- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2YT-7727-762/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00782-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. A., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjos pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra jos sūnūs G. A. ir A. A. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). I. A. mirė našle, jos sutuoktinis A. A. miręs (duomenys neskelbtini). Po I. A. mirties liko palikimas – garažas, (duomenys neskelbtini). Garažas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre neįregistruotas, tačiau (duomenys neskelbtini) pirmininko išduota pažyma patvirtina, kad I. A. yra bendrijos narys ir garažas išmokėtas pilnumoje. I. A. palikimą priėmė jos sūnus, pareiškėjas G. A. (toliau – pareiškėjas) faktiniu valdymu iš karto po mamos mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Dėl palikimo priėmimo, mirus mamai, pareiškėjas pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjas iki mamos mirties ir po mirties nepertraukiamai naudojasi garažu ir jį valdo kaip savo, moka mokesčius už garažą. 2021 m. gegužės 2 d. garažų bendrijai (duomenys neskelbtini) už mamos vardu registruotą garažą apmokėjo 2020 m. ir 2021 m. mokestį 36 Eur. Kadangi pareiškėjas mamos I. A. palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Kitas įstatyminis įpėdinis I. A. sūnus A. A. nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina kad nėra įregistruotų palikėjos, a .k. (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą raštu, kuriame nurodė, kad susipažinęs su pareiškėjo G. A. pareiškimu, sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. A. priėmė mamos I. A., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Daugiau atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.
Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo G. A. motina I. A. (duomenys neskelbtini) mirė.
Bylos duomenimis I. A. priklausė garažas, (duomenys neskelbtini) Garažas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre neįregistruotas, tačiau (duomenys neskelbtini) pirmininko išduota pažyma patvirtina, kad I. A. yra bendrijos narys ir už šį garažą sumokėta.
VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po I. A. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė. Palikėja testamento nebuvo sudariusi.
Byloje pateiktas Pinigų priėmimo kvitas patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis po motinos I. A. mirties rūpinosi likusiu jos turtu, mokėjo už šį garažą (duomenys neskelbtini) mokesčius už 2020 m. ir 2021 m., tai yra iš karto naudojosi ir valdė šį turtą kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po motinos I. A. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija.
Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
pareiškėjo G. A. prašymą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.