilinis konfliktas, jie kildavo į savaitę kelis kartus. Tą kartą jokio automobilio smūgio į kelraštį nebuvo todėl negalėjo būti taip, kad nuo automobilio smūgio mergaitė vos neatsitrenkė į stiklą, ji niekaip negalėtų jo pasiekti, nes važiavo prisegta. Po įvykio į jų namus atvykus žmonos tėvams, jis patyrė psichologinį smurtą, spaudimą. Iš buto jis visiškai išsikraustė lapkričio 24 d. jam būna naktiniai budėjimai, tai naktimis jis dirbo, būdavo, kad nakvoja pas draugus, savaitgaliais išvažiuodavo pas tėvus. Jis vairuoja apie 14 metų, išlaikęs ekstremalaus vairavimo kursus, nėra baustas, nėra patyręs eismo įvykių. Savo poelgiu – pasukdamas raktelį žmonai vairuojant automobilį, užgesindamas variklį, jis sumažino pavojų, nuo to sumažėjo automobilio greitis. Variklį jis išjungė per vidurį (duomenys neskelbtini), iki posūkio buvo apie 100 m. Posūkį automobilis padarė jau su išjungtu varikliu. Puse (duomenys neskelbtini) atkarpos žmona važiavo virš 50 km/val. greičiu. Po įvykio į policiją jis neskambino. Žmona specialiai nestabdė automobilio, jis trenkėsi į bortą. Užgesinus variklį, automobilio greitis savaime sumažėjo. Jis po to skaitė dukros G. apklausas, ji daug apklausose meluoja.

Liudytojas J. Z. paaiškino, kad G. G. yra jo duktė, S. G. yra jo žentas. Su dukra santykiai geri, su žentu – prasti. Per santuokos metus santykiai nebuvo geri, buvo konfliktai, bendravo oficialiai. 2021 m. rugsėjo 2 d. G. G. iš ryto veždama dukras į ugdymo įstaigas, patyrė įvykį. Dukra telefonu papasakojo, kad žentas S. G. jai vairuojant automobilį, vaikų akivaizdoje, važiuojančiai mašinai iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, ko pasekoje automobilis užsikirto, užsiblokavo vairas ir mašina trenkėsi į bortą (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli Kauno klinikų. Vaikai labai išsigando, dukra G. G. prašė atvažiuoti padėti. Dukra pasakojo, kad S. elgėsi agresyviai, provokavo konfliktą. Jis su žmona tą pačią dieną apie 13-14 val. atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Kai S. grįžo iš darbo, jie kalbėjosi ir S. prisipažino, kad ištraukė raktelius, kad jis kaltas. Tą pačią dieną su S. G. buvo kalba apie skyrybas, kad reikia taikiai skirtis, kad jis išsikraustytų iš buto. Paskui dar išsiaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. po įvykio ištraukęs raktelius jis numetė juos ant dukros kelių, išlipo iš automobilio, paėjęs atsisuko ir filmavo, garsiai rėkė, vadino G. G. debile, sakė, ką tu padarei. Tokio įvykio anksčiau nebuvo, tačiau buvo dukros sumušimų, smurtavimų. Dukra pergyveno dėl įvykio. Pokalbio metu su S. G. jis elgėsi labai šaltai, lyg nieko nebuvo, jis neatsiprašinėjo, nesigailėjo. Po įvykio anūkės buvo labai išsigandusios, šoke, labai bijojo tėvo. Jos pasakojo, kad tėvas ištraukė raktelius, šaukė, rėkė ant mamos. Anūkės prašė neišvažiuoti, kad seneliai pasiliktų. Iš karto į policiją nesikreipė, nes prima reikėjo pasirūpinti vaikais. S. G. sutiko skirtis ir išsikraustyti iš buto, todėl iš karto nebuvo kreiptasi į policiją. Kitą vakarą atvažiavo S. G. tėvai, tada kilo triukšmas dėl skyrybų, o ne dėl įvykio. Tėvai pyko dėl sūnaus išsikraustymo iš buto, nesutiko dėl to. Jis nežino, kodėl įvykio metu G. nebuvo mokykloje. Atvykus S. G. tėvams, S. G. darė pokalbio garso įrašą, nors sakė, kad nedarė.

Liudytoja D. Z. parodė, analogiškai, kaip ir liudytoju teisme apklaustas jos vyras J. Z..

Liudytoja J. G. parodė, kad S. G. yra jos sūnus, parodymus duoti sutinka. G. G. yra jos marti, su ja jokių santykių nebuvo, ji nepripažino jų giminaičių, nenatūraliai šypsojosi. Apie 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykį ji sužinojo iš sūnaus. G. G., kuri vairavo automobilį, apie pažeidimą jiems nepranešė. Ji slėpė ir anksčiau padarytus pažeidimus. Apie eismo įvykius ji sužinojo tik tada, kai pabrango kasko draudimas. Apie padarytus pažeidimus ateidavo pranešimai jai į el. paštą. Ji išsiaiškino, kad visi pažeidimai padaryti G. G.. G. G. klausdavo, kodėl ji negali prisiimti pažeidimo ir sumokėti baudos. Ji norėjo, kad nuobaudas prisiimtų ir sūnus, ir vyras. Ji uždraudė G. G. vairuoti mašiną, kai mašinoje sėdi vaikai, per spūstis, važiuoti pas juos į V., nes ji nesaugiai vairuoja. Pas juos atvažiavusi G. G. agresyviai reagavo į kritiką dėl švaros ir kitų dalykų. Ji gyrėsi, kad jos vairavimo stažas didelis, bet ji sakė jai, kad svarbu praktika. Po 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio sūnus apie 11 val. jai paskambino ir pasakė, kas atsitiko. Sakė, kad sūnui reikėjo į darbą, o G. G. atėmė raktelius, ko padaryti ji neturėjo teisės, nes ne ji mašinos savininkė. G. skaudėjo pilvą ir ji ruošėsi ją vežti į ligoninę. G. G. tuo metu atostogavo, ji pati yra gydytoja. Tą dieną jai labai reikėjo vairuoti. Važiuodama ji labai skubėjo, sūnus davė pastabas. Ji viršijo greitį, po ko sūnus prašė saugiai vairuoti, prašė sustoti, nes norėjo pats atsisėsti už vairo, tačiau ji nesustabdė, tik dar akseleratorių paspaudė. Sūnus pasuko užvedimo raktelį, tačiau variklio neužgesino, vairas neužsiblokavo, nes matyti, kad degė trumposios švieselės. Per santuokos metus G. G. elgėsi blogai, daužė indus, peiliu vyrui grasino, mobilaus ryšio telefoną apipylė vandeniu. Ji nėra girdėjusi, kad sūnus S. G. keltų balsą. Ji sakydavo, kad S. užsiėmęs, o kodėl G. nesusitvarko namuose, šaldytuve sugedę produktai. 2021 m. rugsėjo 3 d. G. G. nustebo, pamačius, kad ji su vyru atvyko. Ji priėjo pakalbėti su G. G. tėvais. Jie vartojo psichologinį smurtą, norėjo, kad sūnus kaltę prisiimtų. G. G. tėtis sakė, kad sūnus S. G. melagis. 2021 m. rugsėjo 2 d. važiuojant automobiliu G. G. pasakė, kad ji išsiskirs. Rugsėjo 3 d. su anūkėmis ji nebendravo, nes jiems atvykus anūkės buvo uždarytos kitame kambaryje, sakė, kad jos yra išsigandusios. Vėliau negirdėjo, kad anūkės būtų išsigandusios po šio įvykio, įvykio neprisiminė, neminėjo, tik pasakojo, kad senelis sakė, kad juos reikia labiau mylėti, nes jie senesni. Buvo sutarta, kad jos vardu registruotas automobilis būtų naudojamas tik šeimos išvykoms. G. tėvai turi dvi mašinas, nedirba, niekur nevažinėja. Rugsėjo 2 d. ji nežadėjo sūnui, kad rugsėjo 3 d. atvažiuos. Ji atvažiavo pasiimti automobilio, o G. pasakė, mašina jai jau nebereikalinga. Ji nė karto nematė G. sumuštos. Praėjus nedaug laiko po vestuvių, jai po akim buvo mėlynė. Ji paklausė, kas atsitiko, ji norėjo išsisukti nuo pokalbio.

Skundas tenkintinas dalinai.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. K. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 25-ANR_N-l595-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) S. G. buvo paskirtas įspėjimas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 08.30 val. S. G. K., ties (duomenys neskelbtini)namu, sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G., gim. (duomenys neskelbtini) m., E., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje užgesino automobilio variklį, automobiliui sustojus, atėmė raktelius, žeminančiais žodžiais „durne“ vadino sutuoktinę, ko pasėkoje G. G. ištikta šoko atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga. Savo elgesiu tėvas mažametėms sukėlė emocinį stresą bei pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu buvo panaikintas 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas ir nutraukta administracinio nusižengimo byla, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėja su priimtu nutarimu nesutinka ir pateiktame skunde nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

ANK 172 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Skundžiamas nutarimas priimtas motyvuojant tuo, kad S. G. nurodė, kad nenaudojo necenzūrinių žodžių, bei niekaip kitaip neįžeidinėjo sutuoktinės. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad tarp G. G. ir S. G. yra susiklostę įtempti santykiai, kadangi šiuo metu tarp šalių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, pagal G. G. ieškinį. Objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog S. G. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. savo veiksmais mažametėms būtų sukėlęs emocinį stresą ar atlikęs kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą, nenustatyta. Administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta remiantis tik G. G. parodymais, mažametės apie minėtą atvejį savo paaiškinimuose išvis neužsimena, todėl nėra galimybės nustatyti, ar tuo metu galėjo būti sukeltas joms emocinis stresas, ar kitaip pažeistos jų teisės.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos specialisto apklausose mažametės mergaitės pasakoja apie tėvo elgesį, tačiau sprendžiant galimą vaiko teisių pažeidimo klausimą šiose apklausose nurodytos aplinkybės administracinio nusižengimo byloje nebuvo vertinamos.

Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu tęsiamas papildomas aplinkybių tyrimas medžiagoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kur pareiškėjos atstovės skunde taip pat nurodytos ir kartu su kitais klausimais tiriamos 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio aplinkybės fizinio ir psichologinio smurto vartojimo kontekste, o galutinis procesinis dokumentas, kurio išvados būtų svarbios ir administracinio nusižengimo bylos tyrimui, nėra priimtas. Juos priėmus šie duomenys vertintini kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucija, atlikdama tyrimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, ir nesant galimybės kilusius neaiškumus pašalinti teisme, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. K. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 25-ANR_N-l595-2021 panaikintini ir byla grąžintina Institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėja ir jos atstovė prašo iš Institucijos priteisti 1300 Eur atstovavimo išlaidų. Iš byloje pateiktų dokumentų (detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, pinigų priėmimo kvitų) matyti, kad G. G. patyrė 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai (už skundo parengimą, konsultacijas, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti. Šias išlaidas pareiškėja prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti G. G. iš Kauno apskrities VPK.

Asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, S. G. atstovas advokatas A. S. pateikė įrodymus (sąskaitas, patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą) apie S. G. turėtas 430 eurų išlaidas už jo atstovavimą teisme (b. l. 118–120), kurias prašo priteisti iš G. G..

Pareiškėjos G. G. ir asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, S. G. prašymai priteisti proceso išlaidas spręstini ne šioje proceso stadijoje, bet Institucijai atlikus papildomus tyrimo veiksmus ir juos įvertinus, jeigu administracinio nusižengimo požymių bus nustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos G. G. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. K. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 25-ANR_N-l595-2021, ir bylą grąžinti Institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.