Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Akmens karalystė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Simatra“ ieškinį atsakovui UAB „Akmens karalystė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Akmens karalystė“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nustatyta, kad atsakovui UAB „Akmens karalystė“ nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo UAB „Simatra“ ieškinys atsakovui UAB „Akmens karalystė“ dėl skolos priteisimo buvo patenkintas visiškai ir ieškovo naudai iš atsakovo priteista 531,46 Eur skolos, 1 912 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir 244,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27-28).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi faktinė, o ne registruota buveinė, kadangi tik realiai gavęs procesinius dokumentus juridinis asmuo turi teisę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir įvykdyti procesines pareigas. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, jog jam nebuvo žinomas faktinis atsakovo buveinės adresas ir sąmoningai jo nenurodė ieškinyje;Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad CK 2.49 str. numatyta, jog juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Kadangi ieškovas žinojo, kad atsakovo valdymo organas faktiškai veiklą vykdo adresu Laisvės pr. 117-79, Vilniuje, šią vietą turėjo laikyti atsakovo buveine bei nurodyti ją teismui, kartu su juridinių asmenų registre įregistruotos buveinės adresu. Nesutiko su teismo pozicija, jog juridinio asmens buveine vienareikšmiškai laikoma tik juridinių asmenų registre įregistruotas adresas;Nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ta aplinkybė, jog jau po ieškinio padavimo atsakovas skolą sumažino 100 Eur suma, nesudaro pagrindo teigti, jog tai turi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Procesui perėjus į vykdymo stadiją, skolos sumažinimas 100 Eur suma būtų tik ieškovo teisė, bet ne pareiga, todėl atsakovas neturi garantijų, kad ieškovas antstoliui sąžiningai nurodytų išieškotiną skolos dydį.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 123 str. nuostatas, preziumuodamas, kad juridinis asmuo veikia savo registruotos buveinės adresu, todėl jam šiuo adresu išsiųsti dokumentai yra laikomi tinkamai įteikti bei po dešimties dienų gauti. Be to, pagal CPK 122 str. 2 d. juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu;Atsakovas melagingai teigia, kad ieškovui buvo žinoma atsakovo reali veiklos vykdymo ir jo valdymo organų buvimo vieta. Šiuos atsakovo teiginius paneigia teismui pateiktas 2015-05-14 atsakovui siųstas elektroninis laiškas, kuris buvo siųstas ir registruotu paštu. Atsakovas šį laišką gavo, tačiau jokių prieštaravimų dėl neteisingai nurodyto adreso ieškovui nepareiškė, todėl nebuvo pagrindo abejoti šiuo adresu korespondencijai;Būtent atsakovui tenka pareiga tinka organizuoti jam siunčiamos korespondencijos priėmimą jo oficialiai registruotu buveinės adresu ir atitinkamai apie jo pasikeitimą įregistruoti Juridinių asmenų registre;Faktas, jog jau po ieškinio padavimo atsakovas skolą sumažino 100 Eur suma, nesudaro pagrindo teigti, jog tai turi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes vykdymo procese ieškovas šios sumos nebūtų reikalavęs, nes tai reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovas ketino sumažinti ieškinio sumą bylos eigoje, tačiau to nespėjo padaryti, nes netrukus gavo sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „Simatra“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Akmens karalystė“ 531,46 Eur skolos, 1 912 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 27-28).

Atsakovas UAB „Akmens karalystė“ pateikė prašymą dėl 2015-09-17 sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 31-35), kuriame nurodė, kad ginčijamu sprendimu iš atsakovo yra priteista didesnė suma negu atsakovas ieškovui iš tiesų yra skolingas, be to, ieškovas teismui nenurodė tikrųjų atsakovo kontaktinių duomenų - faktinės buveinės adreso, todėl teismo procesinių dokumentų atsakovas negavo ir apie jo atžvilgiu nagrinėjamą civilinę bylą nieko nežinojo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovo UAB „Akmens karalystė“ prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino motyvuodamas tuo, jog registruotos buveinės adresu atsakovui išsiųsti dokumentai yra įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nustatytu laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, o aplinkybė, jog jau po ieškinio padavimo atsakovas skolą sumažino, nesudaro pagrindo teigti, jog priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog esminę reikšmę turi faktinė, o ne registruota buveinė, kadangi tik realiai gavęs procesinius dokumentus juridinis asmuo turi teisę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir įvykdyti procesines pareigas. Su tokiais apelianto teiginiais teismas nesutinka.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 2.49 straipsniu, Juridinio asmens verslo vieta laikoma jo buveinė, kuri apibūdinama nurodant patalpų, kuriose ji yra, adresą ir registruojama Juridinių asmenų registre, taip pat nurodoma juridinio asmens įstatuose. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl juridinio asmens buveinės sampratos bei procesinių dokumentų įteikimo taip pat yra pasisakyta ir teismų praktikoje nurodant, jog juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Virsmas" v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB „Fatwax", bylos Nr. 3K-3-249/2010 ir kt.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus (ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui siuntė Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu: Antakalnio g. 64, Vilnius (b. l. 21-22). Nepavykus jų įteikti registruotos buveinės adresu, procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo vadovo adresu (b. l. 25-26), tačiau taip pat nebuvo įteikti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui, kadangi kiti faktiniai atsakovo buvimo adresai teismui nebuvo žinomi.

Skunde apeliantas nurodė, jog ieškovas klaidina teismą nurodydamas, jog jam nebuvo žinomas faktinis atsakovo buveinės adresas ir sąmoningai jo nenurodė ieškinyje.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas aukščiau minėtą teiginį, apeliantas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Nustatyta, jog visuose į bylą pateiktuose dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose, Krovinio gabenimo užsakyme – sutartyje, CMR važtaraštyje, 2015-05-14 priminime dėl atsiskaitymo su ieškovu) yra nurodytas atsakovo registruotos buveinės adresas Antakalnio g. 64, Vilnius (b. l. 11-14). Konstatuotina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovui buvo žinomas faktinis atsakovo buvimo adresas ir kad šis faktinį atsakovo adresą nuslėpė nuo teismo. Minėtas aplinkybes savo atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino ir ieškovas, tuo tarpu atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, paneigiančių šiuos teiginius. Konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad ieškovui buvo žinomas jo faktinis buveinės ir veiklos adresas.

Atskirajame skunde apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog aplinkybė, kad jau po ieškinio padavimo atsakovas skolą sumažino 100 Eur suma, nesudaro pagrindo teigti, jog tai turi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pasak atsakovo, procesui perėjus į vykdymo stadiją, skolos sumažinimas 100 Eur suma būtų tik ieškovo teisė, bet ne pareiga, todėl atsakovas neturi garantijų, kad ieškovas antstoliui sąžiningai nurodytų išieškotiną skolos dydį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys, ištaisius jo trūkumus, teisme buvo priimtas 2015-08-06 (b. l. 1), sprendimas už akių buvo priimtas 2015-09-17, t.y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo ieškinio priėmimo dienos. Laikotarpiu nuo ieškinio priėmimo iki sprendimo už akių priėmimo jokie pranešimai ar procesiniai dokumentai ieškovui nebuvo siunčiami ir ieškovas iki sprendimo už akių gavimo dienos nebuvo informuojamas apie bylos eigą. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2015-09-08, t.y. jau po ieškinio priėmimo dienos, atsakovas ieškovui sumokėjo 100 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, jog iki sprendimo už akių priėmimo, ieškovas galėjo informuoti bylą nagrinėjantį teismą apie skolos sumažėjimą, tačiau ieškovui to nepadarius, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skolos dydis gali būti sumažintas ir vykdymo procese. Apelianto teiginys, kad skolos sumažinimas vykdymo procese yra tik ieškovo teisė, yra nepagrįstas, kadangi ir vykdymo proceso metu atsakovas taip pat turės galimybę teikti duomenis antstoliui dėl skolos sumažėjimo. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas iš esmės pripažino dalies skolos padengimą ir patvirtino, jog atsakovo sumokėta suma nebus išieškoma.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.