Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui J. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 186 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 9 d. A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-71199929-16 dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val., pranešęs policijai apie namuose brolio A. G. nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą, po iškvietimo pasišalino iš namų, nenurodęs jokios priežasties.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 79P-71199929-16, A. G. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. girtavo vienas. Tuo metu jam paskambino brolis A. G. ir jie susibarė. Labai supyko ir norėdamas pagąsdinti ir atkeršyti paskambino policijai ir pranešė, kad brolis namuose nelegaliai laiko ginklą. Po skambučio į policiją atsibodo laukti pareigūnų, todėl nuėjo miegoti. Neišgirdo kaip policija atvažiavo. Kur brolis tiksliai laiko ginklą nurodyti negali, nes nežino, negali nurodyti ginklo rūšies ir markės, bet yra įsitikinęs, kad brolis ginklą turi ir kažkur laiko. Savo kaltės, jog tai buvo melagingas iškvietimas nepripažįsta ir nesigaili (b. l. 4).

Teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Žinojo, kad anonimiškai pranešus policija ieško. Pasakė tikslai kur yra ginklas ir jie turėjo žiūrėti. Ginklas buvo jau prieš kelis metus, kada brolis apšaudė patėvį ir šis važiavo pasidaryti ekspertizę, tai ginklą iš namų pernešė kitur. Tuomet prieš jį prasidėjo fizinis smurtas, psichologinis teroras. Brolis yra neprognozuojamas, nes jis ir patėviui yra pylęs į alų antifrizą, sumušęs, tačiau brolis A. G. už tai neteistas. Pripažino, kad policiją kvietė šiais metais, dienos tiksliai neatsimena, apie18 val. Paskambino 112 ir pasakė, kad brolis turi ginklą, kuris stovi pas kaimyną lauko virtuvėje, ant lubų kampe padėtas. Jis nežinojo, kad jei pasišalins, tai padarys pažeidimą. Tą dieną buvo išgėręs alaus, palaukė pora valandų, o paskui nuėjo atsigulti, nes pagalvojo, kad atsiguls ant šieno ir išgirs, tačiau neišgirdo kuomet atvažiavo pareigūnai. Nurodė, kad mama žinojo, kad jis ten guli. Dabar nežino kur ginklas. Ginklą matė paskutinį kartą liepos mėnesio pabaigoje. Brolis neigia, kad turi ginklą. Buvo įvairių versijų kur ginklas stovi. Jis pasikvietė kaimyną užsidėjo pirštines, kadangi ten buvo visokių skudurų. Pasikasė tarp jų ir rado šautuvą. Matė, kad sukasi barabanėlis ir dedasi šoviniai. Prašė draugo, kad nufotografuotų ginklą, bet jis pasakė, kad žino kur jis stovi ir bet kada paskambinus pareigūnai atvyks ir pasiims. Pats buvo padaręs šautuvo nuotraukas prieš kelis metus, bet jos iš telefono brolio buvo ištrintos.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad į jį šaudė A. G. prieš 4 – 5 metus, šautuvas buvo dujinis, jam nieko nepadarė, tik garsas buvo didelis. Šautuvas atrodo kaip pistoletas, nedidelis. A. jį muša, dėl to darėsi ekspertizę. Nežino, ar kitų šautuvų jis turi, kitokių šautuvų pas A. nėra matęs. A. turi seifą ir ten laiko ginklą. A. su A. yra broliai. Kartais susibara. A. išgeria alaus. Buvo kaip atvyko policijos pareigūnai, nežino kas juos iššaukė. Jis gulėjo tuo metu lovoje. Jį irgi išsivežė pareigūnai, kadangi buvo išgėręs.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mama paskambino apie 18 val. ir pasakė, kad A. iškvietė policiją. Jis tuo metu buvo darbe. Apie 22.15 val. mama pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis turi 2013 m. registruotą legalų dujinį ginklą. Tai yra jo asmeninis ginklas. Ginklas pistoletinio tipo, su apkaba. Darbe ginklo neturi, nes ten nereikalauja jo turėti. Tą dieną A. buvo neblaivus, prieš tai gėrė dvi savaites. Mano, kad jis melavo. Su broliu santykiai nei konfliktiški, nei draugiški. Kai kuriuos bendrus darbus dirba kartu. Jo darbo pobūdis fizinė objekto apsauga. Su nervais problemų neturi, depresijos nesigydė niekada. Brolio nemušė ir jokių vaistų neturi.

Liudytoja O. A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginklo tikrai nebuvo. Nežino, kaip A. pasirodė, kad pas kaimyną matė ginklą. Ji buvo nuėjusi pas kaimynę N. ir klausė apie tai. Kaimynė pasakė, kad tegul A. išsipagirioja. A. su A. nelabai sutinka, koliojasi, elgiasi nebroliškai. A. stipriai išgeria. A. negeria, tai gal dėl to ir prieštarauja. Dėl ginklo policiją iškvietė A. ir jie atvažiavo. Atvykę policijos pareigūnai nesakė ko atvažiavo ir klausė kur yra A.. Ji jiems pasakė, kad ten kur šnapsą pardavinėja. Po to policijos pareigūnai išvažiavo. Ji nematė, kur tuo metu buvo A.. Turi šunų, kai svetimas ateina jie loja. Kai atvyko policijos pareigūnai šunys lojo. Šienas ant kurio miega A. netoli nuo gyvenamojo namo. Galėtų girdėti šuns lojimą ten būdamas. A. G. turi ginklą darbe, o daugiau ar jis turi reikia klausti jo. Gal kokį ir turi. Ginklo pas jį nematė. Jis ginklą yra turėjęs, jai yra sakęs, kad savigynai. Išvykus pareigūnams A. grįžo paryčiais. Atrodė pavargęs nuo gėrimo. Jai nerodė, kur stovi šautuvas. Nematė, kad A. prieš brolį smurtautų, kad jam piltų kokius nors vaistus.

Liudytojas Ž. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. gavo iškvietimą. Jiems nurodė kur nuvykti. Atvyko apie 22 val. Buvo pasakyta, kad asmuo nurodys, kur brolis laiko nelegalų ginklą. Nuvykę rado motiną. Ji paaiškino, kad sūnus geria kelios dienos, sunkiai orientuojasi ir paskambimo policijai. Su juo bandė susisiekti, tačiau nepavyko. Negali tiksliai pasakyti ar telefonas buvo išjungtas, ar jis neatsiliepė. Buvo tamsu, todėl su prožektoriais jie apžiūrėjo, apėjo sodybą. Motina paaiškino, kad sūnus turi legalų ginklą. Kadangi pranešėjas nelaukė, surašė protokolą dėl melagingo iškvietimo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad iškvietęs specialiąsias tarnybas A. G. neatliko savo pilietinės pareigos ir jų nesulaukė dėl ko specialiosios tarnybos buvo suklaidintos. Jis galėjo papildomai informuoti ar susitarti dėl kito laiko ir sulaukti specialiųjų tarnybų. Esant šiai situacijai asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, kadangi savo pilietinės prievolės neįvykdė iki galo, nes tiek pagal savo amžių, tiek pagal išsilavinimą turėjo suprasti ir suvokti, kad reikia laukti. Prašė taikyti švelnesnę nuobaudą sankcijos ribose.

ATPK 186 straipsnyje nurodyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Pažymėtina, kad ATPK 186 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 straipsnio aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1319-175/2014).

Motyvuojamoji dalis

Nors A. G. savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų S. K., A. G., O. A. K., Ž. Š. nuosekliais parodymais, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), kuriame aiškiai užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas, kad A. G. 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val., pranešęs policijai apie namuose brolio A. G. nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą, po iškvietimo pasišalino iš namų, nenurodęs jokios priežasties; policijos pareigūno Ž. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. patruliuojant apie 21.00 val. gavo budėtojo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas A. G. parodys kur jo brolis laiko nelegalų šaunamąjį ginklą, nuvykus minėtu adresu pranešėjo namuose nebuvo, o jo motina O. A. K. paaiškino, kad jos sūnus A. G. visą dieną neblaivus miegojo, atsikėlęs paskambino policijai ir išėjo, kur šiuo metu jis yra – nežino, o paklausus apie šaunamąjį ginklą paaiškino, kad nėra niekada jokio ginklo mačiusi ir nieko apie tai nežino (b. l. 3); jo paties paaiškinimu, kuriame jis nurodo, kad susipykęs su broliu ir norėdamas jį pagąsdinti ir kerštauti, paskambino į policiją ir pranešė, kad namuose brolis nelegaliai laiko ginklą, nors kur brolis tiksliai laiko ginklą nurodyti negali, nes nežino, negali nurodyti ginklo rūšies ir markės, bet yra įsitikinęs, kad brolis ginklą turi ir kažkur laiko (b. l. 4).

Teismo posėdyje policijos pareigūnas Ž. Š. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, nuosekliai ir analogiškai jas paaiškino, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis ir teismo posėdyje patvirtintomis įvykio aplinkybėmis, nes jo paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti A. G. padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą. Liudytojai S. K., O. A. K. ir A. G. teismo posėdyje vienareikšmiškai patvirtino, kad A. G. ginklą turi, tačiau jis yra dujinis, legalus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jie turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti A. G. padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą. Taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą netikėti byloje surinkta medžiaga. Akivaizdu, kad pareigūnus bandė suklaidinti pats A. G. nurodydamas, kad brolis tikrai turi ginklą, tačiau nežino kur jis yra, koks tai ginklas, kokia jo rūšis ir markė, taip pat nežinodamas, kad iškvietus policiją ir pasišalinus, gresia administracinė atsakomybė. Remiantis liudytojų parodymais ir paties A. G. paaiškinimais, kad jis nuėjo atsigulti ant šieno iki atvažiuos policija, akivaizdu, kad pareigūnus iškvietęs asmuo turėjo girdėti, kaip atvyko pareigūnai, nes šienas, ant kurio jis galimai miegojo, yra netoli nuo gyvenamojo namo, juo labiau lojo šunys, pareigūnai jam skambino norėdami susisiekti, taip pat jie apėjo, apžiūrėjo sodybą. Savo rašytiniame paaiškinime pažeidėjas nurodė, kad labai supyko ant brolio ir, norėdamas pagąsdinti ir atkeršyti, paskambino policijai ir pranešė, kad brolis namuose nelegaliai laiko ginklą, nors negali paaiškinti kur tiksliai yra ginklas, kokia jo rūšis ir markė. Teismo posėdžio metu pažeidėjas taip pat nurodė, kad tą dieną, kai kvietė policiją, buvo išgėręs alaus. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms A. G. parodymus teismas vertina kritiškai, atmeta kaip subjektyvius ir duotus siekiant kerštauti broliui A. G., nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. A. G. nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą akivaizdžiai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 186 straipsnyje nurodytas pažeidimas gali būti padarytas tik, tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga, todėl A. G. padarytas pažeidimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, kadangi jį darydamas pažeidėjas suvokė, kad be reikalo kviečia specialiąsias tarnybas ir norėjo taip veikti, siekdamas kerštauti broliui.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016). Nurodyti teismo ištirti administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymai neginčijamai liudija, kad A. G. suvokė, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga, tačiau melagingai ją kvietė, nesulaukdamas policijos pareigūnų iš vietos pasišalino, vėliau negalėjo nurodyti kur yra laikomas nelegalus ginklas, koks tai ginklas, kokia jo rūšis ir markė, todėl laikytina, kad A. G. yra kaltas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, todėl jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn ir baustinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva teismo posėdyje buvo apklausti trys liudytojai – jo motina O. A. K., patėvis S. K. ir brolis A. G.. Esant aiškioms įvykio aplinkybėms, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais bei įrodymo pakankamumo taisykle, teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą apklausti papildomus liudytojus, juo labiau, kad pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu liudytojų parodymai būtų klaidingi, jis norėtų kviesti dar vieną papildomą liudytoją. Apklausus minėtus liudytojus teisme, teismas vertina, kad jų parodymai nėra klaidingi, duoti nuosekliai, parodymai tarpusavyje sutampa, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis), kitas teismo nustatytas reikšmingas aplinkybes. A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nesustatyta (ATPK 31, 32 straipsniai). Duomenų, kad pažeidėjas vienas augintų nepilnamečius vaikus ar turėtų kitų išlaikytinių, taip pat nustatyta. A. G. praeityje administracine tvarka nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 6), tai pirmasis jo paradytas administracinis teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta pažeidimo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vertinant pažeidėjo elgesį šio konkretaus pažeidimo padarymo metu, pažeidimo motyvus, pavojingumo laipsnį, siekiant ne tik prevencijos, bet ir nubaudimo tikslų, pažeidėjas baustinas bauda, numatyta ATPK 186 straipsnio sankcijos ribose, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 straipsnio tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

A. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, skirti 129,00 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.