Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį.

T. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „T“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. T., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšius ir reikalavo kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, o būtent:

A. T., dirbdamas VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) inžinieriumi (hidrografu), pagal (duomenys neskelbtini)inžinieriaus pareiginius nuostatus, patvirtintus VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2013-01-18 įsakymu Nr. V-22, privalėdamas:

- hidrografiniame laive ar kitoje plaukiojimo priemonėje sumontuota įranga matuoti ir kontroliuoti Klaipėdos uosto gylius (10 p.), vadovauti gylių matavimo darbams uosto akvatorijoje, prižiūrėti ir tikrinti gylių matavimų inžinieriaus ir matavimo darbų inžinieriaus darbą (14 p.),

- teisingą gylių matavimų duomenų apskaičiavimą, redagavimą, pateikimą suinteresuotiems (duomenys neskelbtini) padaliniams (32.1 p.), paruoštų dokumentų turinį (32.2 p.), veikdamas priešingais nurodytoms funkcijoms tikslais, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 28 d. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su UAB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos uoste vykdančios jūrų uosto akvatorijos valymo darbus pagal 2015-05-08 rangos sutartį Nr. 34-2015-240, direktoriumi T. D. savo naudai priimti iš jo kyšius už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad suklastos uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam, kad UAB „T“ galėtų atiduoti vertinti kaip atliktus tinkamai šių krantinių valymo rangos darbus bei gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. Susitarta, jog už kiekvieną suklastotų matavimų T. D. perduos A. T. 1000 Eur kyšį, o A. T. reikalavo, kad T. D. šiuos kyšius jam perduotų.

1) 2015-07-28 16.10 val. po UAB „T“ atliktų dugno valymo darbų hidrografiniu laivu „L“ atliko Klaipėdos jūrų uosto krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) batimetrinius matavimus. 2015-07-29 A. T. VĮ (duomenys neskelbtini) kabineto Nr. 205 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninių užduočių Nr. 9.3.164-31/15 ir 9.3.164-32/15 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 5 cm ir gautą tekstinį failą su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jam Nr. 11.3.7.284_150728.

Šiais veiksmais A. T. suklastojo dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą.

(duomenys neskelbtini) duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, užregistruotą suklastotų matavimų duomenų tekstinį failą konvertavo į skaitmeninį ARCGIS formatą ir kartu su tekstiniu failu įkėlė saugoti į (duomenys neskelbtini) serverį.

Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – laikė.

VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus projekto vadovas V. Š., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, (duomenys neskelbtini) serveryje įdėtus suklastotus elektroninius dokumentus 2015-07-31 panaudojo surašydamas atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktą ir savo parašu patvirtino, jog sutikrindamas rangovės UAB „T.“ atliktų pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-31/15 ir 9.3.164-32/15 darbų kokybę ir kiekius, nurodytus patikrinimo akte, nustatė, kad faktiškieji ir akte nurodyti darbų kiekiai ir kokybė atitinka būtinus projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – panaudojo.

VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento direktorius A. K., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasirašė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 3, kuriuo UAB „T“ atliktus krantinių valymo darbus priėmė kaip atitinkančius projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Perdavimo akto Nr. 3 pagrindu VĮ (duomenys neskelbtini) 2015-08-28 mokėjimo pavedimu Nr. 2131 už nekokybiškai atliktus darbus UAB „T“ išmokėjo 39 998,16 Eur be PVM.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A. T.

2) 2015-08-12 7.50 val. po UAB „T“ atliktų dugno valymo darbų hidrografiniu laivu „L“ atliko krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) batimetrinius matavimus. Tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2015-08-12 iki 2015-08-14 A. T. VĮ (duomenys neskelbtini) kabineto Nr. 205 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninių užduočių Nr. 9.3.164-30/15 ir 9.3.164-29/15 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 2 cm ir gautą tekstinį failą su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jam Nr. 11.3.7.300_150812.

Šiais veiksmais A. T. suklastojo dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą.

(duomenys neskelbtini) duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, užregistruotą suklastotų matavimų duomenų tekstinį failą konvertavo į skaitmeninį ARCGIS formatą ir kartu su tekstiniu failu įkėlė saugoti į (duomenys neskelbtini)serverį.

Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – laikė.

VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus projekto vadovas V. Š., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, (duomenys neskelbtini) serveryje įdėtus suklastotus elektroninius dokumentus 2015-08-18 ir 2015-08-21 panaudojo surašydamas atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktus, taip pat savo parašu patvirtino, jog sutikrindamas rangovės UAB „T“ atliktų pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-30/15 ir 9.3.164-29/15 darbų kokybę ir kiekius, nurodytus patikrinimo akte, nustatė, kad faktiškieji ir akte nurodyti darbų kiekiai ir kokybė atitinka būtinus projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – panaudojo.

VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento direktorius A. K., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasirašė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 4 ir Nr. 5, kuriais UAB „T“ atliktus krantinių valymo darbus priėmė kaip atitinkančius projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Perdavimo aktų Nr. 4 ir Nr. 5 pagrindu VĮ (duomenys neskelbtini) 2015-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. 2105 už nekokybiškai atliktus rangos darbus išmokėjo UAB „T“ 13 578 Eur be PVM, o 2015-09-07 mokėjimo pavedimu Nr. 2194 išmokėjo 18 641,28 Eur be PVM.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A. T.

3) 2015-10-28 13.10 val. po UAB „T“ atliktų dugno valymo darbų hidrografiniu laivu „L“ atliko krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) batimetrinius matavimus. Tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2015-11-02 A. T. VĮ (duomenys neskelbtini) kabineto Nr. 205 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninės užduoties Nr. 9.3.164-17/15 reikalavimo pasiekti 14 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 2 cm, o palei krantinės kraštą gylių reikšmę padidino iki 30 cm ir gautą tekstinį failą su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jam Nr. 11.3.7.382_151028.

Šiais veiksmais A. T. suklastojo dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą.

(duomenys neskelbtini) duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, užregistruotą suklastotų matavimų duomenų tekstinį failą konvertavo į skaitmeninį ARCGIS formatą ir kartu su tekstiniu failu įkėlė saugoti į (duomenys neskelbtini) serverį.

Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – laikė.

VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus projekto vadovas V. Š., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, (duomenys neskelbtini) serveryje įdėtus suklastotus elektroninius dokumentus 2015-11-09 panaudojo surašydamas atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktą, taip pat savo parašu patvirtino, jog sutikrindamas rangovo UAB „T“ atliktų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-17/15 darbų kokybę ir kiekius, nurodytus patikrinimo akte, nustatė, kad faktiškieji ir akte nurodyti darbų kiekiai ir kokybė atitinka būtinus projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – panaudojo.

VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento direktorius G. Z., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasirašė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7, kuriuo UAB „T“ atliktus krantinių valymo darbus priėmė kaip atitinkančius projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Perdavimo akto Nr. 7 pagrindu VĮ (duomenys neskelbtini) 2015-12-09 mokėjimo pavedimu Nr. 3063 už nekokybiškai atliktus rangos darbus išmokėjo UAB „T“ 111 317 Eur su PVM.

Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. pokalbio, vykusio su T. D., 2015-12-05, apie 15.20 val., metu pastarojo pareikalavo laikytis susitarimo ir perduoti jam kaip kyšį pažadėtus 1000 Eur už suklastotus Klaipėdos jūsų uosto krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) batimetrinių matavimų rezultatus.

Atlikdamas nurodytus veiksmus – susitardamas priimti kyšius už neteisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, t. y. už batimetrinių matavimų duomenų suklastojimą, laikymą ir jų panaudojimą užtikrinant projektų bei normatyvinių dokumentų reikalavimų neatitinkančių rangos darbų priėmimo procedūrų sklandų vykdymą, taip pat reikalaudamas kyšius duoti, A. T. turimus įgalinimus ir tarnybines pareigas panaudojo priešingais valstybės tarnybai interesais.

Kaltinamasis T. D., siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir pažadėjo duoti kyšius valstybės tarnautojui, o būtent:

T. D. , būdamas UAB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos uoste vykdančios jūrų uosto akvatorijos valymo darbus pagal 2015-05-08 rangos sutartį Nr. 34-2015-240 direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 28 d. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su A. T., dirbančiu VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) inžinieriumi (hidrografu), duoti kyšius už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. T. klastos uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam, kad UAB „T“ galėtų atiduoti vertinti kaip atliktus tinkamai šių krantinių valymo rangos darbus, gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. T. D. pažadėjo, jog už kiekvieną suklastotą matavimą perduos A. T. 1000 Eur kyšį.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1999-02-02 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) matavimo techniku. Matavo su rankiniu „L“, paskui dirbo su „Multibim“ programa, ji buvo sumontuota ant laivo „R.“. Taip dirbo iki 2013 m., kol buvo pastatytas laivas „L“ ir jame sumontuota dalis įrangos iš laivo „R“. Laive „L“ jau buvo gamyklos sumontuotas tranzistorinis vibratorius, dalis matavimo įrangos. 2015 m. laivas „L“ buvo iškeltas į doką, remonto metu buvo iš dalies pažeistas vibratorius. Tai atsispindėjo matuojant gylius. Po kurio laiko laivas vėl buvo pastatytas į doką antrą kartą, buvo pakeista į seną vibratorių, nes blogai matavo. 2016-06-28 jo namuose buvo atlikta krata, paimtas kompiuteris, matavimo įranga, dokumentai. Tuo pačiu metu buvo atlikta krata jo darbo vietoje 205 kabinete, paimtas kompiuteris, išorinis diskas, programinis ratas. Jis tuo metu atostogavo. Po atostogų pradirbo 2 mėnesius ir išėjo iš darbo, nes buvo neaiški situacija. Atsiskaitė su (duomenys neskelbtini), jokių pretenzijų jam nebuvo. Laukė pakvietimo pas tyrėją iki Naujųjų metų, niekur nevažiavo, ir taip prabuvo iki birželio 15 d. Jis buvo pakviestas į renginį Aberdyne (Škotijoje), ten pasiūlė darbą ir taip liko iki vasario 15 d. Vasario pabaigoje vyko į Kiolną (Vokietijoje) ir buvo sulaikytas prancūzų pareigūnų, o jie jį perdavė Didžiosios Britanijos pareigūnams. Jis buvo sulaikytas tris savaites, iš jo buvo paimta kompiuteris, odekolonai, vairuotojo teisės, pramoginio katerio teisės, 1100 eurų, USB jungtis, 2 „Nokia“ telefonai. Kai perdavė Lietuvos pareigūnams, daiktų negrąžino.

Dėl 2015-07-15 pokalbio tarp A. T. ir T. D. parodė, kad po šio pokalbio susitiko su T. D., iki šio susitikimo jie nebuvo pažįstami. Susitikimo metu kalbėjosi apie matavimo įrangą, nes T. D. norėjo pirkti matavimo įrangą ir prašė parekomenduoti, ką pirkti, jis buvo atsispausdinęs informaciją apie įrangą. Šio susitikimo metu ir niekada nebuvo prašymų koreguoti batimetrinių matavimų duomenis. Nėra gavęs nė vieno cento. Asmeniniai susitikimai su T. D. buvo skirti konsultacijoms dėl įrangos nuomos, dėl pačių gilinimų, kaip jis galėtų matuoti be „Multibim“ su rankiniu lotu. Jie labai daug bendravo apie matavimus. Jis jokių įmonės paslapčių neatskleidė. Tai, kad uoste yra klausomasi pokalbių, žinojo nuo pat pirmos dienos. Nieko blogo savo veiksmuose nematė. Neturėjo blogų tikslų. Uoste yra didelė problema su matavimais. Reikia dažnai matuoti. Bet kokiai kompanijai pravartu turėti savo įrangą, kad nereikėtų laukti, kada pamatuos (duomenys neskelbtini), nes užima labai daug laiko, laiku nepamatavus, užstato laivus, krantinė lieka neperduota. Asmeniškai jo noras buvo, kad reikėtų mažiau matuoti. Jo tiesioginiai viršininkai nedraudė susitikinėti neformalioje aplinkoje su darbus atliekančių įmonių atstovais. Buvo instrukcija, kad jei turi 10 proc. akcijų su uosto darbais, tada turi informuoti (duomenys neskelbtini). Jis neturi jokių akcijų, susijusių su uostu. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) galėjo vykdyti individualią hidrografo veiklą, galėjo teikti tokias paslaugas uosto teritorijoje, bet neteikė. Su (duomenys neskelbtini) įranga negalėjo teikti paslaugų, su savo įranga galėjo, tačiau, kur susikerta interesai, negalėjo teikti ir darbų neatliko. Mano, kad gylių matavimo paslaugos uosto teritorijoje yra mokamos, mano, kad rangovai ar užsakovai atskirai už tai uostui mokėdavo, nežino įkainių. Nežino, ar krantinė būtų priimta, jei rangovas išgilino krantines, o hidrografo duomenys rodo nukrypimus nuo techninėje užduotyje numatytų gylių, nes hidrografai nepriiminėja krantinių. Dėl matavimų pagal (duomenys neskelbtini) tvarką yra leistina 10 cm paklaida.

2015-07-28 atliko (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) krantinių gylių matavimus. 2015-08-12 atliko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krantinių gylių matavimus, 2015-10-28 atliko (duomenys neskelbtini) krantinės batimetrinius matavimus. Dirbant (duomenys neskelbtini) jo funkcijos buvo atlikti batimetrinius matavimus, uosto akvatorijos gylių kontrolę, batimetrinių planų spausdinimus. Jo darbą kontroliavo D. ir E., po 2013 m. vadovavo E.. Planuose (grafiniame faile) E. matydavo gylius, koordinates, krantines. K. J. pateikdavo tekstinius failus, ten buvo X Y Z koordinatės ir gyliai. Tai buvo atliktų matavimų apdoroti duomenys. Duomenis apdorodavo „Edditing“ programa, pasižiūrėdavo garso profilį, garso greitį, taškų išdėstymą, šiukšles ištrindavo. Savo darbo vietoje naudojo PDS 2000 programą. Jis duomenų nepagilino, tai suredaguoti duomenys. Išredaguojant visada bus giliau, bet kokiu atveju. Prie (duomenys neskelbtini)krantinės galėjo būti taip, kad nebuvo įvertintas vandens garso greitis, o tai įvertinus, galėjo pagilėti. Redaguojant visada tarp matuotojų yra skirtumai, ypač, jei yra dumblas. Vieni valo, kiti nevalo. Prieš matuojant paleidžia programą, pažiūri, patikrina, ar viskas veikia, patikrina, kaip rodo GPS, koks vandens lygis, patikrina krantines, kartais rodo skirtumus 2–3 cm, bet buvo atvejų, kad rodė 30 cm skirtumą. Pastebėjo, kad buvo tokie pakitimai, kai vyko suskystintų dujų terminalo statybos. Plaukiant laivu matosi, kad pakyla tame rajone ir ypač prie „K“. Tai fiksuota žurnaluose. Labai sunku pastebėti, kur yra 5–10 ar 2 cm pakitimas. Laive sukuria „direktory“, paleidžiamas „hidrincas“ – judesio sensorius, jis kartais netiksliai rodo, reikia patikrinti, kartais dėl jo neteisingai rodo vandens lygį. Prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krantinių ir prie (duomenys neskelbtini) krantinės yra vandens kolektoriai. Kompanijos naudojasi tuo, kad vyksta gilinimo darbai uoste, ir stengiasi išvalyti dumblą iš savo talpyklų, tai pastebėta ne vieną kartą. Būna, kad tai vyksta ir naktį. Matavimo metu tai akivaizdžiai matosi. Vieni to nelaiko šiukšlėmis, bet tai yra šiukšlės. Atliekant matavimus įvertina visus parodymus. Paklaidos yra skirtingos, prieš gilinant matavimuose vienaip išeina, o po to – kitaip, nes būna sukeltas dumblas. Po tralavimo ar po siurbimo dumblas būna pakilęs 20–30 cm, tai matyti būtent 13-os dienos (2016-10-13) matavimuose. „Multibimas“ nebepramuša 40 proc. užterštumo, jei vanduo yra 60 proc., o dumblas 40 proc., jis yra sumaišytas, tame tarpe jis nebepramuša. Bet jei matuosi kitą dieną, dumblas bus nusėdęs, matavimai bus kitokie. Rekomenduojama palaukti, nes bus netikslūs gyliai, kai yra pakilęs dumblas. Prie (duomenys neskelbtini) krantinės buvo matuota labai daug kartų, ne vieną kartą buvo rašyti raštai, kad turi pasitikrinti įrangą. 2016-10-13 visa komanda tikrino su vienu dažniu, su kitu dažniu matavo, matavo su lotu, buvo akivaizdūs skirtumai. Esant dumblinam vandeniui vienu ir kitu dažniu matuojant buvo 3 cm skirtumas, o rankiniu lotu nustatyti ir 10 cm, ir 20–30 cm skirtumai. Ta vieta visais laikais buvo ypatinga, nes prie (duomenys neskelbtini) krantinės yra užnešimas. Ten jie naudojasi „B“ kolektoriumi, ne vieną kartą sakė (duomenys neskelbtini), kad reikia rašyti raštus. Matavimo metu matosi, kad gyliai šoka iki 10 metrų. Ekspertas minėjo, kad buvo nupjauta iki 30 cm, ten buvo nupjauta ir 5, ir 6 metrai, kodėl, jis to neminėjo. Jis krantines nupjauna, nes kitaip duomenyse prie krantinės bus neteisingas gylis. Buvo neaiškumai su vibratoriumi. Žinodamas tą dalyką, turėjo atkreipti dėmesį, kad būtų tinkamai atlikti matavimai. Visada matavimus atliko sąžiningai. Tas pats ir prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krantinių – visur buvo ne 2–3 cm, buvo ir 0,5 metro, ir 5, ir 6 metrai, jeigu imtume neredaguotus duomenis. Universitetas atlieka ekspertizes, bet nesinaudoja jokiais standartais, jie uosto konkurentai, jų gyliai 20 cm giliau, jie matuoja užsakovams, jie nedirba su PDS programa. Specialistas sakė, kad jis su ta programa nėra dirbęs, paskui sakė, kad darė, kaip paprastai daro. Jis duomenis K. J. pateikdavo įrašytus į USB raktą. Yra tekstinis failas, DXF ir UKT, ten nėra įrašyta jokio numerio, numerį įrašo K. J., kai duomenis įkelia į savo kompiuterį. Mano, kad tyrimui duomenys buvo paimti ne iš jo kompiuterio ir specialisto išvadoje įvertinti ne jo kompiuteryje buvę duomenys.

Su SIA „J“ susipažino 2013 m. per konferenciją Kopenhagoje. Jis asmeniškai su šia kompanija neturi jokių sutarčių. Latviai turėjo katerį, visą įrangą, pirktą už Europos Sąjungos pinigus. 2015-12-22 kalbėjo su K. P.?u apie 1000 eurų dėl katerio, nes buvo tokie įkainiai. T. D. prašė padėti gauti matavimo įrangą, dėl to jam rekomendavo, kad jis gali išsinuomoti katerį iš Rygos, nes jie turėjo ir katerį, ir įrangą. Perkant įrangą, reikia dirbti išmanančiam, tai sudėtingas dalykas.

Teisiamojo posėdžio metu perklausant garso įrašą parodė, kad susitikimą 2015-12-05 viešbutyje „M.“ su T. D. pamena, atpažino savo ir T. D. balsus. Jie kalbėjosi apie įrangas, apie matavimus, apie katerius, darbus Drevernoje. Pokalbio metu abu vartojo alkoholį. Buvo išgėręs, kai kurios pokalbio vietos jam nesuprantamos, atrodo logiškai nenuoseklios. Kalbėjosi apie matavimus prie (duomenys neskelbtini) krantinės. Dėl pasakymo „biškį pakoreguočiau“ paaiškino, kad kalba apie tralavimą, kad reikia nenuleisti iš karto 30 cm, o traluojant nuleidinėti po 3–5 cm, kad nesuvarytų į kupetą, nes visi nuleidžia tralą iki dugno ir taip suvaro į kupetą. Dėl to, kad sakė „gali nekasti, svarbu, kad būtų rezultatas“, paaiškino, kad kalba apie tralavimą, nes jei prie krantinių yra kupeta 0,5 –1 metro, gali ir nekasti, jei yra pasiekiamas projektinis gylis ir gali atiduoti vertinti. Nuo to iškilimo 0,5–1 metro uoste yra mažinama grimzlė prie krantinių, dėl to kenčia kompanijos. Kalbėjo apie matavimo spartumą ir dėl to sakė, kad (duomenys neskelbtini) krantinės nebūtų atidavęs vertinti dar savaitę. Taip pat kalbėjo apie savo pagalbą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krantinių greito pamatavimo, nes buvo kraunamos kinų trąšos, krantinės būdavo labai užimtos, ir jam reikėjo nutaikyti momentą, kad pamatuotų. Būdavo, kad matuodavo ir naktį. Todėl T. D. buvo reikalingas kateris, kad padaręs darbus pasimatuotų nelaukdamas, kada atvyks uosto matuotojai. Jie kalbasi apie katerį, kad jei atsiveš katerį, galės pamatuoti krantines ir taip įsitikinti, kad viskas padaryta. „Štuka“ mokama latviams už katerį, jų įrangą. Nežino, ar kateris buvo naudojamas matuoti gylius kaltinime nurodytu laikotarpiu. Pripažino, kad iš dalies žinojo apie Latvijos kompanijos ir D. atsiskaitymus ir apie tai kalbėjosi, jis rūpinosi, kad būtų sumokėta, kad kateris būtų atvežtas į Klaipėdos uostą. Tvirtino, kad D. jam nieko nemokėjo, jis pinigų sau nereikalavo, ten, kur kalbama apie 1000 eurų jam, tai kalbama apie atsiskaitymą su latviais. Kadangi neapmokėjo, tai katerio nebuvo. Dėl pasakymo „Padariau tris kartus, ketvirtą – nedarysiu“ parodė, kad tai girto žmogaus kalba. Dėl pasakymo „95 procentai priklauso nuo manęs“ parodė, kad būdamas stipriai išgėręs, pradeda girtis.

Dėl kaltinimo suklastojus duomenis parodė, kad yra skirtingi redagavimai. Garso greitis turi įtakos ne tik redagavimui, bet ir nustatant teisingus batimetrinius duomenis. Paklaidas reglamentuoja EKO standartai, be paklaidos čia neįmanoma. Susisiekimo ministro 2007 m. įsakymas leidžia paklaidą iki 10 cm. Jei nebūtų redaguojami duomenys, būtų neįmanoma atiduoti vertinti krantinių, kadangi yra žuvys, dumblas, garso greitis, iš kolektorių išeina burbulai, kurių niekas nefiksuoja. Esmė ta, jei duomenys nebūtų redaguoti, jie būtų netikslūs. Jis atsakingas už teisingus duomenis. Pagal galiojančias batimetrinių matavimų atlikimo taisykles (Susisiekimo ministro įsakymas, vidinės (duomenys neskelbtini) taisyklės) garso sklidimo vandenyje greičio įvertinimui prieš atliekant matavimus įleidžia zondą, pamatuoja, užfiksuoja ir pradeda matavimus. Visada prieš atliekant matavimus pagal taisykles atlikdavo vandens lygio nustatymus. Rengiantis matavimui stebi palydovų padėtį, kai yra akivaizdus nuokrypis, tai įvertina. Prieš pradedant matavimą atliekamas kalibravimas. Kalibravimo tikslas nustatyti galimas paklaidas, tai padaro pakartotinai dirbdamas su grynaisiais duomenimis, kuriuos parsineša USB laikmenoje į savo kabinetą, kadangi duomenis privalo redaguoti. Redaguoja su Edditing programa. Pats redagavimas yra tikslingas veiksmas. Jis redaguoja tiek, kiek reikia. Prietaisas niekada nerodys teisingai, jis turėtų būti įstatytas į doką, nejudėti, tada jis rodys teisingai. Jis žiūri profilį ir redaguoja, jei mato, kad yra šiukšlė, ją ištrina. Po redagavimo, jei nėra atiduota, galima dar redaguoti, jei yra atrastas neatitikimas. Čia galėjo būti greitesnis redagavimas, kai akivaizdžiai visas sluoksnis pakilęs per visą akvatoriją, kai užnešimas 2–3 cm. Negalima pasakyti, kad tikslinga ar netikslinga, tai redagavimas.

Kaltinamasis T. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „T“ buvo pirmoji įmonė Lietuvoje, kuri, jo iniciatyva, pabandė atlikti tokio sudėtingumo darbus. Jis laimėjo du konkursus ir visiškai įvykdė įsipareigojimus (duomenys neskelbtini). Antrame konkurse buvo pateiktos 25 techninės užduotys, apie 3 iš jų dabar diskutuojama, visos kitos buvo atliktos be A. T., tai atliko kiti matuotojai, viską pavyko padaryti idealiai. Jo supratimu, šie uosto reikalavimai yra pertekliniai, visos įmonės (pasaulinio lygio), atėjusios dirbti į uostą, tai patvirtino, nes 2 cm neturi įtakos laivui užplaukti ant seklumos. Dugnas Klaipėdos uoste matuojamas su labai didelio dažnio echolotu, kai lyginant su Antverpeno uostu, ten matuojama tik 200 MHZ dažniu, tai reiškia, kad jie matuoja tik kietą paviršių, jie nematuoja dumblo. Čia daro tokias sutartis, kurios žudo atėjusius čia dirbti rangovus. Tai buvo labai rizikingi darbai, plukdė gruntą į jūrą, 30 km nuo kranto, išplukdė 42 000 m3, kai reikėjo išplukdyti tik 30 000 m3, tonomis būtų buvę dar daugiau. Realiai su A. T. susipažino vien dėl to, kad norėjo gauti bet kokios informacijos dėl matavimo įrangos įsigijimo. Pradėjus vykdyti sutartį, suprato, kad jam reikia savo įrangos, su kuria galėtų kartas nuo karto pasimatuoti, atlikti tarpinius matavimus, kad nevežtų per daug grunto pagal techninę užduotį. Kadangi Lietuvoje specialistų nebuvo, kreipėsi į Š., kuris vykdė matavimus, ir jis nurodė A. T. telefono numerį. Jis paskambino ir taip jie pradėjo bendrauti, pastebėjo, kad jis yra rimtas specialistas. A. T. pasiūlė latvius kaip alternatyvą, jie buvo įrangą įsigiję už Europos Sąjungos pinigus. Realiai įrangos komplektas kainuoja apie 300 000 eurų, ji gali atlikti, kaip paaiškėjo, nelabai tikslius matavimus. Realiai su latviais daugiau bendravo A. T., jis perduodavo informaciją, ieškojo draudimo įrangai ir niekaip negavo. Taip išėjo, kad jie čia neatvažiavo. Tuo metu uoste dirbo „Ja.“, kuri sutiko padėti atlikti matavimo darbus. A. T. pinigų nemokėjo, kas buvo šnekėta, tai kai sakoma „tau“, tai reiškia bus sumokėta latviams, jeigu atplauks laivas. Latviai prašė avanso, be avanso jie neplaukė, prašė pinigų pervesti anksčiau, jis nesutiko, nes nebuvo dar sutarta, ar jie čia važiuos. Gavosi makalynė. Visus darbus atliko sąžiningai, išvežė žymiai didesnį kiekį, negu priklausė.

Dėl tarpinių patikrinimų tiesiogiai bendravo su V. Š., jis pateikdavo technines užduotis, priimdavo atliktų darbų aktus, elektroniniu paštu siųsdavo tarpinius matavimus, padarytus laivu „L“. Kai kalbėjo su A. T., tai prašė, kad greičiau pamatuotų, nes gylių matavimo laivu „L“ paslaugos įmonei kainavo 800 Eur už 1 val. Vieną kartą pamatuodavo per 0,5 val., kitą kartą tą patį poligoną – per 2 val. Kai manė, kad matavimo darbai atlikti, informuodavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tokių matavimų buvo atlikta labai daug. Jie pagal sutartį galėdavo pamatuoti per 5 dienas, pamatuodavo po 3 dienų, per tą laiką praplaukia laivas, viskas kardinaliai pasikeičia, dumblas sukyla, ką buvo padarę, jau nebe tas faktas, kaip buvo. Todėl buvo prašymas A. T., kad jis greičiau plauktų matuoti su „L“, nes kiekviena minutė buvo labai brangi, keisdavosi situacija dugne. Iš V. Š. gaudavo techninės užduoties duomenis, paskui atlikinėdavo valymo darbus, veždavo gruntą, paskui prašydavo pirmą kartą pamatuoti. Turėjo ekskavatoriuose įrangą, kuri matė poligoną, įvesdavo koordinates „X, Y, Z“ ir ekskavatoriaus mašinistas matydavo plotą, kuris yra techninėje užduotyje. Atlikdamas valymo darbus mašinistas savo kabinoje matydavo kiekvieną tašką, kurį paliečia jo kaušas, paima dumblą ir įdeda į baržą. Tikėdamas pagal ekskavatoriaus duomenis, kad jis visą tą plotą yra išvalęs, teikdavo prašymą (duomenys neskelbtini) atlikti matavimus. Tada hidrografas laivu „L“ pamatuoja, duomenis apdoroja, perduoda (duomenys neskelbtini), o V. Š. atsiunčia jam. Tada turi pradinius techninės užduoties duomenis ir duomenis po atliktų valymo darbų. Kai gaudavo duomenis iš V. Š., PDF formate matydavosi, kurias vietas reikia pataisyti. Tada mobilizuoja įrangą, pataiso tas vietas ir tada vėl iš naujo matuodavo. Kol pamatuoja, atsiranda kitose vietose pataisymų, nes kur anksčiau buvo gerai, dabar blogai. Dumblas, kaip plaukiojantis kisielius, pasislinkdavo. 95 proc. darbų atlikdavo labai greitai, o 5 proc. darbų dirbo ilgai. Specialistų Lietuvoje, be A. T., kurie galėtų palyginti duomenis, nepažinojo, todėl kreipėsi į latvius, kad jie apskaičiuotų kiekius, kurie susidaro jiems kasant, tai yra norėjo palyginti pirmus techninės užduoties duomenis su pirmų matavimų laivo „L“ duomenimis. Kaip suskaičiuoti kiekius? Jie krauna į baržą, žino, kad barža gali išvežti 500 m³, išveža 10 baržų, gauna 5 000 m³, o (duomenys neskelbtini) sako, kad jie iškasė tik 3 000 m³, nes pagal tuos matavimus būdavo tokie neatitikimai. Vykdydami šią sutartį, jie iškasė 42 000 m³ vietoj reikalingų iškasti 30 000 m³. Dėl kiekvienos užduoties savo perkastą gruntą nurašydavo į įmonės sąnaudas. Norėjo tai išsiaiškinti su specialistais, kodėl tokie neatitikimai, todėl vežė duomenis latviams. Nuvežė techninės užduoties informaciją ir pirmo matavimo duomenis. Latviai apskaičiuodavo panašiai, kaip apskaičiuodavo (duomenys neskelbtini). Liko nesupratęs, iš kur tie nuostoliai atsiranda. Jis suprato, kad garso greitis labai svarbus. Jei garso greičio matavimo neįvertina, tai matavimas yra niekinis. Skaičiuodavo pagal faktą ir pagal batimetrinius matavimus, gavo didelius nuostolius.

Nesutinka su kaltinimu, kad perdavė A. T. vieną kartą 2 000 eurų kyšį ir kitą kartą 1 000 eurų kyšį. A. T. padėjo jam kaip specialistas, visas jo atlygis būtų tas, kad jis galėtų dirbti, jeigu jis būtų įsigijęs įrangą. Garso įrašuose kalba apie matavimus ir pinigus, apie katerio atvežimą į Klaipėdos uostą. Tai buvo labai aktualu tuo metu, nes be tų matavimų jis faktiškai negalėjo dirbti, iki paskutinės minutės tikėjosi, kad latviai atvažiuos, bet, kadangi draudimo kompanijos laivo neapdraudė, o įranga buvo labai brangi, 300 000–400 000 eurų, J. pasakė, kad be draudimo įrangos neduos. Latvijos kompanijai 2 000 ir 1 000 eurų buvo sumokėti už patikrinimus (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) krantinės. Buvo 3 krantinės, kur norėjo pasitikrinti iškasto grunto kiekius. Buvo 3 techninės užduotys, pagal kurias norėjo sutikrinti kiekius, kuriuos jau buvo iškasę. Patikrinus pamatė, kad realiai (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) sutampa, o su (duomenys neskelbtini)-ta krantine labai vargo 8–9 mėnesius, nes tai uosto akvatorijos dalis, kur nuolat kažkas vyksta, todėl taip išėjo, kad nors ten turėjo atlikti valymo darbus, ten realiai atliko gilinimo darbus.

Dėl 2015-12-05 pokalbio kavinėje „M“ parodė, kad su A. T. kalbėjosi apie (duomenys neskelbtini) krantinę, jis rėmėsi „Ja“ kompanijos matavimais kaip alternatyviais (duomenys neskelbtini) matavimams ir jie aiškiai parašė, kad darbai prie (duomenys neskelbtini) krantinės buvo atlikti. Jis nežino, kodėl A. T. jam sakė, kad „nepadarė, nebūtų priėmę“. Jie tris dienas vargo, kol su tuo pačiu tralu išlygino tuos visus nelygumus. Po trijų dienų pasiekė galutinį rezultatą, kuriame aiškiai parašyta, kad iki „-14,5 m“ yra viskas padaryta, o techninėje užduotyje buvo paprašyta padaryti iki „-14 m“, vadinasi, jie pergilino 0,5 m. Laivas „L“ po „Ja“ matavo tą pačią dieną. Negali paaiškinti, kodėl A. T. kalbėjo, kad nesvarbu, kiek pagilinsi, svarbu, kokie bus rezultatai. Iš (duomenys neskelbtini) gavo pinigus už tai, kas buvo techninėje užduotyje. (duomenys neskelbtini)-oje krantinėje vietoj 5 000 m3 iškasė 8 000 m3, tai kodėl kalbama apie 2 cm. Jis buvo su A. T. susitikęs gal 10–20 kartų. Jokių nurodymų A. T. koreguoti ar kažkaip paveikti matavimus po jo įmonės atliktų darbų nedavė. Jie kalbėjosi, ar jis nori atvažiuoti pas jį dirbti, ar nori, kad greičiau atplauktų kateris. „Štuka“ būtų fiksuota vienos krantinės kaina. Dėl to, kad A. T. kalba apie sumokėjimą jam, tai reiškia, kad buvo kalbama apie mokėjimą latviams. Jis sakė „tau“, nes A. T. supažindino jį su latviais ir jautė atsakomybę latviams, kad jis su jais atsiskaitytų, jų neapgautų, nes jiems reikia dirbti toliau, jie kolegos. Būtent šiuose sakiniuose, kai yra kalbama „pervesi man“, kalbama apie pinigų pervedimą latviams. Dėl pasakymo, kad „pirmadienį tau įkris pinigai“ – čia ėjo kalba apie atsiskaitymą latviams už jų atliktinus darbus. Planavo taip, kad A. T. eis dirbti tame laive, todėl buvo toks pokalbis. Kalbėjo antradienį, planavo atvežti katerį kokį ketvirtadienį. Kalba eina apie išankstinį mokėjimą. Dėl to, kad bijojo A. T. „pakišti po tanku“, paaiškino, kad jei jam prasidėtų kokios nors problemos, tai jis nurodytų atsakingu A. T.. Dėl pasakymo „Aš tau nesumokėjau už tas paskutines vien dėl to, kad pradėjo tikrinti (pakeistas žodis iš keiksmažodžio)“ paaiškino, kad „tau“ sakė, kaip su latviais, tuo momentu dar buvo neapmokėta viena sąskaita. A. T. atstovavo Latvijos įmonei, todėl prašė, kad su jais atsiskaitytų. Jis kyšio A. T. nedavė. Parodė, kad pokalbio, kurio įrašo klausėsi, metu visą laiką vartojo alkoholį, jo girtumą parodo keiksmažodžių vartojimas.

Liudytojas G. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. T. kaip bendradarbį. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. buvo hidrografinio laivo „L“ kapitonas. Jo pareiga yra saugi laivo vadyba ir tikslūs to rajono matavimai. Ant monitoriaus mato uosto planą. Techninę užduotį atsiveža matuotojai, išmatuoja rajoną ir visus gautus duomenis išsiveža su savimi. Jis arba jo padėjėjas pildo laivo dienyną, ten įrašo, kokiu laiku atvažiuoja matuotojas, kada išplaukia, kokiu laiku pradeda ir kada baigia matavimus, kokiu laiku būna prie kažkurios krantinės ar kuriame rajone, taip pat įrašo, kada matuotojas išvyksta iš laivo. Žurnalas pildomas su 5 minučių paklaida. Laive yra įrenginys, kuris rodo laiką. Jis rašo realiu laiku, tai galima patikrinti. Dabar paskirtas (duomenys neskelbtini) atstovas, kuris stebi matavimus, todėl yra griežtesnė kontrolė. 2013 m. matavimo įrangą laive „L“ sumontavo olandai ir vokiečiai, jie ir garantiją davė. Metrologinę patikrą įrangai hidrografai atlieka patys, uoste yra vienas taškas, kurį jie žino, ir per tą tašką porą kartų perplaukus, yra nustatoma, ar nėra paklaidos (kalibravimas). Nežino, kaip atliekamas kalibravimas, tai atlieka hidrografai, jo darbas praplaukti pro tą patį tašką du kartus. Hidrografas koordinates suveda į kompiuterį, jų kompiuteris yra sujungtas dar su keturiais monitoriais, jie mato tą rajoną ir taip matuoja. Laive yra GPS, galima matyti visą laivo kursą. Laivas „L“ atlieka ne tik matavimus, laivas dar aptarnauja visus ženklus, kurie yra ant vandens, atlieka ir tanklaivio vaidmenį, į laivą ima10 m3 (telpa 12 m3) kuro. Ties (duomenys neskelbtini)-ta krantine 2015 m. atliko matavimus ne vieną kartą, tiksliai negali pasakyti.

Liudytojas A. D. parodė, kad pažįsta A. T. kaip bendradarbį. 2015 m. liepos mėn. buvo matavimo darbų inžinierius, vėliau keitėsi pareigų pavadinimas, buvo gylių matavimo inžinierius, dabar yra hidrografas. Kai buvo matavimo darbų inžinierius, matuodavo fiziniu būdu su prietaisu „L“, kuris metamas į dugną ir matuojamas gylis (su „šniūru“). 2013 m. pradėjo matuoti su laivu. 2015 m. skyrėsi tik jo ir A. T. pareigybė, bet darbo specifika buvo ta pati. Darbo diena būdavo tokia: atėjus į darbą gaudavo nurodymą iš R. D. žodžiu arba atsiųsdavo koordinates, arba jų duomenų bazės inžinierė duodavo koordinates, kur reikia matuoti. Su ta užduotimi vyksta į laivą, atsidaro programą, susiveda koordinates, gauna rajoną, kur reikia matuoti. Įranga, reikalinga matavimui, yra laive, į laivą atsiveždavo tik užduotį. Jis laive esančią įrangą patikrina per savaitę du kartus. Kalibravimas vyksta taip: yra mygtukas, kurio visą įrangą reikia perkrauti. Kiekvieną dieną plaukti pro tašką (inkarą) nereikia. Po aparatūros patikrinimo plaukia į rajoną atlikti matavimus. Matavimus atlieka įranga, nieko spaudinėti nereikia, tik stebėti procesą. Jam priklauso paimti garso profilį, kuris yra metamas prieš matavimą, kad būtų įvertintas garso greitis, vandens tankis, tai yra svarbu, tai reikia įvesti į programą prieš matavimų pradžią. Įranga matuoja su 10 cm paklaida. Laivas sustabdomas ir palaukiama, jei yra burbulai, srovės ar didelis bangavimas nuo kito laivo, nes tai turi įtaką matavimo tikslumui. Jis mano, kad sistema matuoja iki dumblo. Dumblo sluoksnis gali būti iki metro. Dumblą pridėjus prie paklaidos, paklaida būna dar didesnė. Baigus matavimą, duomenis perkelia į savo USB raktą, grįžta į savo darbo vietą ir suveda į savo kompiuterį. Redagavimas atliekamas trukdžiams, „šiukšlėms“ pašalinti. Bendrame vaizde matomas ištisinis vaizdas po redagavimo, sudėjus visus failiukus. Apie tai, kad perduoda duomenis, jis užrašo į batimetrinių duomenų žurnalą pas duomenų bazių inžinierę, ji užrašo registracijos numerį. Pakeisti duomenis yra įmanoma redagavimo metu, gylį taip pat galima pakeisti. Atlikus duomenų perkėlimą, galima atlikti duomenų pakeitimą. Yra galimybė pamatyti visą redagavimą. Yra funkcija, kuri parodo visą „šiukšlyną“, kita funkcija yra, kuri parodo visus keistus duomenis, ir dar yra viena funkcija, kuri sugrąžina visą redagavimą. Programoje galima matyti, kada buvo atidaryti failai, nes rodo datą. Kiekvienas redaguoja skirtingai, yra tie patys principai, gylis lieka tas pats. Negali būti, kad vienas tai laiko šiukšle, o kitas – ne. Atliekant batimetrinius matavimus, rezultatų apskaičiavimo ir duomenų korekcijos yra apibrėžtos Tarptautiniu hidrografiniu teisės aktu, ten yra nurodytos ribos, nuokrypiai, tolerancijos. Dėl gylių skirtumų nuokrypiai yra 10–20 cm. Kiekvienas atsako už savo batimetrinių duomenų teisingumą. Gavus neapdorotus duomenis, po skirtingų žmonių redagavimo identiškai nesigautų, kiekvienas gauna savaip, bet galutinis rezultatas turi būti tas pats.

Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad matavimo gylių duomenis iš laivo „L“ įrašo į USB laikmeną ir kabinete iš USB laikmenos juos persikelia į savo darbinį kompiuterį. Atsidaro „Reson PDS 2000“ programą „Edditing“ režimu ir ja susikelia gautus matavimo metu failiukus. Atlikus visų matavimo metu gautų failiukų redagavimą, t. y. pašalinus atskirus taškus („šiukšles“), daugiau joks redagavimas neatliekamas. Suredagavus gautus failiukus, su programos funkcija „Grid model“ į bendrą planą / vaizdą sujungia visų failų formuojamą vaizdą ir gauna bendrą matuoto poligono dugno vaizdą. Tada iš „Grid model“ yra padaromas *.TXT, *.DXF ir *.UTM.DXF failai. Šie failai yra nunešami matavimų duomenų inžinierei užregistruoti. Asmeniškai atlikdamas duomenų redagavimą niekada neužduoda funkcijos, kuria būtų galima pažeminti gylius matavimo duomenyse. Visada pateikia faktinius duomenis. Atlikdamas gautų gylių matavimo duomenų redagavimą gali pasižiūrėti, ar pagal techninę užduotį rangovas pasiekė reikiamą gylį ar ne, tačiau pats to nevertina. Vertinimą dėl pasiektų gylių atlieka Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyrius. Jie gauna atliktų redaguotų gylių duomenis ir iš to sprendžia, ar rangovo atliktus darbus galima priimti (t. 1, b. l. 71–73).

Liudytojas R. D. parodė, kad 2015 m. dirbo uosto higrografijos vadovu, ėjo tas pačias pareigas kaip ir dabar. Pažįsta kaltinamąjį A. T., o kaltinamasis T. D., kaip rangovas, ateidavo dėl matavimų atlikimo pagal sutartį prie valomų krantinių. Baigęs darbus rangovas praneša (duomenys neskelbtini), o padaliniai, kurie atsakingi už gilinimo-valymo darbų sutarčių sudarymą, įvertina, ar pagrįstas prašymas atlikti batimetrinius matavimus. Tuomet suformuluoja užduotį, duoda matavimo rajono ribas ir perduoda hidrografams. Koordinates duodavo Akvatorijos priežiūros skyriaus darbuotojas V. Š.. Griežto grafiko, kada kas eis matuoti, nėra, buvo sprendžiama kolegialiai, nes buvo trys hidrografai. Tas žmogus vykdavo į laivą „L“ ir atlikdavo matavimus tame rajone. Hidrografas parsiveždavo matavimų rezultatus. Įvertinti, kaip atliktas visų batimetrinių matavimų redagavimas, jis neturi fizinių galimybių. Tai, ką žmogus matuoja laive, užima tik 10 procentų, ką paskui daro kabinete. Visa batimetrija – ar planinė, ar pagal užsakymus – yra dedama į serverį, kur duomenys negali būti ištrinti. Matavimai atliekami plotais. Šalia atlikto matavimo dedamas anksčiau atliktas matavimas ir akivaizdžiai matosi, jei yra kokių neatitikimų. Tie patys plotai matuojami kas ketvirtį. Tokius matavimus jis tikrina, jei yra drastiški pasikeitimai, privalo informuoti uosto kapitoną apie gylių pasikeitimą. Gylių pasikeitimai ypač įvyksta po atitinkamų meteorologinių sąlygų, įvyksta neplanuoti akvatorijos užnešimai, ypač įplaukose. UAB „T“ valė prie (duomenys neskelbtini) krantinės, ten teko daug kartų matuoti, nes kolegos, kurie priiminėja darbus pagal jų matavimą, rasdavo neiškasto grunto, todėl rangovą grąžindavo toliau dirbti. Tai buvo nedideli plotai, juos gan greitai sutvarkydavo, ir vėl prašydavo matuoti.

Pirminių binarinių matavimo duomenų pakeisti negalima, jie žmogui neperskaitomi, yra užkoduoti. Iš pradinės informacijos išredagavus, ištrynus šiukšles, daromas tekstinis failas, kuriame galima perskaityti koordinates ir gylius. Šis tekstinis failas atiduodamas skaičiuoti, jame taškų yra po keliasdešimt milijonų, todėl norint pakeisti skaičius, yra milžiniškos darbo sąnaudos, reikia suprasti, kur yra taškas erdvėje. Kažkokį plotą sąmoningai pakeisti yra įmanoma, bet labai sudėtinga. Hidrografo užduotis yra iš batimetrinių matavimų išvalyti, kas nėra dugno matavimo duomenys. Gali būti žuvys, medžiai, tinklai, visa tai hidrografas turi įvertinti ir ištrinti iš matavimo. Daugiau pareigų hidrografui koreguojant, nėra. Hidrografas turi galimybę pakeisti gylį, bet tai nėra jo pareiga. Po 2016-09-26 ataskaitos dėl A. T. veiksmų buvo pasiūlyta, kad batimetriją darytų vienas hidrografas, o redaguotų – kitas, kad ne vienas žmogus darytų įtaką rezultatams. Jis mano, kad A. T. redagavimo („šiukšlių“ valymo) rezultatas turėjo išeiti kitoks. Galima atkurti ir pažiūrėti programoje, kokios šiukšlės buvo panaikintos A. T.. Jis padarė pagal save ir sulygino. Išeities duomenys nėra keičiami, jų neįmanoma pakeisti. Galima matyti, kas buvo padaryta A. T. koreguojant. Galima pasakyti, ką T. laikė „šiukšle“, o ko nelaikė. Jis palygino A. T. padarytus matavimus su savo redagavimu, buvo neiškasto grunto kiekio neatitikimų tarp dviejų išredaguotų tų pačių matavimų. Matavimai atliekami po rangovo pranešimo apie darbų baigimą, kai gauna patvirtinimą iš Akvatorijos priežiūros skyriaus, kad reikia matuoti. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) krantinė yra išskirtinė akvatorijoje, jam visos krantinės lygios. Yra skirtumų dėl krantinių konstrukcijų, bet tai ne jo kompetencija. Matavimus hidrografai atlieka visur vienodai, kur pasako, ten matuoja. Jiems rangovo matavimai neturi jokios įtakos. Jie savo ir rangovų duomenų nelygindavo. Sutartyse yra numatyta, kad rangovai turi teisę dalyvauti uosto hidrografų atliekamuose matavimuose po gilinimo darbų. Dėl paklaidų lyginant su matavimais kita įranga būna ginčų, tiksliau įvardyti negali. Jis nėra atsakingas už rangos sutartis. Įrangos kalibravimą galima atlikti tik tada, kai laivas stovi doke. Laivas „L“ nuo 2013 m. doke stovėjo du kartus. Gali būti antenos pasislinkimas, laivas yra daugiafunkcis, bet akvatorijoje žinomame gylyje yra padėję žinomų matmenų objektą ir periodiškai praplaukdami žino, ar jis yra tame pačiame gylyje. Jei rodytų kitą gylį, iškart ieškotų priežasčių. Pro šitą objektą plaukia periodiškai, tai atsispindi matavimuose. Jei yra neatitikimų, ieško priežasčių, bet neatsimena, kad būtų sugedusi įranga, tokių duomenų nėra.

Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad matuojant gylius matavimams atlikti naudojama technika ir įranga / prietaisai užsiregistruoja. Laive „L“ hidrografas, atlikdamas matavimus, pirmiausia įsijungia kompiuterį, kuriame pasileidžia „PDS 2000“ programą. Akvatorijos priežiūros skyrius pateikia *.DXF formato failą, kuris įsivedamas į kompiuterio programą. Ten pasirodo vieta, kurioje reikalinga atlikti matavimus, susieta koordinatėmis. Laive esantis echolotas, navigacinė sistema ir GPS antena dirba nuolat. Laivo dugne (viduje, apsaugant nuo pažeidimų), yra įmontuotas echolotas. Šalia jo yra pritvirtintas garso greičio zondas SVP-71. Laivo viduje, laboratorijoje yra sumontuota navigacinė sistema „Hydrins“. Laivo viršuje sumontuota GPS antena, o laboratorijoje imtuvas „Trimble BX 982“. Garso greičio zondas laikomas laboratorijoje. Atvykus į numatytą matavimų zoną, garso greičio zondas „AML Minos X“ rankiniu būdu yra nuleidžiamas į dugną. Tai padarius yra fiksuojamas garso greitis skirtinguose vandens sluoksniuose. Iš echoloto išeina daug spindulių, ir, jei naudojama maždaug 100–120 laipsnių pločio skenavimo vėduoklė, batimetrijoje užfiksuojami duomenys maždaug kas 5 cm. Kabinete apdorojant gautus batimetrinius duomenis, pertekliniai duomenys yra pašalinami. Pagal batimetrinių matavimų tarptautinį standartą S-44V.5 uosto dugno akvatorijose turi būti užtikrintas 100 procentų dugno padengimas batimetriniais duomenimis. Batimetriniai matavimai yra susieti su Baltijos jūros aukščio sistema, naudojant RTK (Real time kinematic) režimą GPS sistemoje. (duomenys neskelbtini) laive naudoja būtent paminėtą „TRIMBLE BX 982“. Mareografo duomenys gali neatitikti realaus vandens lygio nutolusioje batimetrinių matavimų vietoje, todėl jie nebenaudojami batimetrijoje. RTK režimu fiksuojamos antenos aukščio reikšmės: 2 arba 5 reikšmės per sekundę. Kompiuterio programoje suvedami gauti antenos aukščio reikšmės duomenys, taip pat įvedama fiksuota geoido modelio reikšmė – 24,73 m. Tada apskaičiuojamas vandens gylis. Kalbant apie galimą batimetrinių matavimų klastojimą, galimybės suklastoti dvejetainius (gautus pirminius) matavimo duomenis nėra. Remiantis matavimų įrangos naudojimosi instrukcija yra nustatyti prietaisų sumontavimo aukščiai ir tarpusavio atstumai. Šie atstumai ir aukščiai yra suvedami programoje ir matavimo metu jie yra matomi bei registruojami. Galima būtų keisti matavimo metu prietaisų atstumų, aukščių parametrus (ofsetus), tačiau tai atsispindės programoje, kada bus gaunami matavimo duomenys skenavimo būdu ir kils pagrįstas klausimas, kodėl tai daroma. Apdorotuose duomenyse, kurie pateikiami tekstiniuose failuose ir atiduodami Akvatorijos ir priežiūros skyriui, nėra duomenų apie įrangos atstumus ir tarpusavio aukščius, ten pateikiamos trys reikšmės: ilguma, platuma, gylis. Akvatorijos priežiūros skyrius pagal šiuos duomenis apskaičiuoja iškasto, nusiurbto akvatorijos dugno sąnašų kiekį. Akvatorijos priežiūros skyrius iš pateiktos batimetrijos ir užfiksuotų gylio metrų sprendžia, ar yra pasiektas projektinis gylis. Jei nustato, jog gylis nepasiektas, siunčia rangovą taisyti vietas, kuriose gylis nepasiektas (t. 1, b. l. 52–54, 56–59).

Liudytojas V. Š. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius dėl darbinių santykių. 2015 m. buvo (duomenys neskelbtini) akvatorijos (duomenys neskelbtini) skyriaus projektų vadovas. Šiuo metu yra vyriausiasis projektų vadovas. Rangos sutartis su rangovu buvo pasirašyta 2015 m. gegužės mėnesį. Rangovas pateikė draudimus ir užtikrinimo garantijas, netrukus pradėjo dirbti. Buvo įteiktos pirmosios užduotys, pagal kurias rangovas vykdė akvatorijos valymo darbus prie krantinių. Valymo darbų techninė užduotis rangovui įteikiama prieš darbų pradžią, pagal ją rangovas turi pradėti darbus per 14 dienų, jei neturi prieš tai įteiktų užduočių. Techninėje užduotyje nurodomas plotas, koordinatės, kur rangovas turi dirbti, kiekis, kurį turi išvalyti iki projektinio gylio, taip pat leistino pergilinimo kiekis, už kurį taip pat mokama rangovui. Jei yra šlaitas, gali būti nurodomas kiekis šlaituose, bendras kiekis ir atstumas iki sąvartos vietos. Taip pat atskirais atvejais gali būti nurodomos atitinkamos paslaugos. Taip pat nurodomi batimetriniai matavimai, pagal kuriuos parengta techninė užduotis, t. y. batimetrinių matavimų data ir jų registracijos numeris. Teikiami batimetriniai matavimai, kad būtų parodytas gylis (galimų kiekių apskaičiavimui) prieš darbų pradžią. Batimetrinis matavimas parodo esamą paviršių, nuo kurio rangovas turi pašalinti gruntą iki projektinio gylio. Tuo metu buvo vienintelis (duomenys neskelbtini), kuris ruošė technines užduotis. Jei rangovas mano, kad atliko darbus, jis praneša, kad pagal tokią techninę užduotį darbai yra baigti, ir prašo atlikti batimetrinius matavimus po darbų atlikimo. Gavęs tokį prašymą, rašo tarnybinį pranešimą uosto kapitonui ir infrastruktūros direktoriui, jame nurodo, kad rangovas pranešė apie baigtus darbus pagal atitinkamą techninę užduotį, ir prašo nurodyti Uosto hidrografijos skyriui atlikti batimetrinius matavimus, prideda darbų plotą, koordinates, kur rangovas vykdė darbus.

Batimetriniai matavimai pateikiami per duomenų bazę, kuri yra sukurta (duomenys neskelbtini). Iš duomenų bazės pasiima apdorotus, tinkamai sutvarkytus duomenis, deda į skaičiavimo programą ir programa parodo, kokį kiekį grunto rangovas iškasė pagal techninėje užduotyje nurodytus parametrus. UAB „T“ dirbo su ekskavatoriumi, o po tokio kasimo dugnas lygus nebūna. Darbus laiko atliktais tinkamai, kai atitinka sutartyje nustatytas sąlygas. Leidžiamos neiškasos netgi virš projektinio gylio. Kai uosto kapitonas (A. A.) gauna batimetrinį planą, jis įvertina, ar tai nesudaro grėsmės laivybai. Jei viskas atitinka, rašo raštą rangovui, nurodo, kad darbai pagal tokią užduotį baigti, nurodo, kokį kiekį rangovas iškasė, ir paprašo iš rangovo akto. Tai „Atliktų darbų kokybės ir sutikrinimo aktas“, kurį paruošia rangovas. T. D. aktą atveždavo į (duomenys neskelbtini) raštinę arba perduodavo asmeniškai. Jis patikrindavo, ar nurodytas kiekis atitinka, kartu su aktu UAB „T“ pateikdavo ir sąskaitą apmokėti, kur nurodomas kiekis, atlikti darbai, mokėtina suma. Apmokėjimą darydavo kitas (duomenys neskelbtini) skyrius. Trys apmokėjimai padaryti be PVM ir vienas su PVM dėl to, kad keitėsi finansiniai įstatymai. Iš pradžių manė, kad už rangos darbus nereikia mokėti PVM, o vėliau išsiaiškino, kad valymo darbai nėra rangos darbai, todėl pradėjo reikalauti iš rangovų teikti sąskaitas su PVM. Plačiau galėtų paaiškinti Finansų skyriaus specialistai.

Batimetriniai matavimai dažniausiai rangovui yra siunčiami arba elektroniniu paštu, arba perduodami asmeniškai. Jis UAB „T“ siuntė batimetrinius matavimus, pagal kuriuos buvo parengta techninė užduotis, o kai rangovas pranešdavo apie darbų atlikimą ir atlikus matavimus išsiaiškindavo, kad darbai pagal sutarties sąlygas atlikti netinkamai, tuos matavimus taip pat pateikdavo kaip ir galutinius matavimus, pagal kuriuos darbus priimdavo. T. D. neprašė keisti duomenis. Pakeitimas buvo tik tas, kad koordinačių sistemos buvo konvertuojamos į kitą koordinačių sistemą, nes jo įranga nedirbo pagal pasaulinę koordinačių sistemą, o dirbo pagal Lietuvos koordinačių sistemą. Gyliai nebuvo keičiami. Jis turi prieigą prie duomenų ir gali juos pakeisti, bet galima patikrinti, kuo jie skiriasi nuo duomenų serveryje, todėl nėra prasmės keisti.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) gylių reikšmės padidintos. Jis negali pasakyti, ar buvo padaryta žala uostui, nes pagal specialisto išvadą sunku pasakyti, kurioje vietoje ar taške jis mato tą padidintą reikšmę, ar už techninės užduoties ribų, ar tose ribose, kur užduota rangovui atlikti darbus. Jei yra tose ribose, kur užduota rangovui atlikti darbus, tai gali būti padaryta žala. Iš specialisto išvados vienareikšmiškai pasakyti, kokia padaryta žala, jis negali. Jei nustatoma, kad neiškasta 10 m³, tai gaunama už kubą sumokėta suma yra turtinė žala. Laivybai būtų buvusi žala, jei laivas būtų užplaukęs ant seklumos, tada būtų žala tretiesiems asmenims. Visas kiekis, kurį rangovas iškasė, yra apmokamas pagal sutarties sąlygas ir matuojamas batimetriniais matavimais. Visa kontrolė remiasi batimetriniais matavimais.

Dėl (duomenys neskelbtini) padarytos žalos apskaičiavimo paaiškino, kad lentelėje apskaičiuoti kiekių skirtumai techninės užduoties ribose ir pagal techninės užduoties sąlygas atitinkamai prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) R. D. galėjo skaičiuoti skirtumą tarp dviejų batimetrijų, kurios buvo atliktos daug platesniame plote. Dėl to galėjo susidaryti skirtumai. Jis skaičiavo pagal technines užduotis naudojant vieną matavimą, bet skirtingų autorių apdorotą. Jis gauna duomenis be „šiukšlių“ ir pagal juos skaičiuoja, nevertindamas, ar „šiukšlės“ išvalytos. Skaičiavimas atliktas techninės užduoties ribose tarp koordinačių iki projektinio kiekio. Visas kiekis suskaičiuotas, atimtas iš techninėje užduotyje esančio kiekio ir gautas iškasimo kiekis. Jis nevertino, kiek rangovas galėjo perkasti dar giliau, negu leista pagal techninę užduotį. 2016 m. specialisto išvadoje nurodytas 31 cm jo atliktam skaičiavimui įtakos neturi. Skirtumus tarp 2015 m. atlikto A. T. redagavimo ir 2016 m. atlikto R. D. redagavimo galėjo lemti tik skirtingas interpretavimas. Negali pasakyti, kieno redagavimas teisingas, nėra specialistas. Jis 2015 m. A. T. redagavimą ir 2016 m. R. D. redagavimą skaičiavo pagal tą pačią metodiką ir išėjo tokie skirtumai. Jam atrodo, kad 2016 m. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) -oje krantinėje nurodyta giliau iki 31 cm negu pagal duomenis, o ne neiškasa. Ten buvo pagilinta 31 cm ir specialistas apie neiškasas nekalbėjo. Turi įtakos, kad matuota prie pat krantinės. Apie neiškasą prie krantinės nebuvo kalbėta, buvo kalbama, kad ten buvo pagilintas dugnas.

Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) technines užduotis parengė ir pasirašė jis. Hidrografams techninės užduotys nėra teikiamos. Hidrografai, atlikę batimetrinius matavimus pagal Akvatorijos ir aplinkosaugos skyriaus užduotį, gautus duomenis apdoroja ir įkelia į serverį saugoti. Šiais duomenimis pasinaudoja (duomenys neskelbtini) skyrius, parengdamas technines užduotis. 2015 m. būtent jis paimdavo iš serverio duomenis ir parengdavo užduotis. Paprastai serveryje randa tekstinį atliktų batimetrinių matavimų failą ir „ARCGIS“ programos *.SHP plėtinio formato failą. Šiuos duomenis įsikelia į „ARCGIS“ programą, kuria ir parengia techninę užduotį. Naudojant šią programą yra suskaičiuojamas kasamo grunto kiekis iki projektinio gylio, leidžiamas kasti grunto kiekis žemiau projektinio gylio, pločio perviršiai ir kt., tai yra nurodoma techninės užduoties lentelėje. Tokia techninė užduotis atspausdinama ir pateikiama rangovui.

Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) techninė užduotis sudaryta numatant zonas dėl to, kad 2014 m. buvo atlikti gilinimo darbai ir kiekvienoje zonoje buvo numatytas skirtingas leistinas pergilinimas. Todėl ir valymo darbams buvo numatyti skirtingi pergilinimo gyliai. (duomenys neskelbtini)-oji krantinė yra labiausiai užnešama sąnašų, nes yra pirsas ir ten dėl uoste esančios hidrografinės situacijos susidaro sūkuriai. Šioje techninėje užduotyje geltona spalva numatyta 1-a zona, kurioje turi būti atlikti valymo darbai su leidžiamu 0,5 m pergilinimu, 2-oji zona – tai plotas, kuris yra nurodytas pačia šviesiausia melsva spalva arčiau krantinės po geltonos spalvos. Čia leistinas pergilinimas yra 0,2 m. 3-ioji zona yra prie krantinės, nuspalvinta tamsesne melsva spalva. Jai leistinas pergilinimas yra 0,1 m. Aplink valymo darbų zoną yra labiau violetine spalva pažymėta zona, reiškianti 3 m leistino pločio perviršį, o žiūrint mėlyna spalva nuspalvinta zona iš dešinės valymo darbų plotui, yra pažymėtas šlaito ruožas. Šioje techninėje užduotyje numatyta, kad 3-ioje zonoje nebūtina pasiekti projektinio gylio 1 m plotyje. Taip nurodyta, kadangi ten esantis gruntas netrukdo laivybai, o priešingai – susikaupęs gruntas apsaugo krantinės sieną – lakštinį įlaidą

Darbų perdavimo aktus parengia rangovas, o (duomenys neskelbtini) sutikrina atliktų darbų kiekius ir kokybę. Šiuo atveju jis tikrino kokybę ir kiekius. Rangovui pranešus apie atliktus valymo darbus prie krantinės, jų skyrius duoda užduotį hidrografams atlikti batimetrinius matavimus. Hidrografams atlikus matavimus, apdorojus gautus gylių duomenis ir tuos duomenis įkėlus į serverį saugoti, jis pasiima serveryje esančius duomenis ir su „ARCGIS“ programa apskaičiuoja iškastus grunto kiekius pagal techninėje užduotyje duotus parametrus bei patikrina, ar projektiniai gyliai pasiekti visoje darbų zonoje. Uosto kapitonas, gavęs iš hidrografų batimetrinį planą popieriuje, taip pat vertina atliktų darbų kokybę – pasiektus projektinius gylius. Jeigu darbai atlikti kokybiškai, raštu rangovui nurodomas apskaičiuotas iškasto grunto kiekis ir prašoma parengti darbų priėmimo aktą, kuriame šis nurodo tam kiekiui mokėtiną sumą pagal rangos sutartyje numatytą įkainį. Rangovas pateikdamas darbų priėmimo aktą pasirašyti, pateikia išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuri yra per nustatytus terminus apmokama (t. 1, b. l. 64–66).

Liudytoja K. J. parodė, kad 2014–2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) inžiniere (duomenys neskelbtini) ir pažįsta kaltinamąjį A. T., jie dirbo viename skyriuje. Kito kaltinamojo nepažįsta. Ji dirbo su ARCGIS programa. Iš matuotojų hidrografų gaudavo matavimo duomenis USB laikmenoje. Į žurnalą įrašydavo, ką atneša, ir iš USB įsikeldavo į savo kompiuterį. Pateikta informacija jau būdavo išvalyta, be „šiukšlių“. Gautos informacijos nekoreguodavo, ji tokios programos neturėjo. Jos apdorota informacija būdavo dedama į (duomenys neskelbtini) bendrą aplanką, iš kur galėdavo pasiimti kitas skyrius. Ką gaudavo, tą apdorodavo, niekada nepagalvojo, kad duomenys gali būti klaidingi. Laikmenoje atnešdavo tris failus, TXT, DXF ir UTM. UTM ir DXF yra tas pats. Dirbdavo su dviem failais, bet atnešdavo 3 failus. Tekstiniame faile būdavo tik skaičiai, taškų koordinatės su gyliais. Ji gautus duomenis su savo ARCGIS programa konvertuodavo, tada tuos duomenis galėdavo duoti kitam skyriui arba padaryti PDF planą, ant kurio matydavosi gyliai. Iš duomenų galėjo sukurti viso uosto planą su gyliais. Su TXT galėdavo konvertuoti ARCGIS programoje, o su DXF sukurdavo PDF formato planą. Įvedus į ARCGS programą taškus, matydavo taškus plokštumoje. Iš to tekstinio failo susikurdavo kiti failai, ji matydavo žemėlapyje plotą, kuriame jis atmatuotas, o iš kito failo matydavosi taškai su gyliais plokštumoje. Per iliustracijos programą sukurdavo PDF planą, kuriame buvo parodyti gyliai plokštumoje. Jame matosi kontūras ir išdėlioti skaičiukai, kurie reiškia gylį nuo vandens paviršiaus. Atlikusi savo darbą, kas susikurdavo iš TXT, dėdavo į bendrą skyrių, o PDF įkeldavo R. E. į katalogą, kuris buvo bendrame (duomenys neskelbtini) serveryje. Jos sukurto PDF failo koreguoti nebuvo galima, nes ARCGIS programa konvertuotus skaičius keisti negalima. Naudojant ARCGIS programą, susikurdavo kiti failai, juose būdavo tie patys gyliai, kurie buvo dedami į bendrą katalogą. Juos toliau naudodavo (duomenys neskelbtini) skyrius. Hidrografai visą laiką atnešdavo batimetrinių matavimų duomenis USB laikmenoje. Batimetrinių duomenų registre ji suteikdavo numerį tekstiniam failui. Registracijos numerį planui PDF programoje užrašydavo elektroninėje laikmenoje. Planas tiesiog iš DXF (UTM) buvo padarytas į PDF. Plane pakeitimas nebuvo daromas, ji prirašydavo skaičių – registracijos numerį PDF plane. Programa PDS jos kompiuteryje nebuvo įdiegta, ji su programa nedirbo, o tik mokėsi ja dirbti. Programa į jos kompiuterį buvo įdiegta prieš jai išeinant iš darbo 2017 m. spalio mėnesį.

Pagal teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtą CD laikmeną „Batimetrinių matavimų duomenys pagal 2016-05-27 reikalavimą“ paaiškino, kad užrašas 11.3.7.284.150728x104 reiškia, kad 11.3.7.284 yra suteiktas registracijos numeris, jis įrašomas registruojamų duomenų žurnale ir batimetrinių duomenų žurnale. Ji suteikė registracijos numerį, o 15.07.28 yra data. Data atsispindi katalogo pavadinime. Hidrografas užrašo katalogo pavadinimą su data, perduotų duomenų pavadinimą, atidavimo archyvui datą ir atidavusio vardą ir pavardę. Ji įrašo registracijos numerį ir įdėjimo į archyvą datą. Pateikti duomenys yra po apdorojimo. Iki kablelio yra X koordinatės, toliau yra Y koordinatės, toliau Z – čia yra gylis. Tai reiškia, kad matavimo dieną buvo toks gylis tame taške. Dėl 2015-10-28 (duomenys neskelbtini) krantinės failo paaiškino, kad buvo pakeista programa. Anksčiau atnešdavo tik TXT koordinates ir gylius, o pakeitus programą hidrografai gali padaryti minimalų ir maksimalų gylį ir vidutinį, todėl žymiai daugiau skaičių. Tai ta pati programa ARCGIS apdorodavo ir vieną, ir kitą informaciją. Nuo to jos darbe niekas nesikeitė.

Liudytojas J. T. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo 2012–2013 m., santykiai normalūs, konfliktų nebuvo. Vienu metu su jais abiem nedirbo, buvo susitikę skirtingose vietose. Jis yra įmonės „B“ vadovas, o K. P. yra inžinierius, kuris užsiima batimetriniais matavimais. Dirbo su Klaipėdos uosto administracija, kai savo įranga gilino dugną po dokais. Patys atliko tarpinius batimetrinius matavimus siekdami žinoti, kiek iškasė ir kiek dar reikia iškasti. Galutinius matavimus atlikdavo pats Uostas. Dėl kontrolinių matavimų būdavo pasitarimai, susitikdavo su A. T., projekto vadovais. Aptariamuoju metu sutartis su Klaipėdos uosto įmone buvo 22 milijonai litų. Jie uoste turėjo įrangą ir į juos pradėjo kreiptis, kad atliktų matavimus ir kitiems. Pagal Lietuvos teisės normas negalėjo atlikti matavimų Lietuvos uoste be specializuotos licencijos. Tada ieškojo žmogaus ir A. žmona buvo pats geriausias variantas, nes ji turėjo visus atitinkamus sertifikatus. Priėmė R. T. į darbą ir pradėjo procesą Vilniuje, kad gautų tą licenciją, bet tuo metu su Uosto valdyba įvyko nesutarimai, jie truko 4–5 mėnesius, kol su Uostu susitarė, kad nutraukiamas kontraktas be pretenzijų vienų kitiems. Tada nutraukė darbus ir išsivežė visą techniką.

Sutartį su UAB „T“ pasirašė K. P., jis turėjo įgaliojimus sudaryti sutartis iki 3000 latų. Ši sutartis sudaryta dar latais. Pagal šią sutartį darbai vyko truputį ne taip, kaip sutartyje numatyta. Buvo atliktas matavimų apskaičiavimas, o ne realus gylių matavimas uoste. Skaičiavimai buvo prieinami elektroniniu pavidalu, gaudavo juos iš T.. Pamena konkretų atvejį, kai skaičiavimai buvo USB atmintinėje. Suma buvo nedidelė, todėl sutartis nebuvo pakeista, nors realiai neatlikti matavimo darbai, o atlikti skaičiavimo darbai. Tam pakanka žodinio susitarimo. Kas išrašydavo sąskaitas, negali pasakyti. Įprasta praktika, kad buhalterija, išrašydama sąskaitą, prašo jo pasirašyti, bet K. P. galėjo pasirašyti tokį dokumentą (sąskaitą faktūrą), jei suma iki 3 000 ir yra susiję su hidrografiniais darbais. Sąskaitos buvo greičiausiai apmokėtos, nes jei nebūtų apmokėtos, buhalterijoje būtų buvusi skola. UAB „T“ atsiskaitė tik per banką. Jis asmeniškai piniginių reikalų nei su A. T. firma, nei su juo asmeniškai neturėjo. Jokių pinigų nei firma, nei jis A. T. nemokėjo. Skaičiavimus atliko K. P., nes jis neturi atitinkamo išsilavinimo.

Liudytojas K. P. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta. Su A. T. susipažino konferencijoje dėl įrangos. Kartu nedirbo. Jis dirba hidrografu įmonėje „B“. Jo firma atliko dokų gilinimo darbus Klaipėdos uoste ir jis pagal A. T. matavimus atliko skaičiavimus. Jis atliko skaičiavimus pagal T. D. užsakymą. Matavimus skaičiavimui gavo iš T. D., jis juos atvežė USB atmintinėje. Jam tų duomenų reikėjo, nes atliko darbus trijose krantinėse. Mano, kad matavimus, kuriuos gaudavo USB laikmenoje, atliko (duomenys neskelbtini) skyrius, o kas konkrečiai, jis nežino, jam nebuvo svarbu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad duomenis gavo iš A. T.. Taip sakė, nes iš (duomenys neskelbtini) pažįsta A. asmeniškai, galbūt tokią išvadą padarė iš bendravimo su T. D.. Jis asmeniškai iš A. T. batimetrinių matavimų negavo. Nežino, ar T. D. pagal šią sutartį perdavė kokią nors pinigų sumą A. T.. Su juo atsiskaitė pagal sutartį, kai UAB „T“ pervedė pinigus „B“. Atsiskaitė visiškai, sutarties suma buvo 3 000 eurų. Padarytus pavedimus skyrė nemažas laiko tarpas, vienas buvo rugpjūčio mėnesį, kitas – gruodžio mėnesį. Paskutinis mokėjimas truko ilgai ir jis dėl to jaudinosi, telefonu klausė A. T., nes jeigu T. D. atlieka darbus, tai A. T. bent jau mato, ar darbai gerai vyksta, ar blogai, ir kodėl nemoka. Jis pasirašė sutartį ir buvo už tai atsakingas savo firmai. A. T. galėjo padėti patarimu.

Dėl teisiamojo posėdžio metu perklausyto telefoninio pokalbio su A. T. 2015-11-12 parodė, kad jis skambino A. T. ir kalbėjosi apie T. D. ketinimus pirkti ar nuomoti katerį, nes jį nustebino pokalbis su T, kad jis nori pirkti katerį. A. T. ir T. D. iš vieno miesto, pažinojo vienas kitą, todėl ir paskambino A..

Dėl teisiamojo posėdžio metu perklausyto telefoninio pokalbio su A. T. 2015-11-16 parodė, kad skambino A. T. dėl reikalų su T. D., nes jis norėjo, kad matuotų kitu prietaisu – echalotu, kuris kainuoja pigiau. Jis norėjo pasitarti su A., ar verta matuoti, nes tų matavimų tikslumas yra blogesnis, ir už darbus būtų mažiau uždirbę. Bet atsakymo jis iš A. negavo. A. T. sakė, kad jeigu ten matuos, tai visi pinigai jų. Jis pasakė: „Tai tik tavo“. Jam būtų reikėję ir matuoti, ir skaičiuoti, ir prisiimti atsakomybę. T. D. asmeniškai jam nemokėjo. Jis skambindavo gana dažnai ir prašydavo vienaip ar kitaip pamatuoti, bet jie nė karto nevažiavo ir nematavo. Viskas baigėsi taip, kad jis tik skaičiuodavo grunto apimtis.

Dėl teisiamojo posėdžio metu perklausyto telefoninio pokalbio su A. T. 2015-12-22 parodė, kad kalba su A. T.. „Mokestis“ – tai kalbama apie jo atlyginimą, jis sakė, kad vėlavo išmokėti atlyginimą. Jo atlyginimas tuo metu buvo be 5 eurų 1000 eurų. A. klausia: „Ar tą tūkstantį apmokėjo?“, jis atsako: „Tą tūkstantį apmokėjo“. Čia jo balsas.

Specialistas E. N. parodė, kad Klaipėdos universitete dirba (duomenys neskelbtini) laboratorijos vadovo N. B. pavedimu atliko Uosto pateiktų batimetrinių duomenų apdorojimą, kartu surašė išvadą. Duomenis apdorojo pateikta programa PDS 2000. Jis gavo „žalius“ duomenis ir failus, kurie buvo apdoroti. Iš „žalių“ duomenų padarė savo rezultatą, paėmė kitą rezultatą, sulygino ir gavo 2 cm skirtumą. Jei kitas žmogus būtų apdorojęs duomenis, būtų gavęs tą patį rezultatą. Jis tiesiog paėmė duomenis, apdorojo ir palygino, ir gavo skirtumą 2 cm. Jam keista, kad nuleidimas padarytas akvatorijos dalyje, patenkančioje į valomojo baro ribas, o ne per visą plotą. Jis „šiukšlių“ nevalė. Yra pamažinta visame bare 2 cm, o aplinkui „0“. Yra aptarti 3 darbų rajonai, 3 krantinės. Jo vadovas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) krantinių pradinė medžiaga netvarkinga, negalima buvo jos apdoroti.

Ekspertas I. R. paaiškino, kad jam tyrimui buvo pateikti standieji diskai. Kompiuterius STT pareigūnė atvežė su plombomis, jis pats perrašė į standžiuosius diskus kopijas. Kai padaromos kopijos iš originalo, duomenys išsikraipyti negali. Tyrimams pateikiama identiška kopija su visais ištrintais ar neištrintais failais. Netgi, kai daroma kopija, nejungiama prie kompiuterio tiesiogiai, o yra jungiama per blokatorių, kad niekas neįsirašytų į diską. Ar kopija, ar originalus diskas, informacija yra analogiška. Jo įrašyta tyrimams skirta kopija buvo padaryta iš originalo. Tyrimui gavo neapdorotus duomenis ir apdorotus duomenis. Ta pačia programa PDS 2000 apdorojo neapdorotus duomenis ir palygino su gautais apdorotais duomenimis, ir nustatė, kad didžioji dalis yra rankiniu būdu pažeminta. Pagilinimas padarytas tik po duomenų apdorojimo. Atliekant kompiuterines operacijas pakeitimai be žmogaus įsikišimo negali atsirasti. Apdorojant duomenis programa PDS 2000 yra langelis „Offset“, yra įrašoma reikšmė ir automatiškai visus duomenis pažemina. Dabar nepamena, kokią reikšmę reikia įrašyti, kad būtų gauti 2 cm, ar 0,02, ar skaičius 2. Norint pagilinti 2 cm, galima per du kartus įvesti po 1 arba iškart 2. Į langelį „Offset“ turėjo būti nieko nerašoma, o buvo įrašyta su tikslu, kad būtų žemiau. (duomenys neskelbtini) krantinė padidinta 2 cm, (duomenys neskelbtini) padidinta 5 cm. (duomenys neskelbtini) krantinės atitinka, palyginus jo apdorotus duomenis su pateiktais apdorotais duomenimis. (duomenys neskelbtini) krantinės viduriukas pagilintas 2 cm, o kraštas pažemintas iki 30 cm. Toks skirtumas gautas tarp pateiktų ir jo apdorotų duomenų. Jei šiandien rašytų išvadą, tai tiriamojoje dalyje nurodytų, kad iki 30 cm, t. y. tiriamojoje dalyje būtų palikta kaip išvadoje.

Specialistas M. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) administracijoje. Jam buvo duota užduotis pažiūrėti, ar nėra piktybinio duomenų keitimo, ar nėra ko ištrinta. Jis gavo redaguotus duomenis, negali pasakyti, kas juos redagavo. Jis palygino techninių prietaisų buvimo vietas, nustatymus, kiek leidžia programinė įranga. Skirtumų, bent techninėje įrangoje, nebuvo. Taikant duomenų filtravimo metodą pagal tuos pačius dydžius, gaunamas tas pats paviršius, bet paprastai būna žuvis, žolės, burbulai, todėl techninė įranga gali iškraipyti signalą. Tuos trukdžius reikia pašalinti. Vienas žmogus gali nupjauti pagal vieną kreivę, kitas – pagal kitą. Identiškai nesigauna. (duomenys neskelbtini) nedirba su realiais gyliais, jie naudoja duomenų modelį, kuris yra aproksimacija (statistika), suvesta į tą duomenų modelį. Išankstiniuose duomenyse tai išmatuotas laiko tarpas, užtrukęs nuo vibratoriaus paviršiaus iki tam tikro objekto. Kiek jam yra žinoma, jie redaguodami kaip galutinį produktą teikia ne pačius gylius, o tik statistinį modelį (minimumas, maksimumas, vidutinė reikšmė). Klausimas, ką daro sistemos operatorius ir kokie yra tikslai. Fiziškai parodyti visus taškus yra sunkiai įmanomas dalykas, todėl yra retinami plaukmenys. Ne kiekvienas kompiuteris gali pakelti tą duomenų kiekį. Filtruojant naudojami tam tikri statistiniai metodai. Pagal tam tikrus algoritmus galima neteisingus spindulius nufiltruoti (išvalyti šiukšles). Nebūtinai tai yra neteisingi gyliai, jie gali būti išsikraipę nuo krantinėje naudojamų dažnių, bet yra patikimi. Kitas filtravimo būdas – pagal statistiką. Pati programa leidžia pritaikyti tam tikrus metodus, kad būtų pagreitintas duomenų redagavimas. Paprastai tai reikia daryti rankiniu būdu. Jei išankstiniai parametrai bus tie patys ir daro trys skirtingi hidrografai, tai rezultatai bus identiški, jei nebus rankinio redagavimo, tai yra, jei taikomi identiški filtrai. Taip nebūdavo, kad visi būtų nusistatę vienodus parametrus, nes tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Vienu atveju galima naudoti vienus parametrus, kitu atveju tie parametrai gali visai neveikti. Gali būti, kad maišosi jūrinis ir gėlas vanduo. Norint tiksliai pamatuoti, naujos matavimo sistemos privalo prie gylių matavimo sistemos turėti vibratorių. Turi būti garso greičio nustatymo paviršinis zondas. Jis įvertina temperatūrą. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnis garso greitis. Šiuo atveju buvo trūkių, nebuvo nenutrūkstamo garso įrašo. Gylių matavimas yra akustinis dalykas. Daromos pataisos dėl laivo posvyrio, supavimosi. Pataisos susiveda ir gaunamas vientisas paviršius. Jis turėjo užduotį dėl gylių matavimo patikrinti, ar nebuvo piktybiško pradinių duomenų keitimo, ar nebuvo dirbtinai pakeltas paviršius. Patikrinimo metu pradinių duomenų tyčinio pakeitimo, suklastojimo nebuvo nustatyta. Kiek jam buvo pateikta gylių matavimo projektų, pradiniai duomenys buvo identiški. Duomenys buvo redaguoti, bet jis neturėjo tikslo išgauti galutinio paviršiaus, nors STT to norėjo. Jis dirba su kita programine įranga, dėl to jam reikėjo susipažinti su kita programine įranga, įvaldyti redagavimo veiksmus, todėl galutinio duomenų modelio neteikė. Viename faile aptiko, kad buvo kažkoks objektas, kuris buvo pašalintas. Vienoje laikmenoje jis buvo fiksuotas, bet iš karto po laivo posūkio to objekto nebebuvo. Galima teigti, kad gylio matavimo metu buvo vykdomi kažkokie darbai. Objektas buvo nuleistas ant grunto, kitu momentu jo nebeliko. Jis tik įvertino, kad paviršinis garso greitis šokinėjo. Buvo matuojama įranga, kuri yra ant laivo „L“. Skaičiuojant paklaidos minimumą iš visų matavimo prietaisų reikia sudėti visas dedamąsias, tada tik išskaičiuoti. Vientisą skaičių sunku pasakyti, nes judant laivui, sąlygos keičiasi. Daugiaspindulinio echaloto gamintojas sako, kad gali būti apie 1,5 cm paklaida 10 metrų gyliui, judesių sensoriaus gamintojas paprastai sako, kad neturėtų būti tiksliau nei 5 cm, GPS – teorinėmis sąlygomis garantuojamas vertikalus tikslumas turėtų būti apie 2–3 cm. Laivas yra dinaminėje aplinkoje, jis vieno atsakymo pateikti negali. Rekomendacinio pobūdžio patikros priklauso nuo gamintojo ir yra skirtingos. Sistemos nėra, nes yra skirtingi gamintojai. 2 cm paklaida prie 15 metrų gylio paprastai nedaro įtakos matavimų visumai. Gali padaryti įtaką ne matavimo kokybei, o laivybos saugumui. Kalbant apie dumblą, didesnis laivas sraigtu prasisuks, to gylio nebeliks, jei užpūs dumblo debesį, tai bus gauta seklesnė vertė, reikšmė yra momentinė. Hidrografams paklaidos rekomendacija yra iki 5 cm, jei tai neviršija tam tikros reikšmės, siūlydavo atmesti tą reikšmę.

Remiantis 2016-04-04 tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą nustatyti kyšininkavimo ir papirkimo požymiai, o būtent: VĮ (duomenys neskelbtini) vyresnysis (duomenys neskelbtini) inžinierius (hidrografas) A. T. 2015-12-05 pareikalavo iš uosto akvatorijos dugno valymo darbus atliekančios įmonės UAB „T“ vadovo T. D. sumokėti likusią 1000 eurų dydžio kyšio dalį už suklastotus gylių matavimo duomenis prie Klaipėdos jūrų uosto (duomenys neskelbtini) krantinės. Kyšis turėjo būti pervestas į Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „B“ banko sąskaitą už neva šios įmonės atliktus gylio matavimo darbus. Visa kyšio suma, dėl kurios buvo susitarta anksčiau, yra 3000 eurų dydžio (t. 1, b. l. 1).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) įsakymu potvarkiu Nr. 33 k nustatyta, kad A. T. priimtas į darbą nuo 1999 m. vasario 3 d. matavimo (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 27).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-22 patvirtintais (duomenys neskelbtini) inžinieriaus (hidrografo) pareiginiais nuostatais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos (toliau– LET) vyresnysis (duomenys neskelbtini) inžinierius yra pavaldus Uosto (duomenys neskelbtini) vadovui, LET (duomenys neskelbtini)locmanui. Jo pareigos: hidrografiniame laive ar kitoje plaukiojimo priemonėje sumontuota įranga matuoti ir kontroliuoti Klaipėdos uosto gylius, dalyvauti uosto akvatorijos tralavimo darbuose. Vadovauti gylių matavimo darbams uosto akvatorijoje, prižiūrėti ir tikrinti gylių matavimų inžinieriaus ir matavimo darbų inžinieriaus darbą. Nedelsiant teikti informaciją Uosto (duomenys neskelbtini) vadovui, o kai jo nėra – LET (duomenys neskelbtini) locmanui apie plaukiojimo sąlygų pasikeitimus Klaipėdos uosto akvatorijoje. Atsako už: teisingą gylių matavimų duomenų apskaičiavimą, redagavimą, pateikimą suinteresuotiems (duomenys neskelbtini) padaliniams (32.1 p.), paruoštų dokumentų turinį (32.2 p.). Darbuotojas privalo pranešti generaliniam direktoriui apie savo darbą, sutartinius santykius su kitais juridiniais asmenimis, juridinį asmenį, kurio dalyvis jis yra ir kuriame nuosavybės dalis yra didesnė nei 10 proc., jeigu tai susiję su (duomenys neskelbtini) interesais ir gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą ar tokią regimybę. Turi teisę teikti pasiūlymus, pastabas, skundus dėl darbo organizavimo (duomenys neskelbtini) vadovui (t. 3, b. l. 33–35).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-08-25 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo (šalių susitarimu) Nr. P-155, nustatyta, kad A. T. buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini) inžinieriaus (hidrografo) pareigų nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. šalių susitarimu. Pavesta Apskaitos skyriui išmokėti A. T. kompensaciją už 12,68 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų su 75 proc. dydžio materialine pašalpa ir kompensaciją už 6,24 kalendorines dienas nepanaudotų papildomų atostogų (t. 2, b. l. 60–66).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-86, nustatyta, kad buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) darbuotojams, atlikus batimetrinius matavimus, neredaguotus duomenis kartu su redaguotais duomenimis (toliau – batimetriniai duomenys) nukopijuoti į (duomenys neskelbtini) tinkle esančią duomenų saugyklą. A. T. buvo leista prisijungti prie tinkle esančių duomenų saugyklų, kuriose saugomi batimetriniai ir paruoštieji duomenys, jis turėjo teisę skaityti ir įrašyti be teisės keisti ar trinti duomenis (t. 2, b. l. 117–119).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) įstatais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Valdyba yra kolegialus (duomenys neskelbtini) valdymo organas, (duomenys neskelbtini) vadovas – generalinis direktorius – yra vienasmenis (duomenys neskelbtini) valdymo organas (t. 2, b. l. 120–128).

Remiantis 2015-05-08 Rangos sutartimi Nr. 34-2015-240, sudaryta tarp UAB „T“ ir VĮ (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendra sutarties kaina su PVM 738531 Eur, trukmė 24 mėn. Užsakovas sumoka už faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus iki projektinio gylio ir techninėje užduotyje numatytus leistinus gylio ir pločio perviršius. Valymo darbai laikomi baigtais, kai Užsakovo batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje. Priimant darbus leidžiamos neiškasos ne daugiau 10 cm virš projektinio gylio, kurių bendras kiekis negali viršyti 5 proc. nuo techninėje užduotyje nurodyto grunto kiekio iki projektinio gylio. Jei po Rangovo pranešimo apie užbaigtus valymo baro darbus gavimo Užsakovo atlikti batimetriniai matavimai rodo nebaigtus akvatorijos dugno valymo darbus, tai už kiekvienus papildomus batimetrinius matavimus Užsakovas iš Rangovui mokėtinos sumos turi teisę išskaičiuoti atliktų papildomų matavimo darbų kainą, skaičiuojant 810,94 Eur be PVM įkainių, pridedant PVM už vieną atliktų papildomų matavimų valandą (t. 1, b. l. 147–156).

Remiantis 2015-02-11 VĮ (duomenys neskelbtini) Technine užduotimi nustatyta, kad valomos uosto akvatorijos prie krantinių esamas ir projektinis gylis nuo –8 m iki –16 m. Orientacinis sąnašinio grunto kartu su technologinėmis šiukšlėmis kiekis: apie 30 000 m³. Iškastas gruntas transportuojamas gramzdinimui į sąvartą (dampingą) jūroje iki 33 km atstumu (t. 1, b. l. 157–159).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) valymo darbų technine užduotimi Nr. 9.3.164-31/15 nustatyta, kad projektinis gylis 12,7 m, bendra grunto apimtis 1346 m³ (t. 2, b. l. 22).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) valymo darbų technine užduotimi Nr. 9.3.164-32/15 nustatyta, kad projektinis gylis 12,7 m, bendra grunto apimtis 1783 m³ (t. 1, b. l. 171).

Remiantis 2015-07-31 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 3, PVM sąskaita faktūra Nr. TO000905 nustatyta, kad UAB „T“ pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-31/15 iškasė ir išgabeno į sąvartą 792 m3 grunto ir pagal 9.3.164-32/15 iškasė ir išgabeno į sąvartą 1491 m3 grunto, bendra darbų vertė 39998,16 Eur be PVM (t. 1, b. l. 172–173, 175).

Remiantis 2015-08-28 mokėjimo nurodymu Nr. 2131 nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) pagal 2015-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO000905 pervedė UAB „T“ 39998,16 Eur (t. 1, b. l. 174).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) valymo darbų technine užduotimi Nr. 9.3.164-30/15 nustatyta, kad projektinis gylis 12,7 m, bendra grunto apimtis – 1143 m³ (t. 1, b. l. 166).

Remiantis 2015-08-18 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 4, PVM sąskaita faktūra Nr. TO000913 nustatyta, kad UAB „T“ pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-30/15 iškasė ir išgabeno į sąvartą 775 m³ grunto, darbų vertė 13 578 Eur be PVM (t. 1, b. l. 168–169).

Remiantis 2015-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 2105 nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) pagal 2015-08-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO000913 pervedė UAB „T“ 13578,00 Eur (t. 1, b. l. 170).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) valymo darbų technine užduotimi Nr. 9.3.164-29/15 nustatyta, kad projektinis gylis – 12,7 m, bendra grunto apimtis – 1667 m³ (t. 2, b. l. 15).

Remiantis 2015-08-21 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 5, PVM sąskaita faktūra Nr. TO000914 nustatyta, kad UAB „T“ pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-29/15 iškasė ir išgabeno į sąvartą 1064 m³ grunto, darbų vertė – 18641,28 Eur be PVM (t. 2, b. l. 15–17,19)

Remiantis 2015-09-07 mokėjimo nurodymu Nr. 2194 nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) pagal 2015-08-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO000914 pervedė UAB „T“ 18641,28 Eur (t. 2, b. l. 18).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) valymo darbų technine užduotimi Nr. 9.3.164-17/15 nustatyta, kad projektinis gylis 14 m, bendra grunto apimtis – 7481 m³, šlaito apimtis – 191 m³ (t. 1, b. l. 176).

Remiantis 2015-11-09 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 7, PVM sąskaita faktūra Nr. TO000944 nustatyta, kad UAB „T“ pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-17/15 iškasė ir išgabeno į sąvartą 5251 m³ grunto, darbų vertė – 111317,00 Eur su PVM (t.1, b. l. 177–179).

Remiantis 2015-12-09 mokėjimo nurodymu Nr. 3063 nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO000944 pervedė UAB „T“ 111317,00 Eur (t. 1, b. l. 180).

Remiantis 2015-07-30 VĮ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. UD-9.3.164-2758 nustatyta, kad UAB „T“ informuojama, kad (duomenys neskelbtini) 2015-07-28 atlikus batimetrinius matavimus pagal įteiktas technines užduotis Nr. 9.3.164-31/15 ir 9.3.164-32/15 UAB „T“ perduodamų akvatorijos valymo darbų plotuose apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistiną gylio perviršį, yra: pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-31/15 – 792 m³, pagal Nr. 9.3.164-32/15 – 1491 m³. Taip pat informuojama, kad pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-29/15 ir Nr. 9.3.164-30/15 akvatorijose paliktos neiškasos didesnės nei 10 cm virš nurodytų projektinių gylių, ir tai laikoma darbų trūkumu (t. 2, b. l. 29).

Remiantis 2015-08-18 VĮ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. UD-9.3.164-3003 nustatyta, kad UAB „T“ informuojama, kad (duomenys neskelbtini) 2015-08-12 atlikus batimetrinius matavimus pagal įteiktas technines užduotis Nr. 9.3.164-30/15 ir 9.3.164-29/15 UAB „T“ perduodamų akvatorijos valymo darbų plotuose apskaičiuotas iškasto grunto kiekis įskaitant leistiną gylio perviršį yra: pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-30/15 – 775 m³, pagal Nr. 9.3.164-29/15 – 1064 m³ (t. 2, b. l. 32).

Remiantis 2015-10-01 VĮ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. UD-9.3.164-3508 nustatyta, kad UAB „T“ informuojama, kad pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-17/15 akvatorijos plote paliktos neiškasos didesnės nei 10 cm virš nurodytų projektinių gylių ir tai laikoma darbų trūkumu (t. 2, b. l. 40).

Remiantis 2015-11-09 VĮ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. UD-9.3.164-4046 nustatyta, kad UAB „T“ informuojama, kad (duomenys neskelbtini) 2015-10-28 atlikus batimetrinius matavimus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-17/15 UAB „T“ perduodamos akvatorijos valymo darbų plote apskaičiuotas iškasto grunto kiekis įskaitant leistiną gylio perviršį ir šlaitus yra 5251 m³ (t. 2, b. l. 45).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-09-01 raštu Nr. UD-11.1.2-3200 nustatyta, kad iš pateiktų hidrografinio laivo „L“ žurnalo lapų patvirtintų kopijų matyti, kad: 2015-07-28 16.10 val. atvyksta A. T., laivas plaukia iki krantinės Nr. (duomenys neskelbtini), 16.20 val. pradeda matavimus ties krantine Nr. (duomenys neskelbtini) 16.50 val. laivas grįžta į laivyno bazę. 17.00 val. A. T. išvyksta. 2015-08-12 07.50 val. atvyksta A. T.. Plaukia prie (duomenys neskelbtini) krantinės. 08.00 val. pradeda gylių matavimus prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini). 08.10 val. plaukia į laivyno bazę. 8.20 val. A. T. išvyksta. 2015-10-28 13.05 val. atvyksta A. T.. Plaukia iki krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) .13.10 val. pradeda matavimus ties krantine Nr. (duomenys neskelbtini). 13.45 val. matavimus baigia, grįžta į laivyno bazę. 14.00 val. A. T. išvyksta (t. 2, b. l. 68, 75-81).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) pateiktu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu už liepos, rugpjūčio ir spalio mėn. nustatyta, kad 2015-07-28, 2015-08-12 ir 2015-10-28 A. T. dirbo (t. 2, b. l. 68–74, 82–85).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-07-18 Nr. 2 Darbo komisijos posėdžio protokolu nustatyta, kad komisija, siekiant išvengti įtarimų dėl neskaidrios veiklos, rekomendavo atsisakyti rangovų dalyvavimo atliekant batimetrinius matavimus (t. 2, b. l. 91–92).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-08-22 pažyma dėl batimetrinių duomenų patikros nustatyta, kad buvo atlikta 2015 m. vykdytų batimetrinių matavimų valymo darbų priėmimui pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-17/15. Nr. 9.3.164-29/15, Nr. 9.3.164-30/15, Nr. 9.3.164-32/15 duomenų redagavimo analizė. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai 2 cm gilesni, pagal techninės užduotį tai sudaro apie 195 m3. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai 3 cm gilesni, pagal techninę užduotį ribose tai sudaro apie 113 m3. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai 4 cm gilesni, pagal techninės užduotį tai sudaro apie 149 m3. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai keliais milimetrais gilesni, pagal techninę užduotį tai sudaro apie 9 m3 (t. 2, b. l. 96–108).

Remiantis elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)susirašinėjimo duomenimis su elektroninio pašto naudotoju (duomenys neskelbtini) matyti, kad susirašinėjimo 2015-10-26 08.59 val. ir 2015-10-27 09.58 val. metu eina kalba apie nevisiškai išvalytą (duomenys neskelbtini) krantinę, 2015-10-28 09.51 val. rašoma: „T., Pridedu (duomenys neskelbtini) molo apžiūros duomenis. Tik keletas < 5 cm aukščio iškilimų. Nesu įsitikinęs, ar tavo sutartis leidžia tau laikyti 10 cm iškilimus. Tokiu atveju, teritoriją laikyčiau baigta. Žiūrėk paveikslėlius apačioje“. Nustatyta, kad 2015-10-28 09.58 val. T. D. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipiasi į (duomenys neskelbtini) per elektroninio pašto naudotoją (duomenys neskelbtini) ir informuoja, kad baigė valymo darbus ties krantine Nr. (duomenys neskelbtini), prašo atlikti matavimus (t. 2, b. l. 152–177).

Remiantis UAB „T“ grunto gramzdinimo žurnalo išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-05-23 iki 2015-06-12, nuo 2015-08-11 iki 2015-09-30 gruntas, išgautas (duomenys neskelbtini) krantinėje, šalintas III sąvartos 6 poligone. Laikotarpiu 2015-06-21, 2015-07-01 / 2015-07-02, 2015-07-04 gruntas, išgautas (duomenys neskelbtini) krantinėje, šalintas III sąvartos 3 poligone. Laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki 2015-06-27, 2015-08-04 gruntas, išgautas (duomenys neskelbtini) krantinėje, šalintas III sąvartos 3 poligone. Laikotarpiu nuo 2015-07-13 iki 2015-07-15 gruntas, išgautas (duomenys neskelbtini) krantinėje, šalintas III sąvartos 3 poligone. Laikotarpiu 2015-07-05, 2015-07-27 gruntas, išgautas (duomenys neskelbtini) krantinėje, šalintas III sąvartos 3 poligone. PASTABA: atlikti darbai (duomenys neskelbtini) krantinėje 2015-10-28 batimetrinių matavimų pagrindu perduoti 2015-11-09 aktu Nr. 7. Atlikti darbai (duomenys neskelbtini) krantinėje 2015-08-12 batimetrinių matavimų pagrindu perduoti 2015-08-18 Nr. 4, o atlikti (duomenys neskelbtini) krantinėje 2015-08-12 batimetrinių matavimų pagrindu perduoti 2015-08-21 aktu Nr. 5. Atlikti darbai krantinėje (duomenys neskelbtini) 2015-07-28 batimetrinių matavimų pagrindu perduoti 2015-07-31 aktu Nr. 3 (t. 2, b. l. 179–186).

Remiantis 2016-06-28 poėmio protokolu nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini), adresu J(duomenys neskelbtini), kabinete 205, dalyvaujant R. D., paimtas vienas kompiuteris su naudojama RESON PDS 2000 programa, išorinis diskas, serverinėje (111 kabinete) atlikta mareografo duomenų (fiksuoti vandens lygio duomenys) apie prisijungimą prie serverio kopija į tarnybinę laikmeną, paimti batimetrinių matavimų neapdoroti programa duomenys ir batimetrinių matavimų apdoroti programa duomenys, padarant jų kopijas į tarnybines laikmenas (t. 3, b. l. 4–8).

Remiantis 2016-06-28 poėmio protokolu nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015-10-28 iki 2015-11-02 mareografo duomenų nėra, kadangi jis tuo metu neveikė. Mareografo duomenų kopija už laikotarpį nuo 2015-07-28 iki 2015-07-29, nuo 2015-08-12 iki 2015-08-14 įrašyta į DVD R laikmeną (t. 3, b. l. 9–11).

Remiantis 2017-08-09 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Batimetrinių duomenų 2015–2016 m. registras, pateiktas VĮ (duomenys neskelbtini) 2017-08-07 raštu Nr. UD-11.1.2-2321. Žurnalas A4 formato, registrai atliekami rankraštiniu būdu. Registre registruojami duomenys: „eil. Nr. dokumento registracijos Nr. ir data, dokumento pavadinimas, dokumento lapų skaičius, Egz. Nr.“ Pagal įrašą 284 A. T. 2015-07-29 užregistravo akvatorijos prie krantinių (duomenys neskelbtini) gylių duomenis Nr. 11.3.7.284. Pagal įrašą 300 A. T. 2015-08-14 užregistravo akvatorijos prie krantinių (duomenys neskelbtini)gylių duomenis Nr. 11.3.7.300. Pagal įrašą 382 A. T. 2015-11-02 užregistravo akvatorijos prie krantinės (duomenys neskelbtini) gylių duomenis Nr. 11.3.7.382 (t. 5, b. l. 28–36).

Remiantis 2017-08-09 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Batimetrinių duomenų apskaitos 2014-2015 m žurnalas, pateiktas VĮ (duomenys neskelbtini) 2017-08-08 raštu Nr. UD-11.1.2-2334. Žurnalas A4 formato, registrai atliekami rankraštiniu būdu, žurnalas nenumeruotas. Registre registruojami duomenys: katalogo pavadinimas su data, perduotų rinkmenų pavadinimas, atidavimo archyvui data, atidavusio vardas, pavardė, registracijos Nr., įdėjimo į archyvą data ir perdavimas LET.

Pagal įrašą 150728kr (duomenys neskelbtini), 2015-07-29 A. T. perdavė registruoti tris rinkmenas *.TXT, *.DXT ir *.UTM.DXT formatu. Matavimo duomenų registro Nr. 11.3.7.284 ir 11.37.285.

Pagal įrašą 150812kr (duomenys neskelbtini), 2015-08-14 A. T. perdavė registruoti tris rinkmenas *.TXT, *.DXT ir *.UTM.DXT formatu. Matavimo duomenų registro Nr. 11.3.7.300 ir 11.3.7.302.

Pagal įrašą 151028kr (duomenys neskelbtini), 2015-11-02, pasirašė A. T., perdavė registruoti tris rinkmenas *.TXT, *.DXT ir *.UTM.DXT formatu, matavimo duomenų registro Nr. 11.3.7.382 ir 11.3.7.383 (t. 5, b. l. 22–27).

Remiantis Lietuvos saugios laivybos administracijos 2016-12-09 Nr. 10(1.21)S-1506 išvada konstatuota, kad išnagrinėjus STT pateiktą medžiagą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) matavimo duomenyse dažnai nefiksuoti paviršinio garso greičio duomenys, to pasekmė – netikslūs gylių matavimo duomenys. Matuojant gylius ties šlaitais sunku nustatyti tikslią jo buvimo vietą ir gylį (2 gylių laikmenos rodo skirtingus šlaito duomenis). Atlikus visų pateiktų duomenų apdorojimą, kai kuriuose matavimo darbų projektuose nustatyti nedideli gylio skirtumai (neviršijantys 0,05 m). Atlikus analizę, nustatyta, kad jie susidaro dėl paviršinio garso greičio zondo neteisingai fiksuotų / programinės įrangos įrašytų neteisingų garso greičio reikšmių. Programinėje įrangoje atlikus nustatymus (kur tai reikalinga) nenaudoti skaičiavimuose paviršinio greičio duomenų, matuoti gylių duomenys pagilėjo iki 5 cm. Pažymėta, kad 2015-10-28 matavimo projekte trūksta garso greičio profilio laikmenos. Esminių duomenų trynimo ar piktavališko duomenų klastojimo veiklos nenustatyta (t. 5, b. l. 135–140).

Remiantis Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos 2017-02-07 batimetrinių matavimų rezultatų vertinimo ataskaita nustatyta, kad analizei pateikti neapdoroti (PDS 2000 formatu) ir (duomenys neskelbtini) apdoroti batimetrinių matavimų duomenys. Atlikus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)krantinių apdorotų gylių matavimo rezultatų palyginimą nustatyta, kad iš esmės (duomenys neskelbtini) ir KU apdorojimo metu gauti identiški rezultatai, tačiau akvatorijos dalyje, patenkančioje į valomojo baro ribas, duomenys yra dirbtinai pažeminti 2 cm. Pastaba: akivaizdžiai matomi kiti gylių neatitikimai ties krantinėmis atsiranda dėl akustinių trikdžių, jie pašalinami specialios duomenų filtracijos metu, kuri šio tyrimo metu nebuvo daroma (t. 5, b. l. 144–146).

Remiantis Specialisto 2017-06-08 išvada Nr. 11K-288(16) nustatyta, jog atliekant informacinių technologijų tyrimą, siekiant nustatyti, ar apdorojant duomenis nebuvo padidintos gylių reikšmės, neapdoroti duomenys buvo apdorojami programine įranga „PDS2000“ ir gauti rezultatai palyginti su apdorotais duomenimis, pateiktais kataloge „matavimo duomenys paruoštieji (duomenys neskelbtini)“. Atlikus (duomenys neskelbtini) krantinės tyrimą nustatyta, kad pateiktuose apdorotuose duomenyse krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) gylių reikšmė didžiojoje duomenų dalyje padidinta 2 cm, palei krantinės kraštą gylių reikšmių skirtumai gali siekti iki 30 cm. Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) gylių reikšmės padidintos 2 cm. Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) gylių reikšmės padidintos 5 cm. Krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)gylių reikšmės atitinka pateiktų duomenų reikšmes (t. 5, b. l. 182–189).

Remiantis LTEC specialisto I. R. 2017-09-20 paaiškinimų dėl specialisto išvados Nr. 11K-288(16) protokolu nustatyta, jog atsakant į klausimą: kokiose konkrečiai darbų valymo zonose prie krantinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atlikti koregavimai / pažeminimai (visame valymo darbų plote, o (duomenys neskelbtini) krantinę apimant 1, 2, 3 zonas pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-17/15, ar tik tam tikro ploto tam tikroje dalyje, specialistas nurodė, kad yra nekompetentingas analizuoti pateiktą techninę užduotį. Paaiškino, kad paveiksle Nr. 1, 2, 3, 4, 5 nubrėžta geltona linija žymi apdorotų ir naujai apdorotų gylio duomenų skirtumo reikšmių pjūvio vietą. Specialisto išvados pav. Nr. 1, 2, 3 ((duomenys neskelbtini) kr.), mėlyna zona reiškia, kad apdorotų ir naujai apdorotų gylio duomenų skirtumo reikšmė lygi 0 (duomenys toje vietoje nekoreguoti), o žalia zona reiškia, kad gylio duomenų skirtumai yra lygūs 2 cm (pateiktuose apdorotuose duomenyse gylis padidintas 2 cm). Paveikslėliuose 1, 2, 3, 4 „išneštos“ lentelės su žalios spalvos diagramomis ir 5 pav. su „Path profile details“ reiškia, kad pavaizduotos diagramos rodo gylio skirtumo reikšmių pjūvio vietos skaitines reikšmes.

Atsakant į klausimą, ar 3 pav. nustatyti pagilinimai iki 30 cm, ar tai yra plotas, apimantis pagal techninę užduotį 1 m zonoje 3, kur nebūtinas projektinis gylis, ar pagilinimai tęsiasi, viršydami 1 m plotą, kuriame nebūtina pasiekti projektinį gylį, atsakė, kad specialistas yra nekompetentingas analizuoti pateiktą techninę užduotį.

Apdorojant duomenis, visi atlikti veiksmai saugomi žurnaluose, kuriuose matoma atliekama funkcija „Operation: [Apply Corrections]; Clipping polygon =1; Factor =1.000000; Offset= -0.010000“ (Clipping polygon – zona, kuriai pritaikomas koregavimas, Offset – nurodoma reikšmė pagilinimui), tai yra funkcijos, išduodančios, jog jose buvo keičiami skaičiai, atliekamas skaičiavimas, gaunamas rezultatas. Tos funkcijos išduoda, jog tai ne žmogiškasis faktorius, o tikslingi veiksmai (t. 5 , b. l. 190–191).

Remiantis 2017-01-06 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-08-04 nustatyta, kad:

2015-07-15 T. D. skambina A. T., sako: „<...> norėčiau su jumis susitikti, kad būtų įmanoma biškelį šnektelt dėl <...> matavimų“, prisistato, kad skambina nuo A. Š. toks T..

2015-08-13 A. T. tariasi su T. D. dėl susitikimo, bet A. T. įspėja: „Jūs galit pri… privažiuoti, bet sutartėlės neturėsiu dar“ .

2015-08-14 K. P. skambina T. D. ir prašo pateikti rekvizitus, reikalingus sutarčiai parengti, T. D. pažada pateikti ir K. P. teigia, jog už pusvalandžio atsiųs į paštą sutartį.

2015-08-20 T. D. K. P. patvirtina, jog sutartį gavo, kad ją pasirašys ir atgal atsiųs (t. 3, b. l. 99–103).

Remiantis 2016-04-05 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-08-13 nustatyta, kad:

2015-10-09 T. D. skambina A. T. ir tariasi dėl susitikimo kitą dieną.

2015-10-13 A. T. skambina T. D. ir susitaria susitikti toje pačioje vietoje kaip praėjusį kartą.

2015-10-18 A. T. skambina T. D. dėl susitikimo.

2015-10-26 T. D. skambina A. T. ir nori susitikti.

2015-11-02 K. P. skambina A. T. ir primena pasirašytą sutartį, nes buhalterijoj klausė, o jis nežino, ką sakyti. A. T. paaiškina, kad dar reikia palaukti.

2015-11-12 K. P. skambina A. T. dėl to, kad jam skambino T. iš įmonės UAB „T“ ir klausė, ar nuomotų jam katerį, o paskui pasakė, kad gal jie nori katerį parduoti. K. P. nuomone, T. D. neturi pakankamai pinigų katerio pirkimui, todėl mano, kad reikia apie tai pasakyti A. T..

2015-11-16 K. P. skambina A. T. ir kalba apie tai, kad T. iš įmonės UAB „T“ skambino ir klausinėjo apie galimybes atlikti matavimus vienspinduliniu echolotu ir supranta, kad taip jis nori sutaupyti. Klausia A. T., ar matavo trečią krantinę, nes T. dar nėra apmokėjęs vienos sąskaitos. Sako: „<...> jeigu jis nori kitų „išmatavimų“, reikia turbūt tuomet daryti taip, aš galvoju, kad jis turi ten išmokėti visas ankstesnes, o tada po to imtis naujų“. A. T. paaiškina: „ne, nieko nereikia reikalauti <...> aš žinau kokios yra problemos“. Toliau K. P. kalba: „ <...> jeigu ten šitie „matavimai“ su kelių spindulių, kainavo ten tūkstantį, taip, tai jis žinoma pigiau daryti su vieno spindulio ten, nu, va, iš vienos pusės, lygtai patogiau ten važiuoti, jeigu ten man tai reikės matuoti taip kaip“. Į klausimą: „Kaip tu galvoji, kokią kainą pas jį užprašyti už šiuos vieno spindulinius?“ A. T. į tai pasako: „A kiek jau nori“ (t. 3, b. l. 119–130).

Teisiamojo posėdžio metu išklausytu 2015-12-22 pokalbiu tarp A. T. ir K. P.?o nustatyta, kad A. T. klausia: „O ten jie apmokėjo, nežinai, ten tą kreditą?“ K. P. patvirtina: „Tą tūkstantį apmokėjo, kurią jie buvo skolingi, tai tiksliai“ (t. 8, b. l. 83).

Remiantis 2016-04-04 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-08-12 nustatyta, kad atliekant A. T. slaptą sekimą, 2015-12-05 nuo 15.12 val. iki 19.40 val. užfiksuotas A. T. ir T. D. susitikimas viešbutyje „M.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrašant jų pokalbį.

Iš teisiamojo posėdžio metu perklausytų pokalbių dalių nustatyta, kad:

nuo 6.12.38 iki 6.20.51 A. T. aiškina T. D., kad svarbiausia po atliktų dugno valymo darbų yra gylių matavimų rezultatų atitiktis sutarties sąlygoms, nes (duomenys neskelbtini) žiūri į sutarties sąlygas ir sako, kad „jei sugebi susitvarkyti, gali net nekasti“. A. T. nurodo T. D., kad po UAB „T“ valymo (duomenys neskelbtini)-os krantinės matavimo rezultatai sutarties reikalavimų neatitiko, o A. T. jam tuo klausimu „padėjo“. A. T. kritiškai vertina bendrovės „Ja“ atliktų matavimų rezultatus, kuriuos T. D. laiko teisingais ir jais remiasi (t. 3, b. l. 160–162) ;

nuo 6.35.02 iki 6.35.31 A. T. pasako, kad pakoregavo matuojamus gylius prie (duomenys neskelbtini) krantinės, o būtent „ Čia aš aš aš aš galvoju, ačiū Dievui, kad taip gavos, žinai, jeigu būtų jie rodę sekliau ir viskas aš nebūčiau galėjęs nieko padaryt, žinok, pačiam. Būčiau tada padaręs taip kaip yra, žinai. Ačiū Dievui, kad taip buvo, žinai. Va čia yra pliusas dar. Nes jis kažkur ant pusmetrio giliau matavo (juokiasi)“ (t. 3, b. l. 169);

nuo 6.55.26 iki 6.57.58 A. T. dar kartą pasako, kad jo atlikti (duomenys neskelbtini)-os krantinės matavimai rodė neatitiktį sutarties reikalavimams, taip pat, kad T. D. naudai atliko matavimus prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krantinių, o būtent: „Nes šiandien septyniasdešimta krantinė, noriu pasakyt, tiksliai, kad būtumėt dar nepridavę, savaitę. Sakykim taip. Ir tas pats šimts ketvirts, šimtas e-e pirma, tos tiksliai nebūtum pridavęs. Ir daugiau tokių dalykų nebebus. Nes nes (...) Pagelbėjau biškį, žinai, nes, nes jau...“ (t. 3, b. l. 178);

nuo 7.52.22 iki 7.55.43 A. T. spaudžia T. D. vykdyti susitarimą ir reikalauja apmokėti sutartą sumą už „paslaugą“, suteiktą matuojant (duomenys neskelbtini)-ą krantinę, sako, kad „man reik tiek, kiek buvo sutarta“. Taip pat kalba, kad reikia padengti 3-ią sąskaitą latviams ir jau po to bus galima kalbėti apie latvių atvykimą į Klaipėdą su matavimo įranga (t. 3, b. l. 197, t. 4, b. l. 1);

nuo 7.58.03 iki 8.00.26 A. T. kalba apie tai, kad jis padėjo susitarti su latviais dėl matavimų, o T. D. pažada, kad pinigai bus pervesti pirmadienį. A. T. teigimu, tik tai padarius, latviai su savo įranga atvažiuos į Klaipėdą ir tai T. D. labai apsimokės. D. patikina, kad susitarimo laikosi ir laikysis, o sutartas sumas bijojo pervesti, kadangi mano, jog jį kontroliuoja spec. tarnybos, todėl mokėti pinigų nesant tariamo pagrindo nenorėjo (t. 4, b. l. 2–3);

nuo 8.27.26 iki 8.28.53 A. T. atvirai pasako, kad daugiau, t. y. ateityje, jis nesiruošia nieko kaitalioti, dar kartą patvirtindamas, kad tris kartus matavimo rezultatus koregavo UAB „T“ naudai, o būtent: „Esmė, kad priduot krantinę. Nes aš nieko nesiruošiu ten kažką kaitaliot, žinai, vat ką aš padariau, vat, dabar tris kartus, tris kartus, ketvirtą kartą negali būt, žinai“. Toliau iš bendro pokalbio turinio išeina, kad atsisakymas klastoti duomenis ateityje yra susijęs su bendrininkų planais gauti katerį ir patiems atlikti matavimus (t. 4, b. l. 12–13);

nuo 8.30.36 iki 8.31.21 A. T. pakartoja, kad jo interesas kuo greičiau gauti tuos pinigus, o būtent: „man ir...irgi įdomu kuo greičiau, žinai, tuos pinigus gaut, žinai“ (t. 4, b. l. 14);

nuo 8.38.13 iki 8.38.59 A. T. aiškina T. D., kad jo rangos darbų sėkmė, t. y. krantinių perdavimas ir savalaikio atsiskaitymo už darbus gavimas tiesiogiai priklauso nuo matavimus atliekančio hidrografo, o būtent: „Visi tie darbai vat, kas susiję su jūros darbais, visa kita, devyniasdešimt penki procentai priklauso nuo manęs. Su matavimu, su viskuom ir visa kita“ (t. 4, b. l. 17);

nuo 8.43.06 iki 8.45.52 A. T. dar kartą pakartoja, kad jų interesas perduoti krantines kaip galima greičiau yra bendras. Pakartotinai sukritikuoja T. D., nurodydamas, kad perdavimui iškastas grunto kiekis nėra svarbus. Dar kartą pakartoja, kad krantinės, kuriose matavimus jis atliko, nustatytas gylis neatitiko sutarties reikalavimų, ir visiškai nesvarbu, kad T. D. galvoja kitaip. Jis taip pat dar kartą patvirtina, kad kompanijos „Ja“ atlikti matavimai, kurių rezultatus kaip sau palankius paminėjo T. D., nėra ir negali būti rodiklis (duomenys neskelbtini) priimti krantines kaip tinkamai išgilintas. Nurodo, kad ir ši kompanija, nepaisant turimos ir naudojamos gylių matavimo įrangos, išgilintas krantines perdavinėja po keletą kartų, nes jų matavimo rezultatai nesutampa su (duomenys neskelbtini) hidrografų atliktų matavimų rezultatais. T. D. dar kartą patikina A. T., kad pirmadienį šis gaus žadėtus pinigus (t. 4, b. l. 19–20).

nuo 8.56.30 iki 8.57.19 T. D. dar kartą pasako, kad pagal susitarimą pinigai bus sumokėti kitą dieną po krantinių perdavimo, ir aiškiai įvardija, kad pinigai skirti A. T., o būtent: „pirmadienį... tau įkris pinigai, tau, reiškia, pirmadienį jie ir įkris. Čia...vyriška kalba“ (t. 4, b. l. 24);

nuo 9.18.15 iki 9.19.53 T. D. pažada sumokėti pinigus SIA „B“, o nemokėjimą teisina, jo žodžiais, jį nuolat sekančių spec. tarnybų dėmesiu, kurioms, jei toks mokėjimas būtų atliktas, anot jo, kiltų klausimas: už ką ir kokiu pagrindu toks mokėjimas buvo atliktas, kadangi realiai latvių įrangos (duomenys neskelbtini) nebuvo ir matavimų aptariama bendrovė neatliko (t. 4, b. l. 32–33).

nuo 10.15.17 iki 10.15.33 T. D. dar kartą patvirtina, kad pirmadienį bus sumokėti pinigai A. T., o būtent: „A., čia jau viskas sušnekėta, vsio. Mes prie to nebegrįžkim. Pirmadienį tau įkrenta pinigai. Krantinę priduodi. Sekančią dieną turi pinigus. Viskas, čia yra iš mano pusės ... milijonas procentų“ (t. 4, b. l. 53).;

nuo 10.17.34 iki 10.19.48 A. T. vėl priekaištauja T. D., kad žadėti 1000 Eur jam sumokėti nebuvo, o T. D. teisinasi, jog nemoka dėl baimės, kad yra sekamas, kad atliekami jam tyrimai. Ta pačia baime grindžia ir pavedimo latviams nedarymą, nes pradėjus tarnyboms domėtis, jis negalėtų paaiškinti, už ką sumokėjo pinigus, kadangi teisinio pagrindo tam nėra: jokios latvių įrangos uoste nėra, jokie matavimai šia įranga atliekami nebuvo. Aiškina, kad sumokėjus sutartus 1000 Eur, galima susidurti su problemomis, kurių išsprendimui reikės 30 000 Eur advokatams sumokėti (t. 4, b. l. 54–55).

nuo 10.31.49 iki 10.32.38 T. D. sako, kad jokio katerio su įranga matavimams atlikti į uostą gabenti nė nereikėjo, nes A. T. viską sutvarkė pagal susitarimą, tačiau T. D. nesumokėjo A. T. visų pažadėtų pinigų už paskutinių krantinių matavimų rezultatus tik dėl to, kad jaučiasi sekamas, bet pažada, kad ateityje mokės kaip laikrodis, gali mokėti ir į priekį. A. T. atsako, kad į priekį jam nereikia (t. 4, b. l. 58–59).

nuo 10.37.34 iki 10.38.34 A. T. aiškina, kad gylių matavimai yra pagrindas (rangos sutarties įvykdymui), nes gali kasti kiek nori, o pagrindas yra dokumentas. T. D. sako, kad tai suvokia ir prašo A. T. padėti išspręsti gylių matavimo klausimą (t. 4, b. l. 61–62).

Remiantis 2016-06-01 / 2016-06-02 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad:

2015-12-15 pasirašyta tarp UAB „T“ ir UAB „M“ pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 0315, kuria UAB „T“ perka katerį už 8000 Eur išsimokėtinai iki 2015 gruodžio 15 d. Iš priėmimo–perdavimo akto matyti, kad perduotas kateris „A.“ su įranga: echolotas „Samyung“, Vhf racija „Horizon“ su antena.

2015-08-14 tarp UAB „T“ (užsakovas) ir SIA „B“ (rangovas) pasirašyta sutartis Nr. DLI07/15, pagal kurią užsakovas paveda rangovui, o rangovas įsipareigoja: atlikti batimetrinius matavimus Klaipėdos uoste, pateikti ataskaitą remiantis atliktais matavimais (vertimas t. 5, b. l. 12–16).

2015-11-25 išrašyta PVM sąskaita faktūra KUP Nr. 502602, pagal kurią UAB „T“ VĮ (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 3434,33 Eur už papildomai atliktus batimetrinius matavimus.

2015-08-19 išrašyta SIA „B“ sąskaita faktūra Nr. BJGC-2015-022, pagal kurią UAB „T“ turi mokėti 1000 Eur už batimetrinių matavimų atlikimą iki 2015-09-03.

2015-08-25 išrašyta SIA „B“ sąskaita faktūra Nr. BJGC-2015-023, pagal kurią UAB „T“ turi mokėti 1000 Eur už batimetrinių matavimų atlikimą iki 2015-09-08.

2015-08-27 išrašyta SIA „B“ sąskaita faktūra Nr. BJGC-2015-024, pagal kurią UAB „T“ turi mokėti 1000 Eur už batimetrinių matavimų atlikimą iki 2015-09-10.

Iš UAB „T“ Danskebank sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad SIA „B“ padaryti pavedimai: 2015-08-31 – 2000 Eur, 2015-12-18 – 1000 Eur (t. 4, b. l. 97–102, 103–105, 151,154, 156, 162, 172, 200).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-07-01 raštu UD-11.1.2-2481 nustatyta, kad SIA „B“ laivui „D“ ar laivo įgulai leidimai įplaukti (išplaukti) į (iš) Klaipėdos uostą (-o), leidimai atlikti rangos darbus išduoti nebuvo (t. 2, b. l. 56).

Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-08-09 raštu UD-11.1.2-2986 nustatyta, kad SIA „B“ laivams „P“, „F“ ar laivo įgulai leidimai įplaukti (išplaukti) į (iš) Klaipėdos uostą (-o), leidimai atlikti rangos darbus išduoti nebuvo (t. 2, b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. lapkričio 17 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Bet kuriuo atveju būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-222/2017, 2K-148-788/2017, 2K-15-697/2018).

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. lapkričio 17 d.) atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus (susitarus) duoti kyšį; 3) davus kyšį. Dėl to asmens veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ne tik tada, kai kaltininkas realiai duoda kyšį, bet ir tada, kai tik pasiūlo ar pažada jį duoti. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio nepriima dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tačiau dėl jo buvo susitaręs, pažadėjęs priimti, reikalavęs ar provokavęs duoti, veika kvalifikuojama kaip vienas baigtas nusikaltimas. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439-788/2016, 2K-332-693/2018).

Nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. BK 230 straipsnio 3 dalyje (2011-06-21 Nr. XI-1472 redakcija) nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba užsiėmimu profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-648/2015, 2K-548-699/2015)

Kaltinamasis A. T. kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) inžinieriumi (hidrografu) ir privalėdamas hidrografiniame laive ar kitoje plaukiojimo priemonėje sumontuota įranga matuoti ir kontroliuoti Klaipėdos uosto gylius, buvo atsakingas už teisingą gylių matavimų duomenų apskaičiavimą, redagavimą, pateikimą suinteresuotiems (duomenys neskelbtini) padaliniams ir paruoštų dokumentų turinį. Taigi A. T. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką.

Vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. T. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir T. D. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl susitarimo duoti kyšius ir juos priimti yra patvirtinamos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuoti kaltinamųjų A. T. ir T. D. pokalbiai. Pažymėtina, jog kaltinamieji A. T. ir T. D. neneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtina, kad jų pokalbiai ir susitikimai vyko laikotarpiu nuo 2015-07-15 iki 2015-12-05. Pagal 2015-05-08 rangos sutarties tarp UAB „T“ (rangovas) ir VĮ (duomenys neskelbtini) (užsakovas) sąlygas akvatorijos prie krantinių dugno valymo darbai laikomi baigtais, kai užsakovo batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, patvirtina pasiektą projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje.

Nustatyta, kad T. D. suvokė batimetrinių matavimų svarbą, siekiant perduoti UAB „T“ atliktus prie krantinių dugno valymo darbus pagal užsakovo pateiktas technines užduotis ir dėl to siekė pažinties su A. T., kaip specialistu hidrografu, galinčiu koreguoti batimetrinių matavimų duomenis. 2015-07-15 pokalbio telefonu turinys tarp T. D. ir A. T. patvirtina, kad kaltinamieji iki šio pokalbio nebuvo asmeniškai pažįstami, T. D. buvo pažinties iniciatorius, jis norėjo susitikti ir pasikalbėti su A. T. dėl matavimų. Nustatyta, kad kaltinamieji susitiko ne vieną kartą, tai patvirtina ne tik jų parodymai, bet ir byloje, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, fiksuoti kaltinamųjų pokalbiai telefonu 2015-08-13, 2015-10-09, 2015-10-13, 2015-10-26 dėl susitikimų. Liudytojų A. D., R. D. parodymai, specialistų I. R., E. N. paaiškinimais, specialistų išvadomis, VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-07-05 darbo komisijos atlikta 2015 m. vykdytų batimetrinių matavimų valymo darbų priėmimui pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-17/15 (krantinė (duomenys neskelbtini)), Nr. 9.3.164-29/15 (krantinė (duomenys neskelbtini)), Nr. 9.3.164-30/15 (krantinė (duomenys neskelbtini)), Nr. 9.3.164-32/15 (krantinė (duomenys neskelbtini)) duomenų redagavimo analizė patvirtina, kad buvo susitarimas duoti ir priimti kyšius už suklastotus uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam, kad UAB „T“ galėtų atiduoti kaip atliktus tinkamai šių krantinių dugno valymo rangos darbus bei gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto ir teisiamojo posėdžio metu perklausyto 2015-12-05 kavinėje „M “ kaltinamųjų A. T. ir T. D. pokalbio dalių turinio analizė patvirtina, kad A. T. reikalavo T. D. laikytis susitarimo ir sumokėti pažadėtą atlygį, t. y. 1000 Eur, už jau atliktus matavimus, kurių pagrindu buvo perduota (duomenys neskelbtini) krantinė. Kaip matyti iš pokalbio turinio, A. T. aiškiai pasako, kad tris kartus matavimo rezultatus koregavo UAB „T“ naudai ir nori gauti sutartą sumą, o T. D. pažada, kad tikrai sumokės pirmadienį. Teismas atmeta kaltinamųjų A. T. ir T. D. parodymus, jog pokalbio vietas, kur sakoma „mokėsiu tau“, reikia suprasti kaip kalbėjimą apie atsiskaitymus su latvių firma SIA „B“, nes juos paneigia liudytojų J. T.?o, K. P.?o parodymai, 2015-08-19, 2015-08-25 ir 2015-08-27 išrašytos sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „T“ su SIA „B“ atsiskaitė bankiniais pavedimais: 2015-08-31 sumokėjo 2000 eurų, 2015-12-18 – 1000 eurų. Kaltinamųjų A. T. ir T. D. parodymai, jog, kalbant apie pinigus, minint sumą tūkstantis, buvo kalbama tik apie atsiskaitymą su latviais, siekiant išsinuomoti iš jų katerį, vertinami kritiškai, nes J. T.?o, K. P.?o parodymai patvirtina, jog tuo metu buvo aišku, kad firma SIA „B“ negalės UAB „T“ atlikti batimetrinių matavimų Klaipėdos uoste, nes neturėjo specializuotos licencijos, taip pat negavo leidimo savo laivams įplaukti (išplaukti) į (iš) Klaipėdos uostą (-o), be to, iš bylos medžiagoje esančios 2015-12-15 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 0315 matyti, kad UAB „T“ išsimokėtinai pirko katerį „A.“ su įranga: echolotą „Samyung“, Vhf raciją „Horizon“ su antena iš kitos firmos, t. y. UAB „M“ .

Sutiktina, kad byloje nėra nustatyta, kada ir kokiu būdu ir kokias kyšio sumas T. D. perdavė, o A. T. priėmė, tačiau anksčiau aptarti įrodymai patvirtina T. D. ir A. T. susitarimą dėl kyšio davimo ir priėmimo už uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenų iki projektinių dydžių klastojimą, kad UAB „T“ galėtų perduoti kaip atliktus tinkamai šių krantinių valymo rangos darbus, gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. Nustatyta, kad pirmas T. D. ir A. T. susitikimas įvyko po pokalbio telefonu 2015-07-15, o pirmas matavimas prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), kurių batimetrinių matavimų duomenys koreguoti UAB „T“ naudai, įvyko 2015-07-28, todėl pagrįstas manymas, kad būtent tuo laikotarpiu tarp kaltinamųjų buvo pasiektas susitarimas duoti ir imti kyšius už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Tiek BK 225 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. T., būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai susitarė priimti kyšius ir reikalavo 1000 eurų kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš T. D., o T. D. susitarė su A. T. duoti kyšius už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, ir pažadėjo, jog už kiekvieną suklastotą matavimą perduos A. T. 1000 Eur kyšį, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytas alternatyvias veikas, kad iki 2015-11-06, tiksliau nenustatytais laiku ir vietoje, už suklastotus Klaipėdos jūrų uosto krantinių Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) batimetrinių matavimų rezultatus T. D. perdavė, o A. T. priėmė 2000 Eur kyšį ar kad po pokalbio, vykusio su A. T. 2015-12-05, apie 15.20 val., pastarojo pareikalautas laikytis susitarimo ir perduoti jam kaip kyšį pažadėtus 1000 Eur už suklastotus Klaipėdos jūrų uosto krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) batimetrinių matavimų rezultatus, iki 2015-12-22, tiksliau nenustatytais laiku ir vietoje, T. D. perdavė, o A. T. priėmė 1000 Eur kyšį, todėl šios veikos iš kaltinimo šalintinos.

Be to, kaltinamųjų T. D. ir A. T. susitarimą duoti ir priimti kyšį, kaip atlygį už suklastotus batimetrinius duomenis, patvirtina byloje įrodyti A. T. tyčiniai veiksmai klastojant dokumentus, pateikiamus elektronine forma, t. y. gylių matavimų duomenų tekstinius failus.

Remiantis liudytojų A. D. ir R. D. parodymais nustatyta, kad pirminių binarinių matavimo duomenų pakeisti negalima, o gylių matavimo duomenų pažeminimas galimas tik redaguojant duomenis, kai kompiuteryje esančia programa „PDS 2000“ formuojamas tekstinis failas. Toks redagavimas yra tikslinis veiksmas, tai galima atlikti tik rankiniu būdu. A. D. parodė, kad dirbdamas hidrografu ir atlikdamas analogiškus gylių matavimus, kaip ir kaltinamasis A. T., neužduoda funkcijos, kuria būtų galima pažeminti gylius matavimo duomenyse. R. D. palygino A. T. padarytus matavimus su savo redagavimu ir nustatė neatitikimus neiškasto grunto kiekio tarp dviejų išredaguotų tų pačių matavimų. Remiantis liudytojo A. Š. parodymais nustatyta, kad batimetriniai matavimai prieš rangos darbų pradžią parodo esamą paviršių, nuo kurio rangovas turi pašalinti gruntą iki projektinio gylio, ir pagal hidrografo apdorotus batimetrinių matavimų duomenis vykdoma techninės užduoties dėl uosto akvatorijos dugno valymo darbų kokybės ir iškasto grunto kontrolė. Remiantis specialisto I. R. paaiškinimu, nustatyta, kad apdorojant duomenis programa PDS 2000 yra langelis „Offset“, jame nurodoma reikšmė pagilinimui, ir tai yra funkcija, parodanti, jog buvo keičiami matavimo metu gauti skaičiai, ir taip automatiškai galima visus duomenis pažeminti (dirbtinai pagilinti). Iš specialisto 2017-06-08 išvados Nr. 11K-288(16) matyti, jog atlikus (duomenys neskelbtini) krantinės tyrimą nustatyta, kad pateiktuose apdoroti duomenyse krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) gylių reikšmė didžiojoje duomenų dalyje padidinta 2 cm, palei krantinės kraštą gylių reikšmių skirtumai gali siekti iki 30 cm. Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini)gylių reikšmės padidintos 2 cm. Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini)gylių reikšmės padidintos 5 cm. Krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)gylių reikšmės atitinka pateiktų duomenų reikšmes. Tai, kad gylių matavimo duomenys redagavimo metu buvo keičiami, nustatė ir specialistas E. N.. Iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos batimetrinių matavimų rezultatų vertinimo ataskaitos matyti, kad atlikus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krantinių apdorotų gylių matavimo rezultatų palyginimą nustatyta, kad akvatorijos dalyje, patenkančioje į valomojo baro ribas, duomenys yra dirbtinai pažeminti 2 cm. Iš specialisto M. Z. paaiškinimo matyti, kad jis dirbo su kita programine įranga, todėl galutinio duomenų modelio neteikė, o pradinių duomenų tyčinio pakeitimo, suklastojimo nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog pirminių binarinių matavimo duomenų pakeisti negalima, nes jie yra užkoduoti, o galimas keitimas tik tekstiniame faile, kuriame galima perskaityti koordinates ir gylius. Lietuvos saugios laivybos administracijos 2016-12-09 Nr. 10(1.21)S-1506 išvadoje konstatuota, kad atlikus visų pateiktų duomenų apdorojimą, kai kuriuose matavimo darbų projektuose nustatyti nedideli gylio skirtumai (neviršijantys 0,05 m).

Pagal įrašus hidrografinio laivo „L“ žurnale nustatyta, kad A. T. atliko gylių matavimus: 2015-07-28, nuo 16.10 val. iki 16.50 val., ties krantine Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-08-12 nuo 07.50 val. iki 08.20 val. prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-28 nuo 13.10 val. iki 13.45 val. ties krantine Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo A. T. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistų tirti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krantinių batimetrinių matavimų pirminiai ir redaguoti duomenys buvo paimti ne iš jo kompiuterio ir gali būti dėl to neteisingi, vertintini kritiškai, nes VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-86 nustatyta, kad buvo nurodyta LET uosto hidrografijos darbuotojams, atlikus batimetrinius matavimus, neredaguotus duomenis kartu su redaguotais duomenimis nukopijuoti į (duomenys neskelbtini) tinkle esančią duomenų saugyklą. Iš batimetrinių duomenų 2015–2016 m. registro matyti, kad A. T. 2015-07-29 užregistravo akvatorijos prie krantinių (duomenys neskelbtini)gylių matavimo duomenis Nr. 11.3.7.284, 2015-08-14 užregistravo akvatorijos prie krantinių (duomenys neskelbtini)gylių matavimo duomenis Nr. 11.3.7.300, 2015-11-02 užregistravo akvatorijos prie krantinės (duomenys neskelbtini) gylių matavimo duomenis Nr. 11.3.7.382. Liudytojos K. J. parodymai patvirtina, kad A. T. programa „PDS 2000“ redaguotus gylių matavimų duomenis perkeldavo į tris failus TXT, DXF ir UTM ir pateikdavo USB laikmenoje. Iš batimetrinių duomenų apskaitos 2014–2015 m. žurnalo matyti, kad 2015-07-29 A. T. perdavė registruoti tris rinkmenas *.TXT, *.DXT ir *.UTM.DXT formatu, jos užregistruotos Nr. 11.3.7.284 ir 11.37.285. 2015-08-14 A. T. perdavė registruoti tris rinkmenas *.TXT, *.DXT ir *.UTM.DXT formatu, jos užregistruotos Nr. 11.3.7.300 ir 11.3.7.302. 2015-11-02 A. T. perdavė registruoti tris rinkmenas *.TXT, *.DXT ir *.UTM.DXT formatu, jos užregistruotos Nr. 11.3.7.382 ir 11.3.7.383.

Šių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir patikrinti A. T. pirminiai ir redaguoti gylių matavimų duomenys, ir neginčijamai įrodyta, jog A. T., dirbdamas VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) inžinieriumi (hidrografu) ir žinodamas hidrografo darbo specifiką, redaguodamas pirminius gylių matavimų duomenis pakeitė UAB „T“ techninių užduočių projektinių gylių reikalavimų neatitinkančius duomenis, ir taip suklastojo elektronine forma teikiamus dokumentus – gylių matavimų duomenų tekstinius failus, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai ir dėl suklastotų batimetrinių matavimų duomenų (duomenys neskelbtini) galimai buvo padaryta turtinė žala.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala.

Sprendžiant padarytos turtinės žalos dydžio klausimą pažymėtina, jog kaltinime ir VĮ (duomenys neskelbtini) pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta žalos suma 14 394,26 Eur dėl toliau nurodytų priežasčių nėra pagrįsta tinkamais skaičiavimais, kuriuos teismas galėtų patikrinti. Pats žalos sumos apskaičiavimas yra netikslus, kadangi nustatyta, jog už valymo darbus prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)pagal rangos sutartyje numatytą 1 m³ grunto kasimo įkainį (21,992 Eur, įskaitant PVM, kuris sudaro 3,6792 Eur) buvo mokama be PVM, t. y. 17,52 Eur už 1 m3, o prie (duomenys neskelbtini) krantinės – 21,1992 Eur už 1 m3, todėl pagal pareikštą civilinį ieškinį bendra žalos suma būtų 12 547,30 Eur.

Pagal VĮ (duomenys neskelbtini) atliktą 2015 m. vykdytų batimetrinių matavimų valymo darbų priėmimui pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-17/15. Nr. 9.3.164-29/15, Nr. 9.3.164-30/15, Nr. 9.3.164-32/15 duomenų redagavimo patikrinimą nustatyta, kad prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai 2 cm gilesni ir pagal techninę užduotį tai sudaro apie 195 m3. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai 3 cm gilesni ir pagal techninę užduotį tai sudaro apie 113 m3. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai 4 cm gilesni ir pagal techninę užduotį tai sudaro apie 149 m3. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. duomenys yra vidutiniškai keliais milimetrais gilesni, pagal techninę užduotį tai sudaro apie 9 m3. Tokiu būdu galima padarytos turtinės žalos suma 8 881,76 Eur (271 m3x17,52 – 4747,92 Eur, 195m3x21,1992 – 4133,84 Eur). Prie šio skaičiavimo esantys dokumentai patvirtina, jog skaičiavimai buvo atlikti pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-17/15. Nr. 9.3.164-29/15, Nr. 9.3.164-30/15, Nr. 9.3.164-32/15 (t. 2, b. l. 96–108).

Pagal nekaltumo prezumpcijos principą kilusios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl konstatuotina, kad nesant įrodymų, jog kaltinamojo A. T. veiksmais VĮ (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį. Toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nepažeidžia kaltinamojo teisės žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

Anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad A. T. veiksmais VĮ (duomenys neskelbtini) padaryta didelė neturtinė ar turtinė žala, todėl iš A. T. kaltinimo šalintina tai, kad dėl šių veiksmų buvo tyčia suklaidinti vadovaujantys ir atsakingi VĮ (duomenys neskelbtini) asmenys, sukeltos abejonės jų gebėjimais ir pastangomis užtikrinti šio Valstybės kontroliuojamo juridinio asmens veiklos skaidrumą, tokiu būdu padarant juridiniam asmeniui didelę neturtinę žalą. Be to, privačiam juridiniam asmeniui UAB „T“ už nekokybiškai atliktus darbus nepagrįstai sumokėjus 14 394,26 Eur šis Valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo patyrė didelę – 14 394, 26 Eur – turtinę žalą.

Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus neginčijamai nustatyta, kad A. T. ir T. D. nuo 2015-07-15 iki 2015-07-28, Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, susitarė, kad T. D. duos, o A. T. priims kyšius už tai, kad klastos uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam, kad UAB „T“ galėtų perduoti kaip atliktus tinkamai šių krantinių gilinimo rangos darbus, gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. Susitarė, jog už kiekvieną suklastotą matavimą T. D. perduos A. T. 1000 Eur kyšį, o A. T. reikalavo, kad T. D. pažadėtą kyšį jam perduotų. Vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A. T. po UAB „T“ atliktų dugno valymo darbų hidrografiniu laivu „L“ atliko Klaipėdos jūrų uosto dugno prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) batimetrinius matavimus, programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninių užduočių reikalavimų, t. y. prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini)pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-31/15 ir 9.3.164-32/15 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį padidino (pagilino) 5 cm, prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-30/15 ir 9.3.164-29/15 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį padidino (pagilino) 2 cm, prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-17/15 reikalavimo pasiekti 14,0 m projektinį gylį padidino (pagilino) 2 cm, o palei krantinės kraštą gylių reikšmę padidino iki 30 cm, ir gautus tekstinius failus su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, perdavė užregistruoti batimetrinių duomenų registracijos žurnale. Šiais veiksmais A. T. suklastojo dokumentus elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinius failus. Kaltinamieji A. T. ir T. D., darydami nusikaltimus, veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Jų kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti. A. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 Nr. XI-1472 straipsnio redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį. T. D. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 Nr. XI-1472 straipsnio redakcija)

Kaltinimuose nurodyta, jog buvo atliekami „gilinimo rangos darbai“, o pagal 2015-05-08 Rangos sutartį Nr. 34-2015-240 numatyta atlikti „akvatorijos prie krantinių dugno valymo darbus“, todėl kaltinimuose tai patikslinama, bet kaltinimų esmės tai nekeičia.

T. D. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad vykdydamas parengtas nusikalstamas veikas:

1. Žinodamas, kad atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 3 buvo sudarytas ir VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. pasirašytas remiantis A. T. suklastotais batimetriniais matavimais, tariamai patvirtinusiais, kad UAB „T“ atlikti krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valymo rangos darbai atitinka projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, jį pasirašė, tokiu būdu jame nurodytus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis įtvirtindamas teisinėje apyvartoje.

Šiais veiksmais T. D. nurodytą darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 3 suklastojo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. D. suklastoto darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 3 pagrindu išrašė ir apmokėjimui pateikė sąskaitą faktūrą Nr. TO0000905, kurioje nurodytoje sumoje buvo įtrauktas mokėjimas už faktiškai neiškastą valant krantines gruntą.

VĮ (duomenys neskelbtini) 2015-08-28 mokėjimo pavedimu Nr. 2131 už nekokybiškai atliktus darbus UAB „T“ išmokėjo 39 998,16 Eur be PVM.

Šiais veiksmais T. D. jam žinomai suklastotą dokumentą – darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 3 – panaudojo, taip pat suklastojo dokumentą – sąskaitą faktūrą Nr. TO0000905 bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo.

2. Žinodamas, kad atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktai Nr. 4 ir Nr. 5 buvo sudaryti ir VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. pasirašyti remiantis A. T. suklastotais batimetriniais matavimais, tariamai patvirtinusiais, kad UAB „T“ atlikti krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valymo rangos darbai atitinka projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, jį pasirašė, tokiu būdu jame nurodytus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis įtvirtindamas teisinėje apyvartoje.

Šiais veiksmais T. D. nurodytus dokumentus – darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 4 ir Nr. 5 – suklastojo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. D. suklastotų darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. 4 ir Nr. 5 pagrindu išrašė ir apmokėti pateikė sąskaitas faktūras Nr. TO0000913 ir TO0000914, kuriose nurodytose sumose buvo įtrauktas apmokėjimas už faktiškai neiškastą valant krantines gruntą.

VĮ (duomenys neskelbtini) 2015-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. 2194 už nekokybiškai atliktus darbus UAB „T“ išmokėjo 13 578 Eur be PVM, o 2015-09-07 mokėjimo pavedimu Nr. 2194 išmokėjo 18 641,28 Eur be PVM.

Šiais veiksmais T. D. jam žinomai suklastotus dokumentus – darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 4 ir Nr. 5 – panaudojo, taip pat suklastojo dokumentus – sąskaitas faktūras Nr. TO0000913 ir TO0000914 – bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo.

3. Žinodamas, kad atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 7 buvo sudaryti ir VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. Z. pasirašytas remiantis A. T. suklastotais batimetriniais matavimais, tariamai patvirtinusiais, kad UAB „T“ atlikti krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) valymo rangos darbai atitinka projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, jį pasirašė, tokiu būdu jame nurodytus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis įtvirtindamas teisinėje apyvartoje.

Šiais veiksmais T. D. nurodytą dokumentą – darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 – suklastojo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. D. suklastoto darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 7 pagrindu išrašė ir apmokėti pateikė sąskaitą faktūrą Nr. TO0000944, kurioje nurodytoje sumoje buvo įtrauktas apmokėjimas už faktiškai neiškastą valant krantinę gruntą.

VĮ (duomenys neskelbtini) 2015-12-09 mokėjimo pavedimu Nr. 3063 už nekokybiškai atliktus darbus UAB „T“ išmokėjo 111 317 Eur su PVM.

Šiais veiksmais T. D. jam žinomai suklastotą dokumentą – darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 – panaudojo, taip pat suklastojo dokumentą – sąskaitą faktūrą Nr. TO0000944 – bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo.

Atlikdamas nurodytus veiksmus – susitardamas ir pažadėdamas duoti kyšius valstybės tarnautojui už neteisėtus jo veiksmus vykdant įgaliojimus, t. y. už batimetrinių matavimų duomenų suklastojimą, laikymą ir jų panaudojimą užtikrinant projektų bei normatyvinių dokumentų reikalavimų neatitinkančių rangos darbų priėmimo procedūrų sklandų vykdymą, taip pat klastodamas dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudodamas, jis tyčia suklaidino vadovaujančius ir atsakingus VĮ (duomenys neskelbtini) asmenis, sukėlė abejonės jų gebėjimais ir pastangomis užtikrinti šio Valstybės kontroliuojamo juridinio asmens veiklos skaidrumą, tokiu būdu padarydamas juridiniam asmeniui didelę neturtinę žalą. Be to, jo vadovaujamo privataus juridinio asmens UAB „T“ naudai už nekokybiškai atliktus darbus nepagrįstai gaudamas 14 394,26 Eur, šiam Valstybės kontroliuojamam juridiniam asmeniui padarė didelę – 14 394, 26 Eur – turtinę žalą.

BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013).

Nustatyta, kad T. D. pasirašė Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus dėl atliktų akvatorijos dugno valymo darbų prie krantinių Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal užsakovo pateiktas technines užduotis, kurias ruošė atsakingi (duomenys neskelbtini) darbuotojai, jų pagrindu išrašė ir apmokėti pateikė sąskaitas faktūras: 2015-07-31 Nr. TO000905 39998,16 Eur be PVM, 2015-08-18 Nr. TO000913 13 578 Eur be PVM, 2015-08-21 Nr. TO000914 18641,28 Eur be PVM, 2015-11-09 Nr. TO000944 111317,00 Eur su PVM.

Iš T. D. parodymų matyti, kad jis nesuprato VĮ (duomenys neskelbtini) specialistų po batimetrinių matavimų atliktų grunto kiekių apskaičiavimų, nes jie skyrėsi nuo jo atliktų iškasto ir į sąvartą jūroje išvežtų kiekių skaičiavimo ir buvo žymiai mažesni, todėl jis samdė jau minėtos latvių firmos specialistus siekdamas išsiaiškinti skaičiavimų neatitikimus. Kadangi latviai skaičiuodavo panašiai, kaip VĮ (duomenys neskelbtini), jis taip ir liko nesupratęs, kaip atsiranda tas skirtumas. Pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra, juos patvirtina anksčiau aptarti liudytojų J. T.?o, K. P.?o parodymai, kad pagal pateiktus T. D. batimetrinius duomenis atliko matavimų apskaičiavimą, ir liudytojo V. Š. parodymai, kad jis iš bendro serverio paimdavo tekstinį atliktų batimetrinių matavimų failą ir programa „ARCGIS“ suskaičiuodavo iškasto grunto kiekius pagal techninėje užduotyje duotus parametrus ir šie kiekiai buvo įrašomi į Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus.

Teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visumos nepakanka konstatuoti, jog T. D., pasirašydamas Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus dėl atliktų akvatorijos dugno valymo darbų prie krantinių Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad juose įtraukti faktiškai neiškasto grunto kiekiai, ir jų pagrindu išrašė ir apmokėti pateikė sąskaitas faktūras Nr. TO0000905, TO0000913, O0000914, TO0000944, kuriose nurodė sumokėti ir už faktiškai neiškastą valant krantines gruntą, ir taip suklastojo ir aiškiai suklastotus dokumentus panaudojo.

Anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad T. D. veiksmais VĮ (duomenys neskelbtini) padaryta didelė neturtinė ar turtinė žala.

Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, o kaltės įrodinėjimo našta baudžiamajame procese tenka kaltinančiai institucijai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o kilusios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina, kad T. D. veikoje nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. T. D. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jog VĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 14 394,26 Eur turtinės žalos sumą tik iš A. T., nurodant, jog jis, kaip (duomenys neskelbtini) inžinierius (hidrografas), yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) padarytą žalą (t. 1, b. l. 47–48).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamųjų A. T. ir T. D. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. T. padarė sunkų ir nesunkų tyčinius nusikaltimus, jis neteistas, nedirba, turi šeimą, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus nėra.

Kaltinamasis T. D. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis neteistas, dirba, turi šeimą, augina mažametį ir nepilnametį vaikus, baustas už administracinius nusižengimus, nėra duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas.

BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės yra bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Atsižvelgdamas į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos 2015 m., teismas mano, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą. Kiekvienam iš kaltinamųjų nustatydamas konkretų bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis skirti asmeniui bausmę, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Parenkant baudų dydžius, vadovaujamasi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje buvo nustatyta bauda už sunkų nusikaltimą iki 1500 MGL dydžio, už apysunkį – iki 1000 MGL, už nesunkų – iki 500 MGL, kai 1MGL dydis buvo 37,66 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta darbinės veiklos srityje, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68² straipsnio 2 dalyje, atimant A. T. teisę dvejus metus dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai – 12 vnt., saugomi prie bylos (atskirame voke), pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui, sunaikintini; CD-R, 1 vnt., priedas prie 2018-11-26 prašymo Nr. UD-3.1.1-3270 ir valymo darbų techninė užduotis Nr. 9.3.164-17/15 (originalas), saugomi byloje (t. 8, b. l. 98-99), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini VĮ (duomenys neskelbtini).

Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymo priteisti A. T. ekstradicijos išlaidas. Bendra išlaidų suma – 1 324,35 Eur (t. 6, b. l. 1).

Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016-04-04 pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenis, kad VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) inžinierius (hidrografas) A. T. 2015-12-05 pareikalavo iš uosto akvatorijos dugno valymo darbus atliekančios įmonės UAB „T“ vadovo T. D. sumokėti 1000 eurų dydžio kyšio dalį už suklastotus gylių matavimo duomenis prie Klaipėdos jūrų uosto (duomenys neskelbtini) krantinės (t. 1, b. l. 1). Pranešimas apie įtarimą A. T. surašytas 2017-07-31, t. y. praėjus daugiau nei metams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Byloje duomenų, kad A. T. iki 2017-07-31 būtų kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar būtų kitaip informuotas apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą, nėra. 2017-08-21 paskelbta įtariamojo paieška, 2017-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi A. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino (t. 6, b. l. 108, 146, 179–184). Pagal Europos arešto orderį A. T. sulaikytas 2018-02-04 Jungtinėje Karalystėje, 2018-03-20 grąžintas į Lietuvą (t. 6, b. l. 190–192).

Iš aptartų duomenų matyti, kad kaltinamasis A. T. į užsienį išvyko iki pranešimo apie įtarimą surašymo, išvykimo metu jis nebuvo pripažintas įtariamuoju ir jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas išvykdamas jis būtų pažeidęs. Konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti ekstradicijos išlaidų proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo A. T.. Išlaidos, susijusios su jo pargabenimu į Lietuvos Respubliką, turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Dėl civilinio ieškinio

VĮ (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir prašo priteisti iš A. T. 14 394,26 Eur turtinės žalos sumą (t. 1, b. l. 47–48). Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), atlikusi skaičiavimus pagal (duomenys neskelbtini) Laivų eismo tarnybos pateiktus batimetrinių matavimų duomenis, gavo bendrą 679 m³ skirtumą, t. y. faktiškai atliktų darbų kiekis m³ yra mažesnis nei buvo deklaruota pagal 2015 m. batimetrinių duomenų redagavimą:

Batimetriniai duomenys Faktiškai atliktų valymo darbų kiekis m³, apmokamas pagal sutarties Nr. 34-2015-240 nuostatas Krantinė Nr. (duomenys neskelbtini) Krantinė Nr. (duomenys neskelbtini) Krantinė Nr. (duomenys neskelbtini) Krantinė Nr. (duomenys neskelbtini) Krantinė Nr. (duomenys neskelbtini) 11.3.7.300 (2015 m. duomenų redagavimas) 775 1064 792 1491 5251 11.3.7.300(2016 m. duomenų redagavimas) 647 895 676 1402 5074 Kiekio skirtumas, m³ 128 169 116 89 177 Bendras kiekio skirtumas, m³ 679

Ieškinyje nurodoma, kad kiekių skaičiavimai atlikti naudojant tą pačią programinę įrangą ir skaičiavimo poligonus (kuriuose rangovas atliko darbus), tik keičiant batimetrinių matavimų duomenis (pateiktus 2015 m. ir 2016 m.), bet iš byloje esančios VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-08-22 pažymos dėl batimetrinių duomenų patikros matyti, kad patikrinus 2015 m. batimetrinių matavimų valymo darbų priėmimui pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-17/15. Nr. 9.3.164-29/15, Nr. 9.3.164-30/15, Nr. 9.3.164-32/15 duomenis buvo gauti skirtingi kiekiai, nei nurodyta ieškinyje: prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) –195 m³. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) – 113 m³. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) cm – 149 m³. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 m³ (t. 2, b. l. 96–108).

Be to, kaip jau minėta, žalos sumos apskaičiavimas yra netikslus, kadangi nustatyta, jog už valymo darbus prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartyje numatytą 1 m³ grunto kasimo įkainį (21,992 Eur, įskaitant PVM, kuris sudaro 3,6792 Eur) buvo mokama be PVM, t. y. 17,52 Eur už 1 m³, o prie (duomenys neskelbtini) krantinės – 21,1992 Eur už 1 m³, todėl turi būti skaičiuojama taip: 128+169+116+89=502x17,52=8795,04 Eur ir 177x21,1992=3752,26 Eur, ir pagal pareikštą civilinį ieškinį bendra žalos suma būtų 12 547,30 Eur. Atlikus skaičiavimus pagal VĮ (duomenys neskelbtini) 2016-08-22 pažymos duomenis: 113+149+9=271x17,52=4747,92 Eur ir 195x21,1992=4133,84 Eur, bendra žalos suma būtų 8881,76 Eur.

Civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad ruošiant civilinį ieškinį buvo remiamasi 2015 m. ir 2016 m. atliktais skaičiavimais, nauji skaičiavimai nebuvo atliekami, ir (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis siekia 14 394,26 Eur sumą, ją prašo priteisti iš kaltinamojo A. T.. Nurodė, kad kito kaltinamojo veiksmais žala uostui nebuvo padaryta (t. 8, b. l. 55–56). Pažymėtina, jog civilinio ieškovo atstovė kituose teismo posėdžiuose nedalyvavo, ieškinio reikalavimą papildančių dokumentų neteikė.

Pagal aptartus duomenis, teismas be papildomos medžiagos negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 300 MGL dydžio 11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) eurų baudą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio 3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę A. T. skirti 300 (trijų šimtų) MGL dydžio 11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaityti laikotarpį, A. T. išbūtą sulaikius pagal EAO nuo 2018-02-24 iki 2018-03-21, t. y. 25 paras, jas prilyginant 50 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę A. T. skirti 250 MGL dydžio 9 415 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos) eurų baudą.

Taikyti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnio 1 dalyje, ir atimti teisę dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje 2 (dvejus) metus.

Laikiną A. T. nuosavybės teisės apribojimą į turtą: 1) ½ buto / patalpos, unikalus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2) 114/1673 žemės sklypo, unikalus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 3) 4/200 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 4) 1340/9763 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti bausmę – 250 MGL dydžio 9 415 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos) eurų baudą.

T. D. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nustatyti, kad paskirtos baudos savanoriškai turi būti sumokėtos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos apygardos teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Pripažinti civiliniam ieškovui VĮ (duomenys neskelbtini) teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 12 kompaktinių diskų, saugomų prie bylos (atskirame voke), pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui, sunaikinti; CD-R, 1 vnt., priedą prie 2018-11-26 prašymo Nr. UD-3.1.1-3270 ir valymo darbų techninę užduotį Nr. 9.3.164-17/15 (originalą), saugomus byloje (t. 8, b. l. 98-99), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VĮ (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.