Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1393-1047/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-28
Bylos Nr.: eI-1393-1047/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04265-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Beata Martišienė
Pareiškėjas: R. C.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: R. C.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1393-1047/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04265-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

R. C. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) (toliau – ir 2018 m. spalio 30 d. sprendimas) dalį ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) per 20 darbo dienų, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamų reikalavimų, atsakyti pareiškėjai į klausimą: ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , Vilniaus r. (toliau – ir Namas), statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) normoms, be kita ko, atsakant, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigtos statybos.

Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jos skundas buvo atmestas. Pareiškėjos teigimu, atsakovė išsamiai ir pagal VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus neatsakė į jos 2018 m. balandžio 17 d. rašte Inspekcijai užduotą klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Į šį klausimą atsakovė buvo įpareigota atsakyti LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-337(AG-276/04-2018) (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas), kuriame atsakovei, be kita ko, buvo išaiškinta, kaip tinkamai atsakyti į minėtą klausimą. Tačiau Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (23.2)-2D-12096 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas) pareiškėjai atsakė, ignoruodama LAGK nurodymus. Atsakovė iš naujo pakartojo tas pačias aplinkybes, nurodytas jos 2018 m. birželio 1 d. rašte Nr. (23.2)-2D-7562 (toliau – 2018 m. birželio 1 d. raštas), išskyrus tai, kad Namo statybos pradžia nurodė ne 1992 m., bet 2003 m. Kodėl atsakovė pakeitė savo jau nustatytą aplinkybę dėl Namo statybos pradžios, nepaaiškinta. Atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Namas pradėtas statyti 1992 m. Taigi pareiškėjai liko neaišku, kur dingo 1992 m. pastatytas namas, arba kaip gali 1992 m. 35 proc. baigtumu įregistruoto gyvenamojo namo statybos prasidėti 2003 m. Pareiškėjos nuomone, tokiu atveju Inspekcija privalėjo nustatyti, ar 2003 m. statybos gyvenamasis namas yra pastatytas iš naujo pagal projektą naujo namo statybai, t. y. nugriovus ar išmontavus senąjį pastatą, ar jis stovi ant unikaliu numeriu suformuoto ir 1992 m. įregistruoto daikto. Inspekcija turėjo vertinti, ar naujas statinys statomas teisėtai, t. y. ar naujo namo statyba buvo galima įvertinus, jog nekilnojamojo turto registre jau įregistruotas nebaigtas statyti 35 proc. baigtumo gyvenamasis namas, kuris negalėjo būti pradėtas statyti 2003 m.

Pažymėjo, kad NTR išraše neginčijamai konstatuotas faktas, jog sklype stovi 35 proc. baigtumo pastatas, t. y. sklypas yra užimtas nebaigto statyti gyvenamojo namo, kuris nėra nei sugriuvęs, nei sunaikintas, nei nugriautas, todėl statybų inspektorius, atvykęs į vietą ir nustatęs, jog išrašo duomenys ir faktiškai esantis statinys visiškai neatitinka tikrovės, privalėjo šias aplinkybes vertinti Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų aspektu. Be to, inspektorius privalėjo atsižvelgti ir į pareiškėjos prašymą išsiaiškinti, kur dingo buvęs namas, nes būtent ši aplinkybė yra aktuali jos teisių gynybai. Nustačius, kur dingo 1992 m. daugiau kaip trečdaliu neva pastatytas namas, būtų galima spręsti, ar 2003 m. statybų leidimas naujam gyvenamajam namui statyti atitiko Statybos įstatymo nuostatas ir ar pagrįstai buvo suderintas projektas, atitinkamai ir vykdoma naujo namo statyba. Galima ir situacija, kuomet R. C. 2003 m. statybų leidimu teisėtai bandė įteisinti nelegalią statybą, tačiau tai mažai tikėtina, kadangi nelegaliai pastatytas statinys negalėjo būti įregistruotas NTR. Pareiškėjos manymu, atsakovė apsimeta, jog nesupranta, kad pareiškėja prašo pagal Statybų įstatymo reglamentavimą įvertinti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto 35 proc. gyvenamojo namo statybų teisėtumą, nes išraše nurodytas būtent šis daiktinės teisės objektas. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija, išsiaiškinusi kur dingo buvęs statinys, turėjo duoti privalomus nurodymus statytojui ištaisyti netikslius duomenis apie įregistruotą daiktą NTR ir kadastre bei apie nustatytus faktus informuoti registro ir kadastro valdytoją.

Pasak pareiškėjos, atsakovė nepaaiškino, kada 100 proc. baigtumo statybos buvo sustabdytos ir ar jos buvo sustabdytos pagal faktinę padėtį. Atsakovė privalėjo įvertinti, kada statyba buvo sustabdyta, jeigu buvo, nes vien tik protingumo kriterijus neleidžia daryti išvados, jog yra įmanoma sustabdyti 100 proc. baigto gyvenamojo namo statybą. 2006 m. kadastrinių matavimų bylos duomenys, ortofotografijos, reali situacija, namo naudojimas nuo 2005 m. ir nepertraukiamas šeimos gyvenimas jame leidžia daryti išvadą, jog gyvenamasis namas yra pastatytas visiškai, todėl statytojas turi prievolę įregistruoti statinį. Pareiškėjos manymu, atsakovė nepagrįstai statybų užbaigimo dokumentinės procedūros neįvykdymą sutapatina su sustabdymu. Atsakovė nesupranta, kad R. C. ne sustabdė statybas, bet tiesiog nebaigė tvarkyti statybos užbaigimo dokumentų, t. y. neparuošė deklaracijos apie statybų užbaigimą, jos nepateikė Inspekcijai, neįregistravo NTR. Tokiais veiksmais Inspekcija neskatina įregistruoti baigtų statybų, kuria neigiamą precedentą Lietuvoje. Tai prieštarauja viešajam interesui, kadangi pastatai turi būti įregistruoti, mokamas nekilnojamojo turto mokestis ir pan.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad buvo nurodžiusi atsakovei, jog nėra davusi sutikimo bendrame žemės sklype statyti dar vieną pirtį, ji yra sutikusi tik dėl gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statybų. Todėl, žinodamas šias aplinkybes, inspektorius privalėjo įsitikinti, ar pirtelė buvo pradėta statyti, turint bendraturtės sutikimą, kaip tai nustatyta Statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Nesant bendraturtės pritarimo pirties statybai, negalima išvada, jog pirties statybų neužbaigimas neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Netinkamą atsakovės išvadą

galėjo nulemti negebėjimas įvertinti, jog žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, nuosavybės teise priklauso ne R. C., bet sutuoktiniams, t. y. ir pareiškėjai.

Pasak pareiškėjos, Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis taikoma tik tuo atveju, jeigu nebaigtas statyti statinys yra įregistruotas NTR. Šiuo atveju NTR įregistruotas ne naujas 2003 m. pradėtas statyti statinys, bet 1992 m. neva pastatytas statinys, kuris neaišku kada ir kur pradingo. 2003 m. statytas statinys NTR nėra įregistruotas jokiu pavidalu, todėl Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis netaikoma. Ši įstatymo norma netaikoma ir kai statyba yra sustabdyta 38 straipsnio pagrindu. Pareiškėjos įsitikinimu, Inspekcijos išvada, jog sklype esantis nebaigtas statyti statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d., yra visiškai nesuprantama ir nepagrįsta. Pareiškėjos nuomone, atsakovė vėl netinkamai įvykdė savo pareigas, pažeidė pareiškėjos interesus, jos nuosavybės apsaugą, gerojo viešojo administravimo principus.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–9).

Nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti jos skundą išnagrinėti iš naujo, nors šie klausimai yra sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6406-647/2018, todėl neaišku, kaip skundžiamas LAGK sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.

Pabrėžė, kad LAGK skundžiamame sprendime nurodė, kad Inspekcija pateikė motyvuotą atsakymą, jog, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus atsirado tik nuo naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Todėl skaičiuojant nuo naujo įstatymo įsigaliojimo datos, statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d. Taigi Inspekcijos atsakymas į klausimą dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštaravimo Statybos įstatymo normoms, pateiktas išsamiai, pagrindžiant atsakymą faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja 2018 m. balandžio 17 d. prašyme Inspekcijos prašė tik įvertinti R. C. veiksmus dėl statybos proceso užbaigimą patvirtinančių dokumentų tvarkymo pagal Statybos įstatymo 28 ir 39 straipsnių nuostatas, nors teismui pateiktame skunde nurodo, kad Inspekcijos prašo pagal Statybos įstatymo reglamentavimą įvertinti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto 35 proc. gyvenamojo namo statybų teisėtumą, nes jame įregistruotas būtent šis daiktinės teisės objektas, t. y. pareiškėja didina 2018 m. balandžio 17 d. prašyme nurodytų reikalavimų apimtį. Pareiškėja nepagrįstai skunde kelia klausimą dėl Namo statybos pradžios ir jos teisėtumo, nes LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjai dėl statybos teisėtumo yra atsakyta Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. birželio 1 d. raštu ir pareiškėja šia apimtimi minėto LAGK sprendimo neginčijo.

Be to, atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. birželio 1 d. raštu pareiškėjai buvo atsakyta, kad žemės sklype pastatyta pirtis yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai neprivalomas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos nuomone, spręsdama dėl pirties statybų užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštaravimo Statybos įstatymo normoms, ji pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal NTR centrinio duomenų banko informaciją žemės sklypas nuosavybės teise priklauso R. C. ir kad pirties statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pabrėžė, kad pagal NTR duomenis žemės sklypą nuosavybės teise valdo vienas R. C. ir jokių bendraturčių nėra, taigi tai reiškia, jog tokio statinio statybai pareiškėjos sutikimo nereikėjo ir šiuo metu nereikia.

Inspekcijos nuomone, 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte ji tinkamai nurodė faktines aplinkybes dėl statybos darbų ir jų baigtumo bei teisinį reglamentavimą, kad pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį, o pagal Statybos įstatymo 38 straipsnį, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma. Kadangi ši nuostata buvo priimta 2015 m. ir pradėjo galioti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., pagrįstai informavo pareiškėją, kad Namo ir pirties žemės sklype statybos užbaigimo neįregistravimas NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. LAGK skundžiamu sprendimu taip pat pagrįstai nurodė, kad Inspekcija tinkamai įvykdė LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir pateikė pareiškėjai VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį išsamų ir motyvuotą atsakymą, kurį pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymu, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Inspekcija taip pat nurodė, kad statytojas yra informavęs Inspekciją, kad pagal Statybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalį statyba sustabdyta, o Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal šio įstatymo 38 straipsnį sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma, taigi, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju, esant nebaigtai statybai, Namo ir pirties žemės sklype statybos užbaigimo neįregistravimas NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, todėl atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir skundžiamą LAGK sprendimo dalį.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime (I t., b. l. 72–74) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

R. C. nuomone, Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu išsamiai ir pagal VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus (kaip ir buvo nurodyta LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime) atsakė į pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašyme užduotą klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pasikeitusius Namo duomenis užregistruoti Registrų centre jis turėtų iki 2020 m. lapkričio 1 d., taigi tam turi dvejus metus. Įstatymas nenustato galimybės priverstine tvarka anksčiau, nei įstatyme nurodyti terminai, priversti statytoją registruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Anksčiau galiojusios Statybų įstatymo redakcijos išvis nenustatė prievolės statytojui įregistruoti pasikeitusius neypatingojo statinio (namo) baigtumo procentus, todėl jis pasikeitusio namo baigtumo procento anksčiau registruoti neprivalėjo. Kadangi pirties pastatas yra nesudėtingas I grupės statinys, anksčiau galiojusiose įstatymo redakcijose ir dabar galiojančiame Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad jis gali būti įregistruotas Registrų centre, bet prievolės statytojui jį būtinai įregistruoti nėra.

Šalies argumentai

R. C. nesutinka ir su skundo reikalavimu įpareigoti atsakovę atsakyti į pareiškėjos pakartotinai pateiktą tą patį klausimą, į kurį jau du kartus atsakovė atsakė raštu, ir du kartus žodžiu. R. C. teigimu, jis ir pats dviejų LAGK posėdžių metu išsamiai atsakė ir į jam pateiktus tuos pačius klausimus, atsiliepimuose argumentuotai raštu ir pateikdamas rašytinius įrodymus pagrindė savo atsakymus. Pabrėžė, kad pareiškėja analogiškus reikalavimus, kokius pateikė 2018 m. balandžio 17 d. prašyme, yra pateikusi ir bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėja su tapačiu reikalavimu jau šeštą kartą kreipiasi į teismą, akivaizdžiai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Pareiškėja, teigdama, kad viešajame registre yra neteisingai įrašytas nebaigto statyti gyvenamojo namo baigtumo procentas ir kad šio namo teisinė registracija galėjo būti atlikta neteisėtai, faktiškai ginčija 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu viešajame registre daugiau nei prieš dešimt metų įrašytus nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro duomenis, taigi pareiškėja skundą dėl viešajame registre įrašytų nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo padavė praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą naikinamąjį dešimties metų terminą. Mano, kad teisės aktai nesuteikia atsakovei įgaliojimų pagal pareiškėjos prašymą rinkti įrodymų bei jų pagrindu priversti statytoją keisti pasikeitusius namo kadastrinius duomenis. R. C. įsitikinimu, Inspekcija negali patikrinti 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nurodytų nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro duomenų teisingumo, juo labiau juos vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti, įrašant juos į NTR, be to, atsakovė negali kitaip vertinti ir NTR išraše įrašyto juridinio fakto, kad Namas yra R. C. asmeninė nuosavybė, o žemės sklypas nuosavybės teise irgi priklauso jam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar Inspekcija tinkamai atsakė į pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymo klausimą, ar R. C. veiksmai neįregistruojant Namo ir pirties statybos užbaigimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 17 d. prašymu (I t., b. l. 48–49) kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad 35 proc. baigtumo Namą R. C. nusipirko iki santuokos sudarymo – 1992 m. gruodžio 29 d., tačiau realybėje tuo metu Namas net nebuvo pradėtas statyti. Namas buvo pradėtas statyti ne anksčiau 2003 m. gegužės 8 d., pareiškėjai su R. C. vedant bendrą ūkį. 2006 m. Namas buvo užbaigtas, tačiau R. C. tyčia nesiekė įteisinti 100 procentų Namo statybų baigtumo. Be to, santuokos metu, 2007 m., bendroje Namo valdoje buvo pastatyta pirtis, kurią R. C. ketino įregistruoti kaip ūkinį pastatą, tačiau pirtis taip pat liko neįregistruota. Pareiškėja prašė Inspekcijos pagal kompetenciją įvertinti, ar tokie R. C. veiksmai neprieštarauja Statybos įstatymo normoms bei teritorijų planavimo dokumentams ir pan. Be to, prašė patikrinti Namo ir pirties statybos teisėtumą.

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, atsakydamas į pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymą, 2018 m. birželio 1 d. rašte Nr. (23.2)-2D-7562 (I t., b. l. 33–34) nurodė, kad 35 proc. baigtumo Namas nuosavybės teise priklauso statytojui, pastato statybos pradžia – 1992 m. 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą sklype. Sklype taip pat pastatyta pirtis, kuri yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai neprivalomas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Statytojas raštu informavo, kad vadovaudamasis Statytos įstatymo 38 straipsniu, sustabdė statybą. 2018 m. birželio 1 d. rašte taip pat pažymėta, kad Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nebaigtas statyti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas NTR Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, o pagal to paties straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti statinio kadastro duomenys Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR. Vadovaujantis Statybos įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakymu, su skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti 2018 m. birželio 1 d. raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymą (I t., b. l. 27–32).

LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-337(AG-276/04-2018) (I t., b. l. 22–26) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo Inspekciją per 20 darbo dienų nuo LAGK sprendimo įsiteisėjimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakyti į R. C. 2018 m. balandžio 17 d. užduotų kiausimų dalį, t. y.: 1) ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms; 2) ar Namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. LAGK nurodė, kad dėl statybos teisėtumo pareiškėjai buvo atsakyta, tačiau konkretaus atsakymo, dėl kokių priežasčių Namo statybos užbaigimas neįforminamas, pateikta nėra, nepaaiškinta, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigto statinio. Vien įstatymo paaiškinimas, kad statytojas neprivalo tikslinti duomenų apie statybą, LAGK teigimu, nėra tinkamas atsakymas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus. LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime taip pat konstatavo, kad dėl statybų teisėtumo pareiškėjai atsakyta, tačiau pareiškėjai nėra pateiktas atsakymas, ar Namo statyba atitinka statybos projektą.

Inspekcija, vykdydama LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (23.2)-2D-12096 (I t., b. l. 18–19) informavo pareiškėją, kad 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. 2006 m. atliktoje nekilnojamojo pastato kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai – 2003 m., statybos pabaigos metai – 2006 m. Gyvenamosios paskirties pastato baigtumas – 100 proc. Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR. Statybos įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma. Ši nuostata pradėjo galioti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus, savininkams buvo nustatyta nuo priimto statybos įstatymo įsiteisėjimo dienos, todėl sklype esantis statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, gyvenamojo namo ir pirties sklype statybos užbaigimo neįregistravimas nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Be to, Inspekcija nurodė, kad Namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu pateiktais atsakymais, minėtą raštą apskundė LAGK (I t., b. l. 13–17).

LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) (I t., b. l. 8–12) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Inspekciją per 20 darbo dienų nuo LAGK sprendimo įsiteisėjimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, atsakyti į klausimą, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. LAGK konstatavo, kad Inspekcijos atsakymas į klausimą dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštaravimo Statybos įstatymo normoms pateiktas išsamiai, pagrindžiant atsakymą faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu. Aplinkybė, jog atsakymo esmė netenkina pareiškėjos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pateiktas atsakymas yra netinkamas ar įteisina teisei priešinga elgesį, todėl naikinti atsakymą ir Inspekciją įpareigoti pateikti pareiškėjai atsakymą iš naujo, nėra pagrindo. Tačiau vieno sakinio Inspekcijos atsakymas, jog gyvenamojo namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją, nepagrindžiant jo faktinėmis aplinkybėmis, atliko tyrimo duomenimis bei įstatymu, LAGK nuomone, nėra tinkamas.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo teismui, pareiškėja nesutinka su LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalimi, kuria jos skundas atmestas kaip nepagrįstas, nes, pareiškėjos nuomone, Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte pateiktas atsakymas į klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, yra nepakankamai išsamus, nepagrįstas, todėl į šį klausimą Inspekcija turėtų atsakyti iš naujo.

Kadangi pareiškėja nurodo, jog jai nebuvo pateiktas atsakymas į klausimą, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, teismas vertins Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą būtent tuo aspektu, ar jame yra pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas į nurodytą klausimą ir ar LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimu neįpareigodama Inspekcijos minėtą klausimą išnagrinėti iš naujo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Kaip matyti iš Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto, jame pateiktas aiškus atsakymas, jog Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimas NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto, tokį atsakymą atsakovė grindė tiek iki 2015 m. spalio 31 d., tiek ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančiu reglamentavimu. Inspekcija nurodė, kad iki 2015 m. spalio 31 d. statinių registravimo klausimai buvo reglamentuojami Statybos įstatymo 34 straipsnyje, kurio 1 dalis nustatė, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas NTR Inspekcijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Minėto straipsnio 2 dalis nustatė, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingas statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingą ar neypatingą statinį) gali būti įregistruojamas NTR kaip pagrindinio nekilnojamojo daikto priklausinys nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte, cituodama Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas, atsakovė paryškino žodžius „gali būti“. Aiškindama nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojantį reglamentavimą, Inspekcija nurodė Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma. Inspekcija, įvertinusi nurodytą reglamentavimą 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus, savininkams buvo nustatyta nuo 2015 m. lapkričio 1 d., sklype esantis statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d.

Teismo vertinimu Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte atsakymas į pareiškėjos užduotą klausimą yra pateiktas. Pateiktas atsakymas yra aiškus, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, motyvuotas, todėl LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pagrįstai nenustatė minėto rašyto trūkumų nurodytu klausimu ir teisėtai bei pagrįstai neįpareigojo atsakovės iš naujo atsakyti pareiškėjai į klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Tai, kad pareiškėja tikisi iš Inspekcijos gauti kitokį atsakymą į užduotą klausimą, nereiškia, kad Inspekcija nepateikė atsakymo į pareiškėjos užduotą klausimą ar į jį atsakė ne visa apimtimi, neišsamiai.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad Inspekcija nepaaiškino, kodėl Namo statybų pradžia laiko nebe 1992 m., o 2003 m., teismas pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte ir 2018 m. birželio 1 d. rašte Inspekcija citavo duomenis iš skirtingų šalinių. Nurodydama 2003 m. kaip statybos pradžios metus, Inspekcija cituoja kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, o 2018 m. birželio 1 d. rašte, nurodydama 1992 m., Inspekcija citavo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis iš NTR centrinio duomenų banko išrašo. Taigi, teismo vertinimu, papildomų paaiškinimų apie minėtuose dokumentuose užfiksuotas datas Inspekcija neprivalėjo pateikti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte nebeteigiama, kad statybos yra sustabdytos, ką patvirtina tas faktas, kad Inspekcija įvardino konkrečią datą, iki kada turėtų būti pakeisti Namo kadastriniai duomenys. Taigi, ši aplinkybė atsakymui į klausimą, ar Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, įtakos neturi. Dėl nurodytos priežasties, teismo vertinimu, Inspekcija neprivalėjo papildomai nagrinėti galimai vykusio statybų stabdymo klausimo.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos skundo teiginius apie pirties statybų neteisėtumą, kadangi pirties statybų teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas 2018 m. birželio 1 d. raštu. LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nurodė, kad dėl pirties statybų teisėtumo pareiškėjai atsakyta, pareiškėja šio LAGK sprendimo teismui neskundė. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjai kyla papildomų klausimų dėl tam tikrų statinių statybų teisėtumo, ji turi teisę su papildomais prašymais kreiptis į Inspekciją, prašydama išnagrinėti jos nurodomas aplinkybes.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl Namo ir pirties registracijos iš esmės yra kilęs tarp privačių subjektų (pareiškėjo R. C. ir R. C.), toks ginčas tarp privačių asmenų yra susijęs su jų nuosavybės teisėmis, šeimos teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose. Taigi Inspekcijos pateikti išsamūs atsakymai į pareiškėjos užduodamus klausimus, nereiškia, kad iš pareiškėjos yra atimta galimybė ginti savo privačius interesus bendrosios kompetencijos teismuose, ką teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja ir daro nagrinėjamu atveju.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamos LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalies ir įpareigoti Inspekciją iš naujo atsakyti į pareiškėjos klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, nes į šį klausimą motyvuotai ir išsamiai atsakyta Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte, taigi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė