Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-14 · Administracinė byla Nr. eI-2387-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
eI-2387-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00626-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
R. C.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2387-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00626-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos R. C. (toliau – ir pareiškėja) patikslintas 2019-03-12 skundas (e. b. 1 t., b. l. 26–29) (toliau – skundas), kuriame teismo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) 2019-01-08 raštą Nr. 2D-341; 2) įpareigoti Inspekciją per 20 darbo dienų išsamiai atsakyti pareiškėjai R. C. į jos 2018-12-07 raštą; 3) priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2018-12-07 kreipėsi į Inspekciją, prašydama atsakyti į papildomus klausimus. Inspekcija 2019-01-08 el. paštu atsiuntė raštą Nr. 2D-341, kuriame nurodė, jog vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo inspekcijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.1 ir 48.1 punktų nuostatomis, pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukė, nes jau yra priėmusi sprendimą, o Vilniaus apygardos administraciniame teisme tuo pačiu klausimu nagrinėjamas R. C. prašymas (teisminio proceso numeris: 3-61-3-04265-2018-1).

Pareiškėja su skundžiamu raštu nesutinka, kadangi į daugumą klausimų, iš kurių didžioji dalis yra nauji Inspekcijai, Inspekcija nėra pateikusi jokio atsakymo ir todėl nepagrįstai nutraukė administravimo procedūrą. Nauji klausimai, nors ir yra iš dalies susiję su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. el-1393-1047/2019 esančiu šios bylos dalyku, nėra tapatūs. Iš esmės pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama papildomų duomenų, sužinojusi ir išsiaiškinusi, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruoto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik realybėje nėra, tačiau, kad naujas gyvenamasis namas, kuris buvo pradėtas statyti šiame sklype 2003 m. ir baigtas statyti 2006 m. yra pastatytas ne įregistruoto namo vietoje, bet kitoje sklypo vietoje, siekė išsiaiškinti, kodėl Inspekcija, teikdama jai ankstesnius atsakymus, vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis, sprendė apie šio įregistruoto, bet realybėje nesančio namo duomenų patikslinimą, be kita ko norėjo sužinoti, ar galimos statybos naujo namo tame pačiame sklype, kai jame įregistruotas kitas namas, ar ji pati gali užbaigti statybas ir pan.

Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI-1393-1047/2019 teismas priėmė 2019-02-28 sprendimą, kuriame be kita ko aiškiai nurodė kokia apimtimi nagrinėjo bylą, t. y. jog ,,byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Inspekcija (atsakovė šioje byloje) tinkamai atsakė į pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymo klausimą, ar R. C. veiksmai neįregistruojant Namo ir pirties statybos užbaigimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms“ bei paaiškino, ,,kadangi pareiškėja nurodo, jog jai nebuvo pateiktas atsakymas į klausimą, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, teismas vertins Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą būtent tuo aspektu, ar jame yra pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas į nurodytą klausimą ir ar Komisija 2018 m. spalio 30 d. sprendimu neįpareigodama Inspekcijos minėtą klausimą išnagrinėti iš naujo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai“. Todėl pareiškėjos teigimu, akivaizdu, kad ginčo dalykas administracinėje byloje Nr. eI-1393-1047/2019 ir šio skundo skiriasi, o tai reiškia, kad Inspekcija privalėjo atsakyti į papildomus R. C. 2018-12-07 rašte nurodytus klausimus, kurie visiškai skiriasi nuo administracinėje byloje Nr. eI-1393-1047/2019 nagrinėto klausimo. Kartu tai reiškia, jog Inspekcija nepagrįstai nutraukė pareiškėjos 2018-12-07 prašymo nagrinėjimą, nes anksčiau dėl jo nebuvo priėmusi jokio sprendimo, o Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla ne tuo pačiu klausimu, kaip nepagrįstai Inspekcija teigė 2019-01-08 atsakyme pareiškėjai.

Be to, pareiškėjos manymu, netgi ir pripažinus, kad Inspekcija galėjo vadovautis Taisyklių 46.1 ir 48.1 punktų nuostatomis, akcentuotina tai, kad atsakovė konkrečiai nenurodė, į kokius konkrečiai iš R. C. 2018-12-07 rašte nurodytų klausimų yra atsakyta Inspekcijos paminėtuose 2018-06-01 rašte Nr. (23.2)-2D-7562, 2018-08-30 rašte Nr. (23.2)-2D–12096, 2018-11-30 rašte Nr. (23.2)-2D-17309, o dėl kurių klausimų yra ginčas teisme, bei kaip teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el-1393-1047/2019 įtakos atsakymus į dalį, t. y. kažkokių tų, kurie liko neatsakyti minėtuose raštuose, užduotų klausimų. Dėl šių priežasčių manytina, jog Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nemotyvuotas, nes prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punktui ir 8 straipsniui ir tai yra pakankamas pagrindas panaikinti šį administracinį aktą.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. 2 t., b. l. 1–8).

Inspekcija atsiliepime paaiškino, kad po to kai, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliu – Komisija) 2018-10-30 sprendimą, Inspekcija 2018-11-30 raštu Nr. (23.2)-2D-17309 atsakė į dalį klausimų, į kuriuos iš naujo atsakyti įpareigojo Komisija, pareiškėja Inspekcijos Vilniaus departamentui pateikė 2018-12-07 prašymą „Dėl papildomų paaiškinimų“ (toliau – 2018-12-07 prašymas), kuriuo prašoma atsakyti į septynis klausimus.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos 2018-12-07 prašyme minimos aplinkybės, susijusios su Gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtimi, nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Nepateikus naujų faktų, dėl kurių jau pasisakė Inspekcija, Komisija ir teismas, nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjos pateiktų klausimų iš naujo.

Inspekcija laikosi pozicijos, kad Sprendimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus turimą medžiagą ir nustačius, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1393-1047/2019 buvo sprendžiama dalis pareiškėjos 2018-12-07 prašyme pateiktų klausimų ir faktinių aplinkybių ir kad į šiame 2018-12-07 prašyme nurodytus klausimus Inspekcijos Vilniaus departamentas jau buvo pareiškėjai atsakęs 2018-06-01 raštu Nr. (23.2)-2D-7562 „Dėl statybos užbaigimo procedūrų ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje“, 2018-08-30 raštu Nr. (23.2)-2D-12096 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-337(AG-276/04-2018)“ ir 2018-11-30 raštu Nr. (23.2)-2D-17309 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-08-02 sprendimo Nr. 3R-476(AG-397/02-2018)“ ir tai, kad pareiškėja 2018-12-07 prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių. Laiko, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jo naikinimui nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcijos Vilniaus departamentas) 2019-01-08 rašto Nr. 2D-341 „Dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo“, kuriuo atsakovė nutraukė pareiškėjos 2018-12-07 prašymo nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2018-04-17 prašymu (Komisijos 2018-08-02 sprendimas, 2 t., b. l. 162–166) kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad santuokos metu kartu su sutuoktiniu R. C. bendromis lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą (toliau – Namas) ir pirties pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Namas kaip asmeninė R. C. nuosavybė įregistruotas 35 proc. baigtumu. Pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašą 35 proc. baigtumo Namą R. C. nusipirko iki santuokos sudarymo – 1992-12-29, tačiau realybėje tuo metu Namas net nebuvo pradėtas statyti. Namas buvo pradėtas statyti 2003 m., baigtas 2006 m., tačiau R. C. tyčia nesiekė įteisinti 100 proc. Namo statybų baigtumo. Pirtis taip pat liko neįregistruota, nors jos statyba yra užbaigta. Pareiškėja prašė Inspekcijos pagal kompetenciją įvertinti, ar tokie R. C. veiksmai neprieštarauja Statybos įstatymo normoms bei teritorijų planavimo dokumentams ir pan. taip pat prašė patikrinti Namo ir pirties statybos teisėtumą.

Inspekcijos Vilniaus departamentas, atsakydamas į pareiškėjos 2018-04-17 prašymą, 2018-06-01 rašte Nr. (23.2)-2D-7562 (2 t., b. l. 160–161) nurodė, kad pagal NTR išrašo duomenis nustatė, kad 35 proc. baigtumo gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso statytojui, pastato statybos pradžia – 1992 m. Atlikus patikrinimą vietoje nustatė, kad 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą sklype. Sklype taip pat pastatyta pirtis, kuri yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai neprivalomas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Statytojas raštu informavo, kad vadovaujantis Statytos įstatymo 38 straipsniu, sustabdė statybą. 2018-06-01 rašte taip pat pažymėta, kad Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nebaigtas statyti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas NTR Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, o pagal to paties straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti statinio kadastro duomenys Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR. Vadovaujantis Statybos įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakymu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti 2018-06-01 raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-04-17 prašymą (Komisijos 2018-08-02 sprendimas, 2 t., b. l. 162–166).

Komisija 2018-08-02 sprendimu Nr. 3R-337(AG-276/04-2018) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Inspekciją per 20 darbo dienų nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakyti į R. C. 2018-04-17 užduotų kiausimų dalį, t. y.: 1) ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms; 2) ar Namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Komisija nurodė, kad dėl statybos teisėtumo pareiškėjai buvo atsakyta, tačiau konkretaus atsakymo, dėl kokių priežasčių Namo statybos užbaigimas neįforminamas, pateikta nėra, nepaaiškinta, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigto statinio. Vien įstatymo paaiškinimas, kad statytojas neprivalo tikslinti duomenų apie statybą, Komisijos teigimu, nėra tinkamas atsakymas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Komisija 2018-08-02 sprendime taip pat konstatavo, kad dėl statybų teisėtumo pareiškėjai atsakyta, tačiau pareiškėjai nėra pateiktas atsakymas, ar Namo statyba atitinka statybos projektą.

Inspekcija, vykdydama Komisijos 2018-08-02 sprendimą, 2018-08-30 raštu Nr. (23.2)-2D-12096 (2 t., b. l. 169–170) informavo pareiškėją, kad 2003-05-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. atliktoje nekilnojamojo pastato kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai – 2003 m., statybos pabaigos metai – 2006 m. Gyvenamosios paskirties pastato baigtumas – 100 proc. Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR. Statybos įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma. Ši nuostata pradėjo galioti nuo 2015-11-01, todėl statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus, savininkams buvo nustatyta nuo priimto statybos įstatymo įsiteisėjimo dienos, todėl sklype esantis statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020-11-01. Atsižvelgiant į tai, gyvenamojo namo ir pirties sklype statybos užbaigimo neįregistravimas NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Be to, Inspekcija nurodė, kad Namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės 2018-08-30 raštu pateiktais atsakymais, minėtą raštą apskundė Komisijai, kuri 2018-10-30 sprendimu Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) (2 t., b. l. 173–177) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Inspekciją per 20 darbo dienų nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, atsakyti į klausimą, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Komisija konstatavo, kad Inspekcijos atsakymas į klausimą dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštaravimo Statybos įstatymo normoms pateiktas išsamiai, pagrindžiant atsakymą faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu. Aplinkybė, jog atsakymo esmė netenkina pareiškėjos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pateiktas atsakymas yra netinkamas ar įteisina teisei priešinga elgesį, todėl naikinti atsakymą ir Inspekciją įpareigoti pateikti pareiškėjai atsakymą iš naujo, nėra pagrindo. Tačiau vieno sakinio Inspekcijos atsakymas, jog gyvenamojo namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją, nepagrindžiant jo faktinėmis aplinkybėmis, atlikto tyrimo duomenimis bei įstatymu, Komisijos nuomone, nėra tinkamas.

Inspekcijos Vilniaus departamentas, vykdydamas Komisijos 2018-10-30 sprendimą, 2018-11-30 raštu Nr. (23.2)-2D-17309 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-08-02 sprendimo Nr. 3R-476(AG-397/02-2018)“ (2 t. b. l. 179–181) ir atsakydamas į klausimą, ar Gyvenamojo namo statyba atitinka projektinę dokumentaciją, informavo pareiškėją, kad išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, VĮ Registrų centro bei statytojo pateiktus dokumentus (NTR išrašą, gyvenamojo pastato kadastrinių matavimų bylą) ir įvertinęs jų duomenis nustatė, kad Gyvenamojo namo statyba žemės sklype atitinka projekto reikalavimus.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2018-10-30 sprendimu kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti šio sprendimo dalį ir įpareigoti Inspekciją per 20 darbo dienų laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakyti pareiškėjai į klausimą: ar Gyvenamojo namo statytojo veiksmai dėl namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, be kita ko atsakant, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigtos statybos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1393-1047/2019 (toliau – VAAT 2019-02-28 sprendimas), išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja Inspekcijos Vilniaus departamentui 2018-12-07 pateikė prašymą „Dėl papildomų paaiškinimų“ (toliau – 2018-12-07 prašymas), kuriuo prašoma atsakyti į septynias grupes klausimų: 1) ar statytojas pagal galiojusius teisės aktus galėjo statyti naują gyvenamąjį namą neišregistravęs senojo; ar tokiu atveju galima nauja statyba, ar turėjo būti rengiamas rekonstrukcijos ar statinio modernizacijos projektas, o ne naujas projektas naujo namo statybai; kaip Inspekcija vertino patikrinimo vietoje rezultatą (100 proc. baigtumu 2006 m. pastatytą gyvenamąjį namą, t. y. realiai tikrovėje egzistuojančius faktus) su NTR išraše esančiais duomenimis; kokius konkrečiai NTR išrašo duomenis inspektorė vertino; 2) jeigu pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma, tai kodėl Inspekcija nurodė, kad statytojas turėtų juos registruoti iki 2020-11-01; ką reiškia „turėtų“, „turi“ – ar tai, kad statytojas prievolės neturi; 3) ar 2006 m. pastatytas gyvenamasis namas pagal Inspekciją yra tas pats NTR įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jei taip, kodėl Inspekcija taip mano; 4) kaip galima sustabdyti gyvenamojo namo, kurio baigtumas pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis 100 proc., statybas; kokius veiksmus turi atlikti statytojas, statybas vykdantis ūkio būdu, kai sustabdo statybas; iki kada statybas galima sustabdyti; ar deklaracijos apie statybų užbaigimą nepateikimas taip pat gali būti laikomas statybos sustabdymu; kokiu ar šiuo atveju galima atnaujinti statybas, jei jos buvo sustabdytos; ar tai gali padaryti pareiškėja ir kokiu būdu (per Infostatyba ar kitaip); 5) kaip Inspekcija nustatė, kad statiniai ir žemės sklypas nuosavybės teise priklauso R. C., kai NTR yra žyma, kad dėl šio turto vyksta ginčas teisme, o registracijos išviešinimas NTR neapsprendžia nuosavybės; 6) ar pirties statyba, nesant pareiškėjos, kaip bendraturtės, sutikimo, yra teisėta; 7) kodėl Inspekcija, iš pradžių atlikusi patikrinimą, sprendė, kad statytojas baustinas administracine nuobauda, tačiau vėliau raštuose pareiškėjai teigia, kad statytojo veiksmai atitinka įstatymus; kur dingo 1992 metais 35 proc. baigtumu pastatytas namas, ar pagal teisės aktų reikalavimus jo dingimas turėjo būti įteisintas (2 t. b. l. 182–186).

Inspekcijos Vilniaus departamentas skundžiamu 2019-01-08 raštu Nr. 2D-341 „Dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo“, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 25 straipsniu bei Taisyklių 46.1 ir 48.1 papunkčiais nutraukė pareiškėjos 2018-12-07 prašymo nagrinėjimą. Skundžiamame rašte pareiškėjai nurodyta, kad dėl statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jai atsakė 2018-06-01 raštu Nr. (23.2)-2D-7562, 2018-08-30 raštu Nr. (23.2)-2D-12096, 2018-11-30 raštu Nr. (23.2)-2D-17309, o Vilniaus apygardos administraciniame teisme tuo pačiu klausimu nagrinėjama byla (teisminio proceso Nr. 3-61-04265-2018-1).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo teismui, pareiškėja nesutinka su skundžiamu Inspekcijos raštu, nes, pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai nutraukė administracinę procedūrą pagal jos 2018-12-07 prašymą, nes didžioji dalis klausimų, pateiktų Inspekcijai 2018-12-07 prašyme Inspekcijai buvo nauji, dėl šių klausimų Inspekcija nėra pasisakiusi ankstesniuose raštuose, klausimų turinys nėra tapatus Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-1393-1047/2019 nagrinėjimo dalykui. Be to, Inspekcija, nutraukdama pareiškėjos prašymo nagrinėjimą nenurodė, į kuriuos konkrečiai klausimus pareiškėjai atsakyta Inspekcijos 2018-06-01, 2018-08-30 ir 2018-11-30 raštais, o dėl kurių yra ginčas teisme ir kaip teismo sprendimas įtakos Inspekcijos atsakymus į dalį užduotų klausimų. Taigi pareiškėja iš esmės įrodinėja, kad skundžiamas raštas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų pagrįstumo ir išsamumo kriterijų.

Inspekcija, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi Priežiūros įstatymo 25 straipsniu (nenurodydama konkrečios dalies ir punkto) ir Taisyklių 46.1 ir 48.1 papunkčiais. Taisyklių 46.1 papunktyje įtvirtinta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, kai teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Remiantis Taisyklių 48.1 papunkčiu, Inspekcija nutraukia skundo ar pranešimo nagrinėjimą, jeigu pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės.

Kadangi Inspekcija, nutraukdama pareiškėjos prašymo nagrinėjimą rėmėsi aplinkybe, kad tais pačiais klausimais Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1393-1047/2019, šiuo atveju vertintina, ar iš tiesų pareiškėjos nurodyti klausimai buvo nagrinėti minėtoje byloje. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-02-28 sprendimo aprašomosios dalies, pareiškėja skunde teismui minėtoje byloje iš tiesų kėlė klausimus, kada statyba buvo sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigtos statybos. Taip pat kėlė klausimą dėl namo statybos pradžios (1992 m. ar 2003 m), kur dingo 1992 m. pastatytas namas, arba kaip gali 1992 m. 35 proc. baigtumo įregistruoto gyvenamojo namo statybos prasidėti 2003 m.; ar 2003 m. statybos gyvenamasis namas yra pastatytas iš naujo pagal projektą naujo namo statybai, t. y. nugriovus ar išmontavus senąjį pastatą, ar jis stovi ant unikaliu numeriu suformuoto ir 1992 m. įregistruoto daikto; ar pirtelė buvo pradėta statyti, turint bendraturtės sutikimą, kėlė klausimą dėl Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalies taikymo ir pan. Taigi pareiškėjos 2018-12-07 prašyme nurodytais klausimais iš tiesų buvo grindžiamas pareiškėjos skundas minėtoje administracinėje byloje. Aplinkybė, kad klausimų formuluotės šiek tiek skiriasi, teismui neleidžia daryti priešingos išvados. Taigi atsakovė pagrįstai, nurodė, kad šiuo pagrindu nutraukia prašymo nagrinėjimą.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pareiškėjos pozicija, kad iš skundžiamo Inspekcijos rašto visiškai neaišku, dėl kurių klausimų teisme nagrinėjamas ginčas, o į kuriuos jau atsakyta ankstesniais Inspekcijos raštais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VAĮ taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jo apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Nagrinėjamu atveju konkretesnė argumentacija ir tikslesni paaiškinimai, kodėl Inspekcija nutraukė pareiškėjos 2018-12-07 prašymo nagrinėjimą, pateikiami tik Inspekcijos atsiliepime šioje administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamo motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų.

Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi raštų turinį, kuriuose Inspekcija teigia, atsakiusi į pareiškėjos klusimus ir kad jei nėra nauji, pasigenda aiškiai ir suprantamai pareiškėjai pateikiamo atsakymo į klausimą, ar 2006 m. pastatytas gyvenamasis namas pagal Inspekciją yra tas pats NTR įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Inspekcijos Vilniaus departamentas, atsakydamas į pareiškėjos 2018-04-17 prašymą, 2018-06-01 rašte Nr. (23.2)-2D-7562 (2 t., b. l. 160–161) nurodė, kad pagal NTR išrašo duomenis nustatė, kad 35 proc. baigtumo gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso statytojui, pastato statybos pradžia – 1992 m. Atlikus patikrinimą vietoje nustatė, kad 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą sklype. Kaip matyti, Inspekcija šiame rašte nėra aiškiai atsakiusi, ar tai tas pats gyvenamasis namas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas Inspekcijos sprendimas naikintinas visa apimtimi kaip neatitinkantis VAĮ administraciniam aktui keliamų išsamumo, motyvuotumo ir aiškumo reikalavimų, o Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-04-17 prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. C. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-01-08 raštą Nr. 2D-341 „Dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo“ ir įpareigoti jį per 20 darbo dienų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. C. 2018-12-07 prašymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėRūta MiliuvienėIveta Pelienė