- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-930-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03033-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Kauno energija“
- Atsakovas
- T. L.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10527-584/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui T. L. dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 5 934,17 Lt skolos už patiektą šilumą: už šilumą buto šildymui nuo 2003-01-01 iki 2012-01-01 - 3 949,74 Lt, už šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2007-11-01 iki 2012-01-01 - 1 984,43 Lt, 5,90 Lt už duomenų gavimą ir 178 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį skolos sumokėjo, todėl ieškovė atliko mokesčių perskaičiavimą ir galutinai teismo prašė priteisti iš atsakovo už patiektą šilumą butui šildyti 2 515,02 Lt, už šilumą karštam vandeniui ruošti 1 212,72 Lt, 5,90 Lt už duomenų gavimą ir 112 Lt už žyminį mokestį bei 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat grąžinti 66 Lt žyminio mokesčio permoką. Ieškovė nurodė, kad tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už kurią atsakovas turi atsiskaityti, vadovaudamasis 2010-02-26 pasirašyta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovas 2011-10-20 yra sudaręs sutartį Nr. 567 dėl skolos mokėjimo ir sutartį Nr. 665 dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui. Sutarties Nr. 567 penktame punkte ir sutarties Nr. 665 antrame punkte skolininkas įsipareigojo mokėti visus einamuosius mokėjimus ir 50 Lt pagal pasirašytą sutartį skolos grąžinimui. Atsakovas susitarimo nesilaikė, einamųjų mokesčių nemokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 518,81 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt kitų pagrįstų išlaidų. Bylą ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2 206,43 Lt skolos priteisimo iš atsakovo nutraukė, likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės 680 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovo 6,66 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, Valstybinei mokesčių inspekcijai pavedė grąžinti ieškovės sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui, šiam butui ieškovė 2010-02-26 sutarties pagrindu tiekia šilumą. 1999-12-23 iš ankstesnio buto savininko V. L. ieškovei buvo priteista 1 261,43 Lt skolos už iki 1999-05-31 teiktą šiluminę energiją. Atsakovo skola už buto šildymą sudaro 2 515,02 Lt, o už karštą vandenį – 1 212,72 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovo mokėjimai nebuvo reguliarūs ir neatitiko ieškovės sąskaitose nurodytų sumų, tačiau ieškovė šiuos mokėjimus privalo aiškiai, suprantamai kiekvienam vidutiniam vartotojui, apskaityti. Jei ieškovė taiko CK 6.55 str. numatytą įmokų paskirstymą, tai turi aiškiai atsispindėti apskaitos dokumentuose. Ieškovės atstovas pabrėžė, jog ieškovė priteistos, susidariusios iki 1999-05-01, skolos nedengia einamaisiais mokėjimais, nors pirminiuose dokumentuose bei parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovo eiliniais mokėjimais dengė priteistą skolą. Ieškovės atstovas paaiškino, kad kilus neaiškumams, ieškovė nutarė tą skolos dalį atiduoti antstoliams, todėl ieškinio suma ir sumažėjo. Dėl šių aplinkybių teismas nustatė esant prieštaravimus tarp ieškovės pateikiamų atsakovo buto apyvartos žiniaraščiuose apmokėtų sumų paskirstymo ir skolų dengimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog pagal pateiktus buto apyvartos žiniaraščius įsiskolinimai atsakovo mokėjimais buvo padengti ir būtent ieškovės nurodytomis datomis. Šių aplinkybių pagrindu teismas laikė, jog įsiskolinimas už teiktą energiją atsakovo eiliniais mokėjimais nebuvo realiai padengtas, todėl teismas taikė ieškinio senatį ieškovės pateiktiems priskaičiavimams už buto šildymą ir už vandens pašildymą iki 2002-03-07 (ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2012-03-07). Teismas nustatė, kad nuo 1999-06-01 iki 2002-03-07 ieškovė atsakovui priskaičiavo 1 008,44 Lt už patalpų šildymą ir už vandens pašildymą - 1 200,49 Lt, ir šiems priskaičiavimams teismas taikė ieškinio senatį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2012-11-19 yra pateikusi paskaičiavimus, jog atsakovo daliniais mokėjimais yra padengusi už minėtą laikotarpį paskaičiuotas sumas, teismas šiuos mokėjimus atėmė iš patikslintu ieškiniu prašomų priteisti sumų, už patalpų šildymą: 2 515,02 Lt -1 008,44 Lt ir už šilumą karštam vandeniui ruošti: 1 212,72 Lt -1 200,49 Lt. Todėl teismas nusprendė ieškinį tenkinti dalinai, priteisti ieškovei iš atsakovo už patalpų šildymą - 1 506,58 Lt (nuo 2002-03-08 iki 2012-01-01), už šilumą karštam vandeniui ruošti - 12,23 Lt (nuo 2002-03-08 iki 2012-01-01), viso: 1 518,81 Lt. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė pritaikęs ieškinio senatį. Teismas taip pat priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje dėl 1 434,72 Lt skolos už patalpų šildymą ir 771,71 Lt už šilumą karštam vandeniui ruošti priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje bylą nutraukė bei ieškovei grąžino 50 Lt žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą toje dalyje, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 1 008,44 Lt skolos už šilumą buto šildymui ir 1 200,49 Lt skolos už šilumą karštam vandeniui ruošti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat tenkinti prašymą grąžinti 66 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, kadangi priimtas netinkamai įvertinus įrodymus, pažeidžiant CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad yra prieštaravimai tarp ieškovės pateikiamų atsakovo buto apyvartos žiniaraščiuose apmokėtų sumų paskirstymo ir skolų dengimo. Teismui buvo pateikti atsakovo susidariusios skolos skaičiavimai, kuriuose nurodyta, kad, įvertinus mokėjimus, dengiama ankstesnė skola, bei nauji priskaitymai, ieškovė nenurodė, kad atsakovo mokėjimais yra dengiama skola, kuri susidarė būtent iki 1999-05-01. Teismui buvo paaiškinta, kad atsakovo daromais mokėjimais nebuvo dengiama skola, kuri buvo priteista už laikotarpį iki 1999-05-01, o pateikti atsakovo skolos už buto šildymą skaičiavimai yra nuo 2003-01-01. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atsakovo įmokas skyrė skolai, susidariusiai iki 1999-05-01, padengti. Priešingai, 2012-11-19 teismui buvo pateikti patikslinti skolos skaičiavimai, kuriuose detaliai nurodyta, kokiais mėnesiais ir kokiomis sumomis, už kokį laikotarpį padengta atsakovo skola. Teismas nepagrįstai atsakovui priskaičiuotoms už laikotarpį nuo 1999-06-01 iki 2002-03-07 sumoms - 1 008,44 Lt už buto šildymą ir 1 200,49 Lt už vandens pašildymą taikė senatį. Teismas nurodė, kad ieškovė 2012-11-19 yra pateikusi paskaičiavimus, jog atsakovo daliniais mokėjimais yra padengusi už minėtą laikotarpį paskaičiuotas sumas, šie mokėjimai yra atimami iš patikslintu ieškiniu prašomų priteisti sumų. Todėl apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nurodytas sumas atėmė iš prašomų ieškiniu priteisti sumų ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė atsakovo mokėjimais padengė skolas, susidariusias iki 1999-05-01. Be to, sprendime nurodoma, kad atsakovas einamaisiais mokėjimais padengė 1999-06-01 iki 2002-03-07 laikotarpio skolą ir tuo pačiu už tą laikotarpį teismas taikė senatį, todėl darytina išvada, jog šioje dalyje teismo sprendime yra prieštaravimų. Nepagrįstai pritaikius senatį dėl skolos 1 008,44 Lt už buto šildymą ir 1 200,49 Lt už šilumą karštam vandeniui ruošti priteisimo, teismas taip pat nepagristai nurodytas sumas atima iš ieškovės prašomų ieškiniu priteisti sumų, tokiu būdu mažindamas ieškovo prašomą priteisti skolą už šildymą ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, nuspręsdamas grąžinti 50 Lt žyminio mokesčio, sprendime visiškai nenurodė nei teisinio pagrindo, nei argumentų, kuriais vadovaujantis grąžinama ne 66 Lt, o tik 50 Lt žyminio mokesčio dalis. Todėl teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai, objektyviai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai ir teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Ieškovė manipuliavo laikotarpiais, nurodydama skirtingus skolos laikotarpius, ir teismas teisingai nustatė, kad eiliniais mokėjimais buvo dengiama skola, susidariusi iki 1999-05-01, kuri jau buvo priteista teismo sprendimu 1999-12-23. Nesutinka su ieškovės skundo argumentais dėl ieškinio senaties termino netinkamo taikymo, kadangi teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, susijusias su viešo intereso gynimu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas (t. 1., b. l. 14-15), nuosavybės teisę į butą įgijęs nuo 2002-09-06 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už šilumos energiją, patiektą butui šildyti laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-01-01 - 2 515,02 Lt, ir šiluminę energiją, patiektą karštam vandeniui ruošti laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2012-01-01 - 1 212,72 Lt.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Netinkamas įrodymų vertinimas nėra ta priežastis, dėl kurios būtų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, ieškovė nenurodė, kokias bylos aplinkybes būtina aiškintis žodinio nagrinėjimo metu ir kas gali trukdyti visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Be to, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išdėstytos visos ginčo išsprendimui reikšmingos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl skolos už patalpų šildymą ir patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti ir ieškinio senaties termino taikymo
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas priteisiamas skolos sumas, padaręs išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo einamaisiais mokėjimais buvo padengtos ankstesnės skolos ir todėl atsakovo prašymu taikė ieškinio senaties terminą skolos laikotarpiui iki 2002-03-07. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė ieškovės prieštaringais byloje pateiktais skaičiavimais ir paaiškinimais. Iš tikrųjų ieškovė pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (t. 1, b. l. 3) buvo nurodžiusi skolos už patiektą šilumą patalpų šildymui laikotarpį nuo 1998-12-01 iki 2012-01-01 ir skolos dydį 3 949,74 L, o skolos už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti - laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2012-01-01, o skolos dydį 1 984,43 Lt. Vėliau ieškinyje (t. 1, b. l. 34-36) skolos už patiektą šilumą patalpų šildymui dydis nurodytas tas pats - 3 949,74 Lt, tačiau skolos laikotarpis nuo 2003-01-01 iki 2012-01-01, o tas pats skolos už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti dydis 1 984,43 Lt nurodytas laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2012-01-01. Patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 19) ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už tą patį ieškinyje nurodytą skolos laikotarpį, tačiau sumažino skolos dydį, t. y. prašė priteisti 2 515,02 Lt už patiektą šilumą patalpų šildymui ir 1 212,75 Lt už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti. Skirtingai nurodyti skolos susiformavimo laikotarpiai ir nurodyti skirtingi skolos dydžiai gali kelti tam tikrų abejonių dėl reikalavimų pagrįstumo. Tačiau ginčo atveju buvo svarbu nustatyti įsiskolinimo sumas, kurių dydžiui turėjo įtakos atsakovo atliktų einamųjų mokėjimų priskyrimas tam tikroms (t. y. tam, tikro laikotarpio) skoloms grąžinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl ieškovės tam tikrų prieštaringų duomenų ir paaiškinimų negalima spręsti, jog ieškovė atsakovo atliktais einamaisiais mokėjimais padengė būtent skolą, susiformavusią tam tikrais 2012-11-20 skaičiavimuose nurodytais laikotarpiais (t. 2, b. l. 10-18). Remiantis šiais skaičiavimais, atsakovo mokėjimai, atlikti už patiektą šilumą patalpoms šildyti laikotarpiu nuo 2002-06-01 iki 2012-09-01, buvo skirti susikaupusioms skolos nuo 1999-10-01 iki 2003-02-01 padengti, o atsakovo mokėjimai, atlikti už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2002-06-01 iki 2012-10-01 buvo skirti susikaupusioms skoloms nuo 1999-06-01 iki 2007-11-01 padengti. Pirmosios instancijos teismas suabejojo šių mokėjimų priskyrimo tam tikro laikotarpio skoloms grąžinti pagrįstumu, kadangi įžvelgė prieštaravimus ieškovės pateiktuose duomenyse ir paaiškinimuose, kurie susiję su skolos, atsiradusios iki 1999-05-01 dengimu. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas tvirtino, jog skolos, susidariusios iki 1999-05-01 nedengė, nors pirminiuose rašytiniuose įrodymuose - skaičiuotėje (t. 1, b. l. 101) buvo nurodyta, kad mokėjimais buvo padengta būtent skola, susidariusi iki 1999-05-01, kai skola už šį laikotarpį iš ankstesnio buto savininko V. L. jau buvo priteista teismo sprendimu (t. 1, b. l. 75-76, 78). Iš tikrųjų ieškovės anksčiau pateikti buto apyvartos žiniaraščiai (t. 1, b. l. 48-51) leidžia daryti išvadą, jog buvo apskaitoma ir iki 2001-02-01 susidariusi skola (1 387,33 Lt), juose nurodyti atsakovo atlikti mokėjimai nėra priskirti kokio nors konkretaus laikotarpio skolos grąžinimui, o pirmosios instancijos teismo nurodyta atsakovės skaičiuotė (t. 1, b. l. 101) tik pagrindžia, kad atsakovo einamaisiais mokėjimais buvo padengta skola, atsiradusi už šilumą patiektą patalpų šildymui iki 2003-01-01, o už šilumą patiektą vandens pašildymui - iki 2007-11-01. Tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog atsakovo mokėjimais dengė ir teismo sprendimu priteistą skolą. Ieškinio reikalavimų patikslinimas patvirtina, kad ieškovas sumažino reikalavimus už patiektą šilumą patalpų šildymui 1 434,72 Lt sumai (3 949,74 L t - 2 515,72 Lt), o už patiektą šilumą karštam vandeniui paruošti 771,71 L t sumai (1 984,43 Lt - 1 212,72 Lt), o tai iš esmės patvirtina, kad ieškovė atsakovų einamųjų mokėjimų nėra priskyrusi skolos, susiformavusios iki 1999-05-01 grąžinimui.
Be to, CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Todėl ieškovė, gavusi atsakovo mokėjimus (t. 1, b. l. 83-87), kuriuose atsakovas nėra nurodęs, kokioms skoloms grąžinti skiria mokėjimus (CK 6.55 straipsnio 1 dalis), turėjo teisę atsakovo įmokas skirti seniausių skolų grąžinimui, t. y. skolų, susidariusių iki laikotarpio, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, grąžinimui, ką ir nurodė ieškovė, pateikdama buto apyvartos žiniaraščio duomenis (t. 2, b. l. 11-18). Šie žiniaraščiai nepatvirtina, kad atsakovo įmokos buvo panaudotos skolos, priteistos teismo sprendimu, grąžinimui, kadangi nurodytas priteistos skolos likučiai 1999-05-01 už patalpų šildymą - 844,72 Lt ir 416,71 Lt už karšto vandens paruošimą nėra pridėti prie atsakovo paskaičiuoto įsiskolinimo, kuris nustatytas tik iš priskaičiuotų nurodytu laikotarpiu sumų atėmus atsakovo sumokėtas sumas, koreguotas sumas ir kompensacijas. Tokiu būdu pareiškus patikslintą ieškinį nėra reiškiami reikalavimai, susiję su skolomis, susiformavusiomis viršijant įstatymo numatytą tokiems reikalavimams pareikšti ieškinio senaties laikotarpį - 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį.
Pirmosios instancijos netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktų mokėjimų priskyrimu tam tikro laikotarpio skolų grąžinimui (CPK 186 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis), be pagrindo netaikė CK 6.55 straipsnio reikalavimų, ir tai turėjo įtakos tam, kad teismas nepagrįstai pripažino esant sąlygas taikyti ieškinio senatį. Dėl šių procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), padidinant ieškovei priteistas sumas iki patikslintu ieškiniu reikalautų sumų.
Dėl žyminio mokesčio permokėtos dalies grąžinimo
Pirmosios instancijos teismas ieškovei grąžino 50 Lt žyminio mokesčio dėl tos priežasties, kad bylos dalis buvo nutraukta ieškovei atsisakius dalies reikalavimų. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovei grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio nuo ieškovės atsisakytų reikalavimų dalies (5 934,17 Lt - 2 515 Lt - 1 212,72 Lt = 2 206,43 Lt x 3 % = 66,19 Lt x 75 % = 49,64 Lt). Apeliantės argumentai, jog tai yra žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne žyminio mokesčio grąžinimas, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų (CPK 87 straipsnio 2 dalis), yra visiškai nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), ir iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. žyminio mokesčio (už ieškinio reikalavimus ir apeliacinį skundą) išlaidos ir kitos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei priteistina 111,83 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (3 727,74 Lt x 3 %) ir 72 Lt už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 40), viso 183,83 Lt. Kadangi atsakovas, suteikus antrinę teisinę pagalbą, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (t. 1, b. l. 92-93), iš jo valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (įm. kodas 235014830) 2 515,02 Lt skolos už patiektą šilumą patalpoms šildyti ir 1 212,72 Lt skolos už patiektą šilumą karštam vandeniu, viso 3 727,74 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 183,83 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.
Bylą ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2 206,43 Lt skolos priteisimo iš atsakovo nutraukti, ieškovei atsisakius reikalavimų šioje dalyje.
Ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ grąžinti 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio.