Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. R. paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, ir L. R. paskirta galutinė 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate saugomi 220 eurų ir mobilaus ryšio telefonas „Huawei“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir dalį jų išplatino, o būtent: 2019 m. vasario 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įsigijo 30 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos, kurių dalį, t. y. 18,695 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemines dalis), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 10,9%, bei baltos spalvos miltelius, turinčių savo sudėtyje 0,125 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,345 g, žalsvos spalvos dvi tabletes ir tabletės fragmentą, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – MDMA, 1,216 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemines dalis), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,5%, 0,004 g žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės mišinį, savo sudėtyje turintį psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, neteisėtai laikė iki 2019 m. kovo 1 d. 18.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai šios narkotinės, psichotropinės medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos, taip pat, tą pačią dieną neteisėtai prie savęs laikė 0,304 g dvi žalsvos spalvos tabletes, turinčias savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – MDMA, bei baltos spalvos miltelius, turinčių savo sudėtyje 0,006 g narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybių dėl nepakankamo miltelių kiekio, kai šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos asmens kratos metu, o 0,720 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemines dalis), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,3%, supakuotas į plastikinį užspaudžiamą maišelį, 2019 m. kovo 1 d. apie 16.00 val. prie namo (duomenys neskelbtini), už 10 eurų neteisėtai pardavė P. Z..

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina L. R. kaltę, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį (lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančia - tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas), duomenis apie ankstesnius jo teistumus ir baustumus administracine tvarka bei tai, kad inkriminuotą nusikaltimą jis įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas sprendė, jog L. R. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgęs į tai, jog recidyvą sudaro teistumas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat nuteistojo amžių, gyvenimo sąlygas ir brandą, teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis bus pasiekta nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę, artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. R. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Atsižvelgdamas į nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti L. R. švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

7. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Taigi, tenkintas apeliacinio skundo prašymas skirti L. R. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimą.

9. Švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, L. R. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nustatyta tik viena – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

11. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog L. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė vos kiek didesnė nei šios teisės normos sankcijoje numatytas minimalus jos dydis, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti L. R. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

12. Vertindama nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia įvykdė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). L. R. nuteistas net už kelias BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias veikas - jis ne tik įgijo ir laikė psichotropines ir narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bet ir realiai jas išplatino. Nors nagrinėjamoje byloje nustatytas tik vienas narkotinės medžiagos – kanapių pardavimo faktas, tačiau iš paties nuteistojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog jis šios rūšies narkotines medžiagas, paskatintas finansinių motyvų, yra platinęs ir netolimoje praeityje, be to, narkotines ir psichotropines medžiagas, už kurių neteisėtą įgijimą, laikymą ir pardavimą buvo nuteistas šioje byloje, įgijo iš to paties asmens. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, rodo tam tikrą sistemingą L. R. neteisėtą veikimą. Pažymėtina ir tai, kad bendras neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių, kiekis – 20,631 g, net keturis kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą minimalią nedidelio kanapių (antžeminių dalių) kiekio ribą, kuri yra 5 g. Išdėstyti motyvai rodo, jog konstatuoti mažesnio L. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, lyginant jį su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, nagrinėjamu atveju negalima.

13. Išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir L. R. asmenybė. Iki 2019 m. kovo 4 d. nuteistasis buvo net devyniolika kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų darymą - už neteisėtą bandymą perduoti mobiliojo ryšio telefonus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, viešosios tvarkos pažeidimus, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, tyčinį turto sugadinimą, psichotropinių medžiagų vartojimą, smulkų sukčiavimą bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 6-13). Be to, jo atžvilgiu priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais nuteistasis pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, fizinio skausmo sukėlimo, vagysčių (2 veikos) bei turto sunaikinimo ar sugadinimo. Nors praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos bei padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra analogiški šioje byloje nuteistajam inkriminuotam nusikaltimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog daugelis jų yra turtinio pobūdžio, taigi susiję su finansinės naudos siekimu, o būtent dėl finansinių paskatų ir buvo padaryta nusikalstama veika, už kurią L. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nagrinėjamo klausimo kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. R. nėra vedęs, neturi vaikų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik nuo 2019 m. spalio 30 d., taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes.

14. Šiuo atveju taip pat nėra galimybės taikyti L. R. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nurodytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, kadangi pagal galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, o L. R. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

15. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, nuteistojo gynėjo manymu, skiriant L. R. bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, turėjo būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Su šiuo skundo argumentu sutikti negalima. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. R. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas 19 metų amžiaus, t. y. jau sulaukęs pilnametystės. BK 81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, taikyti BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus L. R. šioje byloje nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie jokius nuteistojo fizinio ar psichinio vystymosi sutrikimus ar apie kokias kitas aplinkybes, kurios leistų suabejoti kaltininko socialine branda ir jo gebėjimu suprasti ir valdyti savo veiksmus. Todėl konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam bausmę kaip pilnamečiui asmeniui. Be to, manytina, jog apylinkės teismas, vis tik, atsižvelgė į L. R. amžių, kuris netiesiogiai, tačiau atspindi ir asmens socialinę brandą, bei jo gyvenimo sąlygas (nors skundžiamame nuosprendyje ir nedetalizuota kokios tos sąlygos), kadangi akcentuodamas šias aplinkybes nustatė laisvės atėmimo bausmės trukmę labai artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

16. Atsižvelgdama į visa, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Vien tik apeliaciniame skunde akcentuojamas jaunas L. R. amžius bei tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, kas pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę nesudaro, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesvarstė galimybės taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. R. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.