Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-4791-505/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-14
Bylos Nr.: eI3-4791-505/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03231-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB "Gydomasis masažas"
Atsakovas: Alytaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: UAB „AIGIS VL5“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4791-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03231-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 51.5; 53.1; 55.1.1; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei O. K.,

atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms E. Š., L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „AIGIS VL5“, dėl atsisakymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nepagrįsta Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. išvadą dėl nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo bei įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją išduoti leidimą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimui iš paslaugų į gydymo.

Pareiškėja skunde nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir informacinė sistema „Infostatyba“) 2020 m. spalio 25 d. pakartotinai buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirtį (neatliekant kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų) iš paslaugų paskirties į gydymo paskirtį, kuriame nurodyta, kad patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašymas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirtį (neatliekant kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų) iš paslaugų paskirties į gydymo paskirtį, kuriame nurodyta, kad patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog kartu su prašymais dėl leidimo išdavimo buvo pateikti priedai, patvirtinantys prašymų pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, atsakovės pateikta išvada yra neinformatyvi, t. y. neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos, reguliuojančios rašytinio pritarimo, kaip statybą leidžiančio dokumento, išdavimą, yra viešosios teisės normos, kuriomis užtikrinamas viešasis interesas, įskaitant ir patikrinimą, ar buvo gauti reikiami statinio bendraturčių sutikimai, tačiau teisiniai santykiai tarp bendraturčių reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normomis, kurios ir nulemia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir apimtį, todėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas turi būti aiškinamas taip, kad rašytiniam pritarimui patalpų paskirčiai pakeisti gauti pateikiamas toks statinio bendraturčių sutikimas, kaip jį reglamentuoja Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos. Pažymėjo, jog pareiškėja nėra pastato bendraturtė su kitų patalpų, esančių pastate, savininkais, kadangi jai nuosavybės teise priklauso atskiros patalpos, įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Iš Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų pritarimo dėl paskirties keitimo iš paslaugų į gydymo paskirtį patalpų (duomenys neskelbtini) matyti, kad visi statinio patalpų savininkai (išskyrus atsakovę) davė sutikimą pakeisti pareiškėjai priklausančių patalpų paskirtį iš paslaugų į gydymo. Akcentavo, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai teismo nutartyje aiškiai pasisakė, kad patalpų paskirties pakeitimui netaikomas reikalavimas, kad visi kitų patalpų savininkai pritartų patalpų paskirties pakeitimui. Atsižvelgiant į minėto teismo nutartį, pareiškėja per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti leidimą, kuriam 2020 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius nepritarė. Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, disponavimo nuosavybės teise priklausančiu turtu suvaržymas pažeidžia pareiškėjos teisę į nuosavybę, disponavimą nuosavybe. Mano, kad atsakovė nenurodė faktinių ar teisinių aplinkybių, jog pareiškėjos disponavimas savo turtu numatyta tvarka ir būdu pažeistų valstybės, savivaldybės, visuomenės, atskirų asmenų teises ir interesus. Pabrėžė, kad, pakeitus patalpų paskirtį iš paslaugų į gydymo, nesikeičia patalpų plotas, neatsiranda naujų patalpų ar kitų pokyčių, be to, licencijuojama veikla vykdoma nuo nuomos sutarties sudarymo, tęsiama sudarius pirkimo–pardavimo sutartį. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis statytojas, t. y. pareiškėja, įgaliojo privatų architektą pateikti prašymą su privalomais dokumentais informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kuris pasirašydamas statinio projektą buvo atsakingas, kad statinio projektas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projektų rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, o gavęs pastabas privalėjo pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas. Teigė, kad teisinis reglamentavimas nenumato pareigos tarnautojui nurodyti apskundimo tvarką, nes apskundimo tvarka pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą turi būti nurodoma administraciniame sprendime, o ne išvadose. Atkreipė dėmesį, jog informacinėje sistemoje „Infostatyba“ atsakingas valstybės tarnautojas, išanalizavęs pateiktą prašymą, pateikia pastabas tam, kad pareiškėjas, gavęs minėtas pastabas, į jas atsižvelgtų ir pašalintų nurodytus trūkumus, taip pat pažymėjo, kad pastabos nėra atskiras sprendimas, todėl informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodžius pastabas nėra privaloma nurodyti, kokios kompetencijos teismui gali būti skundžiamos pateiktos pastabos. Pabrėžė, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Mano, jog šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių padarinių nesukelia. Atsakovės atstovių nuomone, nurodytos pastabos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ negali būti laikomos individualiu administraciniu aktu, kadangi tokių pastabų pateikimas tėra tik vienas iš etapų, būtinų galutiniam sprendimui – išduoti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį) – priimti, o pateiktos pastabos neužkirto kelio tolesniems procesams, kaip tai nurodo pareiškėja skunde, nes ištaisius trūkumus pagal pateiktas atsakovės pastabas prašymas pakartotinai būtų nagrinėjamas ir neradus daugiau pastabų būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodė, kad įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus atsakovė nustatė neatitikčių ir trūkumų, kuriuos pareiškėja galėjo pašalinti, tačiau to nepadarė ir kreipėsi į teismą. Akcentavo, jog, pareiškėjai išdavus leidimą nesant visų savininkų sutikimo ar būtų išdavusi leidimą negavus patikslintos schemos su automobilių stovėjimo vietomis, atsakovė galimai būtų pažeidusi kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimo pripažinti nepagrįsta Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. išvadą dėl nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo nutrauktina, kita skundo dalis tenkintina iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, pateikto informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kuriuo nepritarta 2020 m. spalio 25 d. prašymais išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam projektui, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja byloje yra pareiškusi ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovę išduoti leidimą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimui iš paslaugų į gydymo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai – yra statybą leidžiantis dokumentas. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 str. 2 d.). Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 punkte įtvirtinta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad, gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 16 punkte nustatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per informacinę sistemą „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus (Reglamento 19 punktas). Jei statinio projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų pritarimai / nepritarimai statinio projektui (Reglamento 20 punktas).

Kaip matyti iš bylos duomenų, išnagrinėjus pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymus Administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus nepritarimas buvo paskelbtas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. Į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl tokio nepritarimo motyvų Administracija atsakė 2020 m. spalio 5 d. raštu Nr. SD-6793 (6.17E) „Dėl prašymo“. Pareiškėja 2020 m. spalio 25 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti leidimus (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. paskelbė pareiškėjos šioje administracinėje byloje siekiamą panaikinti išvadą – nepritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui pakeisti patalpų paskirtį iš paslaugų į gydymo. Kitos institucijos – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2020 m. lapkričio 12 d. paskelbta išvada – pritarti.

Pareiškėjos ginčijamas aktas patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2020 m. lapkričio 12 d. paskelbė išvadą „Nepritarta“. Pastabose nurodė: „1. Nepateiktas pastato bendraturčių sutikimas (LR statybos įstatymas šeštasis skirsnis 27 straipsnis 5 dalis 7 punktas). Bendraturčių sutikimas pateikiamas pagal CK 4.75. Pastaba pakartotinė. 2. Aiškiau nurodykite automobilių parkavimo vietas. Nesimato ar jos patenka į žemės sklypą, kuriame yra pastatas (nurodykite situacijos plane vietas, atkreipkite dėmesį, kad situacijos planas yra naujesnis). Pastaba pakartotinė.“

Vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020).

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar skundžiami aktai, dokumentai gali būti administracinės bylos dalyku, turi būti įvertinta, kokios procedūros metu jie priimti ir ar jais yra užkertamas kelias tolesnei procedūros eigai, t. y. ar jie yra tik tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, ar jais užbaigiama atitinkama procedūra, sukeliamos teisinės pasekmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021).

Kaip jau minėta, Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad teisės aktai nenustato galimybės informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodytas pastabas tiesiogiai ginčyti teismui, todėl teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės (sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitas nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas), ir pažymėjęs, jog, suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai pailginti administracines procedūras ir taip pažeisti procedūrų operatyvumo reikalavimą (žr. 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija išvadą, kuria Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius nepritarė 2020 m. spalio 25 d. pakartotiniams prašymams išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimui (neatliekant kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų) (akcentuotina, kad šių prašymų gavėja nurodyta Alytaus miesto savivaldybės administracija). Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad projektą tikrinanti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2020 m. lapkričio 12 d. paskelbė išvadą „Nepritarta“. Pastabose nurodė: „1. Nepateiktas pastato bendraturčių sutikimas (LR statybos įstatymas šeštasis skirsnis 27 straipsnis 5 dalis 7 punktas). Bendraturčių sutikimas pateikiamas pagal CK 4.75. Pastaba pakartotinė. 2. Aiškiau nurodykite automobilių parkavimo vietas. Nesimato ar jos patenka į žemės sklypą, kuriame yra pastatas (nurodykite situacijos plane vietas, atkreipkite dėmesį, kad situacijos planas yra naujesnis). Pastaba pakartotinė.“ Taigi darytina išvada, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius, priimdamas prašomą panaikinti nepritarimą (išvadą), įgyvendino jam STR 1.05.01:2017 16 punkte numatytus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje atliekamus veiksmus. Tačiau būtent Administracija, gavusi iš projektą tikrinančio asmens – Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus nepritarimą projektui, turi priimti individualų administracinį aktą dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam projektui netenkinimo, kuriame rengėjui turi būti nurodomos neišdavimo priežastys ir pateikiama nepritarimo (nepritarimų) kopija (kopijos) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis, STR 1.05.01:2017 19 punktas). Taigi šiuo atveju Administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus pateiktas nepritarimas galėtų būti laikomas tik Alytaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo netenkinti prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktiems projektams sudedamąja dalimi, prielaida minėtam sprendimui priimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2276-520/2021). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog institucija, kuriai pateikti prašymai išduoti statybos leidimą, t. y. Alytaus miesto savivaldybės administracija, yra šioje nagrinėjamoje situacijoje priėmusi sprendimą pareiškėjai neišduoti statybą leidžiančio dokumento, ir tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės, nurodydamos, jog savivaldybės administracijos veikloje tokios praktikos nėra (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas).

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelią tolesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019).

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas, pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kuriuo nepritarta pareiškėjos 2020 m. spalio 25 d. prašymais išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktiems projektams (patalpų paskirties pakeitimui iš paslaugų į gydymo), negali būti laikomas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu ir vien jo nuginčijimas teisme pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, todėl administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimo pripažinti nepagrįsta Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. išvadą „nepritarta“ dėl nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo nutrauktina, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo tenkintinas iš dalies ir Alytaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina priimti administracinį sprendimą, užbaigiantį administracinę procedūrą ir išsprendžiantį klausimą iš esmės – nagrinėjamu atveju – sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitą nurodytus kriterijus atitinkantį sprendimą pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 25 d. pakartotinius prašymus (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo.

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikia 2021 m. rugsėjo 15 d. Pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad pareiškėja už teisines paslaugas advokatei sumokėjo 550 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovą. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai.

Pareiškėja, pagrįsdama bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate O. K..

Kaip minėta, iš pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priedo matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjai išlaidos, kurias sudaro skundo teismui parengimas ir atstovavimas teisme bei atskirojo skundo surašymas – 500,00 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 11 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1398,50 Eur vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1398,50 Eur vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą priteistina maksimali 3496,25 Eur suma (1398,50 x 2,5 = 3496,25). Kadangi prašoma priteisti 250,00 Eur suma už skundo teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma galėtų būti priteista pareiškėjai iš atsakovės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos advokatė dalyvavo 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje Regionų apygardos administraciniame teisme. Minėtas teismo posėdis truko 1 val. 15 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 1566,40 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme pareiškėjai priteistina 156,64 Eur (0,1 x 1566,40 x 1 = 156,64) suma. Kadangi prašoma priteisti 100,00 Eur suma už skundo teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista iš atsakovės.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, suinteresuota šalis turi teisę pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui tik dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-457/2009). Todėl pareiškėjos prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perduotinas nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms apskaičiuoti. Pareiškėja skunde kėlė du reikalavimus, t. y. pripažinti nepagrįsta Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. išvadą dėl nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo bei įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją išduoti leidimą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimui iš paslaugų į gydymo.

Atsižvelgiant į tai, kad skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti nepagrįsta Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. išvadą dėl nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo, nutraukta ir tai prilyginama sprendimo priėmimui pareiškėjos nenaudai, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimai patenkinti 25 proc. (0,5/2 x 100). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas 0,25 koeficientas bei iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 87,50 Eur (350 x 0,25) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 ir 84–87 straipsniais, 103 straipsnio 1 punktu, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Administracinės bylos Nr. eI3-4791-505/2021 dalį dėl skundo reikalavimo pripažinti nepagrįsta Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. išvadą „nepritarta“ dėl nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo nutraukti.

Įpareigoti atsakovę Alytaus miesto savivaldybės administraciją priimti administracinį sprendimą, užbaigiantį administracinę procedūrą ir išsprendžiantį klausimą iš esmės, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 25 d. pakartotinius prašymus (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai 87,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė