Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1012-1165/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
1-1012-1165/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20502-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
V. G. O. K.
Nukentėjusysis
M. K., V. Š.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Elena Gylienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1012-1165/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20502-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam V. G. O. K. ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,nukentėjusiesiems M. K., V. Š., jų atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. O. K. 2021 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 13.26 val., (duomenys neskelbtini) esančiame pravažiavime, žodinio konflikto su kaimynais V. K. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) ir M. K. metu, priėjęs prie kaimynės V. K. iš nugaros, ją apkabino per liemenį ir tyčia rankomis stipriai spaudė V. Š. pilvą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, priėjęs prie kaimyno M. K., sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius dešinės rankos kumščiu į veido sritį ties kairiąja akimi ir į lūpą, taip sukėlė M. K. fizinį skausmą ir padarė jam minkštųjų audinių sumušimą kairiojo žando srityje, apatinės lūpos sumušimą su gleivinės nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. G. O.-K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. O.-K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis 2021 m. birželio 13 d., apie 13.25 val. su šeima ketino vykti į (duomenys neskelbtini) pas jo sutuoktinės motiną ir paskui į kapines, tačiau pamatė, kad išvažiavimas iš kiemo buvo užstatytas, tai yra tarpas buvo toks, kad jų automobilis negalėjo apsisukti. Jie išvažiavo iš kiemo atbuline eiga. Automobilį vairavo sūnus, o jis pats sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Sūnus sustabdė automobilį ties išvažiavimu iš kiemo, laukė sutuoktinės. Tuo metu jų automobilis nuo nukentėjusiosios transporto priemonės buvo nutolęs apytiksliai 6 metrų atstumu. Jiems belaukiant, išėjo V. K., kuriai jis pasakė: „panele, kitą kartą pastatyk normaliai mašiną“. Ji užpyko ir pradėjo plūstis, filmuoti. Iš nukentėjusiosios sklido vien keiksmažodžiai, ji jo marčią vadino kaimiete, jam pasiūlė „vyriškų dešrelių pačiulpti“. Iš pradžių jis buvo automobilyje, bet paskui išlipo, bandė atimti, tai yra iš jos rankų išlupti, jos telefoną. Po to atėjo M. K., kuris jam sakė: „ateik, ateik“, su juo pasiginčijo, galėjo jį pavadinti „ereliu“. V. K. jis nesakė nieko. Gavęs iš nugaros porą smūgių (dėl smūgio į nosį jam pradėjo bėgti kraujas, skausmą jautė ne vieną savaitę), dėl saugumo nukentėjusiąją paleido ir ji nubėgo už automobilio, vėl pradėjo filmuoti. Sutinka, kad po to buvo ją apsikabinęs, bandė atimti telefoną, tačiau į pilvą jo neįkiš, todėl bandė jį atimti per priekį. Ji „žviegė“, net jis pats išsigando, nors jis jos nespaudė, o tik laikė, lietė. Nesuprato, kad savo veiksmais V. K. galėjo sukelti fizinį skausmą, negali to nei patvirtinti, nei paneigti, nežino, dėl ko ji verkė. Tuo metu galimai M. K. buvo ant žemės. Sūnus jį pastūmė, tačiau ir pakėlė. Nenorėdamas gauti trečio smūgio, jis (kaltinamasis) pats sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Šis, galimai nuo suduoto smūgio, atsitrenkė į tvorą. Tada viskas baigėsi, atėjo jo marti, jie išvažiavo, tačiau, užblokuodami kelią, juos sustabdė V. K. tėvai. Iš pradžių jam jie nieko nesakė, puolė jo sūnų. Jie visi apsižodžiavo. Kas iškvietė policiją, jis nežino, jis ir jo šeima nekvietė. M. K. jam pasakė: „nu dabar tau 20 „štukų“ kainuos“. Po įvykio jokių M. K. sužalojimų veide ar kitose kūno vietose nematė, nei vienas iš nukentėjusiųjų sužalojimais nesiskundė. Įvykio vietoje be jo ir nukentėjusiųjų buvo jo sutuoktinė, marti, sūnus ir kaimynė. Šios kaimynės santykiai su nukentėjusiuoju blogi, jie susiklostė per ilgametę kaimynystę. Jo paties priešpriešos su nukentėjusiaisiais nebuvo, jokių situacijų po įvykio taip pat nebuvo kilę. Su nukentėjusiaisiais nebendrauja, nesisveikina, niekas į juos piktai nežiūri. Jis nukentėjusiosios negąsdino, jie turi du šunis, vienas kurių kovinis, kameras. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 1,34 prom. neblaivumas. Dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai galimai jis buvo padarytas. Nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius prašo atmesti. Kitą dieną po įvykio jie šypsojosi, iš tolo juos matė ir jokių jų sužalojimų nematė. Be to, patys nukentėjusieji išprovokavo konfliktinę situaciją. Tai yra konfliktą išprovokavo V. K. išsakyti žodžiai į jo pareikštas pastabas dėl netinkamai pastatyto automobilio. Nukentėjusioji neklausė, ar gali jį filmuoti, įlindo į jo erdvę, be to, nukentėjusysis jam sudavė penkis smūgius. Dėl vaizdo įraše, padarytame vaizdo stebėjimo kameromis, užfiksuoto laiko nieko paaiškinti negali.

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio mėnesį, įvykio dieną ji pasistatė automobilį už savo kiemo vartų. Galimai tokiu būdu sutrukdė kaltinamajam, kuris yra jos kaimynas, išvažiuoti iš kiemo, bet apskritai išvažiavimas yra gana platus. Būdama namuose, išgirdo, kaip kaimynai išvažiuoja, nuėjo patraukti automobilį, tačiau kaimynas pradėjo ją plūsti tokiais žodžiais kaip „ž... (necenzūrinis žodis)“, „p... (necenzūrinis žodis) antį“, žiurkė, „s... (necenzūrinis žodis)“. Ji pradėjo kaltinamąjį filmuoti, kad būtų užfiksuotas šio įvykio faktas. Kaltinamajam sėdint automobilyje, jį filmavo. Po to jis išlipo, ant jos rėkė kieme buvusios moterys, V. G. O.-K. bandė atimti jos telefoną, kurį ji laikė prispaudusi prie savęs. Jis, būdamas jai už nugaros, jos nepaleido, spaudė ją iš visų pusių per liemenį. Spaudimas buvo į jos vidų, ją laikant apglėbus. Iš pradžių jos rankos buvo nuleistos žemyn, kaltinamasis buvo apglėbęs ją per liemenį ir rankas. Nežino, ką kaltinamasis norėjo jai padaryti, tačiau jautė spaudimą ties liemeniu, žemiau bambos, per priekį link savęs spaudė. Vėliau telefoną ji laikė prie savęs ties krūtine, galbūt kaltinamasis norėjo ištrinti vaizdo įrašą. Tuo metu ji jautė fizinį skausmą, garsiai rėkė, klykė iš panikos, tačiau kaltinamajam nieko nesakė. Tai truko iki kelių minučių. Tada atbėgo M. K., kuris bandė kaltinamąjį nuo jos nutraukti. Jam pavyko, ji iš kaltinamojo ištrūko. M. K. pradėjo pyktis su kaltinamuoju ir šis nukentėjusiajam iš karto sudavė du kartus į veido sritį, kairę pusę ties akimi ir lūpa. Mano, kad taip padarė, kadangi buvo neblaivus, įniršęs. Tikrai žino, kad buvo suduoti du smūgiai, o ar jų buvo ir daugiau, negali pasakyti. Po to kaltinamojo sūnus pargriovė M. K. ant žemės, ant akmenų. Jam buvo padarytas nubrozdinimas kelio srityje. Kitų įvykių ji nematė, nes bėgo namo kviesti policijos pareigūnų. Jiems atvykus, ji ir M. K. parašė pareiškimą. Policijos pareigūnai patikrino kaltinamojo blaivumą, jis buvo neblaivus. Fizinį skausmą juto įvykio dieną ir vakare, gėrė vaistus, taip pat juto psichologinį skausmą. Mano, kad kaltinamasis įvykio metu galėjo suvokti, kad jai skaudėjo. Po įvykio, pirmiau atvažiavo policijos pareigūnai ir už 5–6 minučių atvažiavo jos tėvai, kurie sustabdė kaltinamojo automobilį, kad šis neišvažiuotų iš įvykio vietos. Po šio įvykio ji jaučiasi negerai, M. K. ją turi lydėti iki automobilio, ji negali būti kieme su savo šunimis, ieško, kur išsikraustyti, kadangi nenori būti namuose, kuriuose dabar gyvena. Į medikus ji nesikreipė, kadangi nematė jokių kraujosruvų, tik vakare išgėrė raminamųjų vaistų. Į psichologą po įvykio taip pat nesikreipė, vaistus gėrė ne pagal receptą, tačiau jų pavadinimo neprisimena. Tą patį vakarą matė M. K. sužalojimus, tai yra buvo sužalota ties pėda, keliu, akimi, taip pat praskelta lūpa. Jis kreipėsi į medikus, gėrė vaistus nuo skausmo, kitą dieną nenuėjo į darbą. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą sudaro tai, kad ji jaučiasi psichologiškai blogai, turėjo gerti vaistus, nesijaučia saugi, nes bijo, kad įvykis gali pasikartoti dar kartą, patiria panikos atakas, po įvykio kelis mėnesius negalėjo užmigti naktimis. Filmuotus vaizdo įrašus pateikė prie bylos. Jie trumpi, kadangi išsikraunant „Iphone“ telefonui, gaunami įspėjimai ir vaizdo įrašai nukerpami. Kodėl neišsisaugojo pati pradžia, nežino. Kaltinamasis po įvykio neatsiprašė, nesigaili. Ji mato jo piktus žvilgsnius į jos pusę.

Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio 13 d. jis buvo namuose, kai išgirdo riksmus. Tuo metu V. K. buvo nuėjusi į kiemą patraukti automobilio. Girdėjo kelių moterų keiksmažodžius, taip pat vyro balsą. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kaip kaimynas V. G. O.-K., suėmęs V. K., ją spaudė. Jis pribėgo prie jų, bandė V. K. atitraukti, bet jam nepavyko, bandė bent patraukti kaltinamojo ranką nuo jos. Tada kaltinamasis jam trenkė į kairę akį ir lūpą, o nukentėjusioji ištrūkusi pabėgo. Kaltinamasis jam nieko nesakė, jis net negalėjo suprasti, kas nutiko šiam asmeniui. Jis buvo piktas. Tada pribėgo kaltinamojo sūnus ir jį parvertė ant žemės. Iš pradžių jis krito priekiu ant akmenų, o paskui kaltinamojo sūnus jį parvertė ant nugaros ir užsilipo ant jo. Būtent tuo metu jis užsigavo kelią ir pėdą. Po to kaltinamojo sūnus jį paleido, jis atsistojo, ėjo link kaimyno. Kaltinamasis jį pradėjo stumdyti, jis net įkrito per vartelius pas kaimynę. Tada kaltinamasis jam sudavė dar kartą, pataikė į kaktą. V. G. O.-K. sūnus kaltinamąjį bandė atitraukti. Nukentėjusysis tuo metu užėjo už namo ir pamatė, kad V. K. kvietė policiją. Kaltinamasis liko įvykio vietoje, sūnus jį tempė link jų automobilio, kuris stovėjo maždaug 5–10 m atstumu nuo nukentėjusiųjų transporto priemonės. Kaltinamasis ir jo šeimos nariai įsėdo į savo automobilį, o nukentėjusysis, užbėgęs už namo kampo, pamatė, kaip jie išvažinėjo, sėdo į automobilį ir vyko paskui kaltinamąjį. Tuo metu jis su V. K. jau buvo paskambinę jos tėvams ir nurodę kaltinamojo automobilį. Nukentėjusiosios tėvai kaltinamąjį sustabdė pagrindinės gatvės pabaigoje. Jis pats, pasivijęs ir išlipęs iš automobilio, pamatė, kaip iš savo automobilio išlipę kaltinamasis ir jo sūnus pradėjo įvairiais žodžiais vadinti V. Š. bei I. Š., grasino su jais susidoroti. Įvykio metu kaltinamasis taip pat plūdo jį bei nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Anksčiau šie asmenys nebuvo pažįstami, tačiau kaltinamasis žinojo, kad tai buvo V. K. tėvai, jie prisistatė. Pro juos pravažiavo policijos pareigūnai. Tuomet kaltinamasis kiek nurimo. Jie visi nuvyko į įvykio vietą, jis pareigūnams paaiškino, kas įvykio, kad užpuolė merginą. Tai buvo tas pats pareigūnas, kuris šioje byloje apklaustas kaip liudytojas. V. K. po įvykio buvo šoke, visa drebėjo, buvo nesusikoncentravusi. Jos sužalojimų jis nematė, tačiau jai skaudėjo pilvą, ji gėrė vaistų. Jis pats prastai jautėsi, vos vaikščiojo, kojos skausmas nuslūgo tik po kelių dienų, sužalotų veido vietų negalėjo paliesti, sužalojimai po įvykio matėsi apie dvi savaites, kadangi jam buvo stipriai prakirsta lūpa, kraujas nustojo bėgti tik po kelių valandų. Jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus kitą dieną. Dėl šio įvykio jam buvo praskelta lūpa, ant kaktos buvo guzas, taip pat buvo sužalotas ties kaire akimi. Po šio įvykio jis iki šiol nedirba, kadangi kitą dieną po to nenuvyko į objektą, kurį turėjo remontuoti, pasakė, kad negalės atvykti apie savaitę laiko ir užsakovas nutraukė sutartį. Dėl to neteko apie 35 000 Eur pajamų. Įvykio metu dirbo statybose, darbo turėjo 6–7 mėnesiams, šiuo metu šis išmetimas iš darbo jį labai paveikė, todėl nedirba. Be to, šiuo metu jiems labai nemalonu būti namų kieme, jie įsirengė šviestuvus. Nežino, kada kaltinamasis gali vėl prisigerti. Nors po įvykio su kaltinamuoju bendrauti neteko, tačiau mato jo piktus žvilgsnius. Prieš įvykį jų santykiai buvo neutralūs, o šiuo metu planuoja parduoti namą, kuriame gyvena, ir kraustytis gyventi kitur. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja N. O.-K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis V. G. O.-K. yra jos vyras. Incidentas įvyko 2021 m. birželio 13 d., tuo metu, kai su šeima ruošėsi važiuoti į kapines. Buvo atėjusi kaimynė V. K., su savimi ji turėjo telefoną, pradėjo juos filmuoti, vartoti necenzūrinius žodžius. Vyrui paprašius nustoti filmuoti, ji to nenustojo daryti, dėl to vyras norėjo atimti telefoną, o mergina pradėjo šaukti. Dėl jos šaukimo atbėgo M. K. ir V. K. pabėgo į šoną. Jei mergina nebūtų dariusi vaizdo įrašo, viso incidento nebūtų įvykę. Viso įvykio metu M. K. rėkė ir keikėsi, jis yra įžūlus, linkęs visiems kenkti, o dabar galimai keršija, kadangi praeityje turėjo bėdų su juo. Konflikto metu iš automobilio išlipo sūnus R. O.-K., kuris pamatė, kad reikia stabdyti konfliktą, jis pradėjo raminti M. K.. Visu šiuo metu, V. K. tęsė filmavimą, o jos vyras pabandė dar kartą atimti telefoną. M. K. vyrui sudavė du kartus kumščiu į smilkinio sritį. Sūnus R. O.-K., pamatęs, kad yra mušamas jo tėvas, įsikišo ir paguldė M. K., o šis užsidengė galvą. R. O.-K. padėjo jam atsistoti, o V. K. isteriškai rėkė. Nematė, ar kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė. Mergina vis filmavo. Viskas vyko už automobilio, o ji pati buvo prie namo. Kai M. K. pribėgo prie merginos, tuo viskas ir pasibaigė. Viskam pasibaigus, nukentėjusioji nubėgo už kampo ir iškvietė policiją. M. K. bėgo paskui V. K., pastarasis dar grasino, kad susidoros. Paskui visi sugrįžo, pasakė M. K., kad į ją kreiptųsi tik raštu, šis iškvietė policiją. M. K. užblokavo kelią. Kilo ginčas, atvykę policijos pareigūnai viską surašė, tačiau pareiškimo nepriėmė, nes, anot jų, jie turėjo daug darbo. Viskas įvyko dėl to, nes kaltinamasis norėjo atimti telefoną, kad juo nefilmuotų, vyras priėjęs tikrai nepuolė tos merginos, o tik mandagiai jai pasakė, tačiau ši vis tiek filmavo. Sekantį kartą pabandžius vėl atimti telefoną, ji išsisuko, o dar kitą kartą – apglėbęs prie automobilio, jis stūmė telefoną nuo jos, o ši muistėsi. Negirdėjo jokio garso, kad jai kažką suskaustų, ji tik rėkė, kad M. K. ją gelbėtų. Sūnus R. O.-K. neleido vykti muštynėms. Viskas truko apie 1–2 minutes, kol vyras ją laikė. Ar vyras sudavė M. K. smūgius, nematė, kadangi vyras yra aukštesnis ir ji tuo metu buvo už nugaros. Vyras buvo sužalotas, jis gydėsi namuose, nosis kreiva dėl šio įvykio, o pareiškimo nerašė, nes galvojo, kad situacija nepakankamai rimta, jie yra vaikai, su jais nesipešė, jokių sužalojimų ant jų nematė. Sūnus su vyru nenorėjo pabėgti iš įvykio vietos, o išvyko, kadangi jie nežinojo, kad yra iškviesta policija.

Liudytojas R. O.-K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2021 m. birželio 13 d. apie 13.30 val. sekmadienį, pas jo tėtį. Tuo metu jis buvo automobilyje, kai iš savo namų kiemo atėjo kaimynė V. K.. Konfliktas kilo, nes ji ne taip buvo pastačiusi automobilį, kadangi jiems reikėjo važiuoti į kapines, tačiau negalėjo išvažiuoti, bet paskui visa tai peraugo į rimtesnį konfliktą. V. K. pradėjo reikšti pretenzijas dėl parkavimo, tada tėtis su ja apsižodžiavo. Nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti pirma, pradėjo viską filmuoti telefonu ir tokiais savo veiksmais inicijavo konfliktą. Tėtis supyko ant jos, nes ji jam pasakė „čiulpk tu“. Iš pradžių į šį konfliktą jis nesikišo, tačiau, kai atėjo M. K., o V. K. vis dar filmuodama pasakė jam, kad „va dabar gali pasireikšti“, tuomet jis atsistojo viduryje, t. y. tarp savo tėčio ir M. K., bei šiam pasakė, kad geriau nereikia kelti konflikto. M. K. buvo agresyviai nusiteikęs. Tėvas perbėgo į kitą pusę, pasakė, kad kitą kartą tinkamai pastatytų automobilį. Tėvas, perbėgęs jam už nugaros, bandė paimti telefoną iš V. K., o tai pamatęs M. K. staigiai nubėgo prie tėvo ir sudavė jam du smūgius. Pačių smūgių jis nematė, tačiau suprato, kad nereikia laukti, ir pargriovė jį ant žemės. Ant tėvo jokių sužalojimų nematė, tačiau tuo metu ne tas jam rūpėjo. M. K. jis parvertė ant žemės, laikė jį tokioje pozicijoje, kad nekonfliktuotų. Sunku pasakyti, ar jis galėjo būti sužeistas, tačiau nesistengė jo dusinti ar kitaip sužeisti, o vėliau padėjo jam atsistoti. Kadangi buvo paguldęs M. K., todėl negalėjo nei matyti, nei žinoti, kur kiti asmenys buvo ir ką jie tuo metu darė. Kai išgirdo, kad V. K. pradėjo šaukti, abu su M. K. atsistojo. Jo tėvas buvo V. K. iš nugaros, ją apsikabinęs, kadangi bandė iš jos paimti telefoną. Suprato, kad reikia patraukti tėvą nuo jos, tačiau jis pats vėliau ją paleido ir nustūmė. Tuomet tėvas vėl susikibo su M. K., jis vėl bandė juos išskirti, viskas vyko labai greitai, gal apie 10 sekundžių, tačiau pavyko tėvą nustumti nuo nukentėjusiojo, pastarasis nieko nesakė, jokių sužalojimų jo veide nematė, gali būti, kad jo kelnės buvo įplyšusios, jokių kraujo žymių veide tikrai nebuvo. Ant jo kairės kojos kažkas galėjo būti, nes matė iš nuotraukų. Jiems beišvažiuojant, V. K. tėvai užblokavo jiems kelią, priekaištavo, kad jie ją sužalojo, sumušė, pradėjo „koliotis“. Paskui pamatė pro šalį važiuojantį policijos automobilį, spėja, kad M. K. galėjo iškviesti policiją. Pamatę pareigūnų automobilį, jie visi grįžo į įvykio vietą. Jie patys policijai nerašė jokių skundų, policija, visus apklaususi, priėmė jų pareiškimus, patikrino blaivumus, girdint policijos pareigūnams dar buvo apsižodžiavimų. M. K. minėjo, kad jis buvo dusinamas, nors to tikrai nebuvo daroma. Jis taip pat parašė, jog yra nukentėjusysis, nors iš tikrųjų konfliktą sukėlė V. K.. M. K. buvo agresyviai nusiteikęs, sudavė tėvui 2 smūgius, tačiau pasakė, kad jis tik norėjo atskirti tėvą nuo V. K., taip pat, kad tėvas sudavė jam 5 smūgius, nors iš tikrųjų buvo tik vienas. Pats visko konkrečiai nematė, tačiau mano, kad viską buvo galima išspręsti kitokiu būdu. Kadangi jo tėvui buvo iškilęs realus pavojus, todėl jį gynė, priešingu atveju, neaišku, kiek M. K. smūgių jam būtų sudavęs. Po visko nematė jokių nukentėjusiųjų kūno sužalojimų, tačiau galbūt jų nematė dėl streso, negirdėjo, kas kvietė policiją. Nuo policijos nebėgo, kadangi nežinojo, kad ji buvo kviesta.

Liudytoja E. O.–K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2021 m. birželio 13 d. Ji su vyru R. O.-K. buvo atvažiavę pas uošvius tam, kad nuvažiuotų į kapus ir pas senelę. Vyras su uošviu nuėjo į automobilį, o ji pati su uošviene liko namuose ir tik po to ėjo į automobilį. V. K., atėjusi į kiemą, stovėjo su telefonu priešais automobilį, o uošvis su vyru sėdėjo jame. Jie konfliktavo dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Vyras po kiek laiko pamatė, kad ateina M. K., kuris, sprendžiant iš jo elgesio, buvo agresyviai nusiteikęs. Vyras liepė jam eiti namo, tačiau šis niekur nėjo, o uošvis, išlipęs iš automobilio, nuėjo paimti iš V. K. jos telefoną. Jis bandė prie merginos prieiti iš nugaros, tačiau to padaryti ir paimti telefono jam nepavyko. V. K. pradėjo „koliotis“, šaukti, taip pat filmavo. Uošvis bandė telefoną paimti iš šono, tačiau to padaryti taip pat nepavyko, o paskui M. K. puolė uošvį mušti, sudavė 2 smūgius į veido sritį. Vyras bandė ginti uošvį paguldydamas M. K. ant žemės. Uošvis bėgo link V. K., bandė gintis, vyras paguldė jį ir M. K. ant žemės. V. K. buvo su uošviu prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vartelių. Vyras davė ranką, kad padėtų M. K. atsikelti. Daugiau detalių nepamena, tik žino, kad M. K. pirmas puolė muštis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo pagarsinti liudytojos E. O.–K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2021 m. birželio 13 d. ji dalyvavo konflikte su kaimynais. Tą dieną ji buvo pas savo uošvius ir ruošėsi važiuoti visi kartu pas vyro močiutę bei į kapus. Kiek ji prisimena, jos uošvis V. O.-K. ir jos vyras R. O.-K. jau buvo išėję į lauką laukti jos, kad galėtų kartu galėtų išvykti. Jai kartu su uošve N. O.–K. išėjus į gatvelę prie kiemo, ji pamatė kaimynę V. Š., kuri rankose laikė telefoną ir filmavo jos vyrą R. O.-K. ir uošvį V. O.-K., kurie tuo metu sėdėjo savo automobilyje. Tarpusavyje V. O.-K. su V. Š. žodžiu konfliktavo dėl ne vietoje pastatyto jos automobilio. Po kelių akimirkų pamatė, kad prie V. Š. atėjo agresyviai nusiteikęs jos draugas ar sugyventinis M. K. ir įsikišo į žodinį konfliktą tarp V. Š. ir V. O.-K.. Matė, kaip pirmas iš automobilio išlipo V. O.-K., o po to ir R. O.-K.. V. O.-K. puolė atiminėti iš V. Š. jos laikomą rankose telefoną, kad ji nefilmuotų, o būtent apglėbė ją iš nugaros per liemenį ir laikė suspaudęs. M. K., kuris buvo netoliese, keleto metrų atstumu nuo V. O.-K. ir V. Š., priėjęs kažkokiu būdu su dešinės rankos kumščiu ar delnu, trenkė du kartus V. O.-K. į veido sritį, tada jos vyras R. O.-K., kuris buvo netoli, paėmė jį už pažastų ir paguldė ant žemės, gindamas savo tėvą nuo M. K. suduotų smūgių. Kai po kelių sekundžių vyras paleido ant žemės gulintį M. K., šis vėl pradėjo artėti prie V. O.-K., kuris galimai dar laikė suspaustą V. Š. per liemenį. Kiek pamena, kai V. Š. buvo paleista, ji pasitraukė į šoną, o tuo momentu V. O.-K. su M. K. susigrūmė tarpusavyje, tačiau kokius jie veiksmus atliko vienas kitam, ji tiksliai neatsimena, tačiau pamena, kad vyras tuo metu vėl bandė juos išskirti lįsdamas savo kūnu tarp jų ir rankomis bandydamas juos atskirti, kad nebūtų konflikto. Viso įvykio metu ji nematė, kad V. O.-K. būtų trenkęs M. K., ar kažkaip kitaip prieš jį smurtavęs. Viso konflikto metu buvo tik ji, N., V. Š., M. K., R. O.-K., V. O.-K., o daugiau pašalinių asmenų ji nematė ir nurodyti negali. Pavykus atskiti M. K. nuo V. O.-K., fizinis kontaktas baigėsi, tačiau toliau jie konfliktavo žodžiais, o po kiek laiko kita pusė išsikvietė policijos pareigūnus. Jie išvažiavo į kapus ir pakeliui į ten, kitoje gatvelėje pamatė, kad priešais atvažiuoja V. Š. tėvai. Vyras, pamatęs juos, pristabdė automobilį ir sustojo, tuomet tėvai iš priekio pasistatė savo mašiną, kad jie negalėtų pravažiuoti ir pradėjo žodžiu su jais konfliktuoti. Į kapus taip ir neišvažiavo, nes po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir visi apsisukę grįžo į namus. Viso konflikto metu ji nematė nei iš vieno įvykio dalyvių, kad kažkuriam būtų bėgęs kraujas ar būtų padaryti kažkokie kiti sužalojimai. Viso konflikto metu ji matė tik du papasakotus M. K. smūgius V. O.-K., daugiau nematė, kad M. K. būtų sudavęs daugiau smūgių (1 t. b. l. 132–134).

Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2021 m. birželio 13 d. jai paskambino labai išsigandusi dukra ir pasakė, kad ją užpuolė kaimynas. Ji pati tų žmonių nepažįsta. Dukros balsas buvo pasikeitęs. Ji su vyru buvo netoliese, važiavo ta pačia kryptimi. Iš M. K. sulaukė skambučio, kad kaimynai bėga iš įvykio vietos, dėl to jie stengėsi greitai važiuoti, kad galėtų užblokuoti kelią. Kai sustabdė reikiamą automobilį, iš jo išlipo kaltinamasis, pradėjo plūstis keiksmažodžiais, buvo išgėręs. Nurodė, kad kaimynai buvo paprašyti niekur nevažiuoti ir palaukti policijos pareigūnų. Pamatė, kad jos dukra buvo labai išsigandusi, tačiau džiaugiasi, kad viskas praėjo be baisių pasekmių. Atvažiavęs M. K. patvirtino, kad čia tie patys žmonės. Viskas įvyko labai greitai, jie atvažiavo po 3 minučių. M. K. buvo su suplyšusiomis kelnėmis, išsigandęs, kruvinas bei pasakė, kad jie užpuolė V. Š.. Taip pat pasakė, kad jam tie žmonės trenkė į veidą. Visą kelią tiems žmonėms ėjo iš paskos, pasakė, kad niekur nevažiuotų, norėjo, kad atvykusi policija patikrintų jiems blaivumą. Dukra buvo labai išsigandusi, ji nesitikėjo, kad taip gali įvykti, sakė, kad galvojo, kad ją pasmaugs, visa drebėjo, o kalbėjimas buvo nerišlus. Ji buvo sutinusi, tikriausiai nuo verkimo, taip pat buvo pasimetusi. Paaiškino, kad kaimynas išbėgęs atėmė telefoną ir pradėjo ją smaugti iš nugaros. Mano, kad viskas įvyko dėl pavydo ir girtavimo, kadangi jos dukra yra nekonfliktiška.

Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietą rado kieme stovinčią merginą, kuri buvo susijaudinusi, verkianti bei nurodė, kad ją užpuolė kaimynas, su kuriuo konfliktavo. Vėliau atėjo merginos draugas, kuris pradėjo aiškinti aplinkybes, jog buvo kilęs konfliktas, buvo fizinis kontaktas. Vaikinas taip pat buvo susijaudinęs, kadangi gynė draugę. Ant merginos buvo matyti nubrozdinimai, paraudimai, o ant vaikino ar kažkas buvo, neatsimena. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinant aplinkybes, buvo minimi ir giminaičiai. Kaltinamasis, paragintas artimųjų, grįžo vėliau, neprisimena, ar su juo bendravo, kadangi jis vengė šnekėti, daugiau šnekėjo artimieji bei mergina.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje ir 2021 m. birželio mėn. dirbant savo pareigose reagavo į įvykį adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykis buvo seniai, todėl jis negali pasakyti, nes neatsimena asmenų vardų ir pavardžių, kurie dalyvavo įvykyje jam ten nuvykus. Prisimena, kad iškvietimas buvo dėl to, jog kaimynas užsipuolė merginą, dėl ne vietoje pastatytos mašinos. Kiek prisimena, mergina įvykio vietoje buvo apsiverkusi, labai išsigandusi. Ką konkrečiai kaimynas jai darė, jis neprisimena, atsimena, kad lyg buvo tos merginos vaikinas, kuris bandė ginti merginą bei, kiek prisimena, buvo ir kaimyno, kuris užpuolė merginą sūnus, tačiau vardų ir pavardžių jis neprisimena ir negali pasakyti jau dabar, ką konkrečiai jam pasakojo viena ir kita dalyvių pusė, taip pat jis neprisimena ar matė kokius nors sužalojimus pas įvykio dalyvius, neprisimena ir ar kvietė greitąją medicinos pagalbą ar ne, tiesiog pamena, kad iš vienos įvykyje dalyvavusių pusių priėmė parašytus pareiškimus, kodėl kita pusė nerašė pareiškimų jam nėra žinoma. Kiek prisimena, kad įvykyje visi asmenys aiškino, kad konfliktai yra seni, ne pirmas kartas, kai pykstasi tarpusavyje. Viskas vyko seniai, todėl papasakojo viską, kas jam yra žinoma apie įvykį, smulkiau jis neprisimena, detalesnės įvykio aplinkybės yra nurodytos jo surašytame tarnybiniame pranešime iškart po įvykio (1 t. b. l. 127–130).

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra, o M. K. – jos draugas. Viskas įvyko vasarą, tikslaus laiko neatsimena, jis su žmona buvo parduotuvėje, kai tuo metu paskambino dukra, tačiau telefono ragelį perėmė M. K., kuris pasakė, kad reikia pagalbos. Jie atvažiavo per 3–5 minutes, vaikai pasakė, kad kaltinamieji nori pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jie sutikę jų automobilį, neleido jam daugiau pravažiuoti. Kaltinamasis buvo išgėręs, o vairuotojas buvo blaivus, netrukus atvažiavo pareigūnai, kuriuos iškvietė M. K.. Pamatė, kad M. K. koja purvina, suplėšytos kelnės, o kairėje pusėje ties kakta susidarę kraujosruvos. V. Š. buvo strese, visa drebanti, tačiau ant jos sužalojimų nepastebėjo. Kaltinamasis buvo labai agresyvus, „koliojosi“ įvairiais žodžiais. Kai nuėjo į kiemą, jie prisistatė, kad yra V. Š. tėvai, jie ėjo kartu, kadangi į kiemą buvo atvažiavę pareigūnai, kurie visus apklausė. Ant kaltinamojo jokių sužalojimų nematė, tačiau jis buvo agresyvus ir girtas. Visi aplinkiniai buvo pastoviai „koliojami“ įvairiais žodžiais. Pirmiausiai buvo bandyta užpulti V. Š., bandė iš jos atimti telefoną, viskas įvyko dėl to, kad turėjo patraukti mašiną, tačiau kaltinamasis ją užpuolė ir smaugė, spaudė per pilvą. Tada M. K. bandė ją apginti, dėl ko pats buvo sumuštas. Dėl esančių kraujosruvų kaktoje, sprendžia, kad jam buvo trenkta į veidą, pastarasis jam papasakojo, kad jis buvo parverstas ant žemės. Dėl šių įvykių, V. Š. bijo išeiti į kiemą, kaltinamasis jos neatsiprašė. Ar ten buvo muštynės, tiksliai pasakyti negali, kadangi matė tik patį faktą, jog nukentėjusysis buvo sumuštas, jo kelnės suplėšytos.

2021 m. birželio 23 d. pranešime užfiksuota, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2021 m. birželio 13 d. V. Š. ir M. K. pareiškimus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su kaimynais, kurio metu kaimynas bandė atimti iš V. Š. mobiliojo ryšio telefoną, suspaudė ją iš nugaros ir suspaudęs laikė, o M. K. bandant apginti V. Š., jis buvo parverstas ant žemės jaunesnio kaimyno bei vyresnysis kaimynas jam sudavė kelis smūgius į veido sritį (1 t., b. l. 24–29).

Ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuoti ROIK duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 13 d. 13.26 val. V. Š. paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu kviesdama policijos pareigūnus dėl kaimyno pavartoto fizinio smurto (1 t., b. l. 30–33).

Iš 2021 m. birželio 13 d. vyriausiojo patrulio G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 13.29 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prieš kelias minutes kieme kaimynas smaugė pranešėją. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Laukia namuose, smaugęs asmuo liko lauke. Atvykus nurodytu adresu apie 13.40 val., pareigūnus pasitiko pranešėja V. Š., kuri paaiškino, jog buvo pasistačiusi savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Atėjo kaimynas V. G. O. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais plūsti V. Š., reiškė nepasitenkinimą dėl ne vietoje pastatyto automobilio, tada V. Š. pradėjo filmuoti ir fiksuoti vyriškio veiksmus, tuomet kaltinamasis dar labiau įsiuto ir priėjęs mėgino atimti telefoną, rankomis apglėbė V. Š. per juosmenį ir pradėjo spausti vis stipriau, laikė jos rankas ir toliau mėgino atimti telefoną. Tuomet įvykį pamatęs V. Š. draugas M. K., išbėgęs į lauką, pradėjo skirti, ginti V. Š., bet netoliese buvęs kaltinamojo sūnus R. O.-K. parvertė M. K. ant žemės, o V. G. O.-K. sudavė jam kelis smūgius rankomis į veido sritį, praskėlė lūpą, nubrozdino koją. Ant M. K. kairės kojos matėsi nubrozdinimai, taip pat ant lūpos matėsi patinimas. Pats V. G. O.-K. pripažino, jog rankomis spaudė V. Š.. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0411 patikros sertifikato Nr. 1416090, patikrinti visų konflikto dalyvių blaivumai, nustatyta, jog V. Š., M. K. ir R. O.-K. buvo blaivūs 0,00 prom. V. G. O.-K. nustatytas 1,34 prom. neblaivumas. Ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 34).

2021 m. birželio 21 d. įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuotas dviejų aukštų medinis pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo teritorija aptverta medine, rudos spalvos tvora. Greta gyvenamojo namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės matomas mūrinis, dviejų aukštų gyvenamasis pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Abi gyvenamųjų namų kiemo teritorijas skiria tvora. Patekimas į kiekvieną iš minėtų namų teritorijų yra iš (duomenys neskelbtini). Ant gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vieta aprašyta ir užfiksuota fotolentelėje pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 38–43)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1091/2021(02) patvirtina, kad M. K. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje, apatinės lūpos sumušimas su gleivinės nubrozdinimu, kraujosruvos kairiame žaste bei odos nubrozdinimai kairio kelio ir kairės pėdos priekiniame paviršiuje, padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 62–64).

Iš 2022 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2021 m. liepos 1 d. 14.02 val. nukentėjusiosios V. Š. elektroniniu paštu atsiųsta informacija, kuri yra įrašyta į kompaktinį diską, t. y.: 2 vnt. fotonuotraukų ir 2 vnt. vaizdo įrašų. Atidarius kompaktinį diską matyti, jog jame yra įrašytos fotonuotraukos, pavadinimais: „Image0“ ir „Image1“ ir vaizdo įrašai, pavadinimais: „Video“, „Video_1“ (1 t., b. l. 67–73).

Iš 2022-01-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta USB laikmena, 2022 m. sausio 3 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu gauta iš R. O.-K.. Joje užfiksuotas vaizdo įrašas, kuris perrašytas į kompaktinį diską. Atidarius minėtą vaizdo įrašą, viršutiniame dešiniajame kampe matyti bėgantis laiko takelis „2021-06-13 13:30“. Vaizdo įrašas spalvotas, vidutinės kokybės, filmuotas šviesiu paros metu, prie natūralaus apšvietimo, be garso. 13:47 val. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 84–92).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Pažymėtina ir tai, kad ne bet koks fizinis kontaktas savaime sudaro BK 140 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymius, ypač tuo atveju, kai jokie padariniai sveikatai nekyla, o nukentėjusiajam yra sukeliamas fizinis skausmas. Šiuo aspektu vertintini ir paties nukentėjusiojo veiksmai iš karto po smurtavimo jo atžvilgiu. Nustatant šią aplinkybę, būtina atsižvelgti į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat į nukentėjusiojo amžių, sveikatą, fizinį skausmą keliančio asmens tikslus ir pan., būtina įsitikinti, kad nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.).

Šiuo atveju V. G. O.-K. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, suduodamas jam ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, bei sukėlė nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą kitaip prieš ją smurtaudamas – spausdamas ją per liemenį. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme patvirtino tik tai, kad jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. K., taip pat neneigė, kad laikė V. K. ((duomenys neskelbtini)) apglėbęs per liemenį, tačiau nurodė nesupratęs, kad tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą, taigi neigė tyčios egzistavimą savo veiksmuose.

Nors kaltinamasis nepripažino visų aplinkybių, kurios nurodytos jam pareikštame kaltinime, tačiau įvykių eigą, o kartu ir jo atliktų veiksmų, kurie atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, turinį pagrindžia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad įvykio vietoje 2021 m. birželio 13 d. apie 13 val. buvo keletas asmenų, tai yra, automobilyje buvo kaltinamasis ir jo sūnus R. O.-K., kieme arčiau namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kaltinamojo sutuoktinė N. O.-K. ir kaltinamojo sūnaus sutuoktinė E. O.-K.. Kieme taip pat buvo nukentėjusioji V. K. (buvusi (duomenys neskelbtini)) ir po kurio laiko į įvykio vietą atėjo nukentėjusysis M. K..

Iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu „Video“, matyti, kaip kaltinamasis, eidamas nuo automobilio keleivio pusės link nukentėjusiosios, sako „ką tu p... (necenzūrinis žodis) antį“ bei, agresyviai nusiteikęs, eina link nukentėjusiojo, sakydamas: „jo, jo, erelis, nu, ką, ką“. Kitame vaizdo įraše, pavadinimu „Video_1“, kaltinamasis, kalbėdamas su nukentėjusiuoju, sako: „nelendi, o tu lendi, ne?“, rodydamas į filmuojantį asmenį (nukentėjusiąją), nurodo: „o tavo žiurkė atp... (necenzūrinis žodis) antį“. Taigi, priešingai nei nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, jis ne tik vartojo nukentėjusiųjų nurodytus necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, tačiau ir buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs, ką patvirtina ir liudytojo R. O.-K. parodymų turinys, kad jis savo veiksmais bandė nuraminti beprasidedantį konfliktą. Tuo tarpu vaizdo medžiagos filmavimo metu nei vienas iš nukentėjusiųjų pastarojo atžvilgiu nevartojo jokių necenzūrinių žodžių. Priešingai, nukentėjusioji kaltinamojo klausė: „ko tu prie manęs kabinėjiesi?“.

Visi byloje apklausti liudytojai, buvę įvykio vietoje, kaltinamasis ir nukentėjusieji, nurodė panašias konflikto kilimo aplinkybes. Iš jų parodymų turinio matyti, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios priparkuoto automobilio, kuris, kaip teigė kaltinamasis ir jo sūnus, jiems trukdė išvažiuoti iš kiemo. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų turinio, jo veiksmus taip pat paskatino nukentėjusiosios filmavimas telefonu, jam prašant to nedaryti. Teismo vertinimu, nei viena iš šių priežasčių nėra pakankama teigti, kad kaltinamasis turėjo teisėtą pagrindą atlikti smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Priešingai nei teigė gynyba, asmuo, būdamas viešoje vietoje, kokia laikytina ir įvažiavimas, esantis tarp gyvenamųjų namų, turi teisę filmuoti jį supančią aplinką, siekdamas asmeninių, o ne komercinių, vaizdo įrašo platinimo tikslų. Vien tai, kad nukentėjusioji pasirinko tokį savo teisių ir interesų gynimo būdą, kuris, tuo metu jai pasirodė priimtiniausias, nesudaro pagrindo kaltinamajam kėsintis į jos turto paėmimą – mobiliojo ryšio telefono aparato atėmimą, be kita ko, suvaržant jos judėjimo laisvę ir tuo sukeliant jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo fiziniai veiksmai, kurie buvo atlikti įvykio vietoje, negali būti pateisinami jo nurodomomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiosios pasirinkto elgesio būdo ir, juolab, nepaneigia jo kaltės pasirinkus savo tikslų siekti panaudojant fizinę jėgą ir (ar) smurtinius veiksmus.

Iš liudytojų, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų turinio, taip pat vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti tokia įvykių eiga: kaltinamasis su sūnumi, būdami kieme vieni, R. O.-K. vairuojant, automobiliu „Opel“ atbula eiga išvažinėjo iš kiemo ir sustojo. Kaip jie nurodė apklausiami teisiamojo posėdžio metu, sustoję jie laukė kito šeimos nario, kol šis prie jų prisijungs. Vaizdo įraše, kurį ikiteisminiam tyrimui pateikė R. O.-K., užfiksuota, kaip apie 13.35 val. (įraše nurodomu laiku) kaltinamojo sūnus, įsėdęs į pilkos spalvos automobilį, kurio markė „Opel“, atbuline eiga išvažinėja iš kiemo, kuriame stovi du gyvenamieji namai. Prie pastato, esančio priešais kaltinamojo gyvenamąjį namą, matyti lygiagrečiai stovintis juodos spalvos automobilis. 13.36 val. kaltinamasis įsėdo į automobilį „Opel“, jo priekinėje keleivio vietoje, automobiliui stovint ties įvažiavimo išsišakojimu į du minėtų gyvenamųjų namų kiemus. 13.36.51 val. nukentėjusioji išėjo iš savo namo ir, praeidama pro savo automobilį, nuėjo link kieme stovinčio automobilio „Opel“. Dar jai būnant prie savo automobilio, kaltinamasis atsidarė automobilio „Opel“ keleivio pusės dureles ir, nukentėjusiajai priėjus, kelias sekundes su ja kalbėjo. Nukentėjusioji tuo metu ranka rodė į kiemo vietą, kurioje prieš tai stovėjo automobilis „Opel“. Nukentėjusiajai paėjus kiek toliau, kaltinamasis užsidarė savo automobilio dureles, o nukentėjusioji pradėjo filmuoti automobilio „Opel“ priekį, kažką kalbėdama. Po kelių sekundžių į įvykio vietą atėjo dvi moterys, su kuriomis nukentėjusioji trumpai pakalbėjo, ir 13.37.54 val., tuo pačiu metu iš automobilio išlipo V. G. O.-K. bei iš gyvenamosios vietos atėjo nukentėjusysis M. K.. Šie asmenys susitiko toje vietoje, kurioje stovėjo nukentėjusioji, ties automobilio „Opel“ priekiu. 13.38 val. iš minėto automobilio išlipo ir kaltinamojo sūnus R. O.-K.. Sugretinus šį vaizdo įrašą su nukentėjusiosios pateiktu įrašu „Video“, matyti, kad jame užfiksuotas būtent šis momentas, kuomet nukentėjusioji kaltinamojo paklausė „ko tu prie manęs kabinėjiesi?“, o pastarasis atsakė: „ką tu p... (necenzūrinis žodis) antį“ bei, agresyviai nusiteikęs, ėjo link M. K., sakydamas: „jo, jo, erelis, nu, ką, ką“. 13.38 val. užfiksuota, kaip šalia minėtų asmenų stovėjusi moteris pilkos spalvos bliuzonu, atitraukia kaltinamąjį kiek atokiau, o su M. K. lieka kalbėti R. O.-K.. Šiems bekalbant, 13.38.16 val. kaltinamasis staiga žengdamas į priekį link nukentėjusiosios (kuri tuo metu vis dar atliko veiksmus, kurie sudarė pagrindą spręsti, kad ji tęsė filmavimą), ranka siekė link jos kairėje rankoje laikomo telefono ir iš karto po to, nukentėjusiajai sukantis, sugriebė ją už dešinės rankos, kas patvirtina jo parodymus apie jo mėginimus atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną. Po šio veiksmo nukentėjusysis 13.38.18 val. pribėgo prie kaltinamojo ir du kartus dešine ranka užsimojo link jo. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai R. O.-K., N. O.-K. ir E. O.-K. nurodė, kad nukentėjusysis sudavė kaltinamajam du smūgius ir po to R. O.-K., nukentėjusįjį atitraukęs, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, jį paguldė ant žemės. Nukentėjusioji V. K. ((duomenys neskelbtini)), šių įvykių metu stovėdama netoliese, veidu į minėtus asmenis, juos stebėjo iki 13.38.24 val., kol kaltinamasis vėl puolė link jos. Nukentėjusioji pradėjo bėgti link automobilio „BMW“ priekinės dalies (anksčiau aptartas įvykis vyko ties automobilio galu), kur ją pavijęs kaltinamasis apglėbė iš nugaros ir nukentėjusiajai muistantis, asmenims esant susilenkusiems, ją laikė iki 13.38.41 val., kol prie jų pribėgo R. O.-K., o jam iš paskos – M. K.. Kaltinamajam nukentėjusiąją paleidus, ji iš įvykio vietos pasišalino, tačiau sustojo automobilio gale ir ruošėsi toliau filmuoti, tačiau moteris, vilkinti rožinės spalvos chalatu, ją skatino iš įvykio vietos išeiti. Matyti, kad nueidama nuo įvykio vietos nukentėjusioji krato ranką, yra susilenkusi, jos ėjimas kiek apsunkintas, kas sudaro pagrindą spręsti apie jos jaustą fizinį skausmą, nepaisant to, kad kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu truko pakankamai trumpą laiko tarpą – apie 17 sekundžių. Teismo vertinimu, šio laiko pakako tam, kad nukentėjusiajai būtų sukelti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Šių padarinių kilimą pagrindžia nuosekliai nukentėjusiosios dėstyta pozicija viso baudžiamojo proceso metu. Nukentėjusioji V. Š. iš karto po įvykio paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir informavo apie kaimyno smurtinius veiksmus. 2021 m. birželio 13 d. pareiškime ji nurodė, kad kaimynas, bandydamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, vis smarkiau ją spaudė iš nugaros, laikė jos rankas, Nors apie patirtą fizinį skausmą dėl kaltinamojo veiksmų jame nukentėjusioji neužsiminė, tačiau matyti, kad ir M. K. pareiškime nurodoma, kad vyresnysis kaimynas – kaltinamasis – V. Š. sugriebė rankomis, o jis šį asmenį bandė patraukti, kas rodo, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamojo panaudota jėga buvo pakankamai didelė. Nors iš ataskaitų žiūryklės ROIK duomenų bei byloje esančio 2021 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, į įvykio vietą pagal V. K. ((duomenys neskelbtini)) kvietimą atvykus policijos pareigūnams, ji medikų pagalbos atsisakė, kas galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie tai, jog nukentėjusiosios jaustas fizinis skausmas galimai nebuvo toks stiprus, kad jai būtų iškilęs poreikis dėl patirtų smurtinių veiksmų kreiptis į medikus, tačiau, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl jos patirto fizinio skausmo, kuris buvo tokios apimties, kad užtrauktų kaltinamajam baudžiamąją atsakomybę, nekyla.

Kaltinamasis, atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, pripažino, kad jis nukentėjusiąją spaudė. To jis neneigė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau jis tvirtino nemanantis, jog tokiais savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Vis dėlto, vien šis subjektyvus paties kaltinamojo vertinimas nepaneigia realiai nukentėjusiajai kilusių padarinių. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jam atliekant fizinius veiksmus jos atžvilgiu, V. K. garsiai rėkė, po įvykio ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, iš karto paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, taip pat susisiekė su savo tėvais, kuriems nurodė, kad kaimynas ją užpuolė. Taigi akivaizdu, jog jau iš karto po įvykio nukentėjusioji aplinkiniams aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė apie savo patirtus išgyvenimus. Vien tai, kad jų nukentėjusioji neįvardijo kaip fizinio skausmo, kurį jutusi ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nepaneigia, kad kaltinamojo veiksmais jai toks buvo sukeltas. Kaltinamasis nurodė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas blaivus įvykio metu būtų elgęsis kitaip. Įvertinus V. G. O.-K. nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris artimas vidutiniam (1,34 prom.), taip pat vaizdo įraše matomą jo akivaizdžiai neadekvatų elgesį, apsunkintą, gana nekoordinuotą judėjimą, teismo vertinimu, jis neabejotinai galėjo netinkamai dėl girtumo suvokti ir savo fizinės jėgos panaudojimo prieš žemesnio ūgio ir kūno masės nukentėjusiąją masto.

Nukentėjusioji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai ir detaliai paaiškino jutusi fizinį skausmą ties šonkauliais, kur ją spaudė kaltinamasis. Priešingai nei tvirtino V. G. O.-K. teisiamojo posėdžio metu, jo veiksmai nebuvo nukreipti išimtinai tik siekiant stumti nukentėjusiosios rankas į išorę ir taip bandant atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Matyti, kad kaltinamajam nukentėjusiąją laikant, jie abu yra susilenkę ties klubais, o nukentėjusiosios rankos yra prispaustos prie jos kūno, jai bandant ištrūkti. Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis neturėjo tiesioginio tikslo prieš nukentėjusiąją panaudoti fizinį smurtą, tačiau savo veiksmais jį nukentėjusiajai sukėlė. Būdamas suaugęs, brandus asmuo, jis neabejotinai turėjo ir galėjo suvokti savo panaudotos fizinės jėgos apimtį ir tokių veiksmų poveikį prieš jį mažiau fizine jėga pranašaus asmens atžvilgiu, tačiau savo veiksmų nenutraukė net ir nukentėjusiajai garsiai šaukiant, jis buvo abejingas padariniams, kurie jo veiksmais kilo nukentėjusiajai, tai yra sąmoningai leido jiems kilti, ir ją paleido tik tada, kai prie jo prisiartino kiti du asmenys bei nukentėjusioji ištrūko. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis buvo tokio masto bei intensyvumo, kad kaltinamojo veiksmus būtų galima vertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste. Kaltinamasis šiuos veiksmus atliko veikdamas netiesiogine tyčia, pasinaudodamas savo fiziniu pranašumu prieš akivaizdžiai silpnesnį asmenį, siekdamas neteisėtai įgyvendinti savo tikslą – atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo ji fiksavo įvykio eigą, tokie jo veiksmai buvo nukreipti į kito asmens kūno neliečiamumą, buvo nukreipti paeiliui į kelis asmenis, todėl savo pavojingumu atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės) kilimo prielaidas.

Vertinant V. G. O.-K. veiksmus prieš nukentėjusįjį M. K., būtina atsižvelgti į tai, kad pats kaltinamasis patvirtino šiam nukentėjusiajam sudavęs vieną smūgį į veido sritį, tačiau teigė šiuos veiksmus atlikęs gindamasis, bijodamas, kad M. K., prieš kelias minutes jam sudavęs du smūgius, dar kartą jam suduos. Pagrindo sutikti su tokiais kaltinamojo teiginiais nėra. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurį pateikė R. O.-K., kaltinamasis prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą panaudojo ne tada, kai šis jam galimai sudavė du kartus į veido sritį, o jau po kurio laiko, kai kaltinamąjį atitraukus nuo V. K., tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo susistumdymas, kurio metu šiuos asmenis bandė išskirti R. O.-K.. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis aktyviai dalyvavo susistumdyme, taigi nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis savo veiksmais tik siekė išvengti fizinės žalos. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kaip kaltinamasis vieną kartą sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį kumščiu. Nors kitų jo smūgių sudavimo byloje pateiktame vaizdo įraše neužfiksuota, tačiau pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl jam suduotų kelių kaltinamojo smūgių nėra.

Nukentėjusysis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad jam bandant ginti V. K. (Š.), kaltinamasis jam sudavė kelis smūgius į veido sritį. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti 2021 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. G 1091/2021 (02), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusysis išreiškė nusiskundimus skausmu kairio skruostikaulio lanko srityje, o objektyviai čiuopiant užfiksuoti šio jo nurodyto sužalojimo požymiai – minkštųjų audinių patinimas apie 1 cm skersmens skruostikaulio lanko vidurinio trečdalio apatinio krašto projekcijoje, taip pat konstatuotas apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje paviršinis gleivinės nubrozdinimas, lūpa šioje srityje kiek patinusi. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2021 m. birželio 13 d., kaimynui sudavus kumščiu į veidą. Nors nukentėjusysis kai kurias įvykio detales teisiamajame posėdyje nurodė nenuosekliai, nedetalizavo savo paties atliktų veiksmų (teisiamojo posėdžio metu jo paprašius pakomentuoti veiksmus, kurie užfiksuoti vaizdo įraše po to, kai kaltinamasis pirmąjį kartą bandė atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, jis savo veiksmų neįvardijo), taip pat kiek nenuosekliai paaiškino ir viso įvykio seką (jo parodymai tik iš dalies atitinka vaizdo įraše objektyviai užfiksuotų aplinkybių eigą), tačiau, įvertinus, be kita ko, po įvykio praėjusį laiko tarpą ir staigų jo pobūdį, netikėtumo faktorių bei stresinę situaciją, kurioje atsidūrė nukentėjusysis, siekdamas apginti save ir savo sugyventinę, prieš kurią smurtinius veiksmus atliko kaltinamasis, tai nesudaro pagrindo abejoti M. K. nuoširdumu būtent tuo aspektu, kiek jis nurodė jo paties patirtų sužalojimų kilimo būdą. Jis detaliai paaiškino, kad veido srityje sužalojimai jam buvo padaryti kaltinamojo veiksmais, o kiti specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai – R. O.-K., prieš kurį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, veiksmais. Jo sužalojimai veide išsidėstę keliose vietose (skruosto viduryje, taip pat apatinės lūpos gleivinėje vidurinėje dalyje), taigi sužalojimų mastas ir pobūdis, išsidėstymas nepaneigia nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kad jam buvo smūgiuota tiek į burnos, tiek į akies sritį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais – ne mažiau kaip dviem smūgiais kumščiu padarė M. K. sužalojimus, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko tyčia, o pagrindo teigti, kad juos atlikdamas jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra, kadangi, turėdamas visas objektyvias galimybes iš įvykio vietos pasišalinti, kaltinamasis toliau dalyvavo konflikte ir netgi jį skatino, įvykio pradžioje agresyviai eidamas link nukentėjusiojo, naudodamas įžeidžiančio pobūdžio žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu („ereli“, „žiurke“ ir pan.), o vėliau, net ir jo sūnui bandant jį atitraukti nuo nukentėjusiojo, kaltinamasis toliau siekė dalyvauti susistumdyme. Taigi jo smurtiniai veiksmai ir jais nukentėjusiesiems kilę padariniai yra visiškai įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

Tačiau šioje baudžiamojoje byloje būtina įvertinti tai, ar minėtieji veiksmai, atlikti prieš M. K. ir V. K. yra du atskirti nusikaltimai, ar tęstinė veika (pavienis nusikaltimas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įtarimas kaltinamajam buvo pareikštas, visų pirma, jo veiksmus abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu vertinant kaip pavienę nusikalstamą veiką, tačiau vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje jie buvo perkvalifikuoti kaip tęstinis nusikaltimas, tuo pačiu dviprasmiškai nurodant, kad jis padarė du BK 140 straipsnio 1 dalies požymius atitinkančius nusikaltimus. Tuo tarpu kaltinamajame akte, kaltinamajam nepateikus naujo pranešimo apie įtarimą, jo veiksmų tęstinumo požymis nebenurodomas. Teismas, siekdamas šį neaiškumą ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamąjį informavo, kad jo veiksmai gali būti vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika, tuo užtikrinant kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei teisę į gynybą. Taigi, tokia teisingos kaltinamojo teisei priešingo veikimo faktinių aplinkybių formuluotės gausa suponuoja išvadą, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo keliami klausimai dėl tinkamo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė jo veiksmų vertinimą kaip dviejų pavienių nusikaltimų motyvavo iš esmės tuo, kad jie buvo atlikti prieš du nukentėjusiuosius, jo veiksmus skyrė laiko tarpas (viena minutė). Teismo vertinimu, tokia pozicija asmens veiksmų kvalifikavimo kaip daugeto nepagrindžia, o vertinant priešingai, kaltinamojo teisinė padėtis yra nepagrįstai apsunkinama.

Šiuo atveju, kaltinamasis nusikalstamus veiksmus prieš du asmenis realizavo to paties konflikto metu, veiksmai atlikti spontaniškai, iš anksto neplanavus, vienus veiksmus iššaukė kiti, jie realizuoti per itin trumpą laiko tarpą. Kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo (ją spaudė) ir tai sąlygojo nukentėjusiojo M. K. tolesnius veiksmus siekiant padėti nukentėjusiajai ištrūkti. Būtent dėl to kaltinamasis prie jo prisiartinusiam nukentėjusiajam susistumdymo metu sudavė smūgius į veido sritį. Taigi šioje situacijoje tai, kad smurtaujama buvo prieš kelis asmenis, buvo sąlygota ne siekio kiekvienam iš jų atskirai sukelti fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą, tačiau šis kaltinamojo veikimas buvo sąlygotas vieno ir to paties konfliktiško įvykio eigos. Kartu pažymėtina, kad nors BK 140 straipsnyje įstatymų leidėjas kaip kvalifikuojančius šią veiką požymius išskiria tik fizinio skausmo panaudojimą artimoje aplinkoje bei prieš mažamečius asmenis, tačiau kitas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sveikatai bei gyvybei kvalifikuoja ir tai, kad smurtiniai veiksmai padaromi prieš du ar daugiau asmenų, taigi, kitais atvejais, netgi kai sukeliami akivaizdžiai sunkesni padariniai skirtingiems nukentėjusiesiems, kaltininkų veiksmai kvalifikuojami kaip vienas smurtinio pobūdžio besitęsiantis nusikaltimas. BK 63 straipsnio 10 dalyje imperatyviai įtvirtinta taisyklė, kurios nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelis nusikaltimus, jeigu jo veiksmai atitinka tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo V. G. O.-K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kurią jis realizavo kitaip smurtaudamas prieš nukentėjusiąją V. K. (ją spausdamas) ir, tęsdamas savo veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. K. (suduodamas jam du smūgius į veido sritį).

Su tokia galima veiksmų kvalifikacija kaltinamasis buvo supažindintas teisiamojo posėdžio metu, sudarant jam galimybę pasiruošti gynybai ir duoti paaiškinimus pagal pakeistą kaltinimą. Kaltinamasis šia teise nepasinaudojo, tačiau jo teisė žinoti kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybą bei teisingą teismą buvo realizuota tinkamai teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, kad byloje esančiame jau aptartame vaizdo įraše, filmavusiame įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamera, užfiksuotas įvykių laikas neatitinka kaltinime nurodyto veikų padarymo laiko. Kadangi byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindė šios neatitikties, siekiant pašalinti neaiškumus, byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Kaltinamasis nurodė, kad jam nėra žinomos aplinkybės dėl vaizdo įraše užfiksuoto laiko neatitikimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vaizdo įrašu disponavo (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo, kuris mirė 2021 m., ir jo senyvo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) motina, kuri, kaip pati nurodė ir tai užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, informacinėmis sistemomis nesidomėjo ir apie jas nenusimanė. Taigi objektyvios galimybės nustatyti, ar vaizdo įrašo laiko neatitiktis kaltinime nurodytam laikui buvo sąlygota netinkamo jo nustatymo vaizdo stebėjimo sistemoje, nėra. Vis dėlto, kaip nurodė prokurorė teisiamojo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo analizuojama. Iš byloje esančio ataskaitų žiūryklės ROIK išrašo matyti, kad jau 13.29 val. į V. K. (Š.) kvietimą reagavę policijos pareigūnai iš budėtojo gavo informaciją apie jau įvykusį įvykį, o pranešėjos skambučio pradžios laikas fiksuotas 13.26 val. ir ji nurodė, kad kaimynas prieš ją smurtavo prieš kelias minutes. Taigi, atsižvelgiant į tai, ši kaltinime nurodyta aplinkybė patikslintina, nurodant, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo atlikti 2021 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip iki 13.26 val., tai yra ne vėliau kaip iki V. K. skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu laiko. Ši kaltinime nurodyta aplinkybė kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui nėra esminė, jos pakeitimu V. G. O.-K. teisinė padėtis nėra sunkinama, su įvykio laiku susijusios aplinkybės buvo analizuojamos ir teisiamojo posėdžio metu, todėl kaltinamajam nėra siurprizinės ir jų pakeitimas jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, nesuvaržo.

Dėl V. G. O.-K. skirtinos bausmės

Skiriant bausmę V. G. O.-K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Pažymėtina, jog šią aplinkybę konstatuojant būtina nustatyti, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nukentėjusioji savo veiksmais –kaltinamojo filmavimu ties jo gyvenamąja vieta, dar nesant jokios grėsmės jos sveikatai (kaltinamajam sėdint automobilyje), sudarė tokią situaciją, kuri išprovokavo kaltinamąjį atlikti smurtinius veiksmus jo atžvilgiu dėl menkavertės priežasties, žinant apie iki šiol susiklosčiusią konfliktišką tarpusavio situaciją, nesiekiant konflikto išspręsti taikiai. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina tai, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis, sukėlė kaltinamojo nepasitenkinimą bei turėjo esminės įtakos tolesniam konfliktui, kuris peraugo į smurtinius veiksmus, įsiplieksti (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui įvykdyti, kadangi kaltinamajam neilgai trukus po įvykio buvo nustatytas 1,34 prom. (artimas vidutiniam) neblaivumas, o apklausiamas jis pats patvirtino, kad būdamas blaivus būtų pasirinkęs situaciją spręsti kitu būdu, nenaudojant fizinio smurto.

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš kaimynystėje gyvenančius asmenis, dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio. Tačiau jis yra dirbantis, iki šiol neteistas, o administracine tvarka baustas tik vieną kartą ir jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo susijęs su smurtiniais ar kitokiais agresyvaus pobūdžio veiksmais. Jis turi vidurinį išsilavinimą, yra vedęs, taigi jo socialiniai ryšiai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji teigė, kad šiuo metu iš kaltinamojo šeimos vis dar patiria neigiamą elgesį jų atžvilgiu, tačiau jokių kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius daugiau nenustatyta, o konfliktiška situacija šiuo atveju, teismo vertinimu, kilo dėl iš anksto susiklosčiusios įtemptos situacijos dėl tarp kaimynų iškilusių nesutarimų. Objektyvių duomenų, kad po šioje byloje analizuojamo įvykio kaltinamasis savo tikslų būtų siekęs panaudodamas prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą ar kitaip smurtaudamas, kas liudytų apie tolesnius jo teisei priešingus veiksmus, byloje nėra. Teismo vertinimu, kaltinamasis šiuo metu negali būti apibūdinamas kaip įstatymus linkęs pažeisti asmuo, o į smurtinį nusikaltimą peraugusią situaciją iš esmės paskatino asmeninės į konfliktą įsitraukusių asmenų paskatos, taigi kaltinamojo siekis nusikalsti susiformavo labiau spontaniškai, dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, o ne kaip jau įsitvirtinusių delinkventinių (nusikalstamų) nuostatų rezultatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad laisvės apribojimo bausmė, kuri priskirtina vienai švelniausių pagal savo pobūdį iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių, šiuo atveju visiškai atitiks jos paskirtį ir nustačius jos dydį, mažesnį nei minimalaus ir maksimalaus BK 48 straipsnyje numatytų šios rūšies bausmės dydžių vidurkis, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje (BK 61 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, apsvaigęs nuo alkoholio, prieš netoliese gyvenančius asmenis, pasirinkęs netinkamą konfliktiškos situacijos sprendimo būdą, jam skirtinas draudimas bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojimas dalyvavimas elgesio pataisos programose.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam kardomosios priemonės nepaskirtos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai M. K. ir V. K. (Š.) byloje pareiškė civilinius ieškinius, prašydami atlyginti jų patirtą neturtinę žalą, tai yra M. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam 3 000 Eur, V. K. (Š.) – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Būtent CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos pagrįstumo bei dydžio, atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusiuosius tiesiogine tyčia buvo padarytas vienas nesunkus smurtinis nusikaltimas, į jiems nustatytų, atitinkamai sveikatos sutrikdymo mastą bei sukeltą fizinį skausmą, smurtinių veiksmų pobūdį, tai, jog nukentėjusiajam M. K. buvo sužalota veido sritis, tačiau ilgesnės trukmės sveikatos sutrikdymai nebuvo padaryti, liekamieji reiškiniai ilgesnį laiką nepasireiškė, išoriškai jų akivaizdžiai nebuvo matoma (ką patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka praėjus trumpam laikui po įvykio). Be to, nukentėjusieji patys įsitraukė į konfliktą su kaltinamuoju dėl menkavertės dingsties. Vis dėlto, kaltinamojo veiksmais, jam dalyvaujant konflikte su nukentėjusiaisiais, buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio nukentėjusysis, neabejotina, patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, fizinį skausmą, jis kitą dieną nenuvyko į svarbų darbo susitikimą, nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, o kitaip smurtaujant prieš nukentėjusiąją, jai buvo sukeltas išgąstis, ji juto fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jos įprastinė veikla, todėl ji taip pat patyrė neturtinę žalą. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis civiliniuose ieškiniuose išdėstytais ir nukentėjusiųjų bei jų atstovės teisiamajame posėdyje išsakytais argumentais pakankamai nepagrindžiamas, nenustatyta, kad nukentėjusiesiems dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukelta tokio dydžio dvasinių išgyvenimų ar kitokių nepatogumų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiųjų prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konflikto, peraugusio į smurtinius veiksmus, pobūdį, daroma išvada, kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau mažesnio dydžio, nei nurodoma ieškiniuose. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam M. K. priteistinas 700 Eur, o nukentėjusiajai V. K. (Š.) – 400 Eur neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje situacijoje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus bei teismų formuojamą praktiką analogiško ar panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nukentėjusiųjų atstovė teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiesiems turėtas jų atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas – po 484 Eur, kurias sudaro atstovės susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga teisme bei civilinių ieškinių parengimas. Prie prašymų pridėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji baudžiamojo proceso metu patyrė po 484 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atstovo susipažinimas su bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiųjų atstovės dalyvavimas teisminiame procese neapsiribojo tik civilinio ieškinio pateikimu ir jo papildomu pagrindimu teisiamajame posėdyje. Atstovė aktyviai dalyvavo procese. Teismo procesas pirmosios instancijos teisme užtruko keletą posėdžių, kurių metu buvo apklausiami reikšmingas bylai aplinkybes galintys paaiškinti asmenys, taip pat patys nukentėjusieji bei kaltinamasis. Nukentėjusiųjų atstovė išsamiai pagrindė pastarųjų procese palaikomą poziciją baigiamosios kalbos metu. Kaltinamasis yra dirbantis, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra neproporcinga ir neatitinkanti teismų praktikos bei bendrųjų teisės principų. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiųjų patirtos jų atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, saugomi prie baudžiamosios bylos (3 t., atskirame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. O.-K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant nuteistajam per visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš V. G. O.-K. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. (buvusi pavardė Š.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. G. O.-K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. G. O.-K. priteisti nukentėjusiųjų M. K. ir V. K. (buvusi pavardė Š.) naudai po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) advokato atstovavimo išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, saugomus prie baudžiamosios bylos (3 t., atskirame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė