- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- I1-299-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01675-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 15 d. 15 parų jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje (toliau – ir 1-as sektorius), į kurį buvo perkeltas paskyrus nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15-kai parų. Jį pristačius į 1-ą sektorių, buvo apžiūrėtas jis pats ir jo turimi daiktai. Jis patyrė orumo pažeminimą, kadangi jį tikrindami pareigūnai įsakė jam nusirengti nuogai ir stovėti nuogam šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis bei pareigūnus, kol pareigūnai patikrino jo daiktus pro rentgeno aparatą, be to, jis buvo verčiamas apsisukinėti prieš pareigūnus. Kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 12, maitinimo metu jam nebuvo duodamas dietinis maitinimas (kurį jam buvo išrašęs gydytojas, nes jis sirgo hepatitu C), dėl to jis turėjo kelias dienas nevalgyti jam duodamo maisto ir kentė badą. Tai jį sukrėtė, jis jautėsi silpnai, jam skaudėjo galvą. Dietinį maitinimą jis pradėjo gauti tik nuo 2019 m. gegužės 17 d. Buvo neįmanoma išsikviesti pareigūnus, kadangi kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko, kurio įrengimas nustatytas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. V-306. Kadangi kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko, buvo neįmanoma pasikviesti prižiūrėtojus, kadangi daužyti kameros duris draudžia minėtas įsakymas. Negalėdamas pasikviesti pareigūną, jis jautėsi psichologiškai palaužtas. Nuo pat atvykimo dienos – 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. (12 dienų) laikotarpiu jis turėjo miegoti su ta pačia patalyne, kadangi Ūkio dalies darbuotojai jos nekeisdavo, dėl to patalynė įgavo nemalonų kvapą, naktimis niežėdavo kūną, jis negalėjo normaliai miegoti, rytais skaudėdavo galvą, buvo pažeidžiamas jo orumas, jis jautė dvasinius išgyvenimus. Iš sanitarinio mazgo kameroje sklido nemalonus kvapas, aplink jį nuolat laipiojo maži vabaliukai ir musės, veisėsi parazitai, kadangi sanitarinis mazgas buvo tupiamas, t. y. atvira skylė, kurią uždengti nebuvo galimybės. Dėl tokio sanitarinio mazgo jis buvo kankinamas, nes turėjo uostyti nemalonų kvapą, buvo žeminamas jo orumas, jautė didelį diskomfortą, negalėjo normaliai valgyti, kadangi pykino nuo sanitarinio mazgo. Pareiškėjas teigė, kad dėl visų šių aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą ir prašė priteisti 5000 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kameroje Nr. 12 nebuvo iškvietimo mygtuko, kaip atvaizduota fotografijoje, tad pateikta ne tos kameros fotografija. Teigė, kad jam reikėjo pasinaudoti iškvietimo mygtuku, nes jis norėjo dietinio maitinimo, jam reikėjo ir daktaro, nes kameroje trūko oro. Sanitarinis mazgas buvo tupiamas ir nebuvo kuo jį uždengti, kad nebūtų parazitų, kaip ir pateiktoje kameros fotografijoje, tad buvo pažeidžiamos higienos normos. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti visiškai arba iš dalies.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Pravieniškių PN-AK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai namams pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant (b. l. 13). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Pravieniškių PN-AK atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 9–13) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje atliko nuobaudą uždarosios zonos kamerų tipo patalpose nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Pareiškėjui atvykus į 1-ą sektorių 2019 m. gegužės 15 d., jam buvo atliekama visuminė krata išrengiant specialiai tam įrengtoje kabinoje su užtraukiama užuolaida, ir pašaliniams asmenims nebuvo galimybės stebėti kratos eigą. Pareigūnams iškviesti visose kamerose įrengti iškvietimo mygtukai, kurie veikė. Pareiškėjui dėl HVC nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas nuolat. Nuteistieji, kuriems gydantis gydytojas paskyrė dietinį maitinimą, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Atsakovės atstovas darė išvadą, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo išduotas tinkamai. Kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose yra tupiami klozetai. Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis, kurios sandariai užsidaro. Kamerų tipo patalpose veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui patalpa gali būti vėdinama ir per langus. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2019 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. S-28477 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – raštas „Dėl papildomų duomenų pateikimo“) (b. l. 58) nurodė, kad skalbimo paslaugas vadovaujantis sutartimi teikė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno skalbykla“. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę (kaip numato teisės normos), maudymosi dieną, savo patalynę atiduoti pakeisti turi pats nuteistasis. Rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad vadovaujantis 2019 m. kovo mėn. Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus gydytojo dietinio maitinimo sąrašu, pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas pagal patvirtiną valgiaraštį. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. su skundais dėl netinkamo maitinimo į Turto valdymo skyrių nesikreipė. Pataisos įstaigoje kenkėjų kontrolės paslaugas teikė UAB „Utenos deratizacija“ pagal sudarytą sutartį. Turto valdymo skyrius pareiškėjo skundų dėl kenkėjų (parazitų) kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge negavo. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė pagal teisės aktus ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus (toliau – ir 3-ias sektorius) buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių, paskyrus jam nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 14–16). Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje pareiškėjas buvo laikomas uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpose (iš pradžių kamerų tipo patalpoje Nr. 12, po to – Nr. 13) nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 1 d. (b. l. 10, 17).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jį pristačius į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių, buvo apžiūrėtas jis pats ir jo turimi daiktai; apžiūros metu jis patyrė orumo pažeminimą, kadangi jį tikrindami pareigūnai įsakė jam nusirengti nuogai ir stovėti nuogam šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis bei pareigūnus, kol pareigūnai patikrino jo daiktus pro rentgeno aparatą, be to, jis buvo verčiamas apsisukinėti prieš pareigūnus.
Kaip jau rašyta, pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. buvo atvežtas į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių iš 3-io sektoriaus atlikti nuobaudą kamerų tipo patalpose (b. l. 10, 14, 16, 17).
Skundžiamu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), kurių 57 punktas nustatė, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Šių taisyklių 53 punktas nustatė, kad nuteistųjų kratos darymo atvejus ir tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 151 punktą suimtojo arba nuteistojo krata – tai suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktų daiktų. Instrukcijos 152 punktas nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant); ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo; apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Instrukcijos 153 punktas nustato atvejus, kada suimtiesiems ir nuteistiesiems privalomai atliekama visuminė krata: atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (153.1 papunktis); uždarant į drausmės izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų (153.2 papunktis) ir kitus atvejus. Instrukcijos 157 punkte yra numatytas dar vienas atvejis, kai nuteistajam gali būti atliekama (t. y. neprivaloma ją atlikti) visuminė krata – suimtajam (nuteistajam) elgiantis įtartinai. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 9–10) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymoje (b. l. 17) paaiškino, kad pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių, jam buvo atliekama visuminė krata išrengiant. Teismas pažymi, kad pareiškėjui atvykus iš Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus į 1-ą sektorių atlikti nuobaudą kamerų tipo patalpose, vadovaujantis Instrukcijos 153.1 papunkčiu, 153.2 papunkčiu, pareiškėjui privalomai turėjo būti atliekama visuminė krata, t. y. krata išrengiant, tad tokia krata pareiškėjui buvo atlikta teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Instrukcijos 154 punktas reglamentuoja visuminės asmens kratos atlikimo tvarką. Šio punkto pirma pastraipa nustato, kad visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje; prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus; po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių; visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami; ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą; prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos; avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus; suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas; kratą atliekantis pareigūnas, kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukus nuteistąjį, iš apačios į viršų; suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas); apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai; įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 9–10) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymoje (b. l. 17) patvirtino, kad visuminė krata išrengiant pareiškėjui buvo atliekama specialiai tam įrengtoje kabinoje su užtraukiama užuolaida ir pašaliniams asmenims nebuvo galimybės stebėti pareiškėjo kratos eigą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, todėl teismas sprendžia, kad krata buvo atliekama taip, kaip jie nurodė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas Instrukcijos 154 punkto normas, sprendžia, kad toks kratos atlikimas atitiko šių teisės normų reikalavimus. Be to, krata pareiškėjui buvo atliekama 2019 m. gegužės 15 d., t. y. ne žiemą. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 10). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Dėl to teismas sprendžia, kad patalpa, kurioje buvo atlikta krata, negalėjo būti šalta, kaip skunde (b. l. 1) teigė pareiškėjas.
Pravieniškių PN-AK direktorius 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 yra patvirtinęs Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose daiktų, kuriuos galima turėti bei šių daiktų paėmimo saugoti ir grąžinimo tvarkos aprašą (b. l. 20–21), kurio 1 punkte yra išvardinti nuteistiesiems leidžiami turėti daiktai. Šio aprašo 6 punkte nurodyta, kad perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas (iki 15 parų) daiktai ir reikmenys, kuriuos jam turėti draudžiama, paimami nuobaudos atlikimo laikotarpiui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas Instrukcijos 154 punkto nuostatas, sprendžia, kad minėtos kratos atlikimo metu iš pareiškėjo teisėtai galėjo būti paimti daiktai, kurie neįtraukti į leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Pareiškėjas nesiskundė tuo, kad minėtos kratos atlikimo metu iš jo buvo paimtas konkretus daiktas.
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl netinkamo kratos atlikimo, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 12, maitinimo metu jam nebuvo duodamas dietinis maitinimas (kurį jam buvo išrašęs gydytojas, nes jis sirgo hepatitu C), dėl to jis turėjo kelias dienas nevalgyti jam duodamo maisto ir kentė badą, tai jį sukrėtė, jis jautėsi silpnai, jam skaudėjo galvą; dietinį maitinimą jis pradėjo gauti tik nuo 2019 m. gegužės 17 d.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 6 punktą maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai kalinamų asmenų grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms išvardintoms grupėms; šiame punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento direktorius turi patvirtinti ir dietinio maitinimo valgiaraštį. Šių taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 yra patvirtinti valgiaraščiai, sudaryti taip pat diferencijuojant kalinamų asmenų grupes, tarp jų ir dietinio maitinimo valgiaraštis. Nagrinėjamu atveju, iš Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo patvirtinto 2019 m. kovo mėnesio nuteistųjų, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį 3-ame sektoriuje, sąrašo Nr. 81(3)-171 (b. l. 41), Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-581 (b. l. 43), atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 10) nustatyta, kad pareiškėjui dėl HVC nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas nuolat, šis maitinimas jam buvo paskirtas būnant 3-ame sektoriuje. Bylos duomenimis, pareiškėjas iš 3-io sektoriaus į 1-ą sektorių atlikti nuobaudą kamerų tipo patalpoje atvyko 2019 m. gegužės 15 d. (b. l. 10, 17). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dietinis maitinimas pareiškėjui nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo paskirtas nuolat, į Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktą, pagal kurį nuteistieji, kuriems buvo paskirtas dietinis maitinimas, turi būti maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraščius, daro išvadą, kad dietinis maitinimas pareiškėjui 1-ame sektoriuje turėjo būti duodamas nuo pat pirmos atvykimo į šį sektorių dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 15 d.
Atsakovės atstovas 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartimi (b. l. 6–7) buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į skundą ir, be kita ko, pateikti duomenis apie tai, ar buvo vėluojama pradėti pareiškėjui dietinį maitinimą pagal paskyrimą. Tačiau atsakovės atstovas atsiliepime nurodė abstrakčius argumentus, kad pareiškėjui nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo paskirta dieta, kad nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas paskyrė dietinį maitinimą, yra maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraščius, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo išduodamas tinkamai (b. l. 10) ir nenurodė, nuo kurios datos pareiškėjui šis maitinimas buvo duodamas, jį perkėlus atlikti nuobaudą į kamerų tipo patalpas. Atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 58), šio rašto priede – Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. pažymoje (b. l. 59) ir kitoje bylos medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Atsakovės atstovui nepaneigus pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, teismas vadovaujasi šiais pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad pareiškėjui atvykus į 1-ą sektorių, į kamerų tipo patalpas 2019 m. gegužės 15 d., dietinis maitinimas jam nebuvo duodamas dvi dienas ir buvo pradėtas duoti tik nuo 2019 m. gegužės 17 d., t. y. dietinis maitinimas pareiškėjui nebuvo duodamas 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 16 d., minėtas dvi dienas pareiškėjui buvo duodamas ne dietinis maitinimas. Teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas skundžiamu laikotarpiu nevykdė Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto reikalavimo pareiškėją (kuriam gydytojas dėl ligos (sveikatos sutrikimo) buvo paskyręs dietinį maitinimą) maitinti pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, todėl yra pagrindas konstatuoti laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko, o kadangi šio mygtuko nebuvo, buvo neįmanoma pasikviesti prižiūrėtojus, kadangi daužyti kameros duris draudžia Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas; negalėdamas pasikviesti pareigūną, jis jautėsi psichologiškai palaužtas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.11 papunktis nustato, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymoje (b. l. 17) nurodė, jog pareigūnams iškviesti visose uždarosios zonos kamerose įrengti iškvietimo mygtukai, kurie skundžiamu laikotarpiu kamerų tipo patalpose veikė. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių dėl to, kad negalėjo pasikviesti pareigūno dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo ar neveikimo, ir tokių duomenų teismui nepateikė. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jam buvo reikalingas iškvietimo mygtukas, nes jis norėjo dietinio maitinimo, jam reikėjo ir daktaro, nes kameroje trūko oro (2020 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 40 sek. – 4 min. 5 sek.), tačiau nenurodė, kada konkrečiai jam buvo kilęs toks poreikis pasinaudoti iškvietimo mygtuku tam, kad iškviestų pareigūną ar medicinos darbuotoją (ar paprašytų, jog pareigūnas praneštų apie sveikatos sutrikimą medicinos darbuotojui), tačiau jis negalėjo to padaryti dėl tos priežasties, kad šio mygtuko nebuvo arba jis neveikė, nenurodė, kad jis dėl to skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai, o ši į tai nereagavo ir nesprendė šios problemos. Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymoje nurodytais duomenimis, pareiškėjas nereiškė nusiskundimų dėl to, kad iškvietimo mygtukas neveikė (b. l. 17). Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. medicininiame pažymėjime (b. l. 43) medicinos darbuotojas yra užfiksavęs, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu dėl silpnumo, galvos skausmo, nemigos nesikreipė. Minėtame medicininiame pažymėjime nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu kreipėsi į medicinos darbuotoją dėl sveikatos sutrikimų, kildinamų iš oro trūkumo, nepakankamo kameros vėdinimo. Aptarti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu buvo kilęs poreikis pasinaudoti iškvietimo mygtuku tam, kad iškviestų pareigūną ar medicinos darbuotoją. Aptarti bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti iškvietimo mygtuku dėl tos priežasties, kad to mygtuko nebuvo arba jis neveikė. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, jog pareiškėjo kameroje buvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir jis veikė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtinto Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, paskirtų kameros budinčiaisiais, pareigų aprašo 2 punktą kameros budinčiaisiais paskirti nuteistieji privalo saugoti kameroje esantį inventorių, įrenginius ir kitą kameroje esantį turtą; pagal šio aprašo 12 punktą apie pastebėtus trūkumus informuoti pareigūnus. Todėl teismas sprendžia, kad kameros budinčiuoju paskirtas nuteistasis (o jeigu pareiškėjas juo buvo paskirtas – ir jis) turėjo pareigą pranešti Pravieniškių PN-AK pareigūnams apie neveikiantį iškvietimo mygtuką. Tačiau, kaip jau rašyta, pareiškėjas jokių nusiskundimų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl to nepareiškė.
Byloje nenustatyta, jog iškvietimo mygtukas neveikė, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neturėjo kito būdo iškviesti pareigūną, kaip kameros durų daužymu (tačiau šiuo iškvietimo būdu pareiškėjas, jo teigimu (b. l. 1), negalėjo pasinaudoti, nes pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtinto Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, paskirtų kameros budinčiaisiais, pareigų aprašo (b. l. 22) 7 punktą minėti kameros budinčiaisiais paskirti nuteistieji turi užtikrinti, jog kameroje esantys nuteistieji nedaužytų kameros durų).
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl to, kad nebuvo ar neveikė iškvietimo mygtukas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo pat atvykimo dienos – 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. (12 dienų) laikotarpiu jis turėjo miegoti su ta pačia patalyne; Ūkio dalies darbuotojai jos nekeisdavo, dėl to patalynė įgavo nemalonų kvapą, naktimis niežėjo kūną, jis negalėjo normaliai miegoti, rytais skaudėjo galvą, buvo pažeidžiamas jo orumas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Jos 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10–11), rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 58), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. pažymoje (b. l. 31) ir 2019 m. lapkričio 8 d. pažymoje (b. l. 59) paaiškino, kad skalbimo paslaugas vadovaujantis 2017 m. balandžio 24 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 76-37 skundžiamu laikotarpiu pataisos įstaigai teikė UAB „Kauno skalbykla“, ir patvirtino, kad lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę pagal įstaigoje nustatytą grafiką, kaip nustato nurodytos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 43 punkto normos. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę dėl skalbimo paslaugų teikimo patvirtina ir į bylą pateiktos pagrindinės sutarties Nr. CPO98036/76-37, sudarytos 2017 m. balandžio 24 d. tarp Pravieniškių PN-AK (užsakovo) ir UAB „Kauno skalbykla“ (tiekėjo), kopija (b. l. 36– 39) ir šios sutarties priedo – paslaugų techninės specifikacijos kopija (b. l. 40), iš kurių matyti, jog UAB „Kauno skalbykla“ įsipareigojo Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai pagal faktinį poreikį teikti pagrindinėje sutartyje nurodytas paslaugas (t. y. skalbimo paslaugas), o Pravieniškių PN-AK įsipareigojo už jas sumokėti (sutarties 2.1 papunktis, paslaugų techninė specifikacija). Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę dėl lovos skalbinių keitimo patvirtina ir į bylą pateiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtintas Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, drabužių skalbimo grafikas (b. l. 28), kuriame yra 5-ta pastaba, jog nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas iki 15 parų, vieną kartą per savaitę, dalyvaujant Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus sandėlininkui, keičiama patalyne.
Atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 58) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 8 d. pažymoje (b. l. 59) nurodytais duomenimis, savo patalynę atiduoti pakeisti turi pats nuteistasis. Tad iš šių nurodytų duomenų ir atsižvelgdamas į minėto grafiko 5-tą pastabą teismas sprendžia, jog pareiškėjas, kuris buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą, per jo nurodytą skundžiamą 12-tos dienų laikotarpį dalyvaujant Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus sandėlininkui privalėjo atiduoti savo patalynę pakeitimui. Tačiau pareiškėjas skunde neteigė, kad jis norėjo tai padaryti, tačiau iš jo buvo atsisakyta patalynę paimti. Pareiškėjas taip pat neteigė, kad jis dėl to skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai, o ši į tai nereagavo ir nesprendė šios problemos, ir tokių duomenų teismui nepateikė. Bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrius skundžiamu 12-kos dienų laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl nepakeistos patalynės negavo (b. l. 58–59).
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl to, kad pareiškėjui nebuvo pakeista patalynė. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, tupiamo tipo, t. y. atvira skylė, kurią uždengti nebuvo galimybės, dėl to iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, aplink sanitarinį mazgą laipiojo maži vabaliukai ir musės, veisėsi parazitai; dėl to jis turėjo uostyti nemalonų kvapą, jautė didelį diskomfortą, negalėjo normaliai valgyti, kadangi pykino nuo sanitarinio mazgo.
Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja tualeto įrengimo. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.5 papunktis nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 9 punkto (reglamentuojančio kamerų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi) 9.1 papunktis nustato, kad sanitarinis mazgas aprūpinamas klozetu (kuris gali būti ir tupiamas), praustuve. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, p. 1131). Tad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. Pagal nurodytą Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktį, Aprūpinimo normų 9.1 papunktį kamerų tipo patalpoje gali būti ir tupiamas klozetas – šios teisės normos neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti būtent sėdimą unitazą. Šios teisės normos taip pat neįtvirtina reikalavimo įrengti dangtį klozetui uždengti. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. pažymoje (b. l. 31) nurodė, kad kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose yra po vieną tupiamą klozetą ir praustuvę. Iš fotografijos (b. l. 33) matyti, kad kamerų tipo patalpos Nr. 12 sanitariniame mazge yra tupiamas klozetas, be dangčio. Kadangi nurodytas teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge įrengti būtent sėdimą unitazą, ir neįtvirtina reikalavimo įrengti dangtį klozetui, teismas daro išvadą, kad toks tualeto įrengimas, koks buvo pareiškėjo kameroje, atitinka minėtą teisinį reglamentavimą.
Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų vėdinimą reglamentuoja Higienos normos HN 134:2015 17 punktas, kuris nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų vėdinimą reglamentuoja Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis, kuris nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodytos teisės normos numato, kad gyvenamosios patalpos, kameros vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema; nurodytos teisės normos nenustato imperatyvaus reikalavimo kamerose įrengti mechaninę vėdinimo sistemą. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. pažymoje (b. l. 31) nurodė, kad kamerų tipo patalpose, kuriose atliko bausmę pareiškėjas, veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui patalpa gali būti vėdinama ir per langus. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo kameroje buvo įrengta ir veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat buvo galimybė išvėdinti kamerą atidarius langą. Kadangi nurodytos teisės normos nenustato imperatyvaus reikalavimo kamerose įrengti mechaninę vėdinimo sistemą, net ir tuo atveju, jeigu mechaninė vėdinimo sistema nebūtų įrengta, nurodytos teisės normos nebūtų pažeistos. Nagrinėjamu atveju, mechaninė vėdinimo sistema buvo įrengta. Teismas, remdamasis aptartais duomenimis, daro išvadą, kad kameros vėdinimas atitiko nurodytų teisės normų reikalavimus. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. pažymoje (b. l. 31) nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis, kurios sandariai užsidaro. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir fotografijos (b. l. 32–33), iš kurių matyti, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 12 sanitarinis mazgas yra atskiroje patalpoje, su durimis, kurios užsidaro. Kadangi sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas atskiroje patalpoje (o ne gyvenamojoje erdvėje), su durimis, kameroje buvo įrengta ir veikė mechaninė ventiliacijos sistema, kamerą buvo galima išvėdinti ir atidarius langą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl blogo kvapo, sklidusio iš sanitarinio mazgo, yra nepagrįsti.
Dėl kenkėjų naikinimo Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Iš atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 58), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 8 d. pažymoje (b. l. 59) esančių paaiškinimų bei Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopijos (b. l. 61–64) duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė minėtą sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios 1.1, 2.1, 3.2 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (blusų, musių ir kitų šiame punkte nurodytų kenkėjų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 61). Byloje nėra duomenų, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, ten pat, p. 236). Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 58) ir Turto valdymo skyriaus vedėjas minėtoje pažymoje (b. l. 59) paaiškino, kad apie pastebėtus kenkėjus informuojama minėta bendrovė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų), patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas jų naikinimas. Teismo vertinimu, paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 58) ir Turto valdymo skyriaus vedėjas minėtoje pažymoje (b. l. 59) taip pat paaiškino, kad skundžiamu laikotarpiu negavo iš pareiškėjo skundų dėl kenkėjų (parazitų), esančių kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge. Pats pareiškėjas skunde teismui taip pat nenurodė, kad jis kreipėsi (raštu arba žodžiu) į pataisos įstaigos administraciją dėl kenkėjų (parazitų) sanitariniame mazge. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija, gavusi tokį pareiškėjo nusiskundimą, į tai nereagavo ir neiškvietė kenkėjus naikinančios bendrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl to, kad pareiškėjo kameroje buvo tupiamas klozetas, kuris buvo neuždengtas, dėl to, kad pareiškėjas jautė blogą kvapą kameroje ir kameroje buvo kenkėjų (parazitų) dėl tokio klozeto. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kuriam gydytojas dėl ligos (sveikatos sutrikimo) buvo paskyręs dietinį maitinimą, 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. nebuvo maitinamas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, todėl teismas nustatė valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Pripažintina, jog tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).
Pareiškėjas skunde teigė, kad jis kentė nevalgydamas dėl to, kad jam nebuvo duodamas dietinis maitinimas, tai jį sukrėtė, jis jautėsi silpnai, jam skaudėjo galvą (b. l. 1). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK medikus ar psichologus dėl fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl dietinio maitinimo neišdavimo, nevalgymo, silpnumo ar galvos skausmo, ir kad jam buvo nustatyti tokie sutrikimai. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-581 (b. l. 43) duomenimis, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu dėl silpnumo, galvos skausmo į šios tarnybos medikus nesikreipė. Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo pažymos Nr. 73(3)-423 (b. l. 42) duomenimis, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu dėl dvasinių išgyvenimų ir kančių, fizinio skausmo, diskomforto į šios tarnybos darbuotojus nesikreipė.
Bylos duomenimis (b. l. 58), pareiškėjas tas dvi dienas, kai jam nebuvo duodamas dietinis maitinimas (2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 16 d.) su skundais dėl netinkamo maitinimo į Turto valdymo skyrių nesikreipė. Ši aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK darbuotojus nei dėl dietinio maitinimo neišdavimo, nei dėl netinkamo jam duodamo maitinimo, sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis apie kančią ir sukrėtimą, kuriuos galimai sukėlė atsakovės atstovo neteisėti veiksmai. Laikotarpis, kurį pareiškėjas negavo dietinio maitinimo, buvo trumpas – 2 dienos. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad 2019m. gegužės 15d. ir 2019m, gegužės 16d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019 metų gegužės mėnesio 15 ir 16 dienomis.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.